Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, teistas 2018 m. rugpjūčio 16 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį 30 parų arešto bausme (bausmę atlikęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š. laikotarpiu nuo 2019 m. spalio pabaigos, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2019 m. gruodžio pabaigos, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, bute esančiame (duomenys neskelbtini), sistemingai, tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, baugino savo mažametį sūnų E. Š., gimusį (duomenys neskelbtini), o būtent tyčia naudodamas prieš jį psichinę prievartą, nedavė ir neleido pasiimti maisto, neleido miegoti lovoje, liepė miegoti ant grindų, pasiklojus ant grindų striukę, naktį sistemingai keikė, žemino įvairiais necenzūriniais žodžiais, išvarydavo iš namų, liepdavo nakvoti lauke, kad nukentėjusysis mažametis E. Š. būtų paklusnus, ir tokiais savo veiksmais piktnaudžiavo savo tėvo teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichologiškai gniuždė savo mažametį vaiką E. Š., dėl ko nukentėjusysis E. Š. patyrė dvasinį sukrėtimą. Šiais veiksmais R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnyje.

Apklaustas įtariamuoju, R. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė (IBS dokumento priedų b. l. 51-53), kad E. Š. jo neklausė, nekreipė į jį dėmesio, jis norėjo laisvės, elgtis taip, kaip jam atrodo tinkama. E. sugrįžus į namus, jis klausdavo kur jis buvo, ką veikė, bandydavo su juo kalbėtis apie jo elgesį ir gyvenimą namuose, bet E. į nekreipdavo į jį dėmesio. Dėl abiejų sūnų elgesio jų motina V. Š. yra ne kartą bausta. Jis su E. visiškai nesusitvarko, jo neklauso, nekreipia dėmesio, todėl jis nuolat E. iškeikia necenzūriniais žodžiais, vadina „nesveiku“. E. yra paauglys, jis protestuoja prieš jį ir motiną, todėl kartais labai suerzina, išveda iš kantrybės. Su E. visiškai nesutaria, nes jis jo neklauso, atsikalba. Nuo 2019 m. rudens, tikslaus laiko neprisimena, E. pabėgdavo iš namų, o po kelių parų sugrįžęs nesakydavo kur buvo, būdavo apsivogęs. Jis pyko ant mažamečio sūnaus, todėl liepė ne kartą jam dingti iš namų, buvo išvaręs jį iš namų į gatvę ir naktį, nors lauke šalta. Kai po kelių parų E. sugrįždavo, jis jam neduodavo valgyti ir draudė, kad V. Š. maitintų sūnų, nes pyko, kad jis „valkiojasi“. Jis suprato ir žinojo, kad mažametis sūnus yra alkanas, bet draudė jam imti maisto ir jį maitinti, draudė E. persirengti švariais drabužiais, neleido jam praustis namuose, nes norėjo, kad E. suprastų, kad blogai elgiasi ir pakeistų savo elgesį. Jis neleido E. miegoti jo kambaryje, kad E. neatsivestų draugų, netriukšmautų. E. turi lovą jo ir Virginijos kambaryje. 2019 m. lapkričio 26 d. po eilinio konflikto su sūnumi, su juo susibarė, neleido jam miegoti lovoje, nes E. jam kažką pasakė ir sunervino. Jis liepė E. miegoti ant žemės. E. atsigulė virtuvėje ant grindų ir tuo metu į jų namų namus atvyko patikrinti policijos pareigūnai, kurie pamatė ant grindų virtuvėje gulintį E.. Jis buvo užsiklojęs striuke. Sūnus lovoje negulėjo, nes jis jam draudė. Jis neleido pareigūnų iš karto į butą, o liepė E. keltis. E. atsisėdo ant kėdės. Kai išvyko policijos pareigūnai, vaikas nuėjo miegoti į savo lovą. 2019 m. lapkričio pabaigoje, tikslaus laiko neprisimena, E. Š. be jokios priežasties išėjo iš namų ir gyveno pas pažįstamą V., kurio pavardės nežino, gyvenantį Revuonos ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Mažamečio sūnaus E. Š. paieškos neskelbė, nes per pažįstamus sužinojo, kur yra ir pas ką būna E.. E. mokyklos nelankė, į namus nesugrįždavo visiškai. E. išlaikė ir maitino V.. Jam skambinant telefonu, E. neatsiliepdavo, jis su sūnumi visiškai nebendravo. Gyvendamas pas V. E. vėl įvykdė vagystes ir po to 2019 m. gruodžio pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, E. sugrįžo į namus. Kai sūnus grįžo, jis į E. nekreipė dėmesio, jo neauklėjo, nieko jam nedraudė, sūnaus daugiau nežemino, neskriaudė. Supranta, kad sūnų koliojant, žeminant, vejant jį iš namų, neleidžiant miegoti lovoje ir neduodant valgyti, daro jam žalą, jį psichologiškai žaloja, piktnaudžiauja tėvų valdžią, bet tokiu būdu jis norėjo sūnų auklėti, kad pasikeistų jo elgesys. Dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi.

Nukentėjusysis mažametis E. Š. parodė (IBS dokumento priedų b. l. 5-7), kad gyvena su mama, tėvu, broliu ir seserimi. Santykiai su mama geri. Su tėčiu sutaria gerai. Jam namuose gerai, jo niekas nebaudžia, nebara. Su tėvu sutaria gerai, jis jo neskriaudžia. Jie gyvena trijų kambarių bute, jis miega savo kambaryje, kuriame būna jis vienas. Jis turi savo lovą, kurioje jis miega. Tėvas jam nedraudžia miegoti lovoje, jis jo nevaro iš namų, jo nebaudžia. Jis vartoja alkoholį, todėl kartą grįžo į namus neblaivus ir dėl girtumo nepriėjo iki lovos ir atsigulė miegoti virtuvėje ant grindų miegoti. Jam niekas nedraudė miegoti savo lovoje. Alkoholį kažkur rado. Kai grįžta neblaivus, tėvai rėkia, bet jo nebaudžia, tik paima iš jo kompiuterį, telefoną, neleidžia į lauką. Fizinėmis bausmėmis jo nei tėvas, nei mama nebaudžia. Namuose visada yra maisto, maitina mama. Jis gali valgyti kada tik nori. Jis kartais negrįžta nakvoti į namus apie tai nepranešęs tėvams. Kai negrįžta į namus nakvoti, jis būna mieste, pas draugus. 2019 m. gruodžio mėnesį jis be jokios priežasties išėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir gyveno pas V. S.. Pas V. S. jis gyveno keletą savaičių. Jis su tėvais nebendravo, nesakė kur jis yra. Jis nežino ar tėvai jo ieškojo. Jis iš namų išeina ir negrįžta jau ne pirmą kartą. Jis negali paaiškinti dėl kokių priežasčių pabėga iš namų. Namuose jo niekas neskriaudžia, mama rūpinasi. Su tėvu sutaria gerai, jis jo neskriaudžia.

Liudytoja V. P. parodė (IBS dokumento priedų b. l. 27-29), kad 2019 m. lapkričio 13 d. buvo gautas Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro raštas dėl prevencinių reidų šeimose, siekiant užkirsti kelią vaiko teisių pažeidimams, galimiems girtavimo ir smurto atvejams šeimose. 2019 m. lapkričio 26 d. 20.00 val. kartu su Alytaus AVPK Prienų r. PK veiklos skyriaus tyrėju D. Š., apsilankė R. Š. ir V. Š. šeimos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pabeldus į buto duris, jas pravėrė R. Š., pro durų tarpą pastebėjo, kad virtuvėje ant grindų ant pasitiestos striukės guli Virginijos ir R. Š. mažametis sūnus E. Š.. R. Š. pamatęs policijos pareigūnus duris iš karto uždarė ir paprašė palaukti laiptinėje. Po kelių minučių Ramūnas atidarė buto duris ir juos įsileido į buto vidų. Įėjus į butą mažametis E. Š. jau negulėjo ant grindų, o patiestos striukės ant grindų taip pat nebuvo. E. Š. buvo pastebėtas šalia virtuvės, esančioje patalpoje, jis sėdėjo ant kėdės. V. Š. buvo kambaryje su mažamete dukra I. Š., E. Š. gulėjo lovoje. Pasiteiravus R. Š. kodėl vaikas guli virtuvėje ant grindų, jis nieko neatsakė. Paklausta V. Š. pasakė, kad E. Š. liepė gulėti ant grindų tėvas R. Š., jis neleido vaikui gultis į lovą. R. Š., V. Š. ir abu vaikai buvo blaivūs, namuose nesijautė alkoholio kvapo. V. Š. daugiau nieko nepasakojo. 2019 m. lapkričio 27 d. apie 13.00 val. į Prienų policijos komisariatą atėjo V. Š., kuri nurodė, kad jos sugyventinis ir vaikų tėvas R. Š. neleidžia E. Š. miegoti lovoje, taip pat kartais neduoda valgyti, naktį išveja E. Š. iš namų. Vaikas neturi kur nakvoti. Pasiūlius rašyti pareiškimą, V. Š. pasakė, kad pareiškimą parašyti ateis vėliau, bet neatėjo.

Liudytoja V. Š. parodė (IBS dokumento priedų b. l. 2-4), kad 2015 m. lapkričio 23 d. išsituokė su R. Š., bet gyvena R. Š. nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šeimoje auga trys vaikai E. Š., E. Š. ir I. Š.. Visi vaikai yra R. Š. biologiniai vaikai. E. ir Ernesto gyvenamoji vieta nustatyta su ja. R. Š. priteista mokėti pinigai vaikų išlaikymui, bet jis alimentų nemoka. R. Š. visą laiką labiau mylėjo E., o E. mylėjo mažiau. Abu sūnūs turi elgesio problemų, bet Ramūnas baudžia tik E., o Ernestui nieko nesako, jam nuolaidžiauja. R. Š. E. baudžia, neleisdamas jam praustis, persirengti kitais rūbais, neleidžia ir neduoda valgyti. Jeigu E. negrįždavo nurodytu laiku, o sugrįždavo vėliau, R. liepdavo mažamečiui sūnui dingti iš namų, jį išvydavo, neįleisdavo į namus. Jeigu R. Š. užmigdavo, ji E. įsileisdavo į namus, paguldydavo miegoti. Ji nežino kur jos sūnus nakvodavo, kur būdavo naktimis. E. dažnai naktimis negrįždavo į namus, maždaug kartą savaitėje negrįždavo naktį miegoti. Kai E. sugrįždavo vėliau į namus, tėvas jį bausdavo, neleisdavo jam miegoti lovoje, liepdavo miegoti virtuvėje ant grindų. Vaikas nuo 2019 m. spalio pabaigos beveik visas naktis, kai tik nakvojo namuose, miegojo virtuvėje ant grindų, pasitiesęs tik savo striukę. Tėvas jo neleisdavo miegoti lovoje, nors E. turi savo lovą, tokiu būdu jį bausdamas. R. Š. neleidžia E. paimti ir valgyti jokio maisto namuose. R. Š. jai draudžia maitinti E.. R. Š. nematant, ji pamaitina sūnų. Ji bijojo prieštarauti R. Š., kad jos neišvytų iš namų kaip dažnai jai grasina. Ji neturi kur išeiti iš R. Š. namų su mažamečiais vaikais. Ji laukia eilėje socialinio būsto. Dėl žiauraus tėvo elgesio, E. nenori grįžti į namus, jis pyksta dėl žeminančio tėvo elgesio. Kai tėvas neleidžia miegoti ar neleidžia, neduoda valgyti, E. konfliktuoja su R. Š.. Tėvas, netgi ir blaivus, nuolat tyčiojasi, žemina be jokio priežasties E., jį keikia, kolioja, vadina įvairiais necenzūriniais žodžiais. R. E. nemuša, tik jį psichologiškai gniuždo, įvairiomis progomis žemina sūnų. E. gyvena gatvėje. E. dirba atsitiktinius darbus, stengiasi užsidirbti pinigų pragyvenimui ir maistui. E. nelanko mokyklos, neina į pamokas. Dėl žiauraus R. Š. elgesio sūnaus E. atžvilgiu, ji ne kartą kreipėsi pagalbos į vaikų teisių apsaugos skyrių, yra informavusi apie susidariusią situaciją. Ji yra bausta už tėvų valdžios nepanaudojimą dėl abiejų sūnų vagysčių ir kitų padarytų nusikaltimų, bet ji nesusitvarko su sūnumis. R. Š. jos atžvilgiu nesmurtauja, nemuša.

