- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-15
- Bylos Nr.
- 2-776/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Kriptonika“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Ashburn International“
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kriptonika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 2 d. nutarties žyminio mokesčio klausimu civilinėje byloje Nr. 2-2723-28/2007 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kriptonika“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Ashburn International“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Ashburn International“ turto administratorei Irenai Janulionienei dėl dividendų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB ,,Kriptonika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB ,,Ashburn International“ ir šios bendrovės turto administratorei I. Janulionienei, prašydamas priteisti 1 495 510 Lt dividendų. Taip pat pareiškėjas prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio sprendimo byloje priėmimo, nurodydamas, jog negali sumokėti minėto mokesčio dėl susidariusios sunkios turtinės padėties. Šiuos teiginius grindė tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Šiaulių titanas“ ieškinį atsakovui UAB ,,Kriptonika“ dėl bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas visas UAB ,,Kriptonika“ nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas bei piniginės lėšos ir ši teismo nutartis riboja pareiškėjo galimybės laisvai disponuoti jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis bei sumokėti teismui žyminį mokestį. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad įsiteisėjusiomis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. ir 2005 m. lapkričio 21 d. nutartimis bei Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartimi UAB ,,Kriptonika“ vadovui pritaikyti apribojimai sudaryti sandorius ir tai iš esmės apriboja pareiškėjo galimybes sudaryti paskolos ar kitokį sandorį, kurio pagrindu įgytos lėšos galėtų būti panaudotos minėtam mokesčiui sumokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 2 d. nutartimi atmetė minėtą pareiškėjo prašymą bei nustatė terminą sumokėti 18 955,10 Lt žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad turės galimybę sumokėti minėtą mokestį bylos pralaimėjimo atveju. Taip pat teismas sprendė, jog pareiškėjo galimybės sumokėti minėtą mokestį yra komplikuotos, nes vien tik Vilniaus apygardos teisme ši įmonė ieškovu yra 21 byloje, o kituose teismuose – 76 bylose. Teismas nurodė, kad iškėlus UAB ,,Kriponika“ bankroto bylą, visi įmonės pareikšti ieškiniai turės būti išnagrinėti, tačiau juos atmetus žyminio mokesčio sumokėjimas jau nebebus įmanomas ir tokiu būdu, teismo teigimu, bus pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismas sprendė, kad tol, kol įmonei nėra paskelbtas bankrotas, ji privalo visas teises įgyvendinti taip, kaip tai numato Konstitucija ir kiti šalies įstatymai, bei nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB ,,Kriptonika“ prašo minėtą teismo nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir patenkinti pareiškėjo prašymą. Savo reikalavimus grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai užkirto pareiškėjui kelią teisme ginti savo teises bei teisėtus interesus ir taip pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6,13 straipsnius, Konstitucijos 30 straipsnį, CPK 5 straipsnio pirmąją dalį. Teismo nutartis nepagrįsta, nes pareiškėjas žyminio mokesčio negali sumokėti ne dėl lėšų ar turto trūkumo, o dėl minėtomis teismų nutartimis kitose bylose taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Tokia situacija yra laikino pobūdžio, nes pasibaigus kitoms civilinėms byloms, teismų taikyti draudimai bus panaikinti ir pareiškėjas galės sumokėti minėtą mokestį.Teismo nutartis nepagrįsta, nes aplinkybė, jog šiuo metu yra paduotas ieškinys dėl pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo, nereiškia, kad bankroto byla bus iškelta. Teismo nutartis pagrįsta prielaidomis, susijusiomis su tuo, kokia situacija gali susidaryti bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo atveju. Dėl to teismo nutartis neatitinka CPK 176, 185, 263 straipsnių, 265 straipsnio pirmosios dalies, 291 straipsnio pirmosios dalies 5 punkto reikalavimų. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nes užkirto kelią pareiškėjui teismo keliu siekti jo, kaip atsakovo UAB ,,Ashburn International“ akcininko, teisių įgyvendinimo. Tokiu būdu teismas suteikė atsakovo interesams prioritetą, nes sukuriama situacija, kai atsakovas gali ir toliau nevykdyti savo pareigos išmokėti pareiškėjui dividendus, o pareiškėjas neturi galimybės naudotis įstatymo nustatytomis teisinėmis priemonėmis, siekiant užsitikrinti šios pareigos vykdymą priverstinai. Teismas nesivadovavo jau esančiais teismų precedentais bylose, kur buvo spręstas analogiškas klausimas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo ir prašymas buvo patenkintas. Pareiškėjas objektyviai neturi jokių galimybių gauti lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti, nes Vilniaus 1 apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis bei Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d., 2006 m. gruodžio 6 d. nutartys riboja pareiškėjo vadovo veiksmus, jei jie yra nesuderinti su pareiškėjo akcininko UAB ,,Penkių kontinentų“ bankinės technologijos įgaliotu atstovu. Atsakovo administratorė I. Janulionienė yra I. D., UAB ,,Penkių kontinentų“ bankinės technologijos vadovo ir pagrindinio pareiškėjo oponento kitose civilinėse bylose, statytinė ir kartu veikia prieš pareiškėją. Dėl to yra neįmanomas UAB ,,Penkių kontinentų“ bankinės technologijos pritarimas pareiškėjo susitarimui su trečiuoju asmeniu dėl lėšų skolinimosi tam, kad būtų sumokėtas žyminis mokestis byloje prieš UAB ,,Ashburn International“ dėl dividendų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Apeliantas UAB ,,Kriptonika“ atskirajame skunde teisingai nurodo, jog Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje, CPK 5 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, pagristai nurodė, jog ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
Gausioje teisminėje praktikoje, kuri yra suformuota aiškinant bei taikant žyminio mokesčio sumokėjimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, ne kartą yra konstatuota, kad žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas ir yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. Įtvirtinant šią sąlyga siekiama kelių tikslų, kurie yra svarbūs viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir panašiai. Be to, nurodyta, kad CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Taigi reikalavimas sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip užkirtimas kelio teisme ginti pažeistas teises.
Nagrinėjamą klausimą reglamentuojantis CPK 84 straipsnis numato, jog esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šios nuostatos tikslas - nustatyti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną (apeliacinio skundo padavimo dieną) jis neturi galimybės sumokėti šio mokesčio, tačiau nekyla abejonių, jog baigus nagrinėti bylą bei teismui priėmus nepalanku sprendimą šio asmens atžvilgiu, nebus jokių kliūčių minimam mokesčiui sumokėti. Tuo aspektu žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas skiriasi nuo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kurį reglamentuoja CPK 83 straipsnio normos. Pažymėtina, jog žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas, kaip, beje, ir atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nėra teismo pareiga, o teisė, kurią jis panaudoja nusprendęs, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai ieškinio padavimo metu, įstatyme įtvirtinto žyminio mokesčio sumokėjimas jam gali būti per sunki našta. Akivaizdu, jog teismas, vertindamas pareiškėjo išdėstytus argumentus, pateiktus įrodymus bei spręsdamas prašymo pagrįstumo klausimą, privalo taikyti bendrųjų civilinio proceso principų, tokių kaip šalių lygiateisiškumo, proporcingumo principai, reikalavimus.
Kaip žinoma, pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra reikalingumą atidėti minėto mokesčio sumokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Nesutikdamas su teismo nutartimi, apeliantas UAB ,,Kriptonika“ teigia, kad nustatyto žyminio mokesčio jis negali sumokėti ne dėl lėšų ar turto trūkumo, o dėl minėtomis teismų nutartimis kitose bylose taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teigiama, kad tokia situacija yra laikino pobūdžio, nes pasibaigus kitoms civilinėms byloms, teismų taikyti draudimai bus panaikinti ir pareiškėjas galės sumokėti minėtą mokestį. Apelianto nuomone, ši aplinkybė atitinka CPK 84 straipsnyje nustatytą pagrindą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apie pareiškėjo UAB ,,Kriptonika“ inicijuotų civilinių bylų skaičių, teisme nagrinėjamą civilinę bylą, kurioje sprendžiamas klausimas apie bankroto bylos pareiškėjui iškėlimą, turėjo pagrindą išvadai, jog nepateikta įrodymų, kad baigus nagrinėti bylą bei teismui priėmus nepalanku sprendimą šio asmens atžvilgiu, nebus kliūčių minimam mokesčiui sumokėti (CPK 185 str.). Tai iš dalies patvirtina ir paties apelianto UAB ,,Kriptonika“ argumentai atskirajame skunde. Apeliantas nurodo, kad šiuo metu objektyviai bendrovė neturi galimybių gauti lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti, nes galiojantys teismų sprendimai riboja pareiškėjo UAB ,,Kriptonika“ vadovo veiksmus, jei jie yra nesuderinti su pareiškėjo akcininko UAB ,,Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ įgaliotu atstovu. Teigia, kad atsakovo administratorė I. Janulionienė yra UAB ,,Penkių kontinentų“ bankinės technologijos vadovo ir pagrindinio pareiškėjo oponento kitose civilinėse bylose - I. D., statytinė ir kartu veikia prieš pareiškėją, todėl yra neįmanomas susitarimas dėl lėšų skolinimosi žyminiam mokesčiui šioje byloje sumokėti. Taigi apeliantas teigia, jog yra apsunkintas sprendimų, tarp jų ir finansiniais klausimais, priėmimas bendrovėje. Tuo pačiu pareiškėjas UAB ,,Kriptonika“nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, kad tuo atveju, jeigu šis ginčas būtų išnagrinėtas nepalankiai apeliantui, ši aplinkybė nebus kliūtimi minimam mokesčiui sumokėti, tai yra, kad abu pareiškėjo akcininkai sutiks gera valia atsiskaityti su valstybe (CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija taip pat atmeta, kaip nepagrįstą apelianto argumentą, jog teismas privalėjo vadovautis precedento galią turinčiais teismų sprendimais bylose, kuriose buvo spręstas analogiškas klausimas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo ir prašymas buvo patenkintas. Kaip minėta, teismas savo išvadas nagrinėjamu klausimu teisingai grindė aplinkybėmis, kurias konstatavo esant šio ieškinio padavimo metu, ir pagrįstai netenkino paduoto prašymo (CPK 185, 84 str.).
Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo UAB ,,Kriptonika“ argumentus, pateiktus įrodymus bei byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai atmetė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, todėl šis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 84, 330, 185, 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.