Kauno apygardos teismo nutartis

2009-07-16 · Civilinė byla Nr. 2A-813-555/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-16
Bylos Nr.
2A-813-555/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas (pirm.), Ramūnas Mitkus, Arvydas Žibas
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Ieškovas
G. A. Ž.
Trečiasis asmuo
VĮ „Registrų centras“
Advokatai
Inga Blaževičienė
Kategorijos
  • 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-813-555/2009

Pirmosios instancijos teismo teisėja Daiva Mekšraitienė Procesinio sprendimo kategorija: 30.6; 114.11;121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. liepos 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Arvydo Žibo, sekretoriaujant Indrei Seniūnaitei, Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Ingai Blaževičienei viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. A. Ž. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretysis asmuo VĮ „Registrų centras“ Kauno filialas, dėl pripažinimo šeimos nariu, nuomos sutarties pakeitimo, teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą pripažinimo bei įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį lengvatine tvarka, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu (b.l. 3-6) prašė pripažinti jį-ieškovą A. R. Ž., mirusio 2006 m. spalio 5 d., šeimos nariu bei gyvenamųjų patalpų, esančių Rietavo g. 3-15, Kaune, nuomininku, įpareigojant Kauno miesto savivaldybę pakeisti rašytinę nuomos sutartį ir sudaryti naują rašytinę sutartį su G. A. Ž.; pripažinti G. A. Ž. teisę privatizuoti 1-o kambario, 37,99 kv.m bendrojo ploto gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) , pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, įpareigojant Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu šio buto pirkimo-pardavimo sutartį lengvatine tvarka. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. spalio 5 d. mirė jo tėvas A. R. Ž.. Po tėvo mirties ieškovas kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, tačiau paaiškėjo, kad tėvo vardu nėra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) . Butas, esantis (duomenys neskelbtini) , kuriame šiuo metu gyvena ieškovas, priklauso Kauno miesto savivaldybei, šio buto pagrindinis nuomininkas buvo ieškovo tėvas A. R. Ž., su kuriuo buvo sudaryta šio buto nuomos sutartis. Ieškovas bute apsigyveno faktiškai nuo jo suteikimo dienos kartu su tėvu, t.y. nuo 1987-12-01, vėliau keletą metų gyveno su drauge kitu adresu, tačiau betarpiškai rūpinosi tiek tėvu, tiek butu. Pablogėjus tėvo sveikatai, ieškovas pastoviai gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, nes tėvas iš pensijos negalėjo tinkamai pasirūpinti savimi ir buitimi. Kadangi ieškovo tėvas gaudavo lengvatas, jis neregistravo ieškovo bute, todėl jo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota faktinėje gyvenamojoje vietoje, po tėvo mirties ieškovas negalėjo deklaruoti gyvenamosios vietos ginčo bute, kadangi tai atsisakė padaryti Kauno miesto savivaldybės valdininkai bei atsisakė su ieškovu sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Prasidėjus butų privatizavimui, ieškovo tėvas kreipėsi į Kauno m. Santakos BŪT dėl buto privatizavimo. Kadangi tėvas prastai matė, buvo silpnos sveikatos, ieškovas jį vedė į BŪT, kur pats savo ranka užpildė prašymą, o kitus dokumentus pildė darbuotojos, o aptarnavusi darbuotoja pasakė, kad dėl buto pirkimo - pardavimo sutarties ieškovo tėvas bus pakviestas papildomai suruošus visus dokumentus ir įkainavus butą. Nesulaukę pranešimo, ieškovas su tėvu kreipėsi papildomai, darbuotojos paaiškino, kad dokumentai persiųsti į Valstybinį Inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurą ir patarė kreiptis ten, kur buvo nurodyta, kad A. R. Ž. privalo užsisakyti inventorizavimo bylą, kuri reikalinga buto privatizavimui, iš jo priėmė užsakymą ir nurodė, jog bus pranešta apie tai, kada atvyks darbuotojai padaryti matavimų. Tik mirus tėvui ir pradėjus tvarkytis paveldėjimo dokumentus, paaiškėjo, kad butas taip ir liko neprivatizuotas. Ieškovas yra tėvo teisių perėmėjas, kadangi privatizavimo procedūra buvo pradėta laiku, neužbaigta dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių. Kadangi teisės privatizuoti butą tėvas neprarado, ieškovas įstatymo nustatyta tvarka šios teisės taip pat neprarado, nes ši teisė nerealizuota dėl anksčiau dirbusių savivaldybės valdininkų netinkamai vykdytų pareigų, nepriimto jokio sprendimo pagal A. R. Ž. pareiškimą, užsakymus ir kt., kurie buvo paduoti galiojant Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymui.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino pilnai. Teismas nustatė, kad ginčo teisiniai santykiai atsirado 1987 metais ieškovui apsigyvenus ginčo bute ir tęsiasi iki šiol. Kadangi ieškovas nuo 1987 metų iki 2006-10-05 gyveno kartu su buvusiu pagrindiniu nuomininku savo tėvu ir su juo sudarė vieną šeimą, vedė bendrą ūkį, teismas laikė, kad ieškovas priskirtinas prie nuomininko šeimos narių, todėl įgijo tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties. Tai, kad ieškovas ir toliau gyvena ginčo bute, teismas nustatė remdamasis liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ieškovo atstovės paaiškinimais, todėl teismas tenkino ieškovo prašymą įpareigoti pakeisti rašytinę nuomos sutartį ieškovo vardu. Teismas, remdamasis buvusios Šilainių BŪT darbuotojos liudytojos R. K. parodymais, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Kauno filialo registracijos knygoje esančiu įrašu Nr.34698 (b.l.103) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Aprūpinimo būstu skyriaus raštais, padarė išvadą, kad ieškovo tėvo A. R. Ž. prašymas leisti privatizuoti butą buvo užregistruotas, jis buvo pateiktas, tačiau dėl anksčiau šiuos dokumentus tvarkiusių bei atsakingų už šių dokumentų išsaugojimą skyriaus darbuotojų kaltės nebuvo išsaugotas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovo tėvui kreipiantis dėl buto privatizavimo nereikėjo pateikti susitarimo tarp jo ir jo šeimos narių, kadangi A. R. Ž. ginčo bute buvo registruotas vienas, o ieškovo ginčo bute neregistravo norėdamas mokėti mažesnius mokesčius už komunalinius bei kitus patarnavimus. Kadangi ieškovo tėvas A. R. Ž. turėjo teisę privatizuoti jo nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal LR Butų privatizavimo įstatymą, įstatymo nustatytu laiku kreipėsi su pareiškimu į atitinkamą instituciją dėl jų privatizavimo, t.y. išreiškė savo valią įsigyti nuosavybėn jo nuomojamas gyvenamąsias patalpas, tačiau negavo iškvietimo užbaigti šioms procedūroms, teismas laikė, kad ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių negalėjo užbaigti buto privatizavimo, t.y. jo pirkimo lengvatine tvarka. Patenkinus ieškovo reikalavimą pripažinti jį A. R. Ž. šeimos nariu įpareigojant Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu naują rašytinę ginčo buto nuomos sutartį, teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti ieškovui teisę privatizuoti jo nuomojamas patalpas pagal LR Butų privatizavimo įstatymą ir įpareigoti Kauno m. savivaldybę sudaryti su ieškovu buto pirkimo - pardavimo sutartį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 119-124) atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai pripažino ieškovą G. A. Ž. A. R. Ž. šeimos nariu. Teismas, remdamasis LR CK 6.588 straipsnio 2 ir 4 dalimis, turėjo nustatyti: artimą giminystę, išgyvenimą ne mažiau kaip vienerius metus ir bendrą namų ūkio tvarkymą. Tačiau šioje byloje nustatytas tik artimos giminystės faktas. Įstatymais nėra preziumuojamas tėvų ir pilnamečių vaikų, gyvenančių viename bute, bendras ūkis. Liudytojų parodymai, ieškovo atstovės paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai byloje nepakankamai informatyvūs spręsti apie ieškovo ir jo tėvo bendro ūkio vedimą. Ieškovas nenurodė, kokiu laikotarpiu su tėvu gyveno, nuo kada iki kada buvo išsikraustęs, bei nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomas bendro ūkio turėjimo faktui konstatuoti būtinas aplinkybes, kad ieškovo ir jo tėvo pajamos ir išlaidos buvo bendros, kartu maitinosi, pirko būtiniausius namų apyvokos daiktus, prižiūrėjo vienas kitą bei bendrai mokėjo mokesčius. Vien ieškovo tėvo sveikatos būklė nepatvirtina bendro ūkio su ieškovu vedimą. Tai, kad po A. R. Ž. mirties buvo sumokėta dalis mokesčių už ginčo butą, nepatvirtina tos aplinkybės, kad jam dar gyvam esant ieškovas prisidėjo prie patalpų išlaikymo. Kitų įrodymų, patvirtinančių bendrą ginčo patalpų išlaikymą, ieškovas nepateikė. Iš prie ieškinio pridėtų invalidumo pažymėjimų, darbingumo lygio pažymų matyti, kad ieškovo tėvo sveikata pablogėjo nuo 2003 m., tačiau tai nepatvirtina, kad ieškovas juo rūpinosi ir gyveno kartu. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieškovo tėvas A. R. Ž. gyveno vienas (1987-08-03 orderis Nr. 392, Šilainių butų ūkio tarnybos 1999-05-11 pažymėjimas Nr. 1261, 1993-05-11 pareiškimas Kauno miesto valdybai). Ieškovas G. A. Ž. laikotarpiais nuo 1989-03-27 iki 1998-10-06 ir nuo 1998-10-06 iki 2004-12-15 buvo registruotas adresu (duomenys neskelbtini) . Nuo 2007-02-15 ieškovas yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, jo gyvenamoji vieta deklaruota Kauno miesto savivaldybėje, o nuo 2004-12-15 iki 2007-02-15 jo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota. Ši aplinkybė patvirtina tai, kad ieškovas LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu negyveno kartu su tėvu, vadinasi, jis nelaikytinas nuomininko šeimos nariu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ieškovo gyvenimą kartu su jo tėvu bei bendro ūkio vedimą, remdamasis liudytojų parodymais. Kadangi byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovo ir jo tėvo gyvenimą kartu ir bendro ūkio vedimą, liudytojų parodymai nėra pakankami konstatuoti šią aplinkybę. Atitinkamai liudytojų parodymai šioje byloje nepaneigė rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovo tėvas gyveno vienas. Todėl teismas netinkamai pritaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Kadangi teismas nepagrįstai pripažino ieškovą A. R. Ž. šeimos nariu, todėl nėra pagrindo sudaryti nuomos sutartį ieškovo vardu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 127-129) ieškovas G. A. Ž. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008-04-08 sprendimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. kovo 17 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį, kuria G. A. Ž. pripažinta teisė lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini) , bei Kauno miesto savivaldybė įpareigota sudaryti su G. A. Ž. šio buto pirkimo-pardavimo sutartį, ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutarties dalį, kuria ši Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalis palikta nepakeista, panaikino ir G. A. Ž. ieškinio reikalavimą pripažinti jam teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) , pagal Butų privatizavimo įstatymą, įpareigojant Kauno miesto savivaldybę sudaryti su juo šio buto pirkimo-pardavimo sutartį lengvatine tvarka, atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacinis skundas yra grindžiamas netinkamu įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų taikymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nusistovėję įrodymų pakankamumo ir faktų įrodytinumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. prieš Lietuvos Respublikos knygų prekybos valstybinės įmonės „Knyga" Raseinių filialą; bylos Nr. 3K-3-260/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prieš J. M., bylos Nr. 3K-3-462/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. prieš T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004). Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovas ginčo bute apsigyveno pagrindinio buto nuomininko šeimos nario teisėmis. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada kolegija neturi pagrindo nesutikti.

Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl mirusio buto nuomininko pilnamečio sūnaus pripažinimo šeimos nariu į savivaldybei priklausantį butą (duomenys neskelbtini) . Ieškovo G. A. Ž. ieškinys buvo grindžiamas CK 6.588 straipsnio nuostatomis. Šio straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad pilnamečiai vaikai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, įgyja šeimos nario teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka. Artimieji giminaičiai, apsigyvenę gyvenamojoje patalpoje kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų ir išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais (CK 6.588 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas įrodinėjimo naštą, pagrįstai nurodė, kad nuomininko pilnametis sūnus, kuris prašo pripažinti jį nuomininko šeimos nariu, turi įrodyti, kad jis tokiomis teisėmis apsigyveno gyvenamojoje patalpoje ir ne mažiau kaip vienerius metus išgyveno kartu ir bendrai su nuomininku tvarkė namų ūkį. Civilinėje byloje esantys įrodymai yra įvertinami kiekvienas atskirai ir kaip įrodymų visuma, nes išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, kuris grindžiamas visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodomosios priemonės turinys gali patvirtinti tam tikrą aplinkybę, gali ją paneigti, gali būti neaiškus, prieštaringas ar iš viso neinformatyvus. Tokiu atveju, darant galutinę išvadą, vertinant įrodymus pagal įstatymą, reikia remtis įrodymų visuma (CPK 185 straipsnis). Iš visų įrodomųjų duomenų sprendžiama, ar šalis įrodė aplinkybę, kuria rėmėsi. CPK galioja rungtyniškumo principas - kiekviena šalis įrodinėja jai svarbias aplinkybes. Jeigu dalis jos teikiamų įrodymų yra nekonkretūs ir neinformatyvūs, tai teismas gali pripažinti aplinkybę neįrodyta, jeigu byloje nėra pakankamai kitų įrodymų. Nagrinėjamoje byloje, kolegijos vertinimu, išvada dėl konkrečių bylos aplinkybių padaryta įrodymų visumos požiūriu. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvados, kuri padaryta iš įrodymų visumos. Teisėjų kolegija nekonstatuoja CPK 185 straipsnio pažeidimo. Kolegija sprendžia, kad įrodymais, kurių pagrindu teismas nustatė tikslią ieškovo apsigyvenimo gyvenamojoje patalpoje datą, nuo kurios yra galimybė apskaičiuoti vienerius metus gyvenimo kartu tvarkant bendrą namų ūkį, ir kas suteikia teisę pilnametį sūnų pripažinti nuomininko šeimos nariu su visomis teisėmis į nuomininko nuomotą gyvenamąją patalpą, gali būti vertinami kaip įrodantys ieškovo įrodinėjamus faktus. Dėl to spręstina, kad nagrinėjamoje byloje teismo galutinė išvada dėl įrodyto fakto, nuo kada ir kiek laiko ieškovas, kaip buto nuomininko šeimos narys, apsigyveno gyvenamojoje patalpoje, ir turėjo su nuomininku bendrą namų ūkį tame bute padaryