- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- I-1568-463/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04461-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 15–18), prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) 2018 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 2S-3936 „Dėl A. B. 2018-11-06 prašymo nagrinėjimo“ (toliau – Sprendimas); 2) priimti naują sprendimą; 3) priteisti 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde paaiškinta, kad Departamentas nevykdo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimo ir nepagrįstai skundžiamu Sprendimu reikalauja, kad pareiškėjas apmokėtų kopijavimo paslaugas. Toks reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi kartu su prašymu buvo pateikti visi reikiami dokumentai. Pareiškėjas neprašė Departamento jokių papildomų kopijavimo paslaugų, todėl neaišku, kodėl jas prašoma padengti. Sprendimas parengtas ne per 20, o per 21 darbo dieną. Tokiais savo veiksmais, pareiškėjo nuomone, Departamento pareigūnai ne tik vilkina laiką, bet ir galutinio sprendimo dėl pareiškėjo prašymo persiųsti jį atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę Vokietijos Federacinėje Respublikoje priėmimo. Nuo pirmojo kreipimosi į Departamentą su prašymu atlikti likusią bausmės dalį Vokietijos Federacinėje Respublikoje praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai. Iki skundo teismui padavimo dienos pareiškėjas ir jo šeimos nariai nėra sulaukę atsakymų dėl pareiškėjo perkėlimo. Tokie veiksmai, kuriais yra vilkinama procedūra, pažeidžia sąžiningumo, adekvatumo, humaniškumo ir protingumo principus.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas Departamentas atsiliepimu (b. l. 25–27) nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Departamente buvo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl tolimesnio bausmės atlikimo Vokietijos Federacinėje Respublikoje persiuntimo Teisingumo ministerijai. Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, kad Departamento atsakymas yra neteisėtas, todėl jį panaikino, tačiau neįpareigojo Departamento persiųsti pareiškėjo prašymą ir dokumentus Teisingumo ministerijai. Departamento darbuotojas, rengdamas jau šioje administracinėje byloje skundžiamą Sprendimą nežinojo, kad minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo, todėl Sprendime pažymėjo, kad su prašymais pareiškėjas turi teisę tiesiogiai kreiptis į visas valstybines institucijas, o ne per Departamentą. Departamentas 2019 m. sausio 17 d. persiuntė pareiškėjo prašymą su jį grindžiamais dokumentais Teisingumo ministerijai, todėl šiuo aspektu ginčas tapo nebeaktualus. Departamento nuomone, pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo reikalaujama iš pareiškėjo apmokėti kopijavimo kopijas, teisėtumo ir pagrįstumo ir neturtinės žalos, kildinamos iš Departamento neveikimo, atlyginimo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Departamentą su 2018 m. lapkričio 6 d. prašymu (b. l. 8) persiųsti pareiškėjo prašymą dėl galimybės atlikti likusią bausmės dalį Vokietijos Federacinėje Respublikoje su visais priedais (pateiktais dokumentais) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendime nurodytą kompetenciją. Departamentas 2018 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 2S-3936 (b. l. 5) informavo pareiškėją, kad norint persiųsti jo prašomą prašymą su dokumentais reikalinga parengti šių dokumentų kopijas. Kopijos rengiamos tik asmeniui iš anksto atlyginus Departamentui išlaidas už jos parengimą ir pateikus atlyginimą patvirtinančius dokumentus. Todėl šiuo raštu pareiškėjui buvo nurodyta sumokėti už jo prašymo ir prie jo pridėtos dokumentinės medžiagos kopijų parengimą ir Departamentui pateikti atlyginimą patvirtinančius dokumentus. Departamentas 2019 m. sausio 17 d. raštu Nr. 2S-288 (b. l. 31), atsižvelgęs į įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. I-3997-463/2018 ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 14 straipsnio 8 dalimi, persiuntė Teisingumo ministerijai pareiškėjo prašymą nagrinėti pagal Teisingumo ministerijos kompetenciją.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VAĮ, kuris garantuoja teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą. VAĮ 14 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.
Dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo
Rašytinė bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad pareiškėjo skundo reikalavimas po skundo padavimo teismui buvo įvykdytas, Departamentui 2019 m. sausio 17 d. raštu Nr. 2S-288 persiuntus Teisingumo ministerijai pareiškėjo prašymą nagrinėti pagal Teisingumo ministerijos kompetenciją. Įvertinus šias nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgus į šios bylos nagrinėjimo dalyką darytina išvada, kad šiuo atveju išnyko pareiškėjo materialinis suinteresuotumas dėl skundo reikalavimo panaikinti Sprendimą ir priimti naują sprendimą – persiųsti pareiškėjo prašymą ir dokumentus Teisingumo ministerijai nagrinėti pagal jos kompetenciją. Šie pareiškėjo skundo reikalavimai nebeturi įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų bei įstatymų saugomų interesų apimčiai, nustačius, kad pareiškėjo prašymas ir dokumentai buvo persiųsti Teisingumo ministerijai pagal kompetenciją. Todėl konstatavus, kad pareiškėjo nurodyti skundo reikalavimai yra įvykdyti paties Departamento, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju išnyko ginčo dalykas ir šių reikalavimų išnagrinėjimas bei teismo sprendimas negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio. Tai, jog išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas, ne kartą pažymėta ir teismų praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016 ir kt.). Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas dėl reikalavimų panaikinti Sprendimą ir įpareigoti priimti naują sprendimą – persiųsti prašymą ir dokumentus Teisingumo ministerijai – atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Departamentas delsė ir laiku nevykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimo, dėl ko nepagrįstai buvo vilkinamas pareiškėjo prašymų persiuntimas laikantis teisės aktų reikalavimų.
Pagal VAĮ 42 straipsnį, viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Atitinkamai CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Departamento veiksmus (neveikimą), neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Departamento neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijų pareigūnai (darbuotojai) neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme priimtas 2018 m. spalio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3997-463/2018 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Departamentui dėl sprendimo panaikinimo, kuriuo nuspręsta panaikinti Departamento 2018 m. liepos 11 d. raštą Nr. 2S-2179 „Dėl 2018-06-19 prašymo nagrinėjimo“. Šioje administracinėje byloje buvo nustatyta, kad Departamentas, gavęs pareiškėjo prašymą turėjo, vadovaudamasis VAĮ 14 straipsnio 8 dalimi, perduoti spręsti pareiškėjo prašymą kompetentingai institucijai, o ne pats priimti administracinėje byloje skundžiamą sprendimą. Šis sprendimas įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 1 d., o nuasmeninta jo versija viešai paskelbta 2018 m. gruodžio 3 d. Terminas, per kurį viešojo administravimo subjektas turi įvykdyti įsiteisėjusį sprendimą, ABTĮ nėra įtvirtintas.
Remiantis rašytiniais byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas dar neįsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui kreipėsi į Departamentą su 2018 m. lapkričio 6 d. prašymu persiųsti pareiškėjo prašymą dėl galimybės atlikti likusią bausmės dalį Vokietijos Federacinėje Respublikoje su visais priedais Teisingumo ministerijai pagal kompetenciją. Departamentas 2018 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 2S-3936 informavo pareiškėją, kad norint persiųsti jo prašomą prašymą su dokumentais reikalinga parengti šių dokumentų kopijas. Atsižvelgus į susidariusią nestandartinę situaciją VAĮ 14 straipsnio 8 dalies prasme, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju Departamentui pareiga persiųsti pareiškėjo prašymą Teisingumo ministerijai atsirado laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 7 d., šį terminą skaičiuojant nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimo įsiteisėjimo iki sueis VAĮ 14 straipsnio 8 dalyje nurodytam 5 darbo dienų terminui. Šiuo atveju Departamentas pareigą persiųsti pareiškėjo prašymą Teisingumo ministerijai pagal kompetenciją įgyvendino tik 2019 m. sausio 17 d. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad Departamentas pažeidė VAĮ 14 straipsnio 8 dalyje nustatytą terminą, per kurį turėjo persiųsti pareiškėjo prašymą Teisingumo ministerijai pagal kompetenciją. Todėl neteisėtų veiksmų faktas nustatytinas.
Konstatavus neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme, turi būti nustatyta ir kita būtina valstybės atsakomybei kilti sąlyga – žala. Kaip nustatyta, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Todėl sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio turi būti sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais. Neturtinė žala įvertinama pinigais, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, atsižvelgiant į pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gindamas teisės aktuose įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, savo praktikoje yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Įvertinus byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtina, kad nors ir nesilaikant teisės aktuose nustatytų terminų, tačiau pareiškėjo prašymas buvo patenkintas Departamento iniciatyva, atsižvelgus į konstatuoto teisės pažeidimo pobūdį, kuris patvirtina, kad pareiškėjo teisių suvaržymas nebuvo intensyvus, sąmoningas ir tendencingas, atsižvelgus į pareiškėjo socialinę padėtį, darytina išvada, kad pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimas šiuo teismo sprendimu yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti, ji atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas ir apsiribojama jo teisės pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimą. Todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje nustatytą terminą, per kurį pareiškėjo 2018 m. birželio 19 d. prašymas turėjo būti persiųstas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pagal kompetenciją.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.