Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-10-04 · Civilinė byla Nr. 2YT-13556-775/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-04
Bylos Nr.
2YT-13556-775/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09072-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Pareiškėjas
R. V.
Suinteresuotas asmuo
G. V.
Kategorijos
  • 2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-13556-775/2016Proceso Nr. 2-69-3-09072-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.1; 3.2.6.1; 3.4.4.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė,sekretoriaujant Jūratei Verseckienei,

dalyvaujant pareiškėjo R. V. atstovei advokatei E. M. Š., pareiškėjo įgaliotai atstovei R. V. ir suinteresuotam asmeniui G. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. prašymą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo G. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jo tėvo G. V. mirties 2011-10-02 jis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (b. l. 4, 5).

Pareiškėjo atstovės posėdžio metu paaiškino, jog 2011-10-02 mirė pareiškėjo tėvas G. V.. Nurodė, jog pareiškėjas yra vienintelis mirusiojo sūnus. Dėl palikimo priėmimo po G. V. mirties į notarą niekas nesikreipė, tačiau pareiškėjas priėmė tėvo palikimą faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti. Pareiškėjas šiuo metu gyvena ir dirba Anglijoje, tačiau savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), ten ir gyveno. Mirus tėvui, pareiškėjas grįžo ir prisidėjo prie laidotuvių išlaidų, perėmė asmeninius jo baldus, rūbus, nuotraukas, indus, šaldytuvą bei kitus namų apyvokos daiktus, parsiveždamas juos iš (duomenys neskelbtini) kaimo į savo butą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po tėvo mirties sužinojo, jog SEB banke yra likęs jo 1 1184,78 Eur kaupiamasis pensijos indėlis. Paaiškino, jog nekilnojamojo turto ir transporto priemonių velionis neturėjo. Pareiškėjo tėvas turi brolį G. V., kuris byloje įtrauktas suinteresuotu asmeniu, kitų įpėdinių nėra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo G. V. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 26), nurodė, jog su pareiškėjo reikalavimu nustatyti juridinį faktą, kad jis priėmė palikimą po tėvo mirties, sutinka.

Suinteresuotas asmuo posėdžio metu patvirtino, jog pareiškėjas R. V. yra vienintelis velionio G. V. sūnus ir kitų įpėdinių nėra. Taip pat neprieštarauja, jog SEB banke likęs 1 1184,78 Eur indėlis atitektų pareiškėjui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo R. V. tėvas mirė 2011-10-02 (b. l. 9). Nekilnojamojo turto, registruoto G. V. vardu, nėra (b. l. 14–16). Pareiškėjo tėvas savo gyvenamąją vietą nuo 2004-03-02 buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini), (b. l. 17). Po G. V. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, testamentų nebuvo registruota (b. l. 18, 21, 27). Asmeninės pensijų sąskaitos sukauptų lėšų ataskaita patvirtina, jog 2015-01-01 – 2015-12-31 laikotarpiu yra sukaupta 1 184,78 Eur suma (b. l. 19).

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Pareiškėjo, jo atstovių nurodytos aplinkybės, suinteresuoto asmens paaiškinimai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog R. V. po tėvo mirties perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtą – naudojosi mirusiam tėvui priklausiusiais baldais, šaldytuvu bei kitais namų apyvokos daiktais, t. y. faktiškai priėmė G. V. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į G. V. turtą, byloje nėra.

Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. V. po savo tėvo G. V. mirties 2011-10-02 priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 str., CPK 444 str. 8 p.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2011-10-02, priėmė jo palikimą, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą

Teisėja Edita Šliumpienė