- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-21
- Bylos Nr.
- e2-835-1031/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08011-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Šukys
- Ieškovas
- Šiaulių apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- R. P.
- Advokatai
- Laima Markevičienė
dalyvaujant ieškovui Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, Donatui Micevičiui ir atsakovo atstovei advokatei Laimai Markevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovui R. P., dėl brandos atestato pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 1996-06-21 Kauno miesto suaugusiųjų mokymo centro brandos atestatą B Nr. 105965, reg. Nr. 68 (blanko kodas 3001), išduotą R. P..
Prokuroras ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad Šiaulių apylinkės prokuratūra 2018-10-31 buvo informuota, kad 2018-07-02 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31447-18 pagal nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., požymius. Tyrimo metu nustatyta, kad 2018-06-25 į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrą pareiškimu kreipėsi M. P., kuri nurodė, jog vykstant jos ir R. P. santuokos nutraukimo procesui, ją pasiekė anoniminė informacija apie R. P. galimai neteisėtai išduotą brandos atestatą, kurį atsakovas 2010 metais pateikė stodamas į Šiaulių valstybinę kolegiją Sveikatos fakultetą.
Prokuroras pažymėjo, kad Kauno suaugusiųjų mokymo centro 2018-06-28 rašte Nr. 4K 71-103 „Dėl informacijos apie R. P. suteikimo“ nurodyta, kad Kauno 4-tos vakarinės (pamaininės) vidurinės mokyklos (adresu (duomenys neskelbtini)), abėcėlinėje moksleivių knygoje (laikotarpis 1993-1997 m.) įrašo apie R. P. mokymąsi šioje mokykloje nėra; Kauno 4-tos vakarinės (pamaininės) vidurinės mokyklos pavadinimas 1997 m. buvo pakeistas į Kauno suaugusiųjų mokymo centrą.
Kauno suaugusiųjų mokymo centro 2018-07-27 rašte Nr. 4K 71-125 „Dėl V. V.“ nurodyta, kad V. V. pradėjo dirbti Kauno 4-ojoje vakarinėje (pamaininėje) vidurinėje mokykloje nuo 1994-09-01 direktoriaus pavaduotoju ugdymui, Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktoriumi V. V. paskirtas nuo 1997-11-05, jo darbo sutartis nutraukta 2016-08-03 dėl jo mirties.
Prokuroras taip pat nurodė, kad atsakovas dalyvavo stojimo bendrajame priėmime į Lietuvos aukštąsias mokyklas (LAMA BPO) pateikdamas minėtą atestatą, kuris baigus kolegiją buvo jam grąžintas. Archyve saugomoje R. P. asmens byloje yra brandos atestato kopija.
Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminai.
Prokuroras taip pat pažymėjo, kad pagal CK 1.137 straipsnio 2 dalį įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Priešingu atveju yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Šiuo atveju, imperatyvių įstatymo reikalavimų nebuvo laikomasi ir atsakovo veiksmai akivaizdžiai prieštaravo minėtų civilinių santykių dalyvių elgesio principams, todėl jo atžvilgiu turi būti taikoma civilinė atsakomybė. R. P. nebuvo įgijęs vidurinio išsilavinimo – jis nesimokė Kauno suaugusiųjų mokymo centre, nei šioje mokykloje, nei, apskritai, nelaikė jokių brandos egzaminų ir brandos atestatas jam neišduotas, todėl darytina išvada, kad brandos atestatas (B Nr. 105965) pažeidžia imperatyvią Švietimo įstatymo 4 straipsnio normą, todėl yra niekinis ir pripažintinas negaliojančiu vadovaujantis LR CK 1.80 straipsnio 1 dalimi.
Atsiliepimas
Atsakovas R. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, atsiliepime į ieškinį nurodė, taip pat atsakovas ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas nepateikė pagrįstų įrodymų, kad R. P. nebuvo įgijęs vidurinio išsilavinimo, nesimokė Kauno suaugusiųjų mokymo centre, nelaikė brandos egzaminų. Atsakovas atkreipė teismo dėmesį, kad brandos atestatą Kauno suaugusiųjų mokymo centre jis atsiėmė tik po to, kai laikotarpiu nuo 1997-05-08 iki 1998-05-12 atliko pradinę privalomąją karo tarnybą. Ir jam buvo išduotas būtent toks atestatas. Faktas, kad keitėsi mokymo įstaigos pavadinimas ir vadovai, nereiškia, kad atestatas nebuvo išduotas ar yra netikras.