Liudytojas V. S. parodė (IBS dokumento priedų b. l. 37-39), kad 2019 m. pavasarį jis pradėjo savo buto remontą (duomenys neskelbtini) gatvėje Prienuose. Tuo metu namas buvo negyvenamas. Vaikai negyvenamame bute dienomis leisdavo laiką, rūkydavo. Dirbdamas jis užkalbino vaikus. Vienas berniukas prisistatė kaip E. Š.. Matė, kad E. socialiai apleistas, jis pamokų metu vaikščiodavo po miestą, ateidavo į statybvietę. Matė, kad E. elgiasi neadekvačiai, jam yra nuotaikų kaita, jis turi psichikos problemų. 2019 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, E. susirado jį ir pokalbio metu pasakė, kad neturi kur nakvoti, jis buvo pavargęs, nepailsėjęs. E. buvo švariais rūbais. E. pasakė, kad tėvas R. Š. jį veja iš namų, neleidžia namuose nakvoti, neduoda valgyti, jį skriaudžia, nuolat keikia, kolioja, žemina. Jis nematė, kad E. būtų sumuštas. E. sakė, kad mama jį prisižiūri, myli, juo rūpinasi, bando užstoti prieš tėvą, bet pati jo bijo. E. sakė, kad mama tėvui nematant, jam duoda maisto, išskalbia drabužius, įleidžia jį į namus. E. sakė, kad santykiai su tėvu prasti jau seniai, sakė, kad jis nuolat negrįžta į namus, nes tėvas jo neįleidžia ir jį išveja iš namų. E. sakė, kad tėvas neleidžia jam būti namuose, neleidžia miegoti kambaryje, savo lovoje, jis sakė, kad miega virtuvėje ant grindų. E. sakė, kad tėvas jį nuolat muša be jokios priežasties. E. sakė, kad jis neturi kur eiti, neturi kur nakvoti, nes bijo tėvo, todėl negali grįžti į namus, sakė, kad jį už padarytus nusikaltimus ketina išvežti į socializacijos centrą. E. prašė leisti jam pernakvoti, nes žiemą naktį šalta. Jis E. apgyvendino savo namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje Prienuose. E. mokyklos nelankė, nors jam ir liepė eiti į mokyklą. E. sakė, kad mokykloje jis nesutaria su kitais moksleiviais. Jis E. atveždavo maisto, jį maitino ir prižiūrėjo iki 2020 m. sausio pradžios. E. rūpinosi neatlygintinai, nes jam buvo gaila vaiko, norėjo jam padėti. Kai E. atėjo prašyti nakvynės ir pasakė apie tėvo prievartą namuose, jis E. Š. nuvedė į Prienų socialinių paslaugų centrą. Apie tai, kad E. gyvena jo bute, E. pranešė telefonu savo mamai. V. Š. žinojo kur jos sūnus gyveno. Vaikas buvo saugus. Tėvas R. Š. mažamečio sūnaus E. neieškojo, juo nesirūpino. Jis E. prižiūrėjo iki 2020 m. sausio pradžios, kol E. Š. neįvykdė vagystės iš Prienų kultūros namų. Po nusikaltimo įvykdymo jis pabendravo su socialine darbuotoja ir E., bandė E. auklėti, tačiau jis norėjo gyventi laisvai, būti savarankiškas, bandė dirbti įvairius padienius darbus. Už gautus pinigus E. įsigydavo alkoholio ir prisigerdavo. Kur jis girtaudavo ir kur gaudavo alkoholio jis nežino, nes kai girtaudavo, jis negrįždavo nakvoti į jo namus. Jis visą laiką gyveno kitame savo bute (duomenys neskelbtini). E. nakvodavo jo bute vienas, jis su juo negyveno, tik atveždavo maisto ir atvažiuodavo atlikti remonto. Po pokalbio E. išėjo iš jo namų ir sugrįžo gyventi į tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kai išėjo iš jo namų, E. su juo nebendrauja, kur jis gyvena jis nežino. V. Š. pasakojo, kad R. Š. nuolat girtauja, kad nuolat naudoja psichologinę prievartą jos ir E. atžvilgiu, kad E. neleidžia duoti valgyti, neleidžia jam miegoti lovoje, o tik ant grindų virtuvėje, naktį veja sūnų iš namų. V. Š. sakė, kad R. Š. skriaudžia ir engia tik E., o su vyresniu sūnumi Ernestu elgiasi normaliai.

Liudytojas T. M. parodė (IBS dokumento priedų b. l. 32-34), kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name bute Nr. 8 gyvena R. Š. ir V. Š., bei jų sūnūs Ernestas ir E. Š., bei mažametė dukra. Jo butas yra kitoje namo laiptinėje nei Šliužų, bet mato, kad R. Š. dažnai girtauja. V. Š. alkoholio nevartoja. Su E. ir Ernestu jis nebendrauja, žino juos tik iš matymo. Nei E., nei Ernestas pas jį jokios pagalbos neprašę niekada, neprašė nei maisto, nei nakvynės. Jis dažnai matydavo maždaug nuo 2019 m. lapkričio mėnesio vakarais E. Š. namo kieme. Vaikas būdavo prie namo laiptinės, jis stovėdavo, nieko nedarydavo, nieko jam nesakė. Jis tiesiog leido laiką lauke prie jų namo apie 22-23 valandą. E. dažniausia būdavo lauke vienas. Su Šliužų šeima jis nebendrauja, kas vyksta jų namuose jis nežino. 2019 m. pabaigoje, tikslesnio laiko neprisimena užėjo pas savo giminaitį V. S. jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. Prienuose. Bute buvo V. S. ir E. Š.. Pokalbio metu V. S. pasakė, kad E. šeimoje turi problemų, kad E. tėvas muša, neleidžia miegoti lovoje, veja iš namų, skriaudžia, rėkia, todėl E. nenori ir negali gyventi savo namuose. Jis suprato, kad E. neturi kur dėtis, kur nakvoti, todėl V. buvo priėmęs E. laikinai gyventi savo namuose. V. S. rūpinosi, maitino E., bandė jam padėti. Jis nežino nuo kada ir kiek laiko E. gyveno V. S. namuose Vytenio g. Prienuose. E. jam patvirtino, tai ką nurodė V. S.. E. V. S. namuose matė ne kartą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. Š. prisipažinimo, jo, liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys: gimimo liudijimas (IBS dokumento priedų b. l. 17), kuriame nurodyta, jog E. Š. gimė (duomenys neskelbtini) ir jo tėvas yra kaltinamasis R. Š..

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje, nes jis 2019 m. spalio pabaigos, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2019 m. gruodžio pabaigos, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, bute esančiame (duomenys neskelbtini), sistemingai, tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, baugino savo mažametį sūnų E. Š., gimusį (duomenys neskelbtini), o būtent tyčia naudodamas prieš jį psichinę prievartą, nedavė ir neleido pasiimti maisto, neleido miegoti lovoje, liepė miegoti ant grindų, pasiklojus ant grindų striukę, naktį sistemingai keikė, žemino įvairiais necenzūriniais žodžiais, išvarydavo iš namų, liepdavo nakvoti lauke, kad nukentėjusysis mažametis E. Š. būtų paklusnus, ir tokiais savo veiksmais piktnaudžiavo savo tėvo teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichologiškai gniuždė savo mažametį vaiką E. Š., dėl ko nukentėjusysis E. Š. patyrė dvasinį sukrėtimą. Už R. Š. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis R. Š. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (IBS dokumento priedų b. l. 59-64).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – apysunkį nusikaltimą prieš artimą asmenį – mažametį sūnų. Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo R. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis R. Š. praeityje teistas (popierinės b. l. 47-52), baustas administracine tvarka (popierinės b. l. 53), nedirba (popierinės b. l. 55), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (popierinės b. l. 57). Nukentėjusiojo civilinė atstovė civilinio ieškinio nereiškia, jai 2020 m. vasario 28 d. išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (IBS dokumento priedų b. l. 65-66). Kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo bausme, kuri atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam.

Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, R. Š. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (IBS dokumento priedų b. l. 54-56).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje, ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Š. paskirti galutinę 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Kaltinamajam R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti R. Š., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.