- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-07-02
- Bylos Nr.
- A2.6.-4704-660/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03933-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- K. G.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietės, (duomenys neskelbtini)studentės, gyv. (duomenys neskelbtini), neturinčios galiojančių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. G. 2015-05-08, 18 val., Kaune, Ukmergės g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodama atbula neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 9, 127 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Administracinė atsakomybėn traukiama K. G. paaiškino, kad ji automobiliu Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu jos tėvui K. G., važiavo pas močiutę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Kieme buvo daug mašinų, todėl ji išvažiavo atbuline eiga ir pasistatė automobilį prie mokamos automobilių stovėjimo aikštelės. Kitą dieną grįžo prie automobilio ir dėdama daiktus pamatė įbrėžimą ant automobilio keleivio pusės galinio bamperio. Tada prisiminė, kad išvažinėdama iš kiemo per veidrodėlį matė, jog automobilis Toyota yra arti jos automobilio, tačiau kontakto nepajuto, jokio susidūrimo garso negirdėjo. Pas ją automobilyje grojo muzika. Po to ji buvo nuėjusi į tą vietą, kur stovėjo Toyota, tačiau automobilio jau nebebuvo, todėl išvažiavo namo. Apie rastus nubrozdinimui pasakė tėčiui. Jei ji būtų jautusi, kad atsitrenkė į kitą automobilį, būtų išlipusi ir iškvietusi policiją. Dėl pažeidimo labai gailisi.
Liudytojas A. J. paaiškino, kad jo automobilis Peugeot 508, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas (duomenys neskelbtini), namo kieme. Pas jį atėjo kaimynas ir pasakė, kad kažkas atsitrenkė į jo automobilį. Laiptinėje sutiko kitą vyrą, kuris pasakė, kad jo automobilis apgadintas. Abu liudytojai matė patį susidūrimą ir nuvažiuojantį automobilį Peugeot 206, nurodė jo valstybinius numerius. Išėjęs į lauką pamatė, kad nubrozdintas vairuotojo pusės galinis buferis, truputį apdraskytas žibintas. Dėl įvykio iškvietė policiją. Įvykį matę asmenys nurodė, kad jo automobilį kliudęs Peugeot, buvo pastatytas prie automobilių stovėjimo aikštelės. Kai atvyko policija, nurodytoje vietoje automobilio jau nebebuvo.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo faktą ir K. G. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto pažeidimo aplinkybės (b. l. 1), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad gavus pranešimą apie eismo įvykį, iš kurio matyti, kad gavus pranešimą apie eismo įvykį nurodytu adresu rado apgadintą automobilį Peugeot 508, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas A. J. paaiškino, kad kaimynai jam pasakė, kad jo automobilį kliudė pravažiuojantis automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas merginos, ir nuvažiavo. Nustatyta, kad jį vairavo K. G.. Ji nurodė, kad susidūrimo su kitu automobiliu nepajuto, tačiau kitą dieną pamatė braukimo žymes ir ieškojo automobilio, kurį galėjo kliudyti (b. l. 2, 3), eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilio Peugeot 508 buvimo vieta, jam padaryti apgadinimai (b. l. 6), A. J. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad kaimynai pasakė, jog kieme stovintį jo automobilį kliudė automobilis Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo (b. l. 7), K. G. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad neradusi kur pastatyti automobilį kieme, išvažiavo atbulomis. Nejuto, kad kliudė kitą automobilį, tik vėliau pastebėjo įbrėžimą. Dėl savo poelgio gailisi (b. l. 8), fotonuotraukos (b. l. 9-17), VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilis Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso K. G. (b. l. 18), registracijos liudijimas (b. l. 19, 21), draudimo sutartis (b. l. 22), pažyma apie asmens baustumą, iš kurios matyti, kad K. G. administracine tvarka nebausta (b. l. 23), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad automobiliui Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai: ant automobilio užpakalinio bamperio dešinės pusės kampo 0,45 m ir 0,65 m aukštyje nuo žemės plokštumos yra įbrėžimai, ant užpakalinio dešinės pusės sparno nuo 0,5 m iki 0,6 m nuo žemės plokštumos braukimo žymė. Išvada: automobilio apgadinimai pagal savo aukštį ir pobūdį atitinka automobilio Peugeot 508, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinio bamperio apgadinimą (b. l. 25), kita bylos medžiaga.
Dėl pažeidimo numatyto ATPK 127 str. 2 d.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklėse pateikta eismo įvykio sąvoka – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
K. G. kaltę dėl aptariamo pažeidimo patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, bet ir liudytojo A. J. parodymai, iš kurių matyti, kad įvykį matę liudytojai jam nurodė, kad matė kaip jo automobilį kliudė kitas automobilis, pasakė jam to automobilio valstybinį numerį.
Iš užfiksuotų transporto priemonių techninės apžiūros akte ir nuotraukose automobilių apgadinimų matyti, kad ant K. G. vairuojamo automobilio esantys apgadinimai atitinka ant A. J. automobilio esančius apgadinimus pagal jų aukštį ir pobūdį.
Byloje nustatyta, kad K. G. vairuodama, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodama atbula neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę ir ją apgadino.
K. G. padarytas pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą).
Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Administracinis teisės pažeidimas K. G. buvo inkriminuotas ir pagal ATPK 130 str. 1 d., t. y. dėl to, kad ji vairuodama automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodama atbula neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Padariusi turtinę žalą ir nesant nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje apie eismo įvykį nepranešė nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 222 p. reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad K. G., vairuodama automobilį, važiuodama atbula atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį, jį apgadino, tačiau to nepastebėjusi, nuvažiavo.
Apgadinimų pobūdis leidžia teigti, kad kontaktas nebuvo stiprus. Būdama automobilyje, grojant muzikai ir veikiant varikliui, K. G. galėjo nepastebėti ir nejausti, kad kliudė kitą automobilį. Byloje nėra duomenų, kad ji vairavo neblaivi, todėl neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos.
Taigi, K. G. veiksmai – nesustojo ir nuvažiavo iš įvykio vietos – formaliai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).
Byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog K. G. veiksmuose tyčios, pasišalinant iš įvykio vietos, nėra, nes ji nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį ir nesiekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus, todėl nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties, bylos teisena šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Dėl nuobaudos skyrimo.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad K. G. padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, todėl yra baustina.
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
K. G. nebausta administracine tvarka. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad dėl pažeidimo gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, K. G. skirtina nuobauda, numatyta ATPK 127 str. 2 d. sankcijos ribose (ATPK 24 str., 30 str. 2 d.). Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 30² str., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. teismas
nutaria:
K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir skirti 28 eurų (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.
Nutarimą vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.