Alytaus apylinkės teismo įsakymas

kaltinamasis N. P. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, galiojusio iki 2022 m. gegužės 1 d., 21 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, galiojančio nuo 2022 m. gegužės 1 d., 13 straipsnio 1 dalį kaip ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, sąmoningai apgaulingai tvarkė ir organizavo (duomenys neskelbtini) finansinės apskaitos tvarkymą, turėdamas tikslą nuslėpti (duomenys neskelbtini), vykdančios (duomenys neskelbtini) veiklą, pajamas, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) neapskaitė dalies iš (duomenys neskelbtini) veiklos gautų pajamų, už parduotus (duomenys neskelbtini) gautų įplaukų – 26 750 Eur – neįtraukė į (duomenys neskelbtini) finansinę apskaitą – nefiksavo jų sąskaitose pinigų priėmimo kvituose ir sąskaitose – faktūrose, o būtent -

pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) neįtraukė ūkinių operacijų už 1 900 Eur;

pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 1 900 Eur gautoms pajamoms nesurašė buhalterinės apskaitos dokumentų,

pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes ūkinių operacijų duomenų dėl 1 900 Eur gautų pajamų nepateikė apskaitos tvarkytojui (duomenys neskelbtini) registravimui apskaitos registruose:

1. (duomenys neskelbtini) J. J. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 1 600 eurų, iš kurių 1 300 Eur apskaitė PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 300 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

2. (duomenys neskelbtini) E. C. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 4 300 Eur, iš kurių 3 700 Eur apskaitė PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 600 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

3. (duomenys neskelbtini) P. J. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“ VIN (duomenys neskelbtini), už 9 000 Eur, iš kurių 8 000 Eur apskaitė PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

pažeisdamas Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį „Ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais“, 6 straipsnio 1 dalį „Apskaitos dokumentai parengiami ūkinės operacijos metu arba jai įvykus ar pasibaigus ir pateikiami (išsiunčiami) gavėjui nedelsiant, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos po įvykusios ar pasibaigusios ūkinės operacijos dienos“,

laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentais nepagrindė automobilių pardavimo ūkinių operacijų už 24 850 Eur,

pažeisdamas Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį „Visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose“, ūkinių operacijų duomenų dėl 24 850 Eur gautų pajamų nepateikė apskaitos tvarkytojui (duomenys neskelbtini) registravimui apskaitos registruose:

1. (duomenys neskelbtini) T. G. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 10 700 Eur, iš kurių 9 500 Eur apskaitė PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 200 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

2. (duomenys neskelbtini) I. P. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 8 500 Eur, iš kurių 5 500 Eur apskaitė PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 3 000 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

3. (duomenys neskelbtini) G. L. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 9 300 Eur, iš kurių 7 000 Eur apskaitė PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 2 300 Eur nefiksavo apskaitos dokumentais;

4. (duomenys neskelbtini) R. G. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 7 000 Eur, iš kurių 6 000 Eur apskaitė PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 000 Eur apskaitos dokumentais nefiksavo;

5. (duomenys neskelbtini) V. B. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 6 900 Eur, iš kurių 5 000 Eur apskaitė PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 900 Eur apskaitos dokumentais nefiksavo;

6. (duomenys neskelbtini) E. P. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 6 000 Eur, iš kurių 4 950 Eur apskaitė PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 050 Eur apskaitos dokumentais nefiksavo;

7. (duomenys neskelbtini) I. J. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 8 100 Eur, iš kurių 7 000 Eur apskaitė PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 100 Eur apskaitos dokumentais nefiksavo;

8. (duomenys neskelbtini) R. Č. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 3 400 Eur, iš kurių 2 300 Eur apskaitė PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 100 Eur apskaitos dokumentais nefiksavo;

9. (duomenys neskelbtini) R. J. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 2 500 Eur, iš kurių 2 300 Eur apskaitė PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 200 Eur apskaitos dokumentais nefiksavo;

10. (duomenys neskelbtini) M. K. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 3 000 Eur, iš kurių 2 600 Eur apskaitė PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 400 Eur apskaitos dokumentais nefiksavo;

11. (duomenys neskelbtini) pardavė automobilį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), už 10 500 Eur, iš kurių 5 500 Eur apskaitė PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 5 000 Eur apskaitos dokumentais nefiksavo;

12. (duomenys neskelbtini) A. U. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 6 500 Eur, iš kurių 6 300 Eur apskaitė PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 200 Eur apskaitos dokumentais nefiksavo;

13. (duomenys neskelbtini) V. B. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 2 100 Eur, kurių apskaitos dokumentais nefiksavo;

14. (duomenys neskelbtini) J. K. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 5 200 Eur, iš kurių 4 200 Eur apskaitė PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o likusių 1 000 Eur apskaitos dokumentais nefiksavo;

15. (duomenys neskelbtini) M. K. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 3 000 Eur, kurių apskaitos dokumentais nefiksavo;

16. (duomenys neskelbtini) J. G. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), už 3 700 Eur, iš kurių 3 400 Eur apskaitė (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo iš J. G. kvitu, o likusių 300 Eur apskaitos dokumentais nefiksavo,

iš viso (duomenys neskelbtini) apskaitoje nefiksavo 26 750 Eur, gautų už parduotus automobilius, šių duomenų nepateikė (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkytojai (duomenys neskelbtini), kurios atsakingi darbuotojai finansinėje apskaitoje užregistravo tik apskaitos dokumentais pagrįstas ūkines operacijas ir ūkinių operacijų duomenų dėl 26 750 Eur gautų pajamų neįregistravo apskaitos registruose, nepaskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą (duomenys neskelbtini) mokėtinų 6 174 Eur mokesčių (4 643 Eur PVM ir 1 531 Eur pelno mokesčio),

dėl to negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Be to jis, nuo (duomenys neskelbtini) būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir dėl užimamų pareigų savo žinioje turėdamas šiai bendrovei priklausantį turtą, tai yra disponuodamas bendrovės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII-1835 19 straipsnio 8 dalį privalėdamas veikti bendrovės naudai ir interesais, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, pagal 37 straipsnį turėdamas teisę veikti bendrovės vardu ir vienvaldiškai sudaryti sandorius, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 26 750 Eur – laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) klientų gavus 26 750 Eur už parduotus automobilius, šių ūkinių operacijų neapskaitė (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitais ir PVM sąskaitomis faktūromis, gautų pinigų į bendrovės kasą ar banko sąskaitą neįnešė, tokiu būdu pasisavino jo žinioje esantį (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 26 750 Eur.

Kaltinamasis N. P. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) apklausos metu kaltu neprisipažino, parodymus duoti atsisakė. Apklausiamas (duomenys neskelbtini) dalyvaujant gynėjui, pozicijos dėl kaltės nenurodė, parodymų nedavė, nurodė, kad dėl jų davimo spręs, susipažinęs su specialisto išvada. (Duomenys neskelbtini) papildomos apklausos metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, jog nuo pat įmonės įsteigimo yra (duomenys neskelbtini). Įmonė užsiima (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) registruota adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ten jokios veiklos nevykdo. Įmonė ofiso neturi, įmonės apskaitos dokumentai laikomi pas jį namuose arba pas apskaitos tvarkytoją – (duomenys neskelbtini). Įmonėje yra du darbuotojai – jis ir (duomenys neskelbtini) G. P., kuris padeda įsigyjant automobilius iš užsienio tiekėjų, remontuoti automobilius ir panašiai, o už pardavimus atsakingas kaltinamasis. Daugelį darbų įmonėje atlieka kartu su G. P., tačiau automobilių pardavimas yra tiktai jo atsakomybė. Jis sudaro sutartis su automobilių pirkėjais, vyksta į (duomenys neskelbtini) registruoti automobilių ir panašiai. Susipažinęs su specialisto išvada, nurodė, jog išvadoje nurodytus visus 19 automobilių laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pardavė jis, nė vieno iš šių automobilių G. P. nėra pardavęs. Tuo atveju, jeigu būna išvykęs, yra parašomas įgaliojimas G. P. atstovauti (duomenys neskelbtini) sandoriuose su pirkėjais. Automobiliai pardavimui yra įsigyjami (duomenys neskelbtini) iš fizinių ir juridinių asmenų. Automobilių pirkimus organizuoja kartu su G. P. Automobilius perka tiek nuvykus į (duomenys neskelbtini), tiek ir internetu, per pažintis. Daugiausiai automobilių nuperka iš (duomenys neskelbtini) veikiančių įmonių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Pasitaiko atvejų, kai perkama iš fizinių asmenų pagal pirkimo – pardavimo sutartis. Automobiliai perkami nuo 1 500 iki 8 000 Eur, visi perkami su dokumentais, tai yra išrašomos sąskaitos faktūros ar sutartys. Automobilių pirkimo dokumentus kartu su pardavimų dokumentais pateikia (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkytojai (duomenys neskelbtini). Dokumentus įtraukimui į apskaitą pateikia (duomenys neskelbtini) D. T., fiziškai juos nuveždamas iki kiekvieno mėnesio 15 dienos. Automobiliai iš (duomenys neskelbtini) pargabenami autovežiais, šią paslaugą (duomenys neskelbtini) teikia (duomenys neskelbtini). Taip pat kartu su G. po vieną automobilį į Lietuvą parvaro patys. Vienu kartu į Lietuvą pargabenami 8 automobiliai, maždaug kartą per mėnesį. Pargabentus automobilius, jei reikia, remontuoja. Smulkius remonto darbus daugiausiai atlieka G. savo garaže (duomenys neskelbtini) arba prie savo namų (duomenys neskelbtini) esančiame garaže. Jei reikalingas rimtesnis remontas, automobilius varo į servisus. Visais atvejais už remontą išrašomos sąskaitos, kurios įtraukiamos į (duomenys neskelbtini) apskaitą kaip sąnaudos. Didžioji dalis (duomenys neskelbtini) parduodamų automobilių pardavinėjami per skelbimų portalą (duomenys neskelbtini). Skelbimuose nurodomos ne galutinės kainos, pirkėjai gali derėtis. (Duomenys neskelbtini) parduodamiems automobiliams fiksuoto antkainio nėra nustatyta, pardavimo kainos nustatomos pagal tuo metu esančias rinkos kainas, automobilio būklę ir panašiai. Parduodami automobiliai stovi aikštelėje (duomenys neskelbtini), kartais pirkėjai susiranda automobilius ir ten. Tiek skelbimuose, tiek aikštelėje prie parduodamų automobilių nurodytas telefono numeris +(duomenys neskelbtini), šiuo numeriu skambina pirkėjai, juo kaltinamasis naudojasi. Paprastai nuo pradinės automobilio kainos nuleidžiama apie 200 – 500 eurų, nebent automobilis ilgai neparduodamas arba yra kažkokių gedimų, tada kaina gali būti mažinama daugiau. Didžioji dauguma (duomenys neskelbtini) automobilių yra parduodama su technine apžiūra, ją organizuoja jis, apmoka (duomenys neskelbtini). Dalis (duomenys neskelbtini) automobilių (duomenys neskelbtini) m. – (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėn. buvo parduodami ir (duomenys neskelbtini) automobilių turguje. Automobilių turguje (duomenys neskelbtini) automobilius padėjo parduoti A. L., jam už tai nebuvo mokama, užsidirbdavo pats, parduodamas už brangesnę kainą nei buvo nurodoma, ir tą likutį pasilikdavo. Per (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) metus jis yra pardavęs 3 (duomenys neskelbtini) automobilius. Visi pardavimo dokumentai būdavo suruošti, A. L. tik pateikdavo pirkėjams pasirašyti, priimdavo pinigus. M. K. pažįsta, šis taip pat užsiima (duomenys neskelbtini), yra pirkęs keletą automobilių, aprašytų specialisto išvadoje. Dalis (duomenys neskelbtini) automobilių taip pat buvo parduodami (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių pardavimo aikštelėje, kadangi ten grįždavo autovežiai. Ten automobilius padėdavo parduoti A. ir E. (pavardžių neprisimena), kurie dirbo tokiu pačiu principu kaip ir A. L. – aprodydavo automobilius pirkėjams, duodavo pasirašyti dokumentus, priimdavo pinigus iš pirkėjų, jei pats kaltinamasis negalėdavo. Tačiau tai buvo reti atvejai, daugiausiai pats atvykdavo parduoti (duomenys neskelbtini) automobilių. Konkrečiai kurie automobiliai kur buvo parduoti, negali įvardyti, kadangi neprisimena, tačiau šios aplinkybės nurodytos specialisto išvadoje, su jomis sutinka. Parduodant automobilius buvo atvejai (kurie nurodyti specialisto išvadoje), kad parduodant automobilius pardavimo dokumentuose buvo įrašoma mažesnė kaina negu ta, už kurią realiai buvo parduotas automobilis. Pardavimo metu pirkėjui surašomi dokumentai – pirkimo – pardavimo sutartis ir, jeigu apmokėjimas vyksta grynaisiais, kasos pajamų orderio kvitas. PVM sąskaita – faktūra pirkėjui buvo išduodama tik tais atvejais, jei to pageidaudavo pirkėjas. Sąskaitas jo nurodymu, pagal jo pateiktus duomenis, išrašydavo (duomenys neskelbtini) darbuotojai, pats sąskaitų nerašydavo. Sutartį ir kvitą išrašydavo ir pirkėjui pateikdavo pats. Sutartyje bei kvite mažesnė, nei reali pardavimo kaina, kai kuriais atvejais buvo įrašyta dėl to, kad, pavyzdžiui, buvo tokių situacijų, kad tiekėjai iš (duomenys neskelbtini) už nupirktus automobilius išrašydavo sąskaitas, kuriose nurodytos kainos mažesnės negu realiai buvo sumokėta. Tokiu būdu norėjo sumažinti ir pardavimo kainą, kad būtų mažesni mokesčiai (duomenys neskelbtini). Pripažįsta, kad buvo atvejų, kada prašė pirkėjų sutartyje nurodyti mažesnę kainą. Negali išvardyti automobilių, kuriuos parduodant, dokumentuose buvo nurodoma mažesnė, nei pirkėjo sumokėta kaina, kadangi neprisimena, tačiau sutinka su tuo, kas nurodyta specialisto išvadoje. Specialisto išvadoje nurodyta pinigų suma – 26 750 Eur, gauta pardavus automobilius, dalies už juos sumokėtos kainos nefiksuojant apskaitos dokumentuose, buvo panaudota (duomenys neskelbtini) reikmėms – atsiskaitant už smulkų automobilių remontą, automobilių salonų valymą. Jokių tai patvirtinančių dokumentų neturi ir jų pateikti negali – dalis darbų buvo atlikti be dokumentų, nes taip yra pigiau. Tuos dokumentus, kuriuos gavo, juos rinko, dėjo į ,,papkutę“, tačiau per jo aplaidumą ji dingo, jos neišsaugojo. Automobilių pardavimo dokumentai buvo pateikiami (duomenys neskelbtini), kurios darbuotojai pagal juose esančius duomenis įtraukdavo juos į apskaitą. Dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra aprašytas specialisto išvadoje, parodė, jog šį automobilį nupirko (duomenys neskelbtini), iš fizinio asmens, jis buvo remontuojamas. Galvojo, kad šį automobilį paliks važinėti (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) nepatiko, o remontuojant servise pirkėjas pastebėjo ir klausė, ar automobilis parduodamas. Tuomet automobilis buvo parduotas ant (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties, kadangi pats jokio kito pirkimo iš (duomenys neskelbtini) dokumento nebuvo gavęs. Dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo pirktas (duomenys neskelbtini) M. D. vardu ir kurį pardavė M. K., paaiškinti negali, šios situacijos neprisimena. Jis yra (duomenys neskelbtini). Grynieji pinigai, esantys (duomenys neskelbtini) kasoje, buvo ir yra jo žinioje. Dėl to, kad (duomenys neskelbtini) kratos metu pas G. P. buvo rasti grynieji pinigai – 16 000 Eur, gali paaiškinti, kad šiuos pinigus buvo paėmęs iš (duomenys neskelbtini) kasos ir palikęs G. P. pasaugoti, kadangi pats išvyko atostogauti, o grįžęs planavo vykti į (duomenys neskelbtini) pirkti automobilių. Skrydžio bilietų nebuvo įsigiję, kadangi planavo vykti automobiliu. Šie pinigai buvo pagal vekselį paskolinti iš (duomenys neskelbtini) V. K., kadangi įmonei trūko apyvartinių lėšų, o reikėjo atsiskaityti su tiekėjais. Pagal vekselį iš viso buvo pasiskolinta 20 000 Eur. Atsiskaitymo grynaisiais prašė tiekėjai – „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Vekselis notariškai nepatvirtintas. Pinigai buvo pasiskolinti (duomenys neskelbtini) pradžioje, tik nebuvo surašytas vekselis. Į klausimą, ar gali paaiškinti, ką reiškia jo ir (duomenys neskelbtini) N. M. pokalbis, vykęs tą pačią dieną, kada buvo atliktos kratos, dėl per kratą rastų pinigų ir jų įforminimo, atsakė, jog pokalbio metu buvo kalbama apie kratos metu rastus grynuosius pinigus. Norėjo pasitarti, kaip juos tinkamai įforminti įtraukiant į (duomenys neskelbtini) apskaitą. Šie pinigai – 16 000 Eur, buvo gauti ne iš prekybos automobiliais neapskaitant gautų pajamų (duomenys neskelbtini) apskaitoje, o iš V. K. kaip paskola. Dalį pasiskolintų pinigų – 4 000 Eur buvo įnešęs į (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Į klausimą, ar vekselis buvo išrašytas vėliau, negu buvo realiai pasiskolinti pinigai, parodė, jog galėjo taip būti. Į klausimą, ar vekselis galėjo būti surašytas po kratos atlikimo, atsakė, kad ne, jis buvo išrašytas anksčiau. Vekselio tarp buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvo, žodžiu pasakė buhalterei apie tai, kad jis pasirašytas, ir ji atitinkamai surašė kasos dokumentus. Kur vekselis buvo kratos metu, neprisimena, bet jį turėjo ir jis nebuvo paimtas pareigūnų. Vekselį buhalterijai pateikė po to, kai buvo atlikta krata, tikslios dienos neprisimena. Pas G. P. kratos metu taip pat buvo rasta ir paimta dar 5 000 Eur grynaisiais pinigais, tačiau šie pinigai yra (duomenys neskelbtini) A. P. ir jie su (duomenys neskelbtini) niekaip nesusiję. Dėl to, kad dalies gautų pajamų nefiksavo (duomenys neskelbtini) apskaitoje, nuoširdžiai gailisi, valstybei padarytą žalą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą civilinį ieškinį atlygino, patvirtinantį dokumentą pateikė prie apklausos. Iš šio įvykio pasimokė ir ateityje tai nepasikartos.

Įteikus patikslintą įtarimą, (duomenys neskelbtini) įtariamojo apklausos metu N. P. parodė, jog šiuo metu savo pozicijos dėl kaltės nenurodys, parodymų apie įtarimo esmę neduos, juos duos detaliai susipažinęs su pranešimo apie įtarimą turiniu. Savo ankstesnės apklausos metu duotų parodymų laikosi, juos tvirtina. Pateikė (duomenys neskelbtini) G. P. prašymą perduoti jį jos atsakomybėn pagal laidavimą. (Duomenys neskelbtini) įtariamojo apklausos metu parodė, jog kaltu prisipažįsta, laikosi (duomenys neskelbtini) duotų parodymų, juos tvirtina. Kratos metu pas G. P. rasti 5 000 Eur su (duomenys neskelbtini) A. P. ranka rašytu rašteliu priklauso (duomenys neskelbtini) A. P. (Duomenys neskelbtini) buvo palikusi pas (duomenys neskelbtini) šiuos pinigus seife, kad būtų saugūs, nes pati viena gyvena (duomenys neskelbtini) . Šie pinigai su (duomenys neskelbtini) veikla nesusiję, tiesiog sutapo, kad jis tuo metu buvo išvykęs atostogų ir (duomenys neskelbtini) pinigus paliko taip pat pas (duomenys neskelbtini) G. P. seife. Prašo šiuos 5 000 Eur grąžinti jų savininkei A. P. Dėl likusių per kratą rastų pinigų – 16 000 Eur laikosi savo anksčiau duotų parodymų, kad šie pinigai yra gauti kaip paskola pagal vekselį iš V. K. 26 500 Eur, kurie buvo gauti, dalies pajamų neapskaitant (duomenys neskelbtini) dokumentais, buvo panaudoti atliekant smulkius automobilių remonto darbus, tačiau tai patvirtinantys dokumentai neišliko, jų pateikti negali. Dėl šių savo padarytų nusikalstamų veikų gailisi, jas padarė nepiktybiškai, o dėl savo nepatyrimo ir žinių stokos.

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo patvirtina ir kiti žemiau aptarti byloje surinkti duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

(Duomenys neskelbtini) G. B. tarnybiniuose pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) disponuojama kriminalinės žvalgybos informacija, jog N. P., padedamas G. P. ir A. L., neapskaito dalies gaunamų pajamų (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), buhalterinėje apskaitoje. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) įmonė pardavė 26 automobilius, ir N. P. neapskaitė ne mažiau kaip 51 793 eurų gautų pajamų įmonės buhalterinėje apskaitoje. Įmonė skelbimus apie parduodamus automobilius talpina internetiniame skelbimų portale (duomenys neskelbtini). Talpinamuose skelbimuose apie parduodamus automobilius nurodo kontaktinius telefono numerius +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini); +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini). Įmonėje nelegaliai dirba A. L., kuris (duomenys neskelbtini), automobilių turguje, pardavinėja įmonės automobilius. A. L. naudojasi mobilaus ryšio telefono numeriais +(duomenys neskelbtini); +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini), kurie yra nurodomi kaip kontaktiniai skelbimuose apie parduodamus automobilius. Išskirtinai šiais kontaktiniais telefono numeriais talpinamuose skelbimuose apie parduodamus automobilius nenurodomi parduodamų automobilių nei VIN numeriai, nei SDK kodai. Minėti telefono numeriai yra (duomenys neskelbtini) partneriai nuo (duomenys neskelbtini) ir patalpino 1076 skelbimus apie parduodamus automobilius. Vadovaujantis sąskaitų registro ISAF, automobilių skelbimų portalo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duomenimis, nustatyta, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) įmonė pardavė automobilius, už kuriuos neapskaitė dalies gautų pajamų, tai yra skirtumo nuo parduodamo automobilio skelbime nurodytos kainos ir deklaruojamos automobilio pardavimo kainos:

1. ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), kurio pardavimo kaina skelbime buvo nurodyta 4 999 eurus, o deklaruotas pardavimas už 2 250 eurų;

2. ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), kurio pardavimo kaina skelbime buvo nurodyta 2 599 eurai, o deklaruotas pardavimas už 800 eurų;

3. .. (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), kurio pardavimo kaina skelbime buvo nurodyta 4 444 eurai, o deklaruotas pardavimas už 3700 eurų;

4. ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), kurio pardavimo kaina skelbime buvo nurodyta 4 999 eurai, o deklaruotas pardavimas už 3 000 eurų;

5. ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), kurio pardavimo kaina skelbime buvo nurodyta 4 999 eurai, o deklaruotas pardavimas už 1 600 eurų;

6. ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), kurio pardavimo kaina skelbime buvo nurodyta 5 650 eurų, o deklaruotas pardavimas už 4 500 eurų;

7. ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), kurio pardavimo kaina skelbime buvo nurodyta 6 499 eurų, o deklaruotas pardavimas už 4 600 eurų;

8. ,, (duomenys neskelbtini)”. VIN: (duomenys neskelbtini), kurio pardavimo kaina skelbime buvo nurodyta 7 499 eurai, o deklaruotas pardavimas už 6 400 eurų;

9. ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), kurio pardavimo kaina skelbime buvo nurodyta 8 499 eurai, o deklaruotas pardavimas už 5 800 eurų;

10. ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), kurio pardavimo kaina skelbime buvo nurodyta 8 999 eurai, o deklaruotas pardavimas už 5 500 eurų;

11. ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), kurio pardavimo kaina skelbime buvo nurodyta 9 500 eurų, o deklaruotas pardavimas už 9 000 eurų;

12. ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), kurio pardavimo kaina skelbime buvo nurodyta 9 999 eurai, o deklaruotas pardavimas už 7 000 eurų;

13. ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), kurio pardavimo kaina skelbime buvo nurodyta 10 250 eurų, o deklaruotas pardavimas už 8 000 eurų;

14. ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), kurio pardavimo kaina skelbime buvo nurodyta 10 799 eurai, o deklaruotas pardavimas už 9 500 eurų;

15. ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), kurio pardavimo kaina skelbime buvo nurodyta 6 999 eurai, o deklaruotas pardavimas už 6 000 eurų;

16. ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), kurio pardavimo kaina skelbime buvo nurodyta 8 399 eurai, o deklaruotas pardavimas už 5 000 eurų;

17. ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), kurio pardavimo kaina skelbime buvo nurodyta 7 899 eurai, o deklaruotas pardavimas už 4 950 eurų;

18. ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), kurio pardavimo kaina skelbime buvo nurodyta 3 799 eurai, o deklaruotas pardavimas už 2 300 eurų;

19. ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), kurio pardavimo kaina skelbime buvo nurodyta 8 950 eurų, o deklaruotas pardavimas už 7 000 eurų;

20. ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), kurio pardavimo kaina skelbime buvo nurodyta 6 899 eurai, o deklaruotas pardavimas už 4 950 eurų;

21. ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), kurio pardavimo kaina skelbime buvo nurodyta 8 199 eurai, o deklaruotas pardavimas už 6 000 eurų;

22. ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), kurio pardavimo kaina skelbime buvo nurodyta 7 499 eurai, o deklaruotas pardavimas už 6 700 eurų;

23. ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), kurio pardavimo kaina skelbime buvo nurodyta 7 799 eurai, o deklaruotas pardavimas už 5 500 eurų;

24. ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), kurio pardavimo kaina skelbime buvo nurodyta 2 299 eurai, o deklaruotas pardavimas už 1 900 eurų;

25. ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), kurio pardavimo kaina skelbime buvo nurodyta 2 999 eurai, o deklaruotas pardavimas už 2 600 eurų;

26. ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), kurio pardavimo kaina, skelbime buvo nurodyta 8 950 eurų, o deklaruotas pardavimas už 4 950 eurų.

27. ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), kurio pardavimo kaina skelbime buvo nurodyta 8 999 eurų, o deklaruotas pardavimas už 7 500 eurų. Už aukščiau minėtus parduotus automobilius, įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo neapskaityta nemažiau, kaip 51 793 eurai, gautų pajamų.

Šiuo metu įmonė reklamuoja skelbimų portale (duomenys neskelbtini)savo parduodamus automobilius:

1. ,, (duomenys neskelbtini)”, skelbimo ID: (duomenys neskelbtini), kontaktinis telefono numeris +(duomenys neskelbtini), kaina 3 499 eurai;

2. ,, (duomenys neskelbtini)”, skelbimo ID: (duomenys neskelbtini), kontaktinis telefono numeris +(duomenys neskelbtini), kaina 4 899 eurai;

3. ,, (duomenys neskelbtini)”, skelbimo ID: (duomenys neskelbtini), kontaktinis telefono numeris +(duomenys neskelbtini), kaina 6 999 eurai;

4. ,, (duomenys neskelbtini)”, skelbimo ID: (duomenys neskelbtini), kontaktinis telefono numeris +(duomenys neskelbtini), kaina 6 799 eurai;

5. ,, (duomenys neskelbtini)”, skelbimo ID: (duomenys neskelbtini), kontaktinis telefono numeris +(duomenys neskelbtini), kaina 10 999 eurai;

6. (duomenys neskelbtini) skelbimo ID: (duomenys neskelbtini), kontaktinis telefono numeris +(duomenys neskelbtini), kaina 11 999 eurai;

7. ,, (duomenys neskelbtini)”, skelbimo ID: (duomenys neskelbtini), kontaktinis telefono numeris +(duomenys neskelbtini), kaina 7 700 eurų;

8. ,, (duomenys neskelbtini)”, skelbimo ID: (duomenys neskelbtini), kontaktinis telefono numeris +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini), kaina 6 950 eurų;

9. ,, (duomenys neskelbtini)”, skelbimo ID: (duomenys neskelbtini), kontaktinis telefono numeris +(duomenys neskelbtini), kaina 2 700 eurų;

10. ,, (duomenys neskelbtini)”, skelbimo ID: (duomenys neskelbtini), kontaktinis telefono numeris +(duomenys neskelbtini), kaina 7 650 eurų;

11. ,, (duomenys neskelbtini)”, skelbimo ID: (duomenys neskelbtini), kontaktinis telefono numeris +(duomenys neskelbtini), kaina 4 400 eurų;

12. ,, (duomenys neskelbtini)”, skelbimo ID: (duomenys neskelbtini), kontaktinis telefono numeris +(duomenys neskelbtini), kaina 5 750 eurų;

13. ,, (duomenys neskelbtini)”, skelbimo ID: (duomenys neskelbtini), kontaktinis telefono numeris +(duomenys neskelbtini), kaina 4 350 eurų;

14. ,, (duomenys neskelbtini)”, skelbimo ID: (duomenys neskelbtini), kontaktinis telefono numeris +(duomenys neskelbtini), kaina 5 600 eurų;

15. ,, (duomenys neskelbtini)”, skelbimo ID: (duomenys neskelbtini), kontaktinis telefono numeris +(duomenys neskelbtini), kaina 6 350 eurų.

Taip pat nustatyta, kad įmonė turi dar tik ruošiamus pardavimui automobilius: ,, (duomenys neskelbtini)”; ,, (duomenys neskelbtini)”; (duomenys neskelbtini); ,, (duomenys neskelbtini)”, SDK: (duomenys neskelbtini); ,, (duomenys neskelbtini)”, SDK: (duomenys neskelbtini); ,, (duomenys neskelbtini)”; ,, (duomenys neskelbtini)”, SDK: (duomenys neskelbtini); ,, (duomenys neskelbtini)”, SDK: (duomenys neskelbtini); ,, (duomenys neskelbtini)”, SDK: (duomenys neskelbtini); ,,S. O.”, SDK: (duomenys neskelbtini); ,, (duomenys neskelbtini)”; ,, (duomenys neskelbtini)”. Vykdant N. P. ir G. P. atžvilgiu elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, nustatyta, kad asmenys (duomenys neskelbtini) įgijo automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”. Taip pat nustatyta, kad automobilių skelbimų internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) yra reklamuojamas parduodamas automobilis „(duomenys neskelbtini) “. Skelbime nurodyti automobilio techniniai parametrai, kad automobilis pagamintas (duomenys neskelbtini); automobilio rida (duomenys neskelbtini)km; pavarų dėžė – mechaninė; kuro tipas – dyzelinas; pardavimo kaina 4 900 eurų. Taip pat skelbime nurodytas kontaktinis telefono numeris +(duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. L.. Skelbime automobilio VIN numeris ir SDK kodas nenurodyti. Skelbimo ID: (duomenys neskelbtini). Parduodamas automobilis galimai yra tas pats automobilis, kuris įgytas N. P. ir G. P. (duomenys neskelbtini), ir už jį gautos pajamos galimai bus neapskaitytos (duomenys neskelbtini) finansinėje apskaitoje. Vykdant N. P. ir G. P. atžvilgiu elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, nustatyta, kad asmenims prekybą naudotais automobiliais veiklą vykdyti padeda asmuo, su kuriuo darbo sutartis nesudaryta – A. Ž. Asmuo naudojasi savo vardu registruotu mobilaus ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini)ir vykdo prekybą (duomenys neskelbtini)mieste esančiame automobilių turguje. Vykdant N. P., G. P. ir A. L. atžvilgiu elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir lyginant parduodamų automobilių skelbimų portalo (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)duomenis, nustatyta, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini) įmonė neapskaitė dalies gaunamų pajamų už parduotus automobilius, o būtent:

1. už parduotą automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), neapskaitė 2 000 eurų;

2. už parduotą automobilį ,,(duomenys neskelbtini)” VIN: (duomenys neskelbtini), neapskaitė 5 550 eurų;

3. už parduotą automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), neapskaitė 800 eurų;

4. už parduotą automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), neapskaitė 1 100 eurų;

5. už parduotą automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), neapskaitė 1 000 eurų;

6. už parduotą automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), neapskaitė 1150 eurų;

7. už kartu parduotus du automobilius ,, (duomenys neskelbtini)”, neapskaitė 3000 eurų, taip pat pardavė automobilius, nuo kurių pardavimo sumos nenustatytos gautos neapskaitytos pajamos, o būtent:

8. automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini);

9. automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini);

10. automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini);

11. automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini);

12. automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini);

13. automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”.

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota, jog laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini)kontroliuojant N. P. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos duomenis telefono numeriu (duomenys neskelbtini), užfiksuoti ikiteisminiam tyrimui reikšmės turintys telefoniniai pokalbiai:

Nr. 65 – su G. P.. Pokalbio esmė apie parduodamus automobilius. Sako, kad vienas šeši, kitas penki du penki. Toliau pokalbio esmė apie apmokėjimą būdą. Sako, kad trys nalyčna (grynais), kitas pavedimas. Kad viskas labai gerai. Po du pem parodė.

Nr. 217 – su asmeniu A apie, tai kad nori atvežti ,, (duomenys neskelbtini)” į (duomenys neskelbtini), o asmuo turi paduoti sąskaitą.

Nr. 221 – su asmeniu A apie automobilio remontą.

Nr. 236 – su asmeniu A apie automobilio remontą.

Nr. 243 – su asmeniu A, apie automobilio remontą.

Nr. 251 – su asmeniu A apie automobilio remontą

Nr. 259 – su asmeniu A apie automobilių parvežimą.

Nr. 297 – su asmeniu A apie automobilio remontą.

Nr. 301 - su asmeniu A apie automobilio remontą.

Nr. 306 - su asmeniu A, apie automobilio salono valymą.

Nr. 365 – su asmeniu A apie automobilio remontą.

Nr. 387 - su asmeniu A apie automobilio salono valymą.

Nr. 450 – su asmeniu A apie automobilius „(duomenys neskelbtini) “ ir „(duomenys neskelbtini) “. Sako, kad ,, (duomenys neskelbtini)” darom du šem, du šem du, o ,, (duomenys neskelbtini)” du penki aštuoni.

Nr. 454 – su asmeniu A apie automobilių dokumentus.

Nr. 458 – su asmeniu A, kad neranda automobilių dokumentų.

Nr. 459 – su asmeniu A apie automobilių dokumentus.

Nr. 487 – su asmeniu A. Sako, kad pardavė „(duomenys neskelbtini) “ už keturis tūkstančius šešis šimtus. Bet viską reikės rodyt, nes (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini). O kurva Nė kiek gryno ane. Ne.

Nr. 528 – su asmeniu A apie automobilio remontą.

Nr. 613 - su asmeniu A apie automobilio salono valymą.

Nr. 645 – su G. P. apie tai kad G. P. poliruoja automobilį.

Nr, 666 – su G. P. apie automobilio pardavimą. Sako, pasakiau už tris du be jokių kabinimų be nieko pasiima ir, kaip tas R. sako, aš jūsų nemačiau, tu manęs nematei.

Nr. 678 – su A. L. SMS žinute gavo tekstą „(duomenys neskelbtini) “.

Nr. 679 - su A. L. SMS žinute gavo tekstą „(duomenys neskelbtini) “.

Nr. 682 - su A. L. SMS žinute išsiuntė tekstą „Ačiu“.

Nr. 710 – su G. P., esmė, kad G. P. suremontavo automobilį.

Nr. 713 – su asmeniu A apie sąskaitos išrašymą.

Nr. 717 – su asmeniu A, kad skris į (duomenys neskelbtini) susitiks ir asmeniui paduos pinigus.

Nr. 722 – su asmeniu A, kad asmuo aprodytų pirkėjui automobilį.

Nr. 745- su G. P., sako, kad (duomenys neskelbtini) žiūrėjo (duomenys neskelbtini), bet neėmė. Būtų gerai, žinai, jie grynais ima. (Duomenys neskelbtini)skambino, bet nė slūchų, ni dūchų.

Nr. 759 - su asmeniu A apie automobilio remontą.

Nr. 814 - su asmeniu A apie automobilio remontą.

Nr. 840 – su asmeniu A, kad turi čekių pririnkęs po šimtą.

Nr. 849 – su asmeniu A, sako, kad nupirko ,, (duomenys neskelbtini)”, ,, (duomenys neskelbtini)”, ,, (duomenys neskelbtini)”, ,, (duomenys neskelbtini)”, ,, (duomenys neskelbtini)”, ,, (duomenys neskelbtini)”, viso 6. Buvo tikslas 13. Dar vieną ,, (duomenys neskelbtini)”.

Nr. 851 – su asmeniu A apie tralo užsakymą.

Nr. 1091 – su asmeniu A, kad „M.“ nori pirkti ,, (duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) m.

Nr. 1095 – su G. P., esmė, kad G. P. pats remontuoja ,, (duomenys neskelbtini)”.

Nr. 1094 – su G. P., sako kad pardavė M. ,, (duomenys neskelbtini)”.

Nr. 1097 – su asmeniu A apie automobilio remontą.

Nr. 1100 – su asmeniu A, kad pardavė „(duomenys neskelbtini) “.

Nr. 1101 – su asmeniu A, kad pardavė (duomenys neskelbtini), du ,, (duomenys neskelbtini)”.

Nr. 1104 – su G. P., esmė, kad G. P. pats taiso automobilius.

Nr. 1110 - G. P., kad G. P. suremontavo ,, (duomenys neskelbtini)”.

Nr. 1119 – su G. P., kad rytoj varys į (duomenys neskelbtini) ,, (duomenys neskelbtini)”.

Nr. 1133 - su asmeniu A apie automobilio remontą.

Nr. 1161 – su asmeniu A, esmė, kad asmuo yra kontaktas būna (duomenys neskelbtini). Pardavime stovi septyni automobiliai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) du, (duomenys neskelbtini) trys. Iš viso dvylika automobilių. (Duomenys neskelbtini) ant (duomenys neskelbtini) bando. ,, (duomenys neskelbtini)”, ,, (duomenys neskelbtini)” ir ,, (duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini).

Nr. 1168 – su asmeniu A apie automobilį ,, (duomenys neskelbtini)” ir ,, (duomenys neskelbtini)”,

Nr. 1170 – su asmeniu A. Išsiunčia SMS žinutę „(duomenys neskelbtini)” buvo 324 – reik 264“.

Nr. 1207 – su asmeniu A, kuris organizuoja automobilių parvežimą. Reikia parvežti aštuonis automobilius.

Nr. 1271 – su asmeniu A, esmė, kad asmuo pardavė įmonės automobilį už 2 550.

Nr. 1278 – su asmeniu A apie parduodamą automobilį ir kokių duomenų reikia.

Nr. 1280 – su asmeniu A, kad sąskaitoje bus du pusė.

Nr. 1282 – su G. P., sako kad ,, (duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) pardavinėja už šešis.

Nr. 1331 – su asmeniu A apie automobilio remontą.

Nr. 1343 – su asmeniu A, kad dokumentai ant ,, (duomenys neskelbtini)”, o baltas lapas ant ,, (duomenys neskelbtini)”. Kad ant ,, (duomenys neskelbtini)” nėra parašyta pažyma ant jokio žmogaus.