Atsakovas taip pat nurodė, kad atestato originalo jis neturi, kas jį turi - atsakovui nėra žinoma, galimai jį turi jo buvusi sutuoktinė. Teikdamas paaiškinimus teisme atsakovas nurodė, kad įvykiai, susiję su jo mokymusi yra buvę labai seniai, todėl jis iš esmės nieko neprisimenantis. Atsakovo vertinimu, jam 1996-06-21 Kauno miesto suaugusiųjų mokymo centro brandos atestatas B Nr.105965, reg. Nr.68 (blanko kodas 3001), yra išduotas pagrįstai ir yra galiojantis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo ieškinys tenkintinas.
Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu brandos atestatą, kuriame nurodoma, kad jis buvo išduotas 1996 metų birželio 21 d. Kauno miesto suaugusiųjų mokymo centro R. P., atestatas B Nr. 105965, registracijos Nr. 68. Atestato originalas nebuvo paimtas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pateiktas nagrinėjant civilinę bylą. Minėto dokumento originalo buvimo vieta teismui nėra žinoma. Atestate nurodyta, kad jį pasirašė mokyklos direktorius V. V..
Ieškovas reiškia ieškinį viešajam interesui ginti, nes, ieškovo vertinimu, toks dokumentas yra neatitinkantis tikrovės ir jis negali būti galiojantis, o baudžiamąjį procesą nutraukus, civilinio proceso tvarka reiškiamas ieškinys tampa ultima ratio priemone viešajam interesui ginti. Viešojo intereso gynimo būtinumas kyla iš to, kad brandos atestatui esant galiojančiam atsakovui atsiranda teisė, kurios jis negali turėti – stoti į aukštąsias mokyklas. Atsakovas pateikdamas minėtą dokumentą iš esmės nesąžiningai konkuruotų su sąžiningai išsilavinimą įgijusiais asmenimis ir tokia situacija prieštarautų viešajam interesui.
Teismas sprendžiamoje byloje turi įvertinti, ar minėtame atestate nurodyti duomenys atitinka tikrovę ir įvertinti, ar yra norminis pagrindas tokį dokumentą pripažinti negaliojančiu. Teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus vertina, kad atestate nurodyti duomenys tikrovės neatitinka, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti ir tokį dokumentą pripažinti negaliojančiu.
Tai, kad brandos atestatas neatitinka tikrovės, teismas pirmiausiai sprendžia vertindamas atestate nurodomą mokymo įstaigą. Kaip minėta, pačiame atestate nurodoma mokymo įstaiga yra „Kauno miesto suaugusiųjų mokymo centras“. Teismas pažymi, kad tokios mokymo įstaigos nėra ir nėra buvę. 1997 m. birželio 24 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 482 buvo įsteigta mokymo įstaiga Kauno suaugusiųjų mokymo centras. Nors atestate nurodomą mokymo įstaigos pavadinimą, parašytą su žodžiu „miesto“, galima būtų vertinti kaip tam tikrą rašymo apsirikimą, teismas reikšminga aplinkybe laiko tai, kad atestato išdavimo dieną (tokią, kokia ji yra nurodyta pačiame atestate) nei Kauno suaugusiųjų mokymo centras, nei Kauno miesto suaugusiųjų centras neegzistavo. Minėtas sprendimas ir Juridinių asmenų registro Registravimo pažymėjimas patvirtina, kad mokymo įstaiga įsteigta 1997 m. birželio 24 d., t.y. vieneri metai po datos, kuri nurodoma atestate apie jo išdavimą. Teismas sprendžia, kad brandos atestatas (kad ir parašytas su rašymo apsirikimu įstaigos pavadinime) negalėjo atsakovui būti išduotas vieneri metai iki pačios įstaigos įsteigimo.
Atestate nurodyta, kad jį pasirašė mokyklos direktorius V. V.. Iš 1996 m. rugsėjo 9 d. V. V. teikto prašymo Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjui matyti, kad tuo metu, t.y. 1996 metais, V. V. dirbo Pirmosios suaugusiųjų bendro lavinimo mokyklos direktoriaus pavaduotoju ugdymui. Kauno miesto administracijos Švietimo skyriaus raštas Nr. 35-2-309 patvirtina, kad V. V. Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktoriumi pradėjo dirbti nuo 1997 m. rugpjūčio 15 d. Taigi, aptarti įrodymai patvirtina, kad atsakovo brandos atestate, vertinant jame nurodytą datą, nurodyta tokia mokymo įstaiga, kuri neegzistavo, o atestatą yra pasirašęs direktorius, kuris tuo meto toje įstaigoje nedirbo ir dirbti joje pradėjo tik po vienerių metų, neatitinka tikrovės.
