- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-31
- Bylos Nr.
- e2-1128-713/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23939-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidutė Liubševičiūtė
- Ieškovas
- N. L.
- Atsakovas
- M. A. M.
- Advokatai
- Ina Kurauskienė, Žana Vašscova
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 2.6.1Prievolės
- 2.6.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
atsakovo atstovei advokatei Inai Kurauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal N. L. ieškinį atsakovui M. A. M., dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė N. L. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo M. A. M., 3.494,74 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško vykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., 69-75 b.l.). Ieškovė nurodė, kad šalys po motinos mirties 2010-07-14 paveldėjo po ½ dalį buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) kuris jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Atsakovas po nuosavybės įgijimo dienos nėra mokėję mokesčių už komunalinius patarnavimus, būsto draudimo. Visus mokesčius ir būtinus buto išlaikymo mokėjimus nuo 2010-07-14 iki 2016 m. pabaigos, mokėjo tik ieškovė, o šiai aplinkybei pagrįsti pateikė mokėjimo kvitus, draudimo polisus, raštus ir pažymas, draudimo liudijimus iš draudimo bendrovių apie buto draudimą, Statybos ir remonto darbų atlikimo aktą. Paaiškino, jog butas buvo labai dažnai užliejamas aukščiau gyvenusių kaimynų, atsirado pelėsis, todėl ieškovė buvo priversta 2011 m. atlikti kapitalinį remontą; remonto atlikimui atsakovo sutikimo neturėjo, tačiau manė, kad remontą atlikti būtina. Kadangi aukščiau gyvenantys kaimynai butą vis apliedavo, ieškovė savo iniciatyva ir savo pinigais apdraudė būstą, o draudimo kompanija po užliejimų išmokėdavo draudimo išmokas ieškovei.
Atsakovas nuo 2010-07-14 yra ½ dalies buto savininkas, todėl turi pareigą mokėti už jam nuosavybės teise priklausančio buto dalį privalomus mokesčius. Kadangi ieškovė viena mokėjo visus mokesčius, tai, jos paskaičiavimu, atsakovas jai nuo 2010 m. iki 2016 m. iš viso įsiskolino 3.494,74 Eur sumokėtų mokesčių: UAB Kauno vandenims - 107,66 Eur; UAB „Kauno centro būstas“ – 420,57 Eur; AB „Kauno energija“- 1.703,75 Eur; UAB „Kauno švara“ – 127,44 Eur; už remontą – 841,90 Eur; būsto draudimą – 293,42 Eur. Ieškovė taip pat prašo priteisti ir 5 proc. dydžio įstatymines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutinka (2 t., 96-978 b.l.). Nurodo, kad ieškovė su atsakovu nederino buto draudimo, 2011 m. atlikto remonto klausimų, tam neprašė atsakovo leidimo. Ieškovė savanoriškai apdraudė butą ir atliko remontą. Buto remontuoti nereikėjo, todėl atsakovas neprivalo už tai mokėti. Atsakovas nesutinka ir su šalto vandens išlaidų paskaičiavimu. Nurodo, kad jis nuo 2010 m. iki 2017 metų Lietuvoje buvo tik 30 d. (2010 m. liepos 16-24 dienomis (8 paros), 2010 m. spalio 13-17 dienomis (4 paros), 2011 m. liepos 10-17 dienomis (7 paros), , 2013 metų liepos 22 - 28 dienomis (6 paros), 2014 metų gegužės 22 d. įvažiavo ir išvažiavo į Amsterdamą, iš kurio 2014 m. birželio 03 grįžo su persėdimu Rygoje (2 paros), 2015 m. balandžio 24 - 27 dienomis (3 paros), 2012 m., 2016 m. ir 2017 m. Lietuvoje nebuvo. Ieškovė gyvena kitu adresu, o vanduo buvo naudojamas pastoviai. Atsakovo nuomone, butas buvo išnuomotas kitiems asmenims, kiti asmenys ir mokėjo už komunalinius patarnavimus, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji sumokėjo mokesčius. Atsakovo atstovė paaiškino, kad atsakovas neneigia, kad ieškovė rūpinosi butu, tačiau atsakovas taip pat prisidėjo prie buto išlaikymo: kai tik atvažiuodavo į Kauną, visada ieškovei mokėdavo už butą grynais pinigais; prisidėjo ir prie buto remonto - yra nupirkęs vandens maišytuvą. Nurodė, kad ieškovė nesitarė su atsakovu 2011 m. dėl buto remonto, jo kainos, apimties; remontas buvo kosmetinis, o ne kapitalinis; be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad butui reikėjo remonto. Visos draudimo išmokos buvo išmokėtos ieškovei, atsakovas jų negavo, butą draudė savo nuožiūra, nepasitarusi su atsakovu, todėl jis neprivalo ieškovei kompensuoti draudimo išlaidų. Ieškinys tenkintinas pilnai. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas paveldėjimo teisės pagal testamentą pagrindu nuo 2010-11-16 bendrosios nuosavybės teise valdo po ½ dalį buto, esančio Kaune, Laisvės al. 84-3 (1 t., 5-6 b.l.). Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str.). Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 str. 1 d.). Šalys (bendraturčiai) nėra nusistačiusios naudojimosi butu tvarkos, todėl turi prievolę mokėti po ½ dalį visų mokesčių, rinkliavų, kitų įmokų ir yra atskaitingi tretiesiems asmenims pagal prievoles butui išlaikyti (CK 4.81 str. 1 d., 4.82 str. 7 d.). Laikotarpyje nuo 2010-07-01 iki 2016-07-31 ieškovė mokėjo už komunalinius patarnavimus, atliko remonto darbus, draudė butą draudimu ir paskaičiavusi atsakovo daliai tenkančią 3.494,74 Eur sumą, pareikalavo atsakovo ją apmokėti (1 t., 7 b.l.)
Skolos paskaičiavimo lentelė (Eur)Metai/mokėjimopaskirtys2010201120122013201420152016Viso:1/2 dalis :UAB„KaunoVandenys“20,9533,9675,2842,554,1522,0916,34215,32107,66UAB„Kaunocentrobūstas“35,6496,32130,48114,67245,75163,5254,76841,14420,57AB „Kauno energija“222,89609,43713,50661,56635,77375,10219,33407,511703,75UAB„KaunoŠvara“21,1839,8639,8642,3849,1449,7612,71254,89127,44Remontoišlaidos1683,811683,81841,90Būstodraudimokaštai46,62109,68108,86118,15124,1279,42586,85293,42Viso:6989,523.494,74
Daikto savininkas privalo išlaikyti daiktą, įgyvendindamas nuosavybės teisę, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir interesų (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Jei vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 straipsnis). Dėl atsakovo skolos už paslaugas, šildymą. Ieškovė už atsakovą UAB „Kauno centro būstas“ sumokėjo 420,57 Eur už administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas, AB „Kauno energija“ – 1.703,75 Eur už šildymą, UAB „Kauno švara“ už komunalinių atliekų išvežimą - 127,44 Eur. Šios išlaidos yra būtinosios, nepriklauso nuo to ar atsakovas gyveno bute, ar buvo išvykęs, pagrįstos ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais (patikslinto ieškinio priedai Nr. 4-11), atsakovas šių įrodymų nenuginčijo (CPK 178 str.), ieškovė pateikė pažymas, kad ji neskolinga, o tai reiškia, kad mokesčiai buvo sumokėti, o pateiktos sąskaitos ir kvitai patvirtina, jog ieškovė, o ne atsakovas juos sumokėjo (1 t., 17-19, 20-32, 33-39, 62, 63, 64-65 b.l.), todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai. Dėl atsakovo įsiskolinimo už vandenį. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė iš viso sumokėjo UAB „Kauno vandenys“ 215,32 Eur mokesčių, atsakovo dalis sudaro 107,66 Eur. Su paskaičiuota suma atsakovas nesutinka, nurodo, kad per visą laikotarpį Lietuvoje svečiavosi 30 dienų, į Lietuvą nebuvo atvykęs 2012 m., 2016 m. Šią aplinkybę patvirtina teismui pateiktos atsakovo užsienio pase esančių vizų kopijos su atžymomis apie Lietuvos sienos kirtimą Atsakovas Lietuvoje nebuvo 2012 m., 2016 - 2017 m. (1 t., 96-97, 98-111 b.l.) – iki 2017-07-10 kai dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje. Atsakovas įrodymų ir paskaičiavimų kiek jis sunaudojo vandens nepateikė. Atsakovė posėdžio metu aiškino, kad pati su šeima atvykdavo ir būdavo paveldėtame bute metinių švenčių dienomis, vandenį naudojo buto plovimui po apliejimo. Atsakovas ginčydamas šį reikalavimą, nepateikė jokių įrodymų, kokį kiekį vandens jisai sunaudojo (CPK 178 str.). Kita vertus, šalys yra bendraturčiai, jie nenusistatę naudojimosi butu tvarkos, vandens skaitikliai bendri, o CK 4.76 straipsnis nustato, jog bendraturčiai privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas (CPK 178 str.).
Dėl būsto draudimo reikalingumo. Ieškovė nurodo, kad ji 2011 m.- 2016 m. sudarė ir būsto draudimo sutartis su draudimo bendrove „Lietuvos draudimas“; draudimo kaštai sudaro 586,85 Eur, atsakovui tenkanti dalis - 293,42 Eur (1t., 40-56 b.l.). Į bylą ieškovės pateikti pranešimai apie nuostolių atlyginimą 2011-10-05, 2011-10-11, 2011-10-21, patvirtina, kad būstas buvo pastoviai užliejamas, todėl ieškovė, siekdama turtą apsaugoti ir išlaikyti jį taip, kad galima būtų juo naudotis, buvo priversta jį apdrausti. Iš Būsto draudimo liudijimų matyti, kad butas apdraustas nuo ugnies, vandens, gamtinių jėgų, o draudimo įmokas sumokėjo ieškovė (1 t., 53-56 b.l.). Teismas sprendžia, kad buto draudimas šiuo atveju buvo būtinas, tam, kad išvengti tolimesnių bereikalingų ginčų su kaltininkais dėl užliejimo, siekiant išvengti didesnių materialinių nuostolių, dėl gyvenamųjų patalpų atstatymo į pirmykštę padėtį; apdrausdama butą, ieškovė jį tik pagerino, todėl 293,42 Eur dydžio draudimo kaštai priteistini ieškovei iš atsakovo.
Dėl buto remonto išlaidų. Atsakovas nesutinka atlyginti ½ dalį – 841,00 Eur – buto remonto išlaidų, nurodydamas, jog remontas nebuvo būtinas, ieškovė su juo dėl remonto nesitarė, neaptarė sąlygų. Byloje ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog 2011 m. po motinos mirties buvo atliktas buto remontas, šią aplinkybę patvirtina 2011-08-20 išrašytas Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas, ir pateikti statybos ir remonto darbų aktas, keistų detalių specifikacija ir kiti įrodymai (l t., 57-59 b.l.; 2 t., 127 b.l.). Pažymėtina, jog pats atsakovas teigia, kad Lietuvoje lankėsi 2010-2015 m., išskyrus 2012 m., tačiau nei jis pats parengiamojo posėdžio metu, nei savo procesiniuose dokumentuose neprieštaravo dėl atlikto remonto, neginčijo jo kainos; pats pateikė įrodymus, kad prisidėjo prie buto remonto, nupirkdamas kraną. Teismas negalėjo sumažinti atsakovui tenkančios sumos už remontą krano kaina, kadangi pateiktas čekis išblukęs ir neįskaitomas, o kitų įrodymų, pagrindžiančių krano kainą, byloje nėra.
Butų ir kitų patalpų savininkų teisė į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiama proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Pagal suformuotą kasacinę praktiką, bendraturčių nuosavybės teisės į bendrą objektą įgyvendinimas apima ir jų tarpusavio pareigų, susijusių su tuo objektu, vykdymą. Kasacinis teismas akcentuoja principinę nuostatą, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Su bendrojo naudojimo objektu susijusios išlaidos apmokamos bendraturčių, taikant proporcingumo principą (CK 4.82 str. 3 d.). Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį aplinkybė, kad savininkas nedavė sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas, šiuo atveju būsto draudimo ir remonto išlaidas, nėra absoliuti, vienintelė ar būtina sąlyga, eliminuojanti daugiabučio namo buto savininkų pareigą apmokėti išlaidas. Bendraturčių sutikimas tokiu atveju atitiktų bendruosius bendraturčių nuosavybės teisių į bendrąjį turtą įgyvendinimo principus. Reikalavimas gauti bendraturčių sutikimą išlaidoms yra perteklinis, nes CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teisė nesuvaržyta sutikimo gavimo.
Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, kasacinio teismo praktiką, galima spręsti, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo jam tenkančią ½ dalį remonto, šildymo, kitų paslaugų, draudimo išlaidų yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 178 str.).
Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad ieškovės ieškinys įrodytas, dėl ko ir tenkintinas (CPK 177 str., 178 str., 183 str., 185 str.). Ieškovei iš atsakovo priteistina 3.494,74 Eur skola. Be to, atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę, kyla prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės: mokėti ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.). Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė turėjo 823,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (747,00 Eur atstovavimo išlaidų + 76,00 Eur žyminio mokesčio). Prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, todėl priteistinos; valstybei iš atsakovo priteistina 11,14 Eur pašto išlaidų (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti pilnai.
Priteisti ieškovei N. L., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenančiai adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, iš atsakovo M. A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), 3.494,74 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir 74 ct.) skolos už laikotarpį nuo 2010-07-14 iki 2016-07-26, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme – 2016-12-07 – iki teismo sprendimo įvykdymo, ir 823,00 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo M. A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini) 11,14 Eur (vienuolika eurų ir 14 ct.) pašto išlaidų (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.