Kauno apylinkės teismo įsakymas

2020-09-23 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2722-737/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-09-23
Bylos Nr.
e1-2722-737/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33299-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Petraškienė
Kaltinamasis
E. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2722-737/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33299-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 23 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-33299-20 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Z. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2020 m. rugpjūčio 19 d. apie 10.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia sugyventine S. B., tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį į pakaušį ir vieną smūgį į veidą, tuo padarė nukentėjusiajai S. B. poodinę kraujosruvą dešinio skruosto srityje.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. Z. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad apie 7 metus jis gyvena su sugyventine S. B., turi bendrus du vaikus. 2020 m. rugpjūčio 19 d. apie 10.00 val. tarp jo ir S. B. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad jis nedirba, šeimą išlaiko ji. Dėl šių sugyventinės priekaištų jis susinervino ir sudavė jai kumščiu smūgį į galvą per pakaušį ir smūgį per veidą. Atrodo S. jam irgi sudavė smūgį lyg per veidą. S. pradėjo šaukti, sakė, kad išeis iš namų, bet jis neleido jai išeiti. Po to jis nuėjęs į parduotuvę nusipirko butelį degtinės. Namo grįžo gal po 10 min., tačiau S. B. jau nebuvo. Jis vienas namuose išgėrė nupirktą degtinę, nuo kurios greitai apsvaigo. Iš pykčio pradėjo spardyti šaldytuvą, spardydamas gal pataikė ir į dujinę, dužo dujinės stiklas. Ar buvo išmėtęs kokius nors daiktus bute, gerai neprisimena (b. l. 60-63, 66-68).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

nukentėjusiosios S. B. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. apie 10 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) tarp jos ir jos sugyventinio E. Z. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad sugyventinis ilgą laiką niekur nedirba. Supykęs dėl išsakytų priekaištų, E. Z. priėjo prie lovos, kur sėdėjo ji, ir kumščiu vieną kartą trenkė jai į pakaušio kairiąją pusę. Atsistojusi ji norėjo išeiti iš namų, tačiau sugyventinis jai neleido. Ji pastūmė E. Z., tarp jų įvyko susistumdymas, tačiau fizinio skausmo sugyventinis jai nesukėlė. Ji atsimena, kad E. Z. sudavė smūgį per veidą. Kadangi jis neleido išeiti, ji grįžo į kambarį. Atėjęs paskui ją, E. Z. kumščiu sudavė jai vieną smūgį į veidą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Nuo smūgio ji suklupo. Sugyventinis turbūt išsigando ir išėjo iš namų. Ji konflikto metu norėjo paskambinti į policiją, tačiau sugyventinis atėmė telefoną. Kai sugyventinis išėjo iš namų, ji nuvažiavo pas seserį, kur buvo jos vaikai, o vėliau nuvažiavo pas uošvius. Apie 16 val. ji grįžo namo, nes norėjo gražiuoju viską išsiaiškinti, tačiau sugyventinis metė į ją kėdę, bet nepataikė, nes ji spėjo užsidaryti buto duris. Kadangi sugyventinis nebuvo apsiraminęs, ji nuvažiavo pas savo seserį L.. Būnant pas seserį, jai paskambino anyta L. Z., kuri pasakė, kad E. atsiuntė jai į mobilaus ryšio telefoną nuotraukas, kuriose matyti, kaip namuose visi namų apyvokos daiktai yra išmėtyti bei išdaužyti. Ji tuomet paskambino į bendrąjį pagalbos centrą Nr. 112, nes bijojo viena važiuoti į namus. Su pareigūnais užėjusi į namus pamatė, kad sudaužytas dujinės viryklės stiklas, tačiau žala dėl to nepadaryta. Dėl suduotų smūgių į galvą bei veidą ji juto stiprų fizinį skausmą. Apžiūros pas teismo med. ekspertą metu jai buvo nustatyti sužalojimai kairėje šlaunyje, kairio riešo srityje, kairėje blauzdoje. Iš kur atsirado šie sužalojimai, ji nežino. Gal jie atsirado susistumdymo metu. E. Z. jos atsiprašė, kad sukėlė fizinį skausmą. Ji jam atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 30-32);

liudytojos L. Z. parodymais, apklaustos ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad ji yra E. Z. mama. E. apie 7 metus gyveno su sugyventine S. B., jie turi du bendrus mažamečius vaikus. Su sūnumi ji bendrauja labai retai. 2020 m. rugpjūčio 19 d. pas ją su vaikais atėjo S. B., sakė, kad tarp jos ir E. įvyko konfliktas. S. nesakė, kad E. ją sumušė. Ji (L. Z.), pamačiusi ant S. veido ir kojos mėlynes, pati suprato, kad E. jai sudavė. Palikusi vaikus, S. išėjo. Po kurio laiko jai į telefoną E. atsiuntė nuotraukas, kuriose buvo sudaužyta dujinė viryklė, išvartyti daiktai. Ji paskambino S. B., galvojo, kad reikia kviesti policiją, nes išsigando, jog gali sklisti dujos, pati nuvažiavo pas juos į butą, atvyko ir pareigūnai. Bute E. buvo vienas. Jis buvo išgėręs. Bute buvo išvartyti daiktai, sudaužytas dujinės viryklės stiklas (b. l. 40-43).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus išvada Nr. G 2020/2020 (02) nustatyta, kad S. B. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinio skruosto srityje, kairėje šlaunyje, kairio riešo srityje, odos nubrozdinimai kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugpjūčio 19 d. ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasiekoje. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 37);

2020 m. rugpjūčio 19 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-12);

2020 m. rugpjūčio 19 d. pranešimu apie įvykius iš duomenų bazės nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. 18.28 val. S. B. pranešė apie tai, jog namuose prieš ją smurtavo sugyventinis E. Z., sudavė jai per veidą ranka keletą kartų (b. l. 23-26).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog ši kvalifikacija teisinga.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Tas, kas nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas pagal kvalifikuotą nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtį, numatytą BK 140 str. 2d . Nagrinėjamu atveju kaltinamasis smurtavo prieš kartu gyvenančią nukentėjusiąją, su kuria veda bendrą ūkį, todėl laikytina, kad smurtavo prieš šeimos narį.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad E. Z. kaltė yra įrodyta pilnai aukščiau išvardintais įrodymais

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamojo E. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad teistumas išnykęs (b. l. 77-80), nebaustas administracine tvarka (b. l. 81), duomenų apie psichiatrinį gydymą, įskaitą, priklausomybės ligų gydymą byloje negauta (b. l. 85), dirba (b. l. 82).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam E. Z. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nustatant vidutinį jos dydį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu su laisvės apribojimo bausme įpareigoti E. Z. tęsti darbą, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinių reikalų ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalis) ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę nustatant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalis 1 punktas), šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bei įpareigoti toliau dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinių reikalų ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. Z. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nustatant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalis 1 punktas), šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bei toliau tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinių reikalų ir darbo ministerijos.

Išaiškinti E. Z., jog asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

E. Z. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jūratė Petraškienė