Nr. 1344 – su asmeniu A. Sako, vietoje ,, (duomenys neskelbtini)”, ,, (duomenys neskelbtini)” dokumentus padavė. Važiuoja į (duomenys neskelbtini).

Nr. 1348 – su asmeniu A sako, kad ,, (duomenys neskelbtini)” neturi nei SDK, nei dokumentų neturi.

Nr. 1353 – su G. P., sako, ar forminti ,, (duomenys neskelbtini)”. Sako, reikia pasitarti su buhaltere. Būt parduota juodais.

Nr. 1374 – su G. P.. Sako, tas atrašė, kad nori ,, (duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) ir viskas, bet maks mėnesis su pinigais. Už aštuonis tūkstančius, bet viską rodyti ir maks mėnesis. Tai nežinau, karoče. Tik jis niekur nedings, jei viską rodyti. Tai jo. Tik chujovai, kad viską rodyt.

Nr. 1552 – su asmeniu A apie automobilio remontą.

Nr. 1555 - su asmeniu A apie remontuotą automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”.

Nr. 1558 – su asmeniu, kuris yra ,, (duomenys neskelbtini)” savininkas, apie automobilio remontą.

Nr. 1569- su asmeniu A, pokalbio esmė, kad prašo uždeklaruoti ,, (duomenys neskelbtini)”.

Nr. 1573 - su asmeniu A, sako ,, (duomenys neskelbtini)” 2012 metų kiek uždeklaravom. Sako, 4 700. Sako, tai mes galim ten kokius 4 950 rašyt. Jo jo, sako, galit.

Nr. 1594 – su asmeniu A, pokalbio esmė, kad pirko automobilį ,, (duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) m., gamybos. Ir pardavė automobilį , (duomenys neskelbtini) už 10 500.

Nr. 1627 – su asmeniu A, kad važiuos S.

Nr. 1629 – su asmeniu A, apie automobilių parvežimą.

Nr. 1641 – su asmeniu A, sako, kad reikia parvežti ,, (duomenys neskelbtini)”, ,, (duomenys neskelbtini)”, ,, (duomenys neskelbtini)”, toliau du ,, (duomenys neskelbtini)”, ,, (duomenys neskelbtini)” ir (duomenys neskelbtini) ,, (duomenys neskelbtini)”.

Nr. 1643 – 1648 – su asmeniu A. Siunčia SMS žinutes su tekstu „(duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) dokai pas mane (duomenys neskelbtini) (,,(duomenys neskelbtini)”, ,, (duomenys neskelbtini)” karavanas ) ,, (duomenys neskelbtini)” turbina parėjus tai atsargei nes jau nera tepslo varikly Butu geriau gal jo nevest“

Nr. 1731 – su G. P., sako, ar visą sąskaitą rodys? Visą. Tai pavedimu. Pirks auto. Sako, aš galiu ir kašu atvežt (duomenys neskelbtini) d. Ne ne, sako, man reikia banku.

Nr. 1768 – su G. P. apie automobilių pirkimą. Sako, kad dalį per banką, kitus kešu atveš.

Nr. 1774 – su G. P., sako, (duomenys neskelbtini)tralas užsakyt nes šešios jau yra.

Nr. 1836 – su asmeniu A apie parduodama automobilį už du tūkstančius.

Nr. 1864 – su asmeniu A apie parduodamą automobilį.

Nr. 1868 – su G. P., sako, kad reikia jau grynų pinigų.

Nr. 1869 - su G. P. apie automobilių pirkimą, sako, kad pardavėjas nori dviejų per banką ir penkių šimtų kašu.

Nr. 1893 – su asmeniu A, kad parvažiavo tralas.

Nr. 1897 – su G. P., kurio esmė, kad pardavė automobilį.

Nr. 1902 – su asmeniu A apie apmokėjimą už parvežtus automobilius. Sako, kad reikia man bent kažkiek parodyti, kad parvežiau. Sako, porą štukų įmetu, o kitą atlėksiu, susitvarkysim.

Nr. 1910 – su asmeniu A, sako, kad turi iš (duomenys neskelbtini) atvažiuoti pasiimti mašinų.

Nr. 1918 – su asmeniu A, sako, kad keturis automobilius išvežė.

Nr. 1930 – su asmeniu A, kad pardavė keturis automobilius. Dokumentų nereikia registruoti, nes pirikūpam.

Nr. 2052 – su asmeniu A, kad reikia išrašyti CMR šešiems automobiliams, o dviem nereikia.

Nr. 2055-2256 – asmeniui A išsiunčia SMS žinutę su tekstu „(duomenys neskelbtini)..... (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)šitu nereikia“.

Nr. 2058 – asmeniui A išsiunčia SMS žinutę „700 plius pvm“

Nr. 2059 – iš asmens A gauna SMS žinutę „Kiek pinigų?“.

Nr. 2060 – iš asmens A gauna SMS žinutę „Gerai“.

Nr. 2205 – su G. P., esmė apie automobilių ridų atsukimą.

Nr. 2318 – su asmeniu A apie automobilių pardavimą. Sako, jei dėtų ant tralo, nieko nerodyt, daryt ant brifo ir viskas.

Nr. 2321 – su asmeniu apie automobilio pardavimą.

Nr. 2346 – su asmeniu A, kad dėl ,, (duomenys neskelbtini)” atvažiuoja (duomenys neskelbtini).

Nr. 2573 – su G. P., kad (duomenys neskelbtini) duoda tris tris ir išsiveža.

Nr. 2575 – su asmeniu A, esmė, kad pardavė (duomenys neskelbtini) automobilį ir reikia kodo.

Nr. 2612 – su asmeniu A, sako, ,, (duomenys neskelbtini)” pirko (duomenys neskelbtini). Už tris su puse. Sakau, rašysiu tiek. Man viskas tinka, tik nereikia jokių bankų.

Nr. 2641 – su G. P., sako, tipo jei nori, rašyk mažiau, bet ir kainą mažiau daryk. Nuo štukos du stakai, tai kas, kad aš jam prašysiu mažiau.

Nr. 2910 – su asmeniu A, sako, kad viso aštuonios mašinos. Šešios vienoje vietoje, dvi dar bus. Penktadienį planuoja krautis.

Nr. 2968 – su G. P., sako, mokėt už dvi mašina. O kešas klausia. Ai nieko kitą kartą, kitas tralas paduos, tai gerai, sako.

Nr. 3031 – su A. L., esmė, kad A. L. prašo paieškoti (duomenys neskelbtini) universalo ,, (duomenys neskelbtini)” buferio.

Nr. 3082 – su asmeniu A apie tralo grįžimą.

Nr. 3170 – su asmeniu A, pokalbio esmė, kad parvežti turi N. P. ,, (duomenys neskelbtini)”, ,, (duomenys neskelbtini)” ir dar vieną.

Nr. 3171 – su asmeniu A, pokalbio esmė, kad turi parvežti N. P. ,, (duomenys neskelbtini)” ,, (duomenys neskelbtini)”, ,, (duomenys neskelbtini)”, ,, (duomenys neskelbtini)”, ,, (duomenys neskelbtini)”, ,, (duomenys neskelbtini)”.

Nr. 3193 – su asmeniu A, pokalbio esmė, kad klausia, ant ko CMR rašyt. Pochui, rašyk ant bile ko, aš ten paskui.

Nr. 3468 – su asmeniu A, pokalbio esmė, kad asmuo ims ,, (duomenys neskelbtini)” ir ,, (duomenys neskelbtini)”.

Nr. 3538 – su asmeniu A apie automobilio ,, (duomenys neskelbtini)” pardavimą.

Nr. 4126 – su asmeniu A apie automobilio pirkimą.

Nr. 4128 – su G. P. apie parduodamą automobilį. Sako, ant kauferio, nachui dar tokį gaidį ant įmonės stumt.

Nr. 4170 – su asmeniu A apie tai, kad pardavė automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”, ir (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)”.

Nr. 4630 – su G. P. apie tai, kad pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) už penkis tūkstančius du šimtus eurų.

Nr. 4768 – su asmeniu A apie turimą automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”.

Nr. 4847, 4849, 4852, 4855,4857, 4860, 5268, 5471, 5472 – su asmeniu A, pokalbio esmė, kad asmuo (duomenys neskelbtini) pardavė automobilį ,, (duomenys neskelbtini)” už 3650. Grynais paėmė 2500. N. P. turi paduoti sąskaitą už ,, (duomenys neskelbtini)”.

Nr. 4874 – su G. P. apie parduodamą automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”, esmė, kad neparduoti už mažiau, kaip aštuoni tūkstančiai.

Nr. 5140 – su G. P., sako, kad technikinė galioja, tai nesuk. Ten technikinės du septyn, tai gali dešimt tūkstančių atsukt, bet tai dvidešimt eurų išmesi.

Nr. 5354 – su asmeniu A, sako, S. padaviau, tai tu ten. Taip pat, kad pardavė „(duomenys neskelbtini) “ tą, kur važinėjo, už vieną tris su puse.

Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini)kontroliuojant N. P., elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos duomenis, telefono numeriu (duomenys neskelbtini), užfiksuoti ikiteisminiam tyrimui reikšmės turintys telefoniniai pokalbiai:

Nr. 51 – su asmeniu A apie parduodamus ,, (duomenys neskelbtini)” automobilius.

Nr. 53 – su asmeniu A, sako, kad (duomenys neskelbtini) du ,, (duomenys neskelbtini)” pardavė.

Nr. 155 – su asmeniu A apie parduodamų automobilių skelbimų talpinimą.

Nr. 197 – su asmeniu A, sako, pirko ketvirtadienį ,, (duomenys neskelbtini)” ir pabiro sankaba.

Nr. 407 – su asmeniu A, sako, kad atiduotų už šešis tūkstančius penkis šimtus.

Nr. 494 – su asmeniu A, sako, neatiduok sąskaitos, sumaišiau skaičius sąskaitoje.

Nr. 616 – su asmeniu A. Asmuo teiraujasi dėl ,, (duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) m. „(duomenys neskelbtini) “. Sako, o kaip su pinigais visi ar kaip? Nu nebent jau jeigu labai reikia.

Nr. 658 – su asmeniu A, sako, (duomenys neskelbtini) pardaviau už šešis ir penkis su pusę, (duomenys neskelbtini).

Nr. 663 – su asmeniu A apie tai, kad nupirko automobilius dvi ,, (duomenys neskelbtini)” benzą, (duomenys neskelbtini), ,, (duomenys neskelbtini)” dizelinę (duomenys neskelbtini), ,, (duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) dyzelį naują modelį, ,, (duomenys neskelbtini)” benzą (duomenys neskelbtini), ,, (duomenys neskelbtini)” benzą, du ,, (duomenys neskelbtini)”. Viso 10.

Nr. 803 – su asmeniu A, sako, du (duomenys neskelbtini) ,, (duomenys neskelbtini)” pardavė (duomenys neskelbtini) po tris su pusę. Abu už septynis. Vienuolika pirko.

Nr. 865 – su asmeniu A. Sako, du ,, (duomenys neskelbtini)” atvažiuos pirkti. Vieną rytoj. Klausia, ar vieną ,, (duomenys neskelbtini)” galim rašyt daugiau, o kitą mažiau, kad susivienodintų tos kainos? Vietoj susižiūrėsim.

Nr. 1042 – su asmeniu A. Sako, Aikštelėje ,, (duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini)metų, 2 litrų dyzelis, automatas. Kaina keturi. Čia eksportui, nes su dokumentais negerai.”

Nr. 1549 – su asmeniu A. Pokalbio esmė, kad atvažiuos (duomenys neskelbtini) paimti (duomenys neskelbtini) ,, (duomenys neskelbtini)”. O parašys ten, kaip ir tarė.

Nr. 1897 – su asmeniu A. Pokalbio esmė, kad asmuo prieš mėnesį pirko ,, (duomenys neskelbtini)”, bet automobilį nori grąžinti.

Nr. 2023 – su asmeniu A, sako, kad praėjo tos, kur vakar, ,, (duomenys neskelbtini)” technikinę.

Nr. 2285 – su asmeniu A, esmė, kad rytoj susitiks dėl ,, (duomenys neskelbtini)”.

Nr. 2294 – su asmeniu apie parduodamą automobilį.

Nr. 2595 – su asmeniu A apie parduodamą automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini) spalvos. Stovi pardavime (duomenys neskelbtini). Dar be SDK, bet gali išimti, jei reikia. Sąskaitą, jei reikia, išrašys. Kaina galutinė keturi tūkstančiai du šimtai.

Nr. 2654 – su asmeniu A. Pokalbio esmė, kad (duomenys neskelbtini) ,, (duomenys neskelbtini)” parduota.

Nr. 3007 – su asmeniu A. Asmuo nori apžiūrėti ,, (duomenys neskelbtini)”.

Nr. 3022 – su asmeniu A, sako, kad praėjo technikinę.

Nr. 3805 - su asmeniu A, sako, kad praėjo technikinę ir tariasi dėl automobilio registracijos ir apmokėjimo. Sutaria tvarkytis sekančią dieną.

Nr. 3810 – iš asmens A gauna įeinančią SMS žinutė su tekstu „J. D. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) “.

Kratos protokole užfiksuota, jog, atlikus kratą pas G. P. (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta užrašų knygutė ir užrašai, pinigai ir mobiliojo ryšio telefonas.

Apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog, atlikus apžiūrą objektų, supakuotų pakete Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo paimti pas G. P. atlikus kratą (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad paketas užklijuotas, pakuotė nepažeista. Atidarius paketą, jame randamas skaidrus plastikinis dėklas, kuriame yra baltos spalvos lapelis su linijomis, ant kurio yra mėlyna spalva parašytas rankraštinis užrašas: ,,A. P. 5 tūkst. Eurų (parašas) (duomenys neskelbtini) Penki tūkstančiai eurų palieku pas (duomenys neskelbtini) G. P. saugojimui”. Tame pačiame pakete taip pat rastas geltonos spalvos guma surištas eurų banknotų pluoštas – 1 kupiūra 500 eurų nominalo, 8 kupiūros 200 eurų nominalo, 189 kupiūros 100 eurų nominalo, iš viso – 21 000 eurų. Paimti pinigai – 21 000 Eur perduoti saugojimui (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) E. Z. nutarimu siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir žalos padarytos nusikalstama veika atlyginimą valstybės biudžetui buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (duomenys neskelbtini)turtui: gryniesiems pinigams, paimtiems (duomenys neskelbtini)kratos, atliktos (duomenys neskelbtini), pinigams – 21 000 eurų. Turto saugotoju paskiriant (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas prokuroro nutarimu nustatytas nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini), kuris Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi pratęstas nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini).

Kratos protokole užfiksuota, jog, atlikus kratą pas N. P. (duomenys neskelbtini), jis savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną “(duomenys neskelbtini)”, IMEI1 (duomenys neskelbtini)IMEI2 (duomenys neskelbtini), ir mobiliojo ryšio telefoną “(duomenys neskelbtini)”, IMEI1 (duomenys neskelbtini) IMEI2 (duomenys neskelbtini). Kratos metu buvo rasta ir paimta: dokumentai, susiję su (duomenys neskelbtini)įmonės veikla (14 lapų); pinigų priėmimo kvitas su transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi (2 lapai); sąsiuvinis (42 lapai); (duomenys neskelbtini)pirkimo pardavimo sutartis (1 lapas); transporto priemonės laikinos registracijos liudijimas (1 lapas); materialinių vertybių likučių lapas (1 lapas); dokumentai (2 lapai); Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro elektroninis sertifikuotas išrašas (5 lapai); mokesčių mokėtojo pateiktas dokumentas (9 lapai); (duomenys neskelbtini)automobilio dokumentai (2 lapai); geltonos spalvos užrašinė (61 lapas); pinigų priėmimo kvitas su transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartimi (2 lapai); pinigų priėmimo kvitas su transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartimi (2 lapai); lapas su užrašais (1 lapas); duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus (5 lapai); darbo sutartis (2 lapai); sutartis (8 puslapiai); užrašai (16 puslapių); užrašai (2 lapai); PVM sąskaita faktūra (1 lapas).

Apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog apžiūrimas mobilaus ryšio telefonas ,, (duomenys neskelbtini)”, paimtas (duomenys neskelbtini) kratos, atliktos (duomenys neskelbtini), metu iš N. P. Telefono IMEI numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), serijos numeris (duomenys neskelbtini). Telefone įdėta SIM kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini). Telefonas yra (duomenys neskelbtini)spalvos korpusu, įdėtas į plastikinį skaidrų apsauginį dėklą. Ant telefono ekrano užklijuota apsauginė plėvelė. Mobilaus ryšio telefonas ,, (duomenys neskelbtini)”, IMEI numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Telefone įdėta operatoriaus ,, (duomenys neskelbtini)” SIM kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūrint mobilaus ryšio telefoną ,, (duomenys neskelbtini)”, paimtą (duomenys neskelbtini)kratos, atliktos (duomenys neskelbtini) metu iš G. P. nustatyta, kad telefono IMEI numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), serijos numeris (duomenys neskelbtini). Telefone įdėta operatoriaus ,, (duomenys neskelbtini)” SIM kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini). Atlikus apžiūrą, mobiliojo ryšio telefonai ,, (duomenys neskelbtini)”, IMEI numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)su SIM kortele ir ,, (duomenys neskelbtini)”, IMEI numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su SIM kortele grąžinti N. P., įpareigojant jį juos saugoti tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme. Mobiliojo ryšio telefonas ,, (duomenys neskelbtini)”, IMEI numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), grąžintas G. P., įpareigojant jį saugoti tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme.

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrimi duomenys, įrašyti į išorinį kietąjį diską, nuskaityti iš (duomenys neskelbtini)kratos pas N. P. (duomenys neskelbtini)metu paimto mobilaus ryšio telefono ,, (duomenys neskelbtini)”, IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu rasti susirašinėjimai su automobilių pirkėjais, taip pat su abonentu pavadinimu “(duomenys neskelbtini)”, telefono numeris (duomenys neskelbtini), “(duomenys neskelbtini)”, telefono numeris (duomenys neskelbtini), apie automobilių pardavimą, kainas, už kurias parduoti autmobiliai, siunčiami automobilių dokumentai, pirkimo – pardavimo sutartys.

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrimi duomenys, įrašyti į išorinį kietąjį diską, nuskaityti iš (duomenys neskelbtini)kratos pas G. P. (duomenys neskelbtini)metu paimto mobilaus ryšio telefono ,, (duomenys neskelbtini)”, IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini). Ataskaitos 7017-14545 lapuose yra susirašinėjimai programėlėje ,, (duomenys neskelbtini)” su vartotoju ,, (duomenys neskelbtini)”. Susirašinėjimai, kurių turinys gali būti reikšmingas ikiteisminiam tyrimui, esantys ataskaitos lapuose: 7447-7458, 7475-7477, 7482-7483, 7498-7502, 7580-7584, 7615-7623, 7637-7639, 7650-7652, 7880-7882, 8062-8065, 8341-8343, 8509-8512, 9500-9504, 10115, 10473, 10556-10558, 10607-10609, 10717-10718, 10827-10828, 10839-10842, 10848, 10852, 12385, 14367-14369, 14417, 14485-14487, spausdinami, pridedami prie apžiūros protokolo.

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrimi (duomenys neskelbtini)kratos pas G. P. (duomenys neskelbtini) metu paimti objektai, supakuoti pakete Nr. (duomenys neskelbtini). Atidarius paketą, jame randami lapai su rankraštiniais užrašais, iš viso 14 lapų, ir mėlynos spalvos lapelis su rankraštiniu užrašu ,,7500,-“ ir antspaudu ,, (duomenys neskelbtini) G. P.”. Informacijos, galinčios turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta. Taip pat pakete yra užrašų knygelė su užrašu ,, (duomenys neskelbtini)”, kurios lapai surišti metaline juodos spalvos spirale. Už spiralės užkištas juodos spalvos tušinukas. Knygelėje sunumeruota 61 lapas. Knygelės lapai su rankraštiniais užrašais nukopijuojami, pridedami prie apžiūros protokolo, iš viso 30 lapų.

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrimi (duomenys neskelbtini)kratos pas N. P. (duomenys neskelbtini)rasti ir paimti objektai, supakuoti paketuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Atidarius paketą Nr. (duomenys neskelbtini), jame randami: rankraštiniai užrašai, 8 lapai; (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)pinigų priėmimo iš V. O. kvitas 2800 Eur sumai bei prie jo prisegta (duomenys neskelbtini)automobilio (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis; (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)pinigų priėmimo iš J. G. kvitas 3 400 Eur sumai bei prie jo prisegta automobilio ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), sutartis; (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)pinigų priėmimo kvitas 4 500 Eur sumai be mokėtojo duomenų ir prie jo prisegta automobilio ,,(duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), sutartis be pirkėjo duomenų; (duomenys neskelbtini) “(duomenys neskelbtini)” automobilio ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), pardavimo sąskaita; (duomenys neskelbtini),, (duomenys neskelbtini)” automobilio ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), pardavimo sąskaita; (duomenys neskelbtini)automobilio ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN (duomenys neskelbtini), dokumentai; (duomenys neskelbtini) sutartis tarp (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)juridinio asmens banko sąskaitos sutartis; (duomenys neskelbtini)juridinių asmenų registro elektroninis sertifikuotas išrašas; permatoma įmautė su dokumentais – (duomenys neskelbtini)raštas Valstybinei mokesčių inspekcijai; (duomenys neskelbtini)Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas, G. P. pajamų mokesčio deklaracija už (duomenys neskelbtini)metus ir dvi dokumentų nuotraukos; (duomenys neskelbtini)Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas, G. P. pajamų mokesčio deklaracija už (duomenys neskelbtini) metus, G. P. pajamų mokesčio deklaracija už (duomenys neskelbtini) metus; (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)materialinių vertybių likučiai; (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties forma ((duomenys neskelbtini)) (tuščia); permatoma įmautė su (duomenys neskelbtini)N. P. darbo sutartimi; permatoma įmautė su dokumentais – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)duomenys apie (duomenys neskelbtini)akcininkus, (duomenys neskelbtini)įstatai, steigimo sutartis; (duomenys neskelbtini)transporto priemonės ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), laikinos registracijos liudijimas; žalios spalvos sąsiuvinis su užrašu ,,Fizikos sąsiuvinis su formulėmis” su rankraštiniais užrašais. Ikiteisminiam tyrimui galintys turėti reikšmės lapai su užrašais nukopijuojami, pridedami prie apžiūros protokolo. Rožinės spalvos dokumentų aplankas, kuriame yra dokumentai – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitas 180 Eur sumai; (duomenys neskelbtini) automobilio ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis; (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitas 170 Eur sumai, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)sutartis dėl automobilio ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), su rankraštiniais užrašais; 4 vnt. ,, (duomenys neskelbtini)” kasos kvitų; (duomenys neskelbtini) automobilio ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis ir pinigų priėmimo kvitas 2 500 Eur sumai, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra ir 2 vnt kasos aparato kvitų 6, 76 Eur sumai; užrašų knygelė su užrašu ,, (duomenys neskelbtini)” su rankraštiniais užrašais. Atidarius paketą Nr. (duomenys neskelbtini), jame randama (duomenys neskelbtini)PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)EUR sumai; lapai su rankraštiniais užrašais, 2 vnt. Ikiteisminiam tyrimui galintys turėti reikšmės dokumentai bei užrašai kopijuojami, pridedami prie apžiūros protokolo, iš viso 66 lapai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas I. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini)mėnesio pradžioje, jis pirko automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”. Šis automobilis buvo parduodamas (duomenys neskelbtini), automobilių turguje, jį rado ieškodamas sau automobilio. Kai ten nuvyko, buvo (duomenys neskelbtini), turgus jau nebedirbo. Jis pasiskambino ant automobilio nurodytu telefono numeriu. Susitarė, kad kitos dienos rytą atvyks apžiūrėti automobilio ir, jeigu tiks, nupirks. Automobilio kaina buvo nurodyta daugiau kaip 8 000 Eur, galimai 8 500 Eur. Kitos dienos rytą apie 10.00 val., jis, kaip ir sutarta, atvyko prie mašinos. Prie automobilio be pardavėjo buvo dar apie 5-6 žmonės, kaip suprato, kiti turguje dirbantys pardavėjai. Pardavėjas sakė, kad automobilis ką tik nuo ,,tralo”, parvežtas iš (duomenys neskelbtini), tai matė ir pagal automobilio serviso knygelę. Jis automobilį apžiūrėjo, jam viskas tiko, tik tiek, kad automobilis buvo su vasarinėmis padangomis, tai dėl to kainą šiek tiek nuleido. Iš viso sumokėjo 8 100 Eur. Kadangi, kaip pardavėjas nurodė, grynaisiais galima atsiskaityti tik iki 5 000 Eur, todėl jis nurodė padaryti 7 000 Eur bankinį pavedimą, o likusią dalį – 1 100 Eur jam paduoti grynais. Taigi jis 1 100 Eur grynais padavė vyriškiui, kuris jam aprodė automobilį, po to nuvyko į banką, kur padarė pavedimą į pardavėjo nurodytos įmonės sąskaitą. Per tą laiką pardavėjas paruošė automobilį ir dokumentus. Pirkimo – pardavimo sutartį užpildė pardavėjas, I. J. tik pasirašė. Pirkimo – pardavimo sutartyje automobilio kaina buvo nurodyta 7 000 Eur. Pardavėjas jam aiškino, kad čia dėl to, kad jis nori bent kažkiek uždirbti, kadangi mašiną pirko iš savo pinigų ir panašiai. Grynus pinigus pardavėjui padavė lauke prie mašinos. Supildžius dokumentus, pardavėjas jį nuvedė į kioskelį, kur dirbo draudimo atstovas, kad galėtų apsidrausti automobilį ir išvykti namo.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole ir prie jo pridedamame vekselyje užfiksuota, jog iš V. K. paimtas (duomenys neskelbtini)paprastasis vekselis, kuriame nurodyta, jog jis paskolina 20 00 Eur (duomenys neskelbtini). Pasirašė V. K. ir (duomenys neskelbtini)N. P.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. parodė, kad jis yra N. P. (duomenys neskelbtini)G. P. (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini), tikslios datos neprisimena, N. P. paprašė paskolinti pinigų. Jie buvo atvykę kartu su (duomenys neskelbtini) G. pas V. K. į namus. N. turi įmonę, kuri verčiasi (duomenys neskelbtini), ir jam trūko lėšų (duomenys neskelbtini)pirkimui. Sutiko jam paskolinti 20 000 Eur. Šie pinigai buvo sutaupyti iš jo ir (duomenys neskelbtini) darbinių lėšų, kadangi (duomenys neskelbtini)yra tik šiek tiek daugiau nei metus, taip pat prieš keletą metų pardavė sodybą. Pinigus N. paskolino grynais. Dėl to jie surašė paprastąjį vekselį, kurį (duomenys neskelbtini), pareikalavus tyrėjai, pateikė ikiteisminiam tyrimui. Tame vekselyje esantį rankraštinį tekstą surašė (duomenys neskelbtini)G. P., jis tik pasirašė. Vekselis buvo surašytas tą dieną, kuri ir nurodyta vekselyje – (duomenys neskelbtini). Po vekselio pasirašymo jis savo namuose (duomenys neskelbtini)20 000 Eur grynais pinigais perdavė (duomenys neskelbtini)G. P., kad ji paduotų N., kadangi jo kartu nebuvo. Kiek prisimena, N. tuo metu buvo prie namų esančiame jam priklausančiame garaže, tvarkė V. K. automobilį. Apie tai, kad vekselis turėjo būti tvirtinamas notaro, nepagalvojo. Apie tai, kad mokėjimai grynais pinigais galimi tik iki 5 000 Eur, nebuvo žinoma.

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota, kad, kontroliuojant A. L. naudojamais mobilaus ryšio telefonų numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) perduodamą informaciją, užfiksuoti A. L. telefoniniai pokalbiai su N. P. bei kitais asmenimis apie tai, kad pardavinėja automobilius, kad pardavė ,, (duomenys neskelbtini)”, ,,pusė pervedė, pusė taip padavė”.

Asmens kratos protokole su fotolentele užfiksuota, jog iš A. L. rankinėje rastos užsienietiškos pirkimo – pardavimo sutartys, kurios nufotografuojamos. Taip apt rasti 2 mobiliojo ryušio telelfonai: mygtukinis telelfonas (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), jame reikšmingos informacijos nėra; telelfonas ,, (duomenys neskelbtini)”, IMEI (duomenys neskelbtini), apžiūrėjus telelfoną, reikšmingi kontaktai nufotografuoti. Nufotografuojamas susirašinėjimas su kontaktu N. (duomenys neskelbtini).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota, kad, kontroliuojant G. P. naudojamu mobilaus ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) perduodamą informacją, užfiksuoti G. P. telefoniniai pokalbiai su N. P. ir kitais asmenimis apie tai, kaip pardavė (duomenys neskelbtini) (,,(duomenys neskelbtini)”) žmogui iš (duomenys neskelbtini), kad ,, (duomenys neskelbtini)” pardvėjas per didelę sumą įrašė dokumente, nesutiko priimti grynais, todėl turėjo deklaruoti didesnę pardavimo kainą ir sumokėti mokesčius, su A. L. apie automobilių atvarymą į (duomenys neskelbtini)pardavimui.

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota, kad, kontroliuojant N. P. naudojamais mobilaus ryšio telefonų numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) perduodamą informaciją, užfiksuoti N. P. pokalbiai su G. P., A. L. ir kitais asmenimis apie tai, kad pardavė ,, (duomenys neskelbtini)” už 4 300, bet turės rodyt visą kainą, nei kiek ,,gryno”, kad parduoda ,, (duomenys neskelbtini)” be SDK ir be dokumentų, apie ant ,,kauferio” parduodamą automobilį, apie ,,(duomenys neskelbtini)” parduotą ,, (duomenys neskelbtini)”, apie tai, kad iš (duomenys neskelbtini) pervežtų automobilių CMR surašyti ,,ant bet ko”, apie tai, kad žmogus nori pirkti ,, (duomenys neskelbtini)”, bet blogai, nes ,,reiks viską rodyt”.

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad, kontroliuojant N. P. naudojamais mobilaus ryšio telefonų numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) perduodamą informaciją, užfiksuoti N. P. pokalbiai apie tai, kad pardavė ,, (duomenys neskelbtini)” ir gavo ,,apie aštuonis”.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta L. P. parodė, jog G. P. yra (duomenys neskelbtini). Jų namuose kratos metu buvo rasti ir paimti grynieji pinigai. Tų pinigų kilmės paaiškinti negali. Kiek žinoma, dalis pinigų, apie 5 000 eurų priklauso (duomenys neskelbtini) A. P., kuriuos ji buvo sutaupiusi (duomenys neskelbtini)ir perdavusi pasaugoti. Iš kur gauti likę kratos metu rasti grynieji pinigai, nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. L. parodė, jog būna automobilių turguje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ten bando užsidirbti, tai yra bando parduoti automobilius turguje, suranda turguje pardavėją, kuris parduoda kokį nors automobilį, suranda pirkėją, tačiau jam automobilį parduoda brangiau negu pardavėjas siūlo, ir, kas lieka, pasilieka sau. Turguje būna dažnai, nuo 9 val. iki maždaug pietų. Maždaug prieš (duomenys neskelbtini) metus susipažino su N. P., iš jo (duomenys neskelbtini) norėjo pirkti automobilį, bendrauja dažnai, susirašinėja telefonu. Su N.yra draugai, su (duomenys neskelbtini)G. nėra artimi draugai. N. susisiekia, kai nori, kad jis parduotų automobile. N. atvaro automobilį į minėtą turgų su automobilio dokumentais bei palieka nuo (duomenys neskelbtini) surašytą pirkimo – pardavimo sutartį, nurodo, kokią sumą gauti už automobilį. Pernai metais pradėjo pardavinėti N. automobilius, pardavė ne mažiau 3 automobilius iki šios dienos, kiek prisimena, buvo ,, (duomenys neskelbtini)”, jis kainavo 5 000 eurų, (duomenys neskelbtini) kiek prisimena, kainavo ne mažiau 10 000 eurų, trečio automobilio neprisimena. Jeigu automobilis kainavo daugiau negu 5 000 eurų, tai pirkėjai pavedimus darydavo į (duomenys neskelbtini)banko sąskaitą, o jeigu iki 5 000 eurų, buvo mokėta grynaisiais pinigais. N. ir G. pardavinėja automobilius, kuriuos perka (duomenys neskelbtini), turi įmonę (duomenys neskelbtini). Su (duomenys neskelbtini)sieja tai, kad, kai N. paprašo parduoti jų automobilius, kurių negali parduoti pats (duomenys neskelbtini), tai yra žodinis susitarimas, jokių kitų susitarimų su jais nėra sudaręs. Kad galėtų (duomenys neskelbtini)automobilių turguje pardavinėti automobilį, prieš įvažiuojant į turgų reikia susimokėti 14 eurų savaitei ir ten automobilis turi stovėjimo vietą. Automobilis ,, (duomenys neskelbtini)” priklauso ,, (duomenys neskelbtini)”, šiuo metu jis yra remontuojamas, (duomenys neskelbtini)jį atvarė G., tačiau dėl pardavimo nurodymą davė N. Įdėjo automobilio skelbimą (duomenys neskelbtini)portale, N. sakė automobilį parduoti už 8 500 eurus, skelbime nurodė 9 200 eurų kainą. Šiuo atveju nebūtų gavęs jokio pelno už šio automobilio pardavimo, kadangi automobilio kaina yra virš 5 000 eurų ir pirkėjas už automobilį būtų mokėjęs pavedimu į ,, (duomenys neskelbtini)” banko sąskaitą, po to N. būtų prašęs atlygio dėl parduoto automobilio. (Duomenys neskelbtini)automobilius visą laiką pardavinėjo turguje (duomenys neskelbtini). Yra atsakingas už automobilių parodymą pirkėjui, kai pirkėjas nusprendžia pirkti automobilį, N. atvyksta į (duomenys neskelbtini)arba iš anksto būna paruošęs pirkimo – pardavimo sutartį ir belieka įrašyti tik pirkėjo vardą, pavardę ir automobilio kainą. Pardavimo metu būna surašoma pirkimo – pardavimo sutartis, o jeigu pirkėjas reikalauja, tai surašomas grynųjų pinigų priėmimo kvitas, kai reikia jį surašyti, jį surašo N. arba į kvitą pinigų sumą įrašo jis. Toks kvitas būna jam paliktas ir lieka įrašyti tik sumą. Pinigus iš pirkėjų priima jis arba N., priklauso nuo to, ar N. atvyksta į (duomenys neskelbtini), ar ne. Per šį pusmetį (apklausa atliekama (duomenys neskelbtini)) pardavė minėtą (duomenys neskelbtini) automobilį už ne mažiau 10 000 eurų, mokėta buvo pavedimu į ,, (duomenys neskelbtini)” banko sąskaitą. Už šį automobilį atlygio negavo. Per šį pusmetį N. iš viso atvarė tris automobilius, bet buvo parduotas tik minėtas (duomenys neskelbtini). Kiek per mėnesį N. atvaro automobilių, nurodyti negali. Nuo (duomenys neskelbtini) metų yra pardavęs ne mažiau 3 automobilių. (Duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini)automobilių nepardavinėjo, jų automobilius pardavinėja nuo (duomenys neskelbtini) metų. Jokių užrašų apie tai, kiek pardavė N. atvarytų automobilių, neveda. N. atiduoda pinigų sumą, kuri lieka nuo jo nustatytos automobilio pardavimo kainos, juos atiduoda grynaisiais pinigais. N. atskirai atlygio už automobilio pardavimą nėra mokėjęs. Už automobilių laikymą turguje moka N. Buvo tik vienas kartas, kai gavo pinigus nuo parduoto automobilio, tai buvo ne mažiau 200 eurų. Šiuos pinigus gavo, kai pardavė ,, (duomenys neskelbtini)”. N. geras draugas, jam pagelbėja parduoti jo automobilius.

Reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog, pareikalavus atiduoti nurodytus daiktus ar dokumentus, (duomenys neskelbtini) N. M. pareiškė, kad (duomenys neskelbtini)turi tik (duomenys neskelbtini)dokumentus už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini)dokumentų yra tik prekių (automobilių) likučių dokumentai, kiek yra pateikęs (duomenys neskelbtini). Dokumentai, susiję su darbuotojų atlyginimais, VMI, RC teikiamos deklaracijos neimami. Paimta segtuvas su pirkimo ir pardavimo dokumentais, prekių likučių dokumentais (287 lapai); segtuvas su avansinių apyskaitų ir tiekėjų dokumentais (180 lapų); segtuvas su kasos ir banko dokumentais (217 lapų); avanso apyskaitos elektroniniu formatu (5 PDF formato failai).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. Ž. parodė, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini). Individualia veikla (duomenys neskelbtini), verslo liudijimo (duomenys neskelbtini), darbovietės (duomenys neskelbtini). N. P. pažįsta maždaug 2 metus, tačiau artimų ryšių nepalaiko, susipažino per kitus pažįstamus prie ,, (duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini). Prie ,, (duomenys neskelbtini)” buvo kelis kartus, kai ieškojo sau naujos mašinos ir (duomenys neskelbtini)M. Ž.. G. P. nepažįsta. Kiek jam yra žinoma, N. P. užsiima (duomenys neskelbtini) pirkimu ir pardavimu. Apie jų vykdomą veiklą daugiau nieko nežino. (Duomenys neskelbtini)nėra žinoma, kam ji priklauso, nežino, jokie ryšiai su šia įmone nesieja. Aikštelėje (duomenys neskelbtini)N. P., G. P., (duomenys neskelbtini)priklausančiais automobiliais neprekiauja, jokių susitarimų neturi. Kartais jam paskambina N. P. ir paprašo, esant reikalui, aprodyti jo parduodamus automobilius. N. P. palieka automobilio raktelius, paskambinus nuvažiuoja į (duomenys neskelbtini)ir aprodo pirkėjams automobilius. Jei jie nori pirkti, paima užstatą, tuomet atvyksta pats N. P. ir įformina sandorį. Aikštelė (duomenys neskelbtini)priklauso įmonei ,, (duomenys neskelbtini)”, kuri yra kaip saugojimo aikštelė, ja naudojasi daug asmenų. Paliekant automobilį saugojimui, sutarties rašytis jokios nereikia, tiesiog susimokėti už prastovėtas dienas. Kokiais dar adresais N. P., G. P., (duomenys neskelbtini) priklausantys automobiliai išstatomi pardavimui, nežino, žino, kad jie automobilius laiko kažkur (duomenys neskelbtini). Jam palieka tik automobilio raktelį aprodymui, jeigu yra poreikis, tačiau tai įvyksta retai. Pirkimo – pardavimo sandorius tvarko pats N. P., jis tame nedalyvauja. N. P., G. P. pardavimui į aikštelę (duomenys neskelbtini)atvaro kartais vieną automobilį per mėnesį, kartais į kelis mėnesius vieną automobilį, bet ne visada jam palieka raktelius. Nežino, kiek automobilių N. P., G. P. prašymu/pavedimu/susitarimu yra pardavęs/padėjęs parduoti per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) metų, kadangi neskaičiuoja. Jokių užrašų, susijusių su automobilių pardavimais, neveda, nes jų nereikia, kadangi tai daro kaip draugišką paslaugą. Iš N. P., G. P. už su jo pagalba (duomenys neskelbtini) parduotus automobilius jokių atlyginimų niekada nėra iš jų gavęs, kartais atveždavo alkoholinio gėrimo butelį už pagalbą. N. P., G. P., (duomenys neskelbtini) jam nėra sumokėję už pagalbą parduodant automobilius, už jų laikymą aikštelėje (duomenys neskelbtini)bei kitose vietose, tai jis atlikdavo tik iš draugiškumo. (Duomenys neskelbtini)atliko automobilio ,, (duomenys neskelbtini)” pardavimą. Kiek jam yra žinoma, šis automobilis priklauso N. P., kadangi jis davė automobilio raktelį, kad jį galėtų aprodyti žmonėms, tačiau nežino, ar (duomenys neskelbtini)buvo parduotas automobilis, nes jis jį tik aprodė asmenims, kurie norėjo jį pirkti. Automobilio raktelius (duomenys neskelbtini) perdavė N. P. Dokumentų automobilio neturėjo. Už kokią kainą buvo parduotas automobilis, kokia suma buvo įrašyta sutartyje ir ar pirkėjas iškart apmokėjo visą nurodytą sumą, atsakyti negali, kadangi pats automobilio nepardavinėjo. Už šį automobilį buvo paliktas jam 200 eurų avansas, kurį atidavė N. P. kartu su automobilio rakteliais.

Asmens kratos protokole užfiksuota, kad, atlikus A. Ž. asmens kratą, iš jo buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas ,, (duomenys neskelbtini)”, Nr. (duomenys neskelbtini).

Apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog apžiūrimas asmens kratos protokolu iš A. Ž. paimtas mobilaus ryšio telefonas ,, (duomenys neskelbtini)”. Telefono nugarinėje dalyje yra baltos spalvos lipdukas su užrašu ,, (duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini)GB IMEI: (duomenys neskelbtini)”. Atrakinus telefono ekraną, matoma programėlė ,, (duomenys neskelbtini)”, kurioje yra susirašinėjimas su adresatu, pavadinimu ,,N. P.”, kurio telefono numeris +(duomenys neskelbtini). Susirašinėjimas su šiuo adresatu fotografuojamas. Toliau matoma programėlė ,, (duomenys neskelbtini)”. Atidarius programėlę, joje matomas susirašinėjimas su adresatu, pavadinimu ,,N. P.”, kurio telefono numeris +(duomenys neskelbtini). Susirašinėjimas su šiuo adresatu fotografuojamas. Iš susirašinėjimo turinio matyti, jog bendraujama dėl automobilių pirkimo – pardavimo, siunčiamos automobilių fotonuotraukos, pirkimo – pardavimo sutartys, pinigų priėmimo kvitai. Taip pat iš susirašinėjimo turinio galima spręsti, jog A. Ž. yra kaip automobilių, gaunamų iš N. P., perpardavinėtojas. Atlikus apžiūrą, mobiliojo ryšio telefonas grąžintas A. Ž., įpareigojant jį saugoti tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme.

Ikiteiminio tyrimo metu apklaustas M. K. parodė, jog N., kurio tikslios pavardės nežino, pažįsta daug metų, yra draugai. Apie parduodamą automobilį ,, (duomenys neskelbtini)” sužinojo iš paties N., atrodo, N. jam pasiūlė šį automobilį arba pats pamatė, kad tas jį pardavinėja. N. automobilius parduoda per savo įmonę (duomenys neskelbtini). Norėjo pirkti šį automobilį, kokią pirminę automobilio kainą nurodė N., dabar prisiminti negali, tačiau už automobilį mokėjo tikrai ne mažiau kaip 3 000 eurų grynaisiais pinigais. Juos sumokėjo N. Kurioje vietoje sumokėjo pinigus, neprisimena. Gavo sąskaitą – faktūrą, kurioje buvo įrašyta 2 600 eurų suma. N. pasakė, kiek reikia mokėti už automobilį, o kas parašyta į sąskaitą – faktūrą, nekreipė dėmesio. Automobilį pirko (duomenys neskelbtini). Namuose turi sąskaitą – faktūrą, grįžęs atsiųs tyrėjai el. paštu. Anksčiau iš N. yra pirkęs “(duomenys neskelbtini)”, tačiau neprisimena, kada, gali būti, kad praeitais ar užpraeitais metais, kiek už jį mokėjo, neprisimena. Šiais metais iš N. pirko tik minėtą ,, (duomenys neskelbtini)”, šiuo metu automobilis yra parduotas. Apklausiamas papildomai, parodžius jam (duomenys neskelbtini) automobilio ,, (duomenys neskelbtini)” pirkimo dokumentą, išrašytą įmonės ,, (duomenys neskelbtini)”, paaiškino, jog šį automobilį yra pirkęs automobilių turguje (duomenys neskelbtini), jis buvo pargabentas autovežiu. Kai N. parveždavo iš (duomenys neskelbtini) automobilius, pasakydavo, kad yra parvežti automobiliai, ir tuomet važiuodavo apsižiūrėti. Galimai ir tą kartą važiavo apsižiūrėti jo parvežtas mašinas. Kas per žmogus ją pardavė, nežino, jo asmeniškai nepažįsta. Buvo surašyta (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje tik pasirašė. Ją surašė automobilį pardavęs žmogus, gali būti, kad tas žmogus dirbo N. P.. Žino, kad N. turguje turi žmonių, kurie parduoda jo automobilius. Pats (duomenys neskelbtini) šios mašinos pirkti nebuvo, ją pirko (duomenys neskelbtini)automobilių turguje (duomenys neskelbtini). Už automobilį sumokėjo ne mažiau kaip 3 000 Eur grynais pinigais. Nupirktą automobilį parsivarė į(duomenys neskelbtini)pats. Šį automobilį vėliau perpardavė, tai yra deklaravęs.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. B. parodė, jog naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) metais, maždaug prieš pusantro mėnesio nuo šios dienos (apklausa atliekama (duomenys neskelbtini)), pirko automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”, kurį galima vairuoti nuo (duomenys neskelbtini)metų. Šalia jo darbovietės yra autoservisas ,, (duomenys neskelbtini)”, ten pamatė, kad yra remontuojamas ,, (duomenys neskelbtini)” automobilis, kokio ieškojo (duomenys neskelbtini). Matė, kad automobilis buvo su (duomenys neskelbtini) numeriais (duomenys neskelbtini), todėl paklausė pas meistrą, gal ją pardavinėja. Meistras davė automobilio savininko telefono numerį, jo išsaugojęs neturi, bet prisimena, kad paskutiniai skaičiai (duomenys neskelbtini). Paskambinus pasakė, kad automobilis remontuojamas, o po to bus parduodamas, reikėjo pakeisti prietaisų skydelį. Sutarė, kad kai automobilis bus sutaisytas, tai jį nupirks. Kainą buvo sutarę 2 100 Eur. Maždaug po mėnesio automobilis buvo suremontuotas ir jį nupirko. Automobilis pirkimo metu buvo su (duomenys neskelbtini) numeriais. Pardavėjas pirkimo – pardavimo sutarties nedavė, o užpildė užsienietišką, galimai (duomenys neskelbtini) dokumentą, su kuriuo nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir ten užregistravo automobilį (duomenys neskelbtini) J. B. vardu. Jokio pirkimo dokumento neturi išsaugojęs. Už automobilį sumokėjo 2 100 Eur grynais pinigais.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. L. parodė, jog naudojasi telefono (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini)ar (duomenys neskelbtini) pirko (duomenys neskelbtini) metų automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”. Automobilis buvo pardavinėjamas (duomenys neskelbtini) mieste esančioje automobilių pardavimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Skelbimą apie parduodamą automobilį rado interneto svetainėje (duomenys neskelbtini), buvo nurodyta kaina virš 9 000 Eur, gal 9 600 Eur. Susisiekus su pardavėju, jis nurodė atvykti į minėtą aikštelę. Atvyko apie (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini)kūno sudėjimo vyriškis (duomenys neskelbtini) plaukais. Pardavėjas minėjo, kad mašina parveža iš (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjęs automobilį, pastebėjo, kad dažyti mašinos buferiai, dėl to prašė nuleisti kainą. Pavyko nusiderėti kelis šimtus, todėl sumokėjo iš viso ne mažiau kaip 9 300 Eur grynais pinigais. Pardavėjas dar perėjo techninę apžiūrą, automobilį užregistravo. Išrašė sąskaitą – faktūrą, kurioje buvo nurodyta kaina apie 7 000 Eur. Pardavėjas sakė, kad rašys mažesnę kainą, tam neprieštaravo.

Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini)apklaustas E. S. parodė, jog neseniai, maždaug dvi savaitės atgal, padėjo ieškoti (duomenys neskelbtini) J. G. automobilio. Todėl visi kartu vyko į (duomenys neskelbtini)esančią automobilių aikštelę. Ten apžiūrėjo esančius automobilius. (Duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)patiko aikštelėje esantis ,, (duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini) spalvos. Dėl automobilio bendravo su vyru, jo vardo nežino, jis buvo (duomenys neskelbtini), maždaug (duomenys neskelbtini)metų, (duomenys neskelbtini), lyg (duomenys neskelbtini) plaukų, nelabai aiškiai prisimena, kaip jis atrodė. Dalyvavo automobilio pirkime, kadangi padėjo jį išsirinkti. Automobilį ,, (duomenys neskelbtini)” buvo nuspręsta pirkti, todėl J. G. paliko avansą 100 eurų grynaisiais pinigais, juos padavė minėtam vyrui. Jokio avansą patvirtinančio dokumento negavo. Kitą dieną atvyko sumokėti likusią sumą ir pasiimti automobilį. Kadangi jau buvo sumokėta 100 eurų, reikėjo mokėti dar 3 600 eurų, bendrai už automobilį gavosi 3 700 eurų, juos sumokėjo J. G. tam pačiam vyrui grynaisiais pinigais. Automobilio pardavėjas į sąskaitą pasiūlė rašyti mažesnę sumą negu J. G. sumokėjo realiai, ir į sąskaitą buvo įrašyta mažesnė suma, tačiau kokia, neprisimena, nes nematė tos sąskaitos. J. G. neprieštaravo, kad būtų įrašyta mažesnė suma, nekreipė į tai dėmesio. Automobilis aikštelėje stovėjo be valstybinių numerių. Automobilio pardavėjo asmeniškai nepažįsta. Pardavėjas paprašė, kad, kai automobilis bus užregistruotas, atsiųsti jam registracijos liudijimą. Taip ir padarė - nusiuntė jam nuotrauką per „(duomenys neskelbtini) “ programėlę.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu R. H.parodė, jog (duomenys neskelbtini)pirko automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini). Jį rado (duomenys neskelbtini)esančioje automobilių aikštelėje. Skelbimuose automobilio neieškojo. Matė, kad už šio automobilio stiklo buvo užkištas lapelis su kaina, kuri buvo ne mažesnė nei 4 000 eurų, tačiau su pardavėju kainą pavyko nuderinti iki 3 800 eurų. Šiam pardavėjui iškart pasakė, kad nori, jog į pirkimo pardavimo sutartį būtų įrašyta reali suma. Pardavėjo paklausė, kokia galutinė automobilio kaina, ir jis pasakė, kad 3 800 eurų. Pardavėjo asmeniškai nepažįsta ir jį matė pirmą kartą. Pardavėjui avanso palikti nereikėjo. Pirkimo dieną susitiko su pardavėju techninėje apžiūroje ir kartu vyko į ,, (duomenys neskelbtini)”. Tą dieną sumokėjo pardavėjui grynaisiais pinigais 3 800 eurų, 2 000 eurų nusiėmė iš jai priklausančios banko sąskaitos ir dar 2 000 eurų (duomenys neskelbtini) nusiėmė iš savo banko sąskaitos. Prie apklausos prideda transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį bei automobilio registracijos liudijimą. Prieš pirkdama automobilį, iš ,, (duomenys neskelbtini)” išsitraukė ataskaitą apie jį, su automobiliu buvo viskas gerai, ataskaitoje buvo nurodyta vidutinė automobilio kaina ne mažiau 4 000 eurų. Analogiški duomenys nurodyti ir prie apklausos pridėtoje pirkimo – pardavimo sutartyje.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu I. P. parodė, jog jos telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini)m. ji su (duomenys neskelbtini)ieškojo automobilio. (Duomenys neskelbtini)rado skelbimą, kad (duomenys neskelbtini) parduodamas automobilis ,, (duomenys neskelbtini)”, buvo nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini), kaina 8 999 eur. Visus reikalus dėl automobilio pirkimo derino (duomenys neskelbtini), kuris naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Radus skelbimą, tą pačią dieną nuvyko į (duomenys neskelbtini), degalinės teritorijoje apžiūrėti automobilio, o sekančią dieną jį nusipirko. Automobilį pardavinėjo gan (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) plaukų vyriškis. Apžiūrėję automobilį, nusidėrėjo kainą iki 8 500 eurų. Dalį pinigų (5500 eurų) pervedė bankiniu pavedimu, o kitą dalį - 3 000 eurų sumokėjo grynais pinigais. Su pardavėju supildė pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartį pildė pardavėjas. Pirkimo metu nekreipė dėmesio, kokia suma buvo įrašyta į sutartį, tačiau po kiek laiko, kai jau automobilis buvo nupirktas, pažiūrėjusi pamatė, kad sutartyje nurodyta suma yra 5 500 eurų. Automobilis tikrai gerai važiuoja, todėl nekreipė dėmesio į sutartyje esančius neatitikimus nuo realios automobilio kainos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. D. parodė, jog naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini)pirko automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini)metų. Automobilį susirado pagal skelbimą internete, skelbime buvo nurodyta kaina 7 200 Eur, jo apžiūrėti nuvyko į automobilių pardavimo aikštelę (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjęs automobilį, pastebėjo defektų, dėl to pardavėjas nuleido 500 Eur, ir už automobilį sumokėjo 6 700 Eur bankiniu pavedimu, kurį padarė (duomenys neskelbtini)M. D. Ar dokumentuose pardavėjas buvo nurodyta įmonė, ar fizinis asmuo, neatkreipė dėmesio. Nupirkęs automobilį, pastebėjo, kad yra išpjautas automobilio katalizatorius, todėl paskambino pardavėjui, kad jis dar nuleistų kainą. Pardavėjas sutiko 100 eur grąžinti ir šiuos pinigus pervedė atgal į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą. Taigi už automobilį ,, (duomenys neskelbtini)” iš viso sumokėjo 6 600 Eur.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu J. D. parodė, jog naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) pirko (duomenys neskelbtini) metų automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”. Skelbimą apie parduodamą automobilį rado internete. Skelbime buvo nurodyta automobilio kaina ne mažiau kaip 6 000 Eur. Pasiteirauti dėl automobilio pardavėjui skambino (duomenys neskelbtini) N. S., jis nuvyko automobilio apžiūrėti į (duomenys neskelbtini) esančią automobilių pardavimo aikštelę. Apžiūros metu N. S. pastebėjo keletą defektų, buvo labai prastos automobilio padangos, problemų su durelių užraktu bei su varikliu. Dėl to automobilio kaina buvo sumažinta iki 4 900 ar 4 950 Eur. Kadangi geresnio varianto nerado, šį automobilį nusprendė pirkti. Dėl kainos derėjosi N. S. Ji su pardavėju susitiko tik (duomenys neskelbtini), jau registruojant mašiną (duomenys neskelbtini). Pardavimo metu į (duomenys neskelbtini) buvo atvykusi ji, N. S., (duomenys neskelbtini) I. S. bei (duomenys neskelbtini). Automobilio pirkimo pardavimo sutartis buvo užpildyta (duomenys neskelbtini), ją pati užpildė. Už automobilį mokėjo grynais pinigais (duomenys neskelbtini)patalpose. Kuris iš jų padavė pardavėjui pinigus už mašiną, neprisimena. Tą sumą, kurią sumokėjo už automobilį, buvo dalį pasiskolinusi iš (duomenys neskelbtini), dalis buvo iš N. S. paskolinta ir, prieš perkant automobilį, visus surinktus pinigus padavė (duomenys neskelbtini)ar jo (duomenys neskelbtini), kad būtų saugiau, jie ir sumokėjo pardavėjui. Neprisimena, kad pirkimo – pardavimo sutartyje būtų rašiusi kokius nors automobilio defektus. Už automobilį sumokėjo 4 900 ar 4 950, reiktų pasitikslinti sutartyje. Sutartyje parašė tokią kainą, kokia ir buvo sumokėta, daugiau pinigų pardavėjui nebuvo duota. Ar prieš perkant automobilį buvo sumokėtas avansas, neprisimena.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. J. parodė, jog (duomenys neskelbtini) m. ieškojo automobilio internete per įvairius internetinius portalus. Rado, kad (duomenys neskelbtini) parduodamas automobilis ,, (duomenys neskelbtini)”. Skelbimas buvo įdėtas į (duomenys neskelbtini)internetinį puslapį. Skelbime buvo nurodyta automobilio kaina – 2 599 eur, telefono numeris +(duomenys neskelbtini). Pokalbio metu kalbėjo vyras. Automobilio vyko apžiūrėti į automobilių aikštelę (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį dalyvavo vyras, kaip suprato, tas pats, su kuriuo kalbėjo telefonu. Vyriškis buvo (duomenys neskelbtini) ūgio, (duomenys neskelbtini) plaukų, šiek tiek (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį, jokių didelių defektų nepastebėjo ir nusprendė jį pirkti. Nusiderėjo iki 2 400 eurų. Pirkimo – pardavimo sutartį pildė automobilio pardavėjas. Pildant sutartį, automobilio pardavėjas paprašė, kad sutartyje būtų įrašyta mažesnė suma. Nelabai norėjo to padaryti, bet vyriškis įkalbėjo. Sutartyje pardavėjas įrašė 2 200 eurų. Už automobilį sumokėjo grynais pinigais ne mažiau kaip 2 400 eurų, o sutartyje buvo įrašyta 2 200 eurų. Sandoris įvykio (duomenys neskelbtini). Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilį pardavė įmonė (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta E. C. parodė, jog (duomenys neskelbtini) m. reikėjo automobilio. Automobiliui planavo išleisti apie 4 000 eurų. (Duomenys neskelbtini)su (duomenys neskelbtini) nuvyko į automobilių aikštelę, kur pardavinėja automobilius, (duomenys neskelbtini). Rado automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”, jį pardavinėjo (duomenys neskelbtini) ūgio, (duomenys neskelbtini)vyriškis (duomenys neskelbtini) plaukais. Ant automobilio buvo uždėtas lapas su kaina 4 444 eur. Automobilis patiko, todėl nusprendė jį pirkti. Su pardavėju susitarė, kad šį automobilį pirks, ir paliko jam ne mažiau kaip 100 eurų avanso. Kitą dieną atvyko į tą pačią automobilių aikštelę, pirkimo – pardavimo sutartį užpildė automobilio pardavėjas. Kiek prisimena, pildant pirkimo – pardavimo sutartį, automobilio pardavėjas užsiminė, kad įrašys šiek tiek mažesnę sumą. Kokią sumą jis įrašė į pirkimo – pardavimo sutartį, nekreipė dėmesio. Pasirašius sutartį, pardavėjui pervedė 3 700 eurų bankiniu pavedimu ir davė ne mažiau kaip 600 eurų grynais pinigais. Bankiniu pavedimu atliko tokią sumą dėl to, kadangi neturėjo pilnos sumos pinigų banke ir turėjo dalį grynais. Bankinį pavedimą atliko į įmonės (duomenys neskelbtini)sąskaitą. Grynuosius pinigus padavė automobilio pardavėjui.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) N. P. pateikė finansinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini), tai yra: darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) m. baltos sp. segtuvas (49 lapai); sąskaitos (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) (baltos sp. segtuvas163 lapai), tiekėjai (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) (baltos sp. segtuvas 79 lapai); avanso apyskaita (baltos sp. segtuvas 219 lapų); sąskaitos (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) (baltos sp. segtuvas 180 lapų).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. J. parodė, jog (duomenys neskelbtini)pirko automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini)m. Buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini)esančią automobilių pardavimo aikštelę. Ten rado patikusį automobilį, paskambino automobilyje paliktu telefono numeriu. Prie automobilio atvyko pardavėjas - (duomenys neskelbtini) vyriškis, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) plaukų. Apžiūrėjus automobilį, defektų nesimatė, nusprendė automobilį pirkti. Sutarė, kad pardavėjas nuvarys automobilį techninei apžiūrai, pakeis langų plovimo skysčio bakelį, nes jis šiek tiek leido skystį. Automobilio kaina buvo nurodyta 1 600 Eur, tiek už jį ir sumokėjo, kainos pardavėjas nenuleido. Tačiau automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje parašė kainą 1 300 Eur, sakė, kad tiek įrašys, kad jam reikėtų mokėti mažiau mokesčių. Už automobilį sumokėjo grynais, pravarius technikinę ir užregistravus automobilį, tą pačią dieną.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. G. parodė, jog (duomenys neskelbtini)pirko automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini) metų. Šį automobilį rado (duomenys neskelbtini)esančioje automobilių pardavimo aikštelėje. Kartu su juo buvo E. S., kuris paskambino ant automobilio nurodytu telefono numeriu pardavėjui. Pardavėjas atvyko prie automobilio. Apžiūrėjęs automobilį, nusprendė jį pirkti. Automobilio kaina buvo nurodyta apie 4 000 Eur, bet nusiderėjo iki 3700 Eur. Kadangi visos sumos grynaisiais neturėjo, sutarė, kad atsiskaitys kitą dieną. Pardavėjui davė 100 eurų grynaisiais ir sutarė susitikti kitą dieną. Paėmęs rankpinigius, pardavėjas jokio kvito neišrašė. Kitą dieną atvykęs į tą pačią aikštelę prie automobilio, pardavėjui sumokėjo likusią sumą grynaisiais – 3 600 Eur. Pardavėjas surašė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį bei kitus dokumentus. Pirkimo – pardavimo sutartyje pardavėjas parašė mažesnę kainą. Už mašiną iš viso sumokėjo 3 700 Eur grynais pinigais. Automobilį užsiregistravo pats, be pardavėjo, taip pat pats nuvarė techninei apžiūrai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas T. G. parodė, jog (duomenys neskelbtini)mėnesį pirko automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”. Skelbimą apie parduodamą automobilį rado internete, (duomenys neskelbtini)skelbimų portale. Pasiskambino skelbime nurodytu telefono numeriu ir tą pačią dieną nuvyko apžiūrėti automobilio (duomenys neskelbtini) automobilių turguje. Skelbime automobilio kaina buvo nurodyta virš 10 000 Eur. Pardavėjas buvo vyriškis, labai kalbus, po automobilių turgų važinėjo su elektriniu paspirtuku. Apžiūrėjus automobilį, jis esminių trūkumų neturėjo. Dėl to kainos nusiderėti nepavyko. Automobilis tiko, todėl paliko 100 Eur rankpinigių. Dėl to, kad priėmė rankpinigius, jokio dokumento neišdavė, bet pardavėjas dievagojosi, kad jis yra labai sąžiningas ir tarp automobilių pardavėjų turi gerą reputaciją. Norėjo pirkti lizingu, kadangi iškart neturėjo reikiamos pinigų sumos. Tačiau pardavėjas pradėjo pasakoti, kad jam lizingu netinka, sukūrė istoriją, kaip jam po to problematiška pinigus iš banko išsigryninti. Jis sakė, kad geriausia už automobilį būtų atsiskaityti grynais pinigais. Todėl reikalingai sumai surinkti reikėjo keleto dienų. Automobilio techninę apžiūrą praėjo pardavėjas, taip buvo sutarta pirkimo metu. Automobilio pirkimo – pardavimo sandorį įformino po kelių dienų, surinkus reikalingą pinigų sumą. Už automobilį iš viso sumokėjo tiek, kiek buvo nurodyta skelbime, gal 50 Eur mažiau, tai iš viso ne mažiau kaip 10 700 (įskaitant avansą), mokėjo grynais pinigais visą sumą. Pardavėjas pasakė, kad automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje įrašys mažesnę automobilio kainą, nei realiai sumokėjo, ir davė labai mažai laiko apsispręsti, ar tą sandorį nori tęsti. Nusprendė pirkti mašiną tokiomis sąlygomis, kokias nurodė pardavėjas. Pinigus už automobilį perdavė automobilių turguje esančiame nedideliame pastate, kur dirbo draudimo brokerė, ir ši visą situaciją matė. Pardavėjas atsivežė jau paruoštus dokumentus. Automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta 1 200 Eur mažesnė kaina, nei realiai sumokėjo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. M. parodė, jog (duomenys neskelbtini)pirko automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”. Skelbimą apie parduodamą automobilį rado internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini), kaina buvo nurodyta 6 999 Eur. Paskambino internete nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Pardavėjas nurodė, kad automobilį galima apžiūrėti (duomenys neskelbtini)esančioje automobilių pardavimo aikštelėje. Į (duomenys neskelbtini)nuvyko po kelių dienų kartu su žmona, kuriai buvo perkamas automobilis, ir jos drauge. Aikštelėje kartu su pardavėju apžiūrėjo automobilį, pardavėjas buvo (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) plaukų. Apžiūrėjus automobilį, kažkokių trūkumų didesnių nepastebėjo, nusprendė automobilį pirkti. Bandė nusiderėti kainą iki 6500, pardavėjas nusileido iki 6700 Eur. Visą sumą sumokėjo bankiniu pavedimu. Daugiau jokių grynų pinigų pardavėjui nedavė. Automobilio pirkimo – pardavimo sutartį užpildė pardavėjas. Po to, kai automobilį nusipirko, dar išlindo automobilio gedimų, kuriuos teko remontuoti, už tai sumokėjo. Dėl to teko papildomai bendrauti su pardavėju, jis sutiko kompensuoti remonto kainą ir bankiniu pavedimu pervedė 600 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas P. J. parodė, jog (duomenys neskelbtini)pirko automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”, kurį rado parduodamą (duomenys neskelbtini) automobilių turguje. Tikrojo automobilio pardavėjo nematė, automobilį aprodė du vyriškiai, kurie nuolat skambino pardavėjui ir jo klausinėjo, ar galima nuleisti automobilio kainą ir panašiai. Vyriškio, kuris aprodė automobilį, vardo nežino, tik pamena, kad jis atvyko su (duomenys neskelbtini) klasės (duomenys neskelbtini) automobiliu. Buvo atvykęs kartu su (duomenys neskelbtini), todėl labai detaliai automobilio netikrino, apžiūrėjus kažkokių didelių trūkumų nepamatė, nusprendė automobilį pirkti. Galutinę kainą sutarė 9 000 Eur. Vietoje turėjo 8 000 Eur grynais pinigais ir dar su (duomenys neskelbtini) nuvyko į bankomatą ir iš jos sąskaitos išgrynino 1000 Eur, iš viso sumokėjo 9000 Eur grynais pinigais. Automobilio pirkimo – pardavimo sutartį užpildė automobilį aprodęs žmogus. Jis prašė į automobilio pirkimo – pardavimo sutartį įrašyti mažesnę kainą, taigi sutartyje buvo parašyta mažesnė kaina, nei realiai sumokėjo – 8 000 Eur. Sumokėjęs pinigus, automobiliu iškart išvažiavo, kadangi dar buvo galiojanti automobilio (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra. Vėliau su automobiliu jokių problemų nekilo, dėl to su pardavėju daugiau bendrauti neteko.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. B. parodė, jog (duomenys neskelbtini) m. ieškojo įmonei (duomenys neskelbtini)automobilio, yra (duomenys neskelbtini). Dominantį automobilį ,, (duomenys neskelbtini)” rado (duomenys neskelbtini)puslapyje. Skelbime buvo nurodyta, kad automobilį pardavinėja (duomenys neskelbtini) ir jo kaina apie 5 400 eurų. Skelbime, buvo nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Pasiskambinus kalbėjo vyras, susitarė susitikti šeštadienį ir pasakė, kad automobilis yra (duomenys neskelbtini)esančioje aikštelėje. Jo paklausė, kokia galutinė automobilio kaina. Atsakė, kad 5 200 eurų. (Duomenys neskelbtini)nuvyko apžiūrėti automobilio į automobilių aikštelę. Pasitiko apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (duomenys neskelbtini) plaukų vyras ir parodė automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”. Apžiūrėjęs automobilį, rado šiokių tokių defektų, todėl nusiderėjo galutinę kainą iki 4 900 eurų, sumokėjo grynais pinigais. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir pinigų priėmimo kvitą užpildė pardavėjas, jis užpildė tik grafas, kur apačioje reikia įrašyti vardą, pavardę ir parašą. Pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilį pirko iš įmonės (duomenys neskelbtini). Šis automobilis vis dar priklauso įmonei (duomenys neskelbtini).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, jog (duomenys neskelbtini)m. pradžioje, galimai (duomenys neskelbtini), pirko automobilį (duomenys neskelbtini). Skelbimą apie parduodamą automobilį rado viename iš (duomenys neskelbtini) skelbimų portalų, galimai (duomenys neskelbtini). Automobilio kaina skelbime buvo nurodyta 6 999 Eur. Paskambino pardavėjui. Automobilis stovėjo automobilių pardavimo aikštelėje (duomenys neskelbtini). Nuvykus apžiūrėti automobilio, pardavėjas atvyko vienas. Jis buvo gan (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) m. amžiaus. Dėl kainos derėjosi gan ilgokai, galutinė kaina buvo 6 500 Eur, tiek ir sumokėjo. Už automobilį apmokėjo pavedimu, rankpinigių nedavė. Kadangi tokio pavedimo iškart padaryti negalėjo dėl nustatyto banko limito, kartu su pardavėju nuvyko iki banko, ten pasididino limitą ir tą pačią dieną padarė pavedimą. Pirkimo – pardavimo sutartį užpildė pardavėjas. Automobilį pasiėmė iš aikštelės kitos dienos ryte. Automobilis buvo su (duomenys neskelbtini) registracija, kiek pamena, dar galiojo (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra. Automobilį registruoti ir į techninę apžiūrą vyko pats.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog N. P. pateikė (duomenys neskelbtini) įsakymus, sutartis su tiekėjais ir klientais, darbuotojų darbo sutartis, pareigybių aprašymus ir/ar pareiginius nuostatus (baltos spalvos 50 lapų segtuvas).

Iš (duomenys neskelbtini)gautame rašte Nr. (duomenys neskelbtini)ir jo prieduose nurodyta informacija apie transporto priemonę ,, (duomenys neskelbtini)”, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal pridedamą pirkimo – pardavimo sutarties kopiją matyti, kad šią transporto priemonę (duomenys neskelbtini)iš (duomenys neskelbtini)įsigijo J. B. už 2 100 eurų. Taip pat iš pateikiamos informacijos matyti, jog transporto priemonei “(duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas (duomenys neskelbtini)SDK kodas, kuris panaikintas (duomenys neskelbtini), savininkas (duomenys neskelbtini); transporto priemonei ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)buvo suteiktas SDK kodas, kuris panaikintas (duomenys neskelbtini), savininkas (duomenys neskelbtini); transporto priemonei “(duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas (duomenys neskelbtini)SDK kodas, kuris panaikintas (duomenys neskelbtini), savininkas (duomenys neskelbtini); transport priemonei ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini)suteiktas SDK kodas, kuris panaikintas (duomenys neskelbtini), savininkas (duomenys neskelbtini); transporto priemonei ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) SDK kodas, kuris panaikintas (duomenys neskelbtini), savininkas (duomenys neskelbtini); transporto priemonei ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)buvo suteiktas SDK kodas, kuris panaikintas (duomenys neskelbtini), savininkas (duomenys neskelbtini); transporto priemonei ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)buvo suteiktas SDK kodas, kuris panaikintas (duomenys neskelbtini), savininkas (duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, jog laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)atliko (duomenys neskelbtini)operatyvų patikrinimą. Rezultatai įforminti (duomenys neskelbtini)pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)atliko (duomenys neskelbtini)patikrinimą. Nustatyta, kad ši (duomenys neskelbtini) skelbia apie parduodamus automobilius interneto portale (duomenys neskelbtini):

A) „(duomenys neskelbtini) “, pag. (duomenys neskelbtini), skelbimo ID: (duomenys neskelbtini);

B) „(duomenys neskelbtini) “, pag. (duomenys neskelbtini), skelbimo ID: (duomenys neskelbtini);

2. Automobilių pardavimo aikštelėje (duomenys neskelbtini):

A) „(duomenys neskelbtini) “, pagaminta (duomenys neskelbtini),

Pardavimo skelbime patalpintame už automobilio stiklo ir interneto skelbimuose savininko deklaravimo kodai (toliau - SDK) nenurodyti. (Duomenys neskelbtini)bendrovė pateikė (duomenys neskelbtini)m. - (duomenys neskelbtini) m. automobilių pirkimo ir pardavimo dokumentus, fotografuota. (Duomenys neskelbtini)N. P. dėl prekybos automobiliais ir SDK nenurodymo automobilių pardavimo skelbimuose pateikė paaiškinimą Nustatyta, kad automobiliui „(duomenys neskelbtini)” (kėb. Nr. (duomenys neskelbtini)) SDK - (duomenys neskelbtini) įteiktas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)N. P. neužtikrinęs, kad transporto priemonės SDK būtų nurodytas viešai skelbiant apie automobilių pardavimą (pardavimo skelbime patalpintame automobilio salone ir interneto portale) pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 3 dalies reikalavimus, atsakomybė taikoma pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnį. Pateiktos pastabos ir rekomendacijos mokesčių mokėtojui: užtikrinti, kad SDK būtų nurodyti automobilių pardavimo skelbimuose; jei automobilį ,, (duomenys neskelbtini)” bendrovė įsigys ir pargabens į Lietuvą, suteikti SDK.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. D. parodė, kad (duomenys neskelbtini) metais pirko automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”. Skelbimą apie parduodamą automobilį rado internete. Automobilis buvo parduodamas (duomenys neskelbtini). Kokia kaina buvo nurodyta skelbime, neprisimena, bet jam nuvykus pardavėjas už jį prašė 4 000 Eur. Apžiūrėjęs automobilį, pastebėjo, kad jis turi defektų, reikėjo keisti diržą, negerai dirbo variklis. Dėl to jam pavyko nusiderėti ir jis už automobilį sumokėjo 3000 Eur grynais pinigais. Tokia kaina, kokią sumokėjo, buvo parašyta ir pirkimo – pardavimo sutartyje. Po to, kai automobilį nusipirko, jį reikėjo remontuoti. Taigi po to, kai nupirko, automobilis buvo dar remontuojamas (duomenys neskelbtini) ir po to kartu su pardavėju (duomenys neskelbtini) jį registravo. N. P. asmeniškai nepažįsta. M. K. jam taip pat nežinomas, tokį asmenį girdi pirmą kartą. Šiuo metu M. D. nuosavybės teise turi 4 automobilius – ,, (duomenys neskelbtini)”, ,, (duomenys neskelbtini)”, ,, (duomenys neskelbtini)”, ,, (duomenys neskelbtini)”. Automobilio ,, (duomenys neskelbtini)” niekada neturėjo. Niekada nėra buvęs (duomenys neskelbtini). M. D. (duomenys neskelbtini) yra buvęs (duomenys neskelbtini), bet jis pirko automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”, automobilio ,, (duomenys neskelbtini)” nebuvo pirkęs nei M. D., nei savo vardu. Apklausos metu liudytojui parodytas dokumentas – automobilio ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN (duomenys neskelbtini), pardavimo dokumentas. Šį dokumentą mato pirmą kartą, tokio automobilio nėra pirkęs. Šiame dokumente yra nurodyti M. D. duomenys – vardas, pavardė, gyvenamoji vieta. Nežino, kaip jie ten galėjo atsirasti. Kas galėjo žinoti šiuos M. D. duomenis, negali pasakyti, nes nežino. Kai pirko automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”, automobilio pirkimo – pardavimo sutartį užpildė pardavėjas, jis ten įrašė ir M. D. duomenis.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. U. parodė, jog (duomenys neskelbtini)pirko automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”. Skelbimą apie parduodamą automobilį (duomenys neskelbtini) M. U. rado internete, pasiskambino pardavėjui ir nuvyko jo apžiūrėti. Automobilis buvo parduodamas (duomenys neskelbtini). Apžiūrėti automobilio buvo nuvykęs tik (duomenys neskelbtini), A. U. nebuvo. Jis su pardavėju viską sutarė, o kitą dieną jau A. U. kartu su (duomenys neskelbtini) ir pardavėju nuvyko į (duomenys neskelbtini)automobilį užregistruoti. Pardavėjas buvo jam nepažįstamas gan (duomenys neskelbtini) vyriškis, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus. Ar (duomenys neskelbtini) buvo davęs pardavėjui avansą, nežino, kadangi jis apžiūrėti automobilio nebuvo, (duomenys neskelbtini)jau buvo viską sutaręs. Tą pačią dieną, kai automobilis buvo užregistruotas, iš savo banko sąskaitos apmokėjo už automobilį 6300 Eur į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. U. parodė, kad (duomenys neskelbtini)jis padėjo savo (duomenys neskelbtini)A. U. įsigyti automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”. Skelbimą apie parduodamą automobilį rado internete, (duomenys neskelbtini)arba (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo parduodamas (duomenys neskelbtini). Pardavėjas buvo jam nepažįstamas asmuo. Pirmiausia jis pasiskambino pasiteirauti ir tą pačią dieną nuvyko į (duomenys neskelbtini) apžiūrėti automobilio. Turi įsivedęs telefono numerį (duomenys neskelbtini), galimai tai yra numeris, kuriuo skambino dėl automobilio. Automobilis stovėjo saugomoje aikštelėje, tikslaus adreso nežino, šalia buvo remontuojama gatvė, todėl buvo sunku privažiuoti. Automobilio kaina buvo nurodyta virš 6 000 Eur. Apžiūrėjus automobilį, buvo smulkių defektų, bet visumoje viskas buvo gerai, todėl nusprendė jį pirkti. Pardavėjas kainą šiek tiek nuleido, tiksliai negali pasakyti, kiek, kelis šimtus nuo pradinės kainos. Sutarė, kad pardavėjas organizuos automobilio technikinės apžiūros atlikimą, sutarė, kurią dieną atvyks kartu su (duomenys neskelbtini) A. U. ir nupirks automobilį. Kokio dydžio avansą paliko pardavėjui, neprisimena, galimai 200 Eur, kad jis atliktų tech. apžiūrą. Kai kitą dieną atvyko su (duomenys neskelbtini), kartu su pardavėju vyko į (duomenys neskelbtini). Pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjas buvo paruošęs, reikėjo tik pasirašyti. Kokia automobilio kaina buvo nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyje, tiksliai nepamena, virš 6 000, pagal sutartyje nurodytą sumą buvo padarytas pavedimas pardavėjui - įmonei. Jeigu sutartyje nurodyta automobilio kaina 6300 Eur, tokio dydžio pavedimas ir buvo padarytas. Jeigu avansas buvo duotas pardavėjui, tai jis nebuvo grąžintas.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. B. parodė, jog (duomenys neskelbtini)pirko automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”. Skelbimą apie parduodamą automobilį rado internete, skelbimų portale, tiksliai nepamena nurodytos skelbime kainos, gal apie 7000 Eurų. Pasiskambino su pardavėju, susitarė, kad atvyks apžiūrėti. Automobilis buvo (duomenys neskelbtini). Automobilio pardavėjas buvo jam nepažįstamas asmuo. Apžiūrėjęs automobilį, matė tik smulkius kėbulo defektus, esminių defektų nepastebėjo. Automobilis buvo be lietuviškos techninės apžiūros. Už automobilį sumokėjo ne mažiau kaip 6 900 eurų, dalį pavedimu, dalį grynais pinigais. Pavedimu sumokėjo 5 000 eurų į pardavėjo nurodytą (duomenys neskelbtini)banko sąskaitą. Likusią dalį – tai yra ne mažiau kaip 1 900 Eur pardavėjui sumokėjo grynais pinigais. Visus pirkimo – pardavimo dokumentus supildė pardavėjas. Nupirkęs automobilį, juo grįžo į (duomenys neskelbtini). Po to su pardavėju bendravo tik registruojant automobilį (duomenys neskelbtini), kadangi reikėjo, kad jis patvirtintų SDK kodą.

Apklausus ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, jog yra N. P. ir G. P. (duomenys neskelbtini). Kiek žino, N. ir G. užsiima (duomenys neskelbtini), į jų verslą nesikiša ir nesidomi. (Duomenys neskelbtini)pas (duomenys neskelbtini) G. P. buvo atlikta krata, kurios metu buvo rasti ir paimti jai priklausantys pinigai – 5 000 eurų. (Duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini)J. P. Po laidotuvių, ar po keturnedėlio ji (duomenys neskelbtini)pasakė, kad bijo namuose laikyti pinigus, kadangi liko viena, o gyvena (duomenys neskelbtini) šalia miško. Vykstant šiam pokalbiui, dalyvavo visi (duomenys neskelbtini)– G., N. ir E. Jie nusprendė, kad pinigus priims pasaugoti (duomenys neskelbtini)G. Tačiau šis nesutiko priimti pinigų be jokio raštelio – liepė parašyti ant popieriaus lapelio patvirtinimą, kad pinigus perduoda jam pasaugoti. Tuomet ji savo ranka ant popieriaus lapelio parašė savo vardą, pavardę, pinigų sumą, kurią perduoda, ir padėjo savo parašą. Tikslaus teksto, ką ten buvo parašiusi, dėl praėjusio laiko neprisimena. Tuomet pinigus kartu su lapeliu perdavė (duomenys neskelbtini) G. P., kad (duomenys neskelbtini)turėtų iš ko sumokėti už (duomenys neskelbtini), kai (duomenys neskelbtini). Tie pinigai – 5000 eurų, buvo jos su (duomenys neskelbtini) sutaupyti iš darbinės veiklos, nes su (duomenys neskelbtini) turėjo (duomenys neskelbtini), iš kurio gavo pajamų, ir su jokia neteisėta veikla nesusiję. Prašo pinigus grąžinti.

(Duomenys neskelbtini) specialisto pateiktoje išvadoje nurodyta, jog tyrimui pateiktame lapelyje esantį rankraštinį tekstą „A. P. 5 tūkst. eurų (parašas) (duomenys neskelbtini) Penki tūkstančiai eurų palieku pas (duomenys neskelbtini)G. P. saugojimui“ parašė ir jame A. P. vardu pasirašė A. P.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. G. parodė, kad (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) pirko automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”. Skelbimą apie jį rado internete, paskambino jame nurodytu numeriu, susitarė apžiūrėti. Gali būti, kad automobilis buvo parduodamas (duomenys neskelbtini), skelbime nurodytos kainos nepamena. Apžiūrėjęs automobilį, nusprendė pirkti. Nepamena, kiek, kaip sumokėjo už automobilį, ar tokia pati kaina, kokią sumokėjo, buvo nurodyta ir pirkimo – pardavimo sutartyje. Kiek pamena, automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo nurodyti automobilio defektai.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) pirko automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”. Skelbimą apie (duomenys neskelbtini)parduodamą automobilį jo (duomenys neskelbtini) M. P. rado internete, viename iš skelbimų portalų. Kokia kaina buvo nurodyta skelbime, tiksliai nepamena, ne mažiau 7 000 eurų. Su pardavėju susitarė susitikti aikštelėje prie automobilio. Apžiūrėti nuvyko kartu su (duomenys neskelbtini), nusprendė jį pirkti. Pirkimo – pardavimo sutartį surašė automobilio pardavėjas. Kiek tiksliai pavyko nusiderėti nuo pradinės automobilio kainos, neprisimena, gali būti iki 1 000 eurų. Galutinės kainos neprisimena. Sumokėjo grynais pinigais. Kokią kainą pardavėjas nurodė automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje, neprisimena. Neatsimena, kad su pardavėju būtų kalbėję apie tai, kad jis įrašys sutartyje mažesnę kainą, nei sumokėjo, bet E. P. tai nebuvo svarbu. Po to su pardavėju daugiau bendrauti neteko.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. Č. parodė, kad (duomenys neskelbtini)automobilio ,, (duomenys neskelbtini)” skelbimą internete rado jo draugas (duomenys neskelbtini)portale, kaina buvo nurodyta 3 800 eurų. Pirmiausia draugas nuvyko į automobilių pardavimo aikštelę (duomenys neskelbtini), prieš tai paskambinęs skelbime nurodytu numeriu ir sutaręs laiką, jis apžiūrėjo automobilį, automobilis buvo techniškai tvarkingas, tada draugas jam perskambino ir pasakė, kad automobilį verta pirkti. Jis atvyko į (duomenys neskelbtini), automobilių pardavimo aikštelę, pats apžiūrėjo automobilį, kuris jam labai patiko. Nusprendė automobilį pirkti. Perkant automobilį, buvo du vyrai, vienas (duomenys neskelbtini), kitas (duomenys neskelbtini), jie neprisistatė. Automobilio kainą pavyko paderinti iki 3 400 eurų. Tiems vyrams už automobilį sumokėjo 3 400 eurų grynaisiais pinigais. Jie supildė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, jis tik pasirašė. Nusipirkęs automobilį pastebėjo, kad sutartyje įrašyta mažesnė suma nei realiai sumokėjo – įrašyta 2400 eurų. Nusipirkęs automobilį išvyko, daugiau su tais vyrais bendrauti neteko.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. P. parodė, kad N. P., G. P. jam yra pažįstami, šie asmenys turi įmonę pavadinimu ,, (duomenys neskelbtini)”, kuri užsiima (duomenys neskelbtini). Kiek žino, įmonei daugiau vadovauja N., G. daugiau atlieka antraeiles pareigas, šios įmonės automobiliai buvo parduodami ir (duomenys neskelbtini)mieste esančioje automobilių pardavimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini). Prie automobilio buvo paliekamas N. ir E. P. numeris, ir, jei pirkėjas susisiekdavo su N., šis prašydavo, kad pirkėjui aprodytų mašiną, esančią (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) metais jis yra N. prašymu pardavęs ne mažiau kaip 3 jo ar jo įmonės (tiksliai nežino, nes dokumentų nematė) automobilius. (Duomenys neskelbtini) m. pavasarį ar vasarą jų prašymu padavė automobilį (duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) ne mažiau kaip už 3 000 Eur. Taip pat yra (duomenys neskelbtini) metais pardavęs ,, (duomenys neskelbtini)”, taip pat ne mažiau kaip už 3 000 Eur. Už kiekvieną parduotą mašiną iš N. gavo po 50 eurų atlygį. (Duomenys neskelbtini)N. prašymu už 1 000 Eur pardavė automobilį (duomenys neskelbtini), jei gerai prisimena, senesnio modelio ,, (duomenys neskelbtini)”, už tai gavo 30 Eur atlygį. Kai pardavė N. prašymu automobilius, jam jokių dokumentų pildyti nereikėjo, kadangi automobiliai buvo parvežti iš (duomenys neskelbtini), jis pirkėjui tik atiduodavo (duomenys neskelbtini) dokumentus ir paimdavo pinigus, kuriuos, atskaitęs 50 Eur, perduodavo N. Yra buvę atvejų, kad N. prašydavo iš pirkėjo paimti užstatą, už tai jam duodavo po 20 eurų, bet visų neprisimena.

(Duomenys neskelbtini) E. S. tarnybiniame pranešime dėl nustatytų aplinkybių nurodė, jog kratos metu pas N. P. buvo rasta (duomenys neskelbtini) sąskaita, išrašyta M. D., (duomenys neskelbtini), už automobilio ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), pirkimą 1 400 Eur sumai. (Duomenys neskelbtini)telefonu (duomenys neskelbtini) susisiekė su M. D., kuris nurodė, kad automobilio ,, (duomenys neskelbtini)” neturi ir neturėjo, (duomenys neskelbtini) nebuvo ir automobilių nepirko.

(Duomenys neskelbtini)E. S. tarnybiniame pranešime dėl nustatytų aplinkybių nurodė, jog dėl automobilio ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), pirkimo, buvo bendrauta su (duomenys neskelbtini) piliečiu J. K., telefonu +(duomenys neskelbtini). Jis nurodė, kad minėtą automobilį (duomenys neskelbtini) pirko ne jis, o kitas asmuo, kuris ir sumokėjo pinigus už automobilį, tačiau automobilis buvo registruotas J. K. vardu, kadangi minėtas asmuo neturėjo galiojančio leidimo gyventi (duomenys neskelbtini). J. K. nurodė, kad šiuo metu automobilis yra perregistruotas minėto asmens vardu, kadangi jis yra gavęs leidimą gyventi ir šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). J. K. nurodė automobilio savininko telefono numerį +(duomenys neskelbtini). Patikrinus informaciją apie automobilį (duomenys neskelbtini) duomenų bazėje, nustatyta, kad šiuo metu automobilis ,, (duomenys neskelbtini)”, VIN: (duomenys neskelbtini), yra registruotas S. S. vardu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu S. S. parodė, jog (duomenys neskelbtini) metais turėjo automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”, kurį pirko (duomenys neskelbtini). Šiuo metu automobilio neturi, jis yra (duomenys neskelbtini). Skelbimą apie parduodamą automobilį rado internete, skelbimų portale (duomenys neskelbtini). Pasiskambino pardavėjui telefono numeriu +(duomenys neskelbtini). Automobilis buvo parduodamas (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių pardavimo aikštelėje. Su pardavėju sutarė, kad jis atliks techninę apžiūrą, ir tada automobilį nupirks. Už automobilį mokėjo 5200 Eur grynais pinigais. Automobilio pirkimo – pardavimo sutartis buvo surašyta draugo J. K. vardu, kadangi pats dar neturėjo leidimo laikinai gyventi (duomenys neskelbtini). Vėliau tą automobilį persirašė savo vardu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Š. S. parodė, jog (duomenys neskelbtini)pirko automobilį ,, (duomenys neskelbtini)”. Skelbimą apie parduodamą automobilį rado internete, (duomenys neskelbtini). Automobilio kaina skelbime buvo nurodyta 9 500 Eur. Su pardavėju susisiekė telefonu +(duomenys neskelbtini), susitarė, kad atvyks apžiūrėti automobilio. Automobilis buvo parduodamas (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių pardavimo aikštelėje. Nuvyko kartu su (duomenys neskelbtini). Pardavėjas buvo nepažįstamas asmuo. Jis savo vardo nesakė, bet ant sutarties buvo parašyta, kad pardavėjas yra N. P. Apžiūrėjus automobilį, su juo pravažiavus, jokių rimtų defektų nepastebėjo, nusprendė automobilį pirkti, už jį sumokėjo 9 300 Eur grynais pinigais, iškart visą sumą. Pardavėjas prašė sutartyje nurodyti mažesnę kainą, todėl ten buvo parašyta mažesnė suma, nei iš tikro sumokėjo. Automobilio pirkimo – pardavimo sutartį pildė kartu su pardavėju, joje įrašė savo duomenis. Po to karto su pardavėju nuvyko į ,, (duomenys neskelbtini)” ir automobilį užregistravo. Važiuodamas pastebėjo, kad automobilis ,,netraukia”. Kreipėsi į pardavėją, tačiau jis nieko nepasakė, dėl ko taip gali būti. Nuvykus į servisą (duomenys neskelbtini), nurodė, kad buvo užsikimšęs filtras, kurį praplovus, automobilis važiavo gerai. Šio remonto kainą su pardavėju sutarė pasidalinti per pusę ir pardavėjas į banko sąskaitą pervedė 100 Eur. Po to įvyko daug didesnis gedimas, dėl kurio teko remontuoti variklį, remontas kainavo 2 200 Eur. Dėl to taip pat kreipėsi į pardavėją, tačiau jis ignoravo, nesileido į kalbas. Šio remonto kainos pardavėjas nekompensavo.

(Duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos tokios išvados į paskirtus klausimus:

1. Klausimas. Ar visos ūkinės operacijos, susijusios su transporto priemonių pardavimu laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuotos (duomenys neskelbtini)finansinėje apskaitoje, lyginant su liudytojų apklausų protokoluose užfiksuotais duomenimis, kratų metu rastuose, paimtuose dokumentuose ir užrašuose fiksuotais duomenimis, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės (pasiklausymo) metu surinkta informacija bei mobilaus ryšio telefonuose rastais duomenimis? Jeigu užfiksuotos ne visos ūkinės operacijos, tai kokios ūkinės operacijos ir už kokią sumą nefiksuotos finansinėje apskaitoje?

Išvada.

Dokumentinio tyrimo metu, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją apie liudytojų apklausų protokoluose užfiksuotus duomenis, kratų metu rastuose, paimtuose dokumentuose ir užrašuose fiksuotus duomenis, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės (pasiklausymo) metu surinktą informaciją bei mobilaus ryšio telefonuose rastus duomenis, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) finansinėje apskaitoje užregistruotos ūkinės operacijos susijusios su transporto priemonių pardavimu už mažesnę 26 750 Eur (22 107+4 643 Eur PVM) sumą, t. y finansinėje apskaitoje neužregistruotos 26 750 Eur pajamos, susijusios su transporto priemonių pardavimu. Dokumentiniam tyrimui pateiktų dokumentų – (duomenys neskelbtini) pardavimo sąskaitų faktūrų, pardavimų buhalterinės apskaitos registrų duomenimis, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją, nustatyta, kad per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bendrovė ,, (duomenys neskelbtini)” buhalterinėje apskaitoje įformino 19 vnt. automobilių pardavimą už 84 550 Eur, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad šie 19 vnt. automobilių buvo parduoti už 111 300 Eur. Ūkinės operacijos (duomenys neskelbtini) finansinėje apskaitoje fiksuotos 26 750 Eur (111 300 – 84 550) mažesne suma, t.y finansinėje apskaitoje neužregistruotos 26 750 Eur pajamos susijusios su transporto priemonių pardavimu.

2.Klausimas. Ar pagal ikiteisminio tyrimo metu nustatytus duomenis (duomenys neskelbtini) atsakingi asmenys, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) įrašė teisingus duomenis į deklaracijas bei nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ir jas pateikė valstybės institucijoms? Jeigu duomenys neteisingi, tai kokiose deklaracijose, kokiose jų eilutėse, kokie neteisingi duomenys įrašyti ir kokie turėtų būti teisingi? Kiek bei kokių mokesčių dėl to nedeklaruota ir nesumokėta?

Išvada.

Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) finansinėje apskaitoje neužregistruota 26 750 Eur (22 107 Eur +4 643 Eur PVM) suma gauta už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) parduotas transporto priemones. Iš nustatytų finansinėje apskaitoje neužregistruotų 22 107 Eur apmokestinamųjų pajamų 10 207 Eur sudaro pajamos už (duomenys neskelbtini) metus ir 11 901 Eur sudaro pajamos už (duomenys neskelbtini) metus. Nustatyta, kad VMI pateiktose PVM deklaracijose, (forma FR0600) (už (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini)mėn. ir už (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) mėn.) įrašyti neteisingi duomenys – deklaruota 22 107 Eur mažesnė apmokestinamųjų pajamų vertė ir nedeklaruota 4 643 Eur PVM suma. Nustatyta, kad VMI pateiktoje Pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) už (duomenys neskelbtini) metus įrašyti neteisingi duomenys - nedeklaruotos 10 207 Eur pajamos. Nustatyta nedeklaruota 1 531 Eur (10 207Eur x15%) pelno mokesčio suma. Deklaracijoje už (duomenys neskelbtini) metus pelno mokestis turi būti deklaruojamas ir sumokamas iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio 15 dienos, tai yra iki (duomenys neskelbtini).

2.1. Pagal ikiteisminio tyrimo metu nustatytus duomenis (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) įrašė neteisingus duomenis į PVM ir PM deklaracijas, jas pateikė valstybės institucijoms, pateiktose deklaracijose nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 4 643 Eur PVM ir 1 531 Eur PM, iš viso 6 174 Eur mokesčių.

2.1.1 (duomenys neskelbtini) pažeidė PVMĮ 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, 106 straipsnio 2 dalies ir 107 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, pardavęs 19 automobilių, kurių pardavimo už 26 750 Eur neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, pateiktose PVM deklaracijoje už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). 16 laukelyje deklaruotą sandorių (su spec. schema) marža vertę nepagrįstai sumažino iš viso 22 107 Eur ir 29 laukelyje (duomenys neskelbtini), pardavę 19 automobilių brangesne kaina, šių automobilių pardavimo sandorių pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais neįformino, buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir pateiktose tikrinamojo laikotarpio PVM deklaracijose (forma FR0600) nedeklaravo šių naudotų automobilių pardavimo PVM 4 643 Eur.

(Duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriui elektroniniu būdu pateiktų laikotarpio nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). PVM deklaracijų duomenų ir tyrimo metu papildomai nustatytų nedeklaruotų PVM mokesčių detali suvestinė, nurodant mokestinį laikotarpį, PVM deklaracijos pateikime datą, bendrovės deklaruotas PVM mokesčio sumas, tyrimo metu papildomai nustatytas nedeklaruotas PVM sumas pateikiama priede ( 3 priedas).

2.1.2. (duomenys neskelbtini), pažeisdama PMĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, neapskaičiavo ir Pelno mokesčio deklaracijose (PLN204) už 2022 m. nedeklaravo apmokestinamųjų pajamų, t. y. (duomenys neskelbtini)neapskaičiavo ir Pelno mokesčio deklaracijose (PLN204) (5 priedas) 18 laukelyje ,,Į mokesčio bazę įtrauktų visų pajamų suma” nedeklaravo naudotų automobilių pardavimo sandorių 10 207 Eur apmokestinamosios vertės, 19, 37, 40,43,48,52 laukeliuose neįrašė 10 207 Eur mokestinio laikotarpio pelno, 55,59,62,64 laukeliuose neįrašė 1 531 Eur (10 207 Eur x15%) pelno mokesčio.

3.Klausimas. Ar (duomenys neskelbtini) finansinė apskaita, įvertinus tyrimui pateiktus dokumentus ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų? Jeigu ne, tai kokie norminiai teisės aktai pažeisti? Ar dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros? Kas pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo reikalavimus laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo atsakingas už (duomenys neskelbtini) finansinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai?

Išvada.

Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) 19 atvejų pardavė 19 (vnt.) automobilių už 22 107 Eur, pardavimo PVM 4 643 Eur, iš viso už 26 750 Eur didesne kaina nei nurodė PVM sąskaitose faktūrose ir finansinėje apskaitoje neužregistravo 26 750 Eur (22 107 Eur +4 643 Eur PVM) sumos gautos už parduotas transporto priemones. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus ir, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus, nustatyta, kad bendrovė nepagrindė ūkinių operacijų ir jų neregistravo apskaitos registruose:

- 26 750 Eur neapskaitė buhalterinės apskaitos registre Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Pirkėjų įsiskolinimas”;

- 22 107 Eur pardavimo pajamų neapskaitė bendrovės buhalterinės apskaitos registre Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Pardavimo pajamos”;

- 4 643 Eur neapskaitė buhalterinės apskaitos registre Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Mokėtinas PVM”.

3.1 (duomenys neskelbtini) apskaita, įvertinus tyrimui pateiktus dokumentus ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)buvo tvarkoma nesilaikanti BAĮ reikalavimų:

3.1.1. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAĮ) 6 straipsnio 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, nes laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje užregistravo 3 (vnt.) automobilių pardavimą už 13 000 Eur, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta faktinė pardavimo suma 14 900 Eur, į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų už 1 900 Eur (14 900 – 13 000).

3.1.2. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”, nes 1 900 Eur gautoms pajamoms nesurašė buhalterinės apskaitos dokumentų.

3.1.3. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes ūkinių operacijų duomenys dėl 1 900 Eur gautų pajamų neįregistruoti apskaitos registruose.

3.2. (duomenys neskelbtini) apskaita, įvertinus tyrimui pateiktus dokumentus ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo tvarkoma nesilaikanti FAĮ reikalavimų:

3.2.1. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – LR FAĮ) (įsigaliojo nuo 2022 m. gegužės 1 d.) 3 straipsnio 1 dalyje ,,Ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais”, 6 straipsnio 1 dalyje „Apskaitos dokumentai parengiami ūkinės operacijos metu arba jai įvykus ar pasibaigus ir pateikiami (išsiunčiami) gavėjui nedelsiant, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos po įvykusios ar pasibaigusios ūkinės operacijos dienos“, nes laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje užregistravo 16 automobilių pardavimą už 71 550 Eur, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta faktinė pardavimo suma 96 400 Eur, apskaitos dokumentais nepagrindė ūkinių operacijų už 24 850 Eur (96 400 – 71 550).

3.2.2. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ,,Visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose”, nes ūkinių operacijų duomenys dėl 24 850 Eur gautų pajamų neįregistruoti apskaitos registruose.

3.3. Dėl nustatytų BAĮ 6 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnio 1 dalyje nuostatų neatitikimų už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), dėl nustatytų FAĮ 3 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje nuostatų neatitikimų už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

3.4. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ,,Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, nuo 2022 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ,,Subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą”, 13 straipsnio 1 dalies 2 punktą ,,Užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas“. Tiriamuoju laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)bendrovės (duomenys neskelbtini) dirbo N. P.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. T. parodė, jog yra (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) nuo pat (duomenys neskelbtini)atidarymo. Pats išrašo (duomenys neskelbtini) sąskaitas, gautas sąskaitas suveda į programą. Už deklaracijų, ataskaitų pateikimą VMI ir Sodrai yra atsakinga (duomenys neskelbtini)N. M. Deklaracijos yra teikiamos jo vardu, kadangi yra atsakingas asmuo, bet realiai jas teikia N. M. (Duomenys neskelbtini) R. M. tvarko personalo sritį, tai yra darbo užmokestis, tabeliai ir pan. (Duomenys neskelbtini) J. T. tvarko kasos dokumentus. (Duomenys neskelbtini)G. T. tvarko tiekėjų, pirkėjų, bankinių operacijų apskaitą (šią funkciją taip pat atlieka ir jis). (Duomenys neskelbtini)vykdo (duomenys neskelbtini)veiklą. (Duomenys neskelbtini) yra du darbuotojai, N. ir G. P., (duomenys neskelbtini) yra N. P. Dokumentus įtraukimui į apskaitą teikia N. P. N. P. dažnai atvyksta kartu su (duomenys neskelbtini) G. P., tokio atvejo, kad būtų atvykęs vienas G. P. pateikti dokumentų, nėra buvę. Dokumentai įtraukimui į apskaitą yra atvežami 2 – 3 kartus per mėnesį. (Duomenys neskelbtini)atskaitingas asmuo yra N., jam išduodami avansai. Visus apskaitos dokumentus pasirašo N. P. Per visą įmonės darbo laiką yra buvę 1 ar 2 atvejai, kada ant pardavimo dokumentų pasirašė G. P., nes N. P. tuo metu buvo išvykęs, bet tai yra nurodyta ant išrašytos sąskaitos. Automobiliai parduodami surašant pirkimo – pardavimo sutartis ir pinigų priėmimo kvitą, jei atsiskaitoma grynaisiais. Ant automobilių pirkimo – pardavimo sutarčių taip pat pasirašo N. P. Jeigu automobilio pardavimas vyksta darbo dieną, tai parduodant automobilį N. P. susisiekia su juo, tačiau jei jo nebūna - su G. T., kad reikia išrašyti pardavimo PVM sąskaitą – faktūrą. PVM sąskaitas – faktūras išrašo pagal N. P. pateiktus duomenis. Jeigu pardavimas įvyksta savaitgalį, tada N. P. atsiunčia surašytas pirkimo – pardavimo sutartis ir kvitus, jeigu buvo priimtas mokėjimas grynaisiais, programėle ,, (duomenys neskelbtini)”, o vėliau pristato šių dokumentų originalus. Pinigų priėmimo kvitus, jei atsiskaitoma grynaisiais, dažniausiai surašo pats N. P., nebent pirkėjui reikalinga sąskaita faktūra, tokiu atveju jie ją išrašo ir pateikia kartu su pinigų priėmimo kvitu. Įmonės kasa yra laikoma pas (duomenys neskelbtini) N. P., (duomenys neskelbtini) patalpose buvo laikomi tik kasos dokumentai. Būdavo atvejų, kada iš kasos pinigai pervedami į banko sąskaitą arba atvirkščiai, iš banko išimami į kasą – dėl šių operacijų yra surašyti atitinkami kasos pajamų, kasos išlaidų orderiai. Apie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išrašytą vekselį nieko pasakyti negali, kadangi šių aplinkybių nežino, tai galėtų paaiškinti N. M., kuri yra atsakinga už balansus ir kitus finansinius klausimus. Ant kasos pajamų orderio, kuriuo į kasą įnešti pinigai pagal vekselį, yra jo parašo faksimilė, kadangi yra (duomenys neskelbtini) įsakymas, kad tvarkant kasos dokumentus faksimilė galioja. Nežino, kokiomis aplinkybėmis buvo į (duomenys neskelbtini) kasą įnešta 20 000 Eur grynaisiais pinigais. Automobilių pardavimo kainą N. nustato pats ir jį informuoja. Yra buvę atvejų, kada N. pasiklausia, ar gali automobilį parduoti už mažesnę nei įsigijimo kaina, nurodžius, kad negalima, nes VMI gali skirti baudą, jo žiniomis, N. nėra pardavęs automobilio už mažesnę nei įsigijimo kainą. Kokios yra G. P. funkcijos (duomenys neskelbtini), konkrečiai pasakyti negali, kadangi tiksliai nežino jo pareigų. Dėl dokumentų pateikimo, sąskaitų išrašymo, pavedimų atlikimo tiekėjams bendrauja tik su N., o kaip jie tarpusavyje realiai kokias funkcijas pasiskirstę, nežino. Nuo (duomenys neskelbtini) atidarymo dividendai išmokėti nebuvo nei karto. Apie tai, kad dalis (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų buvo neapskaityta, nebuvo žinoma, kadangi jis arba G. T. išrašydavo PVM sąskaitas – faktūras pagal tai, kokius duomenis pateikdavo N. P. – jis nurodydavo pirkėjo duomenis ir sumą, už kurią parduodamas automobilis. PVM sąskaitos – faktūros buvo išrašomos visiems automobiliams, apie kurių pardavimą jiem pateikdavo duomenis, nes kitaip, be PVM sąskaitos – faktūros, negalima įtraukti pardavimo operacijos į apskaitos programą. Kur galėjo būti panaudoti pinigai, apie kurių gavimą N. P. apskaitą tvarkančios įmonės neinformavo, nėra žinoma. Jeigu tokie pinigų būtų pradėti naudoti (duomenys neskelbtini) veikloje, būtų iškart pastebėję, kadangi apskaitoje būtų matyti neatitikimai. PVM nuo automobilių pardavimo buvo skaičiuojamas pagal maržą, tačiau pasitaikė keletas automobilių, kad buvo skaičiuojamas PVM nuo visos pardavimo kainos. Negali įvardyti, kiek tokių automobilių tiksliai buvo, tačiau yra pasitaikę. Tais atvejais, kai PVM skaičiuojamas pagal maržą, PVM sąskaitoje – faktūroje nebuvo išskiriamas PVM, buvo rašoma tik bendra kaina kartu su PVM. Apie 90 proc. (duomenys neskelbtini) įsigyjamų automobilių perpardavimui buvo perkami iš (duomenys neskelbtini) įmonių ,, (duomenys neskelbtini)”, ,, (duomenys neskelbtini)” , ,, (duomenys neskelbtini)”. Yra buvę keletas pavienių automobilių, kurie buvo nupirkti iš fizinių asmenų pagal pirkimo – pardavimo sutartis, apmokėta pavedimu arba grynaisiais. Įsigyjami automobiliai buvo su sąskaitomis, kurias N. pateikdavo įtraukimui į apskaitą. Apmokėjimai už įsigytus automobilius didžiąja dalimi (apie 90 proc. atvejų) vykdavo pavedimu per banką, fiziniams asmenims buvo dažniau mokama grynaisiais. Visi nupirkti automobiliai, kurių pirkimo dokumentus pateikė, buvo įtraukiami į (duomenys neskelbtini) apskaitą, ir apskaitą tvarkantys asmenys matydavo, koks yra automobilių likutis įmonėje. Visi tie automobiliai buvo parduodami išrašant PVM sąskaitas faktūras, jeigu matydavo, kad koks nors automobilis ilgai neparduodamas, teiraudavosi pas N., ar jis dar nėra parduotas. Pardavus automobilius, sąskaitos buvo rašomos visada, tik ne visi pirkėjai jas gaudavo, nes ne visiems jos buvo reikalingos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja BPK 80 straipsnio 1 punktu ir BPK 82 straipsnio 3 dalies pagrindais N. M. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) teikia (duomenys neskelbtini). Taip pat finansinės apskaitos paslaugos yra teikiamos ir (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) rūpinosi (duomenys neskelbtini) steigimu ir nuo to laiko yra (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) dirbantys buhalteriai yra suskirstyti ne pagal įmones, o pagal atliekamas funkcijas – vieni darbuotojai tvarko pardavimus - pirkimus, kiti kasą ir pan. N. M. funkcijos yra deklaracijų VMI ir Sodrai teikimas, finansinės atskaitomybės teikimas. Iš esmės, ji yra atsakinga už galutinių įmonės rezultatų suvedimą, sutikrinimą ir pateikimą atsakingoms institucijoms. Taip pat ji konsultuoja įmones dėl sutarčių sudarymo, finansų klausimais. (Duomenys neskelbtini) veikla yra (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) dirba 2 darbuotojai – G. ir N. P. (Duomenys neskelbtini) yra N. P., o G. P. – (duomenys neskelbtini). G. ir N. yra (duomenys neskelbtini), kiekvienas turi po lygiai (duomenys neskelbtini), dėl to turi vienodą juridinę galią – gali vienas kitą pavaduoti. Jų atlyginimai visą laiką buvo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jų abiejų atlyginimas yra (duomenys neskelbtini) Eur neatskaičius mokesčių. Kokios tiksliai jų abiejų funkcijos, negali pasakyti, kadangi nedirba tame pačiame ofise. Kas liečia dokumentų pateikimą įtraukimui į apskaitą, tai daugiausiai N. atvyksta jų pateikti, tačiau, kiek yra girdėjusi, automobilių pirkti jie vyksta kartu. Deklaracijas VMI ji teikia pirkimo – pardavimo dokumentų pagrindu. Pirkimo dokumentus, įtraukimui į apskaitą tekia elektroniniu paštu, kiek pamena, iš (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto, arba atveža N. arba G. Pardavimo dokumentus – sąskaitas – išrašo arba (duomenys neskelbtini)darbuotojai arba patys N. ar G. ir vėliau pateikia įtraukimui į apskaitą. Sąskaitas išrašyti gali tiek N., tiek G. Sąskaitos išrašomos pagal duomenis, kuriuos pateikia N. arba G. Gautos ir išrašytos sąskaitos suvedamos apskaitos programoje ,, (duomenys neskelbtini)”, taip pat suvedamos į (duomenys neskelbtini) sistemą. N. M. peržiūrėjusi, kokie duomenys yra ,, (duomenys neskelbtini)” programoje, teikia deklaracijas VMI. Taigi, VMI deklaracijos yra teikiamos pagal tuos duomenis, kokie yra suvesti apskaitoje. Visos deklaracijos yra teikiamos laiku ir tvarkingai, nepasitaikė atvejų, kad būtų kažkokių neatitikimų tarp apskaitos duomenų ir pateiktų deklaracijų. Kokius dokumentus pateikia N. ir G., tokie yra suvedami į apskaitą. Ar jie pateikia visus dokumentus apie įvykusius sandorius, tiksliai nežino. Kiek dokumentų buvo pateikta, visi jie yra suvesti į apskaitą. Tokio dalyko, kad kažkas liktų nepaskaityta, negalėjo būti, nebent buhalterijai nebuvo pateikti dokumentai. Kas vyksta sandorio metu su pirkėjais, buhalterija tokių dalykų nežino, nes tokios informacijos jiems neteikia. Jie mato tik tuos duomenis apie sandorį, kurie yra įforminti dokumentuose. (Duomenys neskelbtini)kasos dokumentus tvarko J. T., tačiau jų kontrolę atlieka N. M. Atsiskaitymai už pirkimus daugiausiai vyksta bankiniais pavedimais, tačiau yra atvejų ir kada atsiskaitoma grynaisiais. Bankinius pavedimus atlieka (duomenys neskelbtini)darbuotojai, kas tuo metu gali, tas ir atlieka. Grynieji pinigai iš kasos yra laikomi pas N. arba G., tiksliai nežino pas kurį iš jų, bet (duomenys neskelbtini)yra tik kasos dokumentai. Atskaitingas asmuo yra tik N. P. N. P., esant reikalui, gali pasiimti pinigų iš kasos (kadangi ji yra jo žinioje), taip pat išgryninti pinigus iš banko sąskaitos. Būna atvejų, kada N. vežasi grynuosius atsiskaitymui už automobilius. Grynųjų perdavimas iš kasos N. P. yra suforminamas kasos išlaidų orderiu ir tai atsisipindi jo avansinėje apyskaitoje, kad yra išduoti pinigai, įtraukiamas kasos išlaidų orderis ir pinigų suma, kuri buvo išduota. Kai pateikia pirkimo dokumentus, tada avansinėje apyskaitoje yra atžymimas pinigų panaudojimas ir likutis. N. P. automobilių pirkimui yra išduodamos įvairios sumos, negali konkretizuoti, kokio dydžio. Gali pasakyti, kad yra priimtas (duomenys neskelbtini)įsakymas, kad (duomenys neskelbtini)įmonės pinigais (banku ir kasa) gali naudotis tiek N. P., tiek G. P. Kas pasirašinėja pardavimo dokumentus, N. ar G., ji tiksliai nežino, tokių dalykų nekontroliuoja. Kuris (duomenys neskelbtini) darbuotojas (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams avanso apyskaitą ir kasos knygą, tiksliai neprisimena, negali pasakyti. Ji prisimena, kad telefonu kalbėjo su ikiteisminį tyrimą atliekančia tyrėja. Kodėl tuo metu ikiteisminiam tyrimui pagal reikalavimą, nebuvo pateikti (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų ir kasos pajamų orderiai ir kasos likutis (duomenys neskelbtini)dienai, ji tiksliai negali atsakyti, gal ne taip suprato tyrėjos prašymą. Po to, kai buvo atliktos kratos (duomenys neskelbtini), N. P. su N. M. susisiekė, jie kalbėjo apie pinigus, kurie buvo rasti pas juos kartų metu. Gali būti, kad ji patarė jam susirašyti vekselį, jei pinigai yra paskolinti. N. atvežė vekselį, paskolos davėjas buvo nurodytas fizinis asmuo, kokia buvo paskolos suma, neprisimena, paskola buvo beprocentė. Kada N. buvo atvykęs su tuo vekseliu, ji negali pasakyti, nes neprisimena. Paskola buvo išduota grynais pinigais, tačiau apie tai nebuvo pranešta VMI, kadangi tai neprivaloma, nes tai nėra sandoris. Kas iš (duomenys neskelbtini)darbuotojų surašė kasos dokumentus, susijusius su pinigų pagal vekselį gavimu į kasą ir išdavimu iš jos N. P., negali tiksliai pasakyti, neprisimena, galbūt J. T. Kasos registras ir avanso apyskaita yra tvarkomi tik mėnesio pabaigoje už visą mėnesį. Kasos pajamų ir išlaidų orderis nebūtinai išrašomi tą dieną, kuri nurodyta dokumente, jie gali būti surašyti ir vėliau to mėnesio eigoje.

Kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo kartu su (duomenys neskelbtini) Z. K., surašiusia (duomenys neskelbtini)specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl (duomenys neskelbtini)ūkinės finansinės veiklos, apžiūrėti (duomenys neskelbtini)apskaitos dokumentai ir registrai. Specialistė, pagal pateiktą medžiagą pateikė atsakymus į apžiūros metu iškeltus klausimus:

1. Pagal apžiūrai pateiktus (duomenys neskelbtini)buhalterinės apskaitos dokumentus ir balansinių sąskaitų apyvartos žiniaraščius (kasos knygą, kasos apskaitos registrą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Kasa“, banko išrašus, banko apskaitos registrą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Sąskaitos bankuose“, pirkėjų skolų apskaitos registrą Nr. (duomenys neskelbtini) „Pirkėjų įsiskolinimas“) nustatyta, kad per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini)bendrovės „(duomenys neskelbtini)” gauti 26 750 Eur pardavus automobilius, neįnešti į kasą, negauti į banko sąskaitą ir nebuvo panaudoti įmonės veikloje. Laikotarpio pabaigai ((duomenys neskelbtini)) nėra duomenų apie piniginių lėšų panaudojimą bendrovės veikloje.

2. Apžiūrai pateiktas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)kasos pajamų orderis (toliau –KPO) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame įrašyta, kad iš V. K. priimti 20 000 Eur, įrašytas ūkinės operacijos turinys – paskola pagal vekselį. KPO serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad priimta iš V. K., pinigus įnešusio asmens parašo nėra, nurodytas (duomenys neskelbtini)D. T., yra parašas, nurodytas gavėjas kasininkas N. P., yra parašas. KPO serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytas į bendrovės kasos knygą.

(Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)metų kasos pajamų orderiai turi seriją (duomenys neskelbtini), tuo tarpu (duomenys neskelbtini) išrašyto KPO orderio serija (duomenys neskelbtini), tai rodo, kad dokumentas išrašytas nesilaikant įrašų eiliškumo, KPO unikalus numeris apskaitos informacinėje sistemoje suteiktas ne automatiškai.

(Duomenys neskelbtini) nesivadovavo įstatymo Nr. XIV-1165 4 str. 1d. reikalavimais, įforminant 20 000 Eur sandorį grynais pinigais.

Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir parodymai apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, taip pat liudytojų parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose fiksuoti duomenys, specialisto išvada, daiktų apžiūros protokolai, pareigūnų tarnybiniuose pranešime nurodyta informacija ir kita bylos medžiaga.

Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes jis apgaulingai tvarkė ir organizavo (duomenys neskelbtini)finansinės apskaitos tvarkymą ir dėl ko negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Taip pat jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, kadangi jis pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.