Vien šių aplinkybių nustatymas leistų daryti išvadą, kad atestate nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir ieškinys turi būti patenkintas. Tačiau teismas kaip teisingumą vykdanti institucija turi visapusiškai atskleisti bylos esmę ir šioje byloje vertina ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kaip nustatyta, Kauno suaugusiųjų mokymo centras buvo įsteigtas reorganizuojant dvi suaugusiųjų bendro lavinimo mokyklas: Kauno 1 – ąją suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklą ir Kauno 2 – ąją suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklą. Todėl vertintini ir duomenys, ar atsakovas nėra mokęsis ir šiose mokyklose ir jam kurioje nors iš jų nebuvo išduotas brandos atestatas.
Kauno 2 – sios suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklos Brandos atestatų apskaitos knygoje, kuri pradėta pildyti 1996 m. vasario 6 d., yra nurodytos asmenų pavardės, kuriems 1996 metais Kauno 2 – joje suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokykloje buvo išduoti brandos atestatai. Atestatus gavę asmenys yra pasirašę. Teismas tirdamas šį rašytinį įrodymą nustatė, kad jame nėra atsakovo pavardės, todėl darytina išvada, kad atsakovui minėtoje įstaigoje 1996 metais brandos atestatas išduotas nebuvo.
Kauno 1 – sios suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklos 1996 metų brandos egzaminų protokoluose atsakovo pavardės taip pat nėra. Iš to darytina išvada, kad atsakovas šioje mokymo įstaigoje brandos egzaminų nelaikė. Pats atsakovas teikdamas paaiškinimus nurodė, kad brandos egzaminus laikė (2019 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 32 – 33 minutės). Vertinant minėtus įrodymus formaliosios logikos prasme darytina išvada, kad atsakovui nei vienoje iš minėtų mokymosi įstaigų brandos atestatas negalėjo būti išduotas. Kauno 2 – sios suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklos atestatas negalėjo būti išduotas ir išduotas nebuvo, nes atsakovo pavardės nėra Brandos atestatų apskaitos knygoje. Kauno 1 – oje suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokykloje atsakovas nėra laikęs brandos egzaminų, t.y. nėra įvykdęs būtinosios sąlygos brandos atestatui gauti, o šios sąlygos neįvykdžius ir šioje mokykloje atestatas negalėjo būti išduotas.
Teismas reikšmingu įrodinėjimo šaltiniu laiko ir paties atsakovo paaiškinimus (2019 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašas), nes atsakovas, gindamasis nuo jam pareikšto ieškinio, pasirinko tik vienintelę įrodinėjimo priemonę – savo paties paaiškinimus. Atsakovas teismui nurodė, kad jis nei tikslaus mokyklos pavadinimo, nei jos buvimo vietos, nei jos išvaizdos, nei savo bendraklasių, nei mokytojų, nei bet kurių kitų detalių, susijusių su mokykla, neatsimenantis, nes tai buvo senai – prieš 20 metų. Teismas sutinka, kad 20 metų laiko tarpas laikytinas reikšmingu laiko tarpu ir kai kurie elementai ir detalės gali užsimiršti, tačiau trijų metų laiko tarpas, kai atsakovas nurodė gyvenęs ir mokęsis Kaune, teismo vertinimu, negali nepalikti jokių atsiminimų atsakovo sąmonėje. Šiame kontekste teismas svarbiu laiko ir tai, kad kai kurios atsakovo nurodytos aplinkybės akivaizdžiai yra kitokios, nei jas nurodė atsakovas. Atsakovas nurodė, kad pasiimdamas brandos atestatą jis neturėjo pasirašyti, tačiau iš Brandos atestatų apskaitos knygos matyti, kad išduodant atestatą jį gaunantis asmuo turi pasirašyti. Taip pat atsakovas nurodė, kad mokykloje buvo tik viena klasė ir klasės pavadinime raidžių – atskirti vieną klasę nuo kitos – nebuvo, tačiau iš brandos egzaminų protokolų matyti, jog klasės yra nurodomos su raidėmis.
Atsakovas iš esmės nurodė vienintelę aplinkybę, dėl kurios jis yra tvirtas – tai, kad jis mokyklą baigė 1996 metais. Teismas vertino atsakovo nurodytas aplinkybes ir tyrė byloje esančius įrodymus, tačiau aplinkybių, susijusių su atsakovo galimybe 1996 metais teisėtai gauti brandos atestatą, teismas nenustatė.
Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.
Teismas, vertindamas tai, kad byloje prašomas pripažinti brandos atestatas buvo išduotas mokymo įstaigos, kuri bus įsteigta tik po vienerių metų, vertindamas tai, kad atestatas yra pasirašytas asmens, kuris direktoriumi bus paskirtas tik po vienerių metų, vertindamas tai, kad atsakovas nurodė, jog vakarinę mokyklą yra baigęs 1996 metais, tačiau duomenų, jog reorganizuojamose Kauno 1 – joje ir 2 – joje suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklose atsakovas tais metais būtų laikęs brandos egzaminus ir gavęs atestatą ar apskritai būtų jose mokęsis, nėra, daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog atsakovas nei Kauno 1 – joje ar 2 – joje suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklose, nei Kauno miesto suaugusiųjų mokymo centre, nei Kauno suaugusiųjų mokymo centre nėra mokęsis, jis nėra laikęs brandos egzaminų ir tikras brandos atestatas 1996 m. birželio 21 d. jam nebuvo išduotas. Todėl teismas sprendžia, kad yra faktinis pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti.
Atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti tuo pagrindu, kad jis pareikštas reikalavimo teisės neturinčio asmens. Teismas su tokia pozicija nesutinka. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis nurodo, kad prokuroras turi ir teisę, ir pareigą ginti viešąjį interesą. Prokuroras šia teise naudojasi ir pareigą įgyvendina, jei specialus norminis reguliavimas nenumato ko kito. Teismas nagrinėjamos bylos kontekste nenustatė jokio šios prokuroro teisės apribojimo.
Tuo pačiu teismas pažymi, kad asmenų išsilavinimas yra viešoji gyvenimo sritis. Asmenų įsigyta kvalifikacija (išsilavinimas) yra jų sąžiningos konkurencijos darbo rinkoje ir studijose pagrindas, todėl tokia situacija, kai asmenys turi išsilavinimą patvirtinančius dokumentus ir gali nesąžiningai konkuruoti, yra viešojo intereso gynimo sritis. Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalis nurodo, kad aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas. Taigi, vertinant šią konstitucinę nuostatą sugebėjimai aukštojo mokslo prieinamumui formalizuojami asmens mokymosi rezultatuose – mokymo rezultatų pasiekimo dokumente, nagrinėjamos bylos kontekste – brandos atestate. Teismo vertinimu, minėtas dokumentas savo esme yra suklastotas, nes yra gautas ne pagal Švietimo įstatyme numatytą procedūrą ir neatitinka minėto įstatymo reikalavimų.
Brandos atestato išdavimo dieną – 1996 m. birželio 21 d. - galiojusi Švietimo įstatymo redakcija nurodė, kad bendrasis vidurinis išsilavinimas įgyjamas dvylikos metų trijų pakopų bendrojo lavinimo mokykloje. Suaugusieji bendrąjį išsilavinimą gali įgyti suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklose (mokymo centruose), bendrojo lavinimo mokyklų suaugusiųjų skyriuose ar klasėse (šio įstatymo 4 straipsnis). Minėto įstatymo 29 straipsnis nurodė, kad asmenims, baigusiems valstybines švietimo įstaigas arba atskiras jų pakopas, išduodamas Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyto pavyzdžio dokumentas, liudijantis jų įgytą išsilavinimą. Mokyklų baigimo dokumentai (brandos atestatai, diplomai ir kt.) išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
Teismo vertinimu, nurodytas reguliavimas yra imperatyvus, nes tai yra vienintelis būdas kaip asmuo gali gauti formalųjį išsilavinimą, todėl teismas šiuo atveju kaip viešojo intereso gynimo priemonę taiko CK 1.80 straipsnio nuostatas ir minėtą atestatą pripažįsta negaliojančiu.
Vienas iš teisinės valstybės principų yra teisinio tikrumo principas, pagal kurį teismai analogiškas bylas sprendžia analogiškai. Teismas priimdamas šį sprendimą vadovaujasi ir teisminiu precedentu bei teisės aiškinimu panašių aplinkybių byloje – teisės aiškinimu, pateiktu 2015 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime, priimtame civilinėje byla Nr. 2-4273-910/2015 bei apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais minėtoje byloje.
Byloje už neturtinį reikalavimą turėjo būti sumokėtas žyminis mokestis – 100 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), ieškinį patenkinus jis priteistas iš atsakovo valstybei.
Teismo sprendimui įsiteisėjus grąžintina ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-31447-18 medžiaga.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiu 1996 m. gegužės 21 d. Kauno miesto suaugusiųjų mokymo centro brandos atestatą B Nr. 105965, reg. Nr. 68 (blanko kodas 3001), išduotą R. P..
Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žyminį mokestį 100 Eur (vieną šimtą eurų) valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas - 5660.
Sprendimui įsiteisėjus grąžinti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-31447-18 medžiagą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.