- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-1511-390/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07552-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- R. G.
Kauno apygardos teismo, veikiančio Vilniaus apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui R. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius ir atsakovo R. G. priešieškinį ieškovei A. N. dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovės A. N. ieškinys atsakovui R. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo priešieškinis ieškovei dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba).
Šalies argumentai
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko L. G. laikiną gyvenamąją vietą su motina A. N., priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui L. G. laikiną išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės prašymą prašė nustatyti sūnaus L. G. laikiną gyvenamąją vietą su motina A. N., nustatyti sūnaus L. naudai 300 eurų išlaikymo dydį, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 15 d. lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę, įpareigojant ją pateikti atsiskaitomosios sąskaitos rekvizitus išlaikymui skirtiems pinigams pervesti. Atsakovas nurodė, kad pripažįsta, jog sūnus gyvena bei turi gyventi su mama, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių 300 Eur periodinėmis išmokomis mokėtinas išlaikymo dydis yra pakankamas sūnui išlaikyti.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl ieškovės 2024 m. birželio 21 d. prašymo nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti aptariamų laikinųjų apsaugo priemonių taikymui; jų taikymas vaiko padėties nepablogintų. Dėl ieškovės prašymo priteisti laikiną išlaikymą pažymėjo, jog Tarnyba sutinka, kad šis reikalavimas atitinka nepilnamečio interesus, prašomas nustatyti laikinojo išlaikymo dydis galėtų būti pakankamas kasdieniams mažamečio poreikiams tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. G. po 306 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo pateikimo dienos (2024 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskyrė ieškovę priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Kitoje dalyje prašymą atmetė.
6. Teismas, įvertinęs ieškovės prašymo argumentus, nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, kad šiuo metu tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl jų nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos, dėl ko būtų būtina laikinai, iki teismo sprendimo priėmimo, sureguliuoti šiuos teisinius santykius. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, kad susiduria su kokiomis nors kliūtimis atstovaudama vaiko interesus institucijose, kad kiltų reali grėsmė, jog atsakovas ketina išsivežti vaiką į užsienį ar kitu būdu jį atskirti nuo mamos. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė pagrindo taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai, 144 straipsnio 1 dalis).
7. Teismas preliminariai vertintino, kad šalių nepilnamečio sūnaus tikėtina faktinė gyvenamoji vieta yra su ieškove ir jis, tikėtina, yra ieškovės išlaikomas. Todėl siekiant užtikrinti, kad šalių nepilnamečio vaiko būtinųjų kasdienių poreikių patenkinimui būtų nuolat ir laiku teikiamas išlaikymas, išvengta tarp šalių dėl to galinčių kilti ginčų, nusprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis).
8. Teismas pažymėjo, kad byloje dar nėra surinkta išsamių duomenų apie šalių galimybes teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, jas teismas galės įvertinti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuluotą orientacinį minimalios mėnesinės algos (atskaičius mokesčius), reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui, kriterijų, nurodė, kad orientacinis išlaikymo dydis tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei yra apie 354 Eur neatskaičius vaiko universalios išmokos, o atskaičius šia išmoką – 306 Eur per mėnesį ((708,42 Eur - 96,25 Eur) / 2). Pažymėjo, kad ieškovės prašymas nėra grindžiamas jokiais specialiais vaiko poreikiais. Teismas nusprendė ieškovės prašymą tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui, mokamą po 306 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės prašymo pateikimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.192 straipsnis).
9. Kadangi šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, todėl atsižvelgiant į CK 3.190 straipsnio nuostatas, teismas ieškovę skyrė iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovė A. N. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. nutartį, nustatant, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo yra priteisiamos ne 306 Eur, tačiau 350 Eur kasmėnesinės sumos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
10.1. Ieškovė 2024 m. liepos 5 d. (teismui dar nepriėmus skundžiamos nutarties) pateikė teismui prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo bei rašytinius paaiškinimus inter alia ir dėl atsakovo atsiliepime į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktos pozicijos, kuriuo prašė rašytiniais paaiškinimais ir įrodymais vadovautis ir sprendžiant ieškovės prašymą dėl laikino vaiko išlaikymo iš atsakovo priteisimo. Pateiktais įrodymais ieškovė pagrindė realias jos patiriamas išlaidas nepilnamečio vaiko išlaikymui. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai jų nevertino.
10.2. Pagal pateiktus įrodymus matyti, kad net ir atmetus visą eilę kitų ieškovės vaikui patiriamų ir ateityje turėtų išlaidų, vien už vaiko darželį, maitinimą, rūbus, sveikatos priežiūros priemones ieškovės patiriamos išlaidos per mėnesį šiai dienai sudaro apie 800 Eur. Todėl akivaizdu, kad iš atsakovo priteistina 350 Eur kasmėnesinė (laikino) išlaikymo nepilnamečiam vaikui suma yra ne tik protingo dydžio, tačiau ir visiškai minimali, kurios nėra pagrindo dar labiau mažinti. 50 Eur, kurių sūnaus išlaikymui nesutinka mokėti atsakovas, galėtų būti bent jau panaudota nuolatiniam vaiko dermatito gydymui (ieškovės išlaidos specialiems gydomosioms priemonėms kas mėnesį sudaro apie 80 Eur).
10.3. Pagal teismų praktiką išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas ir atsižvelgiant į tėvų finansinę padėtį. Atsakovo finansinė padėtis tikrai nėra bloga, kad iš jo pusės užtektų visiškai minimalaus ir tik būtinuosius nepilnamečio vaiko poreikius užtikrinančio (laikino) išlaikymo priteisimo. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, nėra medicininių ar kitokių priežasčių, kodėl jis negalėtų dirbti, jam asmeninės nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto centre esantis butas (neįkeistas, visiškai išpirktas), atsakovas neturi jokių išlaikytinių (vaikų arba kitų asmenų), turi nuosavą verslą.
10.4. Taip pat nėra pagrindo nepilnamečio vaiko išlaikymo sumą sumažinti valstybės gaunama išmoka, kuri faktiškai yra paliekama pačiam vaikui ir jo ateičiai bei nėra panaudojama kasdieniams jo poreikiams, kadangi iš valstybės gaunamą išmoką už vaiką ieškovė kiekvieną mėnesį perveda į vaiko taupomojo indėlio sąskaitą pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-83-421/2023).
2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atskirajame skunde kartojami prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvai, iš esmės ignoruojant teismo nutartyje aptartus argumentus ir motyvus. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytas aplinkybes teismas aiškinsis bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
11.2. Ieškovei nepagrindė ypatingų ir išskirtinių aplinkybių, todėl teismas pagrįstai rėmėsi suformuota teismų praktika, imdamas kaip orientacinį dydį pusę minimalios algos, įvertinus valstybės skiriamą paramą. Ieškovė net iki šiol nepateikė teismui jokių duomenų apie savo turtą ir gaunamas pajamas, kas akivaizdžiai neleidžia teismui objektyviai įvertinti situacijos. Be to, pati ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog vaikas eis į kitą (ne privatų) darželį, todėl šios išlaidos tikėtinai artimiausiu metu ženkliai sumažės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų pateikimo
3. Ieškovė (apeliantė) kartu su atskiruoju skundu pateikė procesinį dokumentą - 2024 m. liepos 5 d. rašytinius paaiškinimus ir prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo su priedais, tačiau CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jo priėmimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja. Be to, pateiktas procesinis dokumentas yra pagrindinėje civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui ir atsakovo priešieškinį ieškovei, todėl šiuo konkrečiu atveju naujų įrodymų pridėjimo klausimas nespręstinas, kadangi pateiktas procesinis dokumentas nėra naujas įrodymas ir apeliacinės instancijos teismas gali remti visais byloje esančiais įrodymais bei dokumentais, kurie yra pasiekiami per Lietuvos informacinę teismų sistemą LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl atskirojo skundo esmės
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
5. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, dalies, kuria priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Iš bylos medžiagos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio sūnaus L., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, o atsakovas pateikė priešieškinį ieškovei dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui laikiną išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2024 m. liepos 15 d. nutartimi tenkino iš dalies ieškovės prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 306 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo pateikimo dienos (2024 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atskiruoju skundu ieškovė nesutinka su priteisto laikino išlaikymo dydžiu. Atskirasis skundas iš esmės argumentuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kadangi iš esmės nevertino ieškovės pateiktų įrodymų dėl ieškovės išleidžiamų lėšų vaiko išlaikymui ir dėl atsakovo turtinės padėties.
7. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinoji apsaugos priemonė, kuria nepilnamečiams vaikams priteisiamas laikinas išlaikymas, skirta vaiko interesams civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo aspektu išsamiau nepasisakė.
9. Atskirajame skunde ieškovė nurodo argumentus dėl atsakovo turtinės padėties, kuri, ieškovės nuomone, suteikia galimybes teikti ieškovės prašomą išlaikymą nepilnamečiui sūnui, ir į kurią neatsižvelgė teismas. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kuriais turi vadovautis teismas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui vertintina ne vieno, bet abiejų tėvų finansinė padėtis. Pagal bylos duomenis teismui priimant skundžiamą nutartį byloje nebuvo pateikti duomenys apie vieno iš tėvų - ieškovės turtinę padėtį, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas, kad byloje dar nėra išsamių duomenų apie šalių galimybes teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl orientacinio 1 MMA kriterijaus bei valstybės mokama išmoka vaikui. Kadangi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tik preliminariai vertinama šalių turtinė padėtis ir galimybės teikti nepilnamečiui vaikui reikalingo išlaikymo dydį, todėl šioje stadijoje nėra pagrindo nukrypti ir nuo lygaus abiejų tėvų prisidėjimo prie vaiko išlaikymo principo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priteistas iš atsakovo 306 Eur dydžio laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per mažas laikinai užtikrinti 3 metų amžiaus vaiko būtinuosius poreikius bei atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
10. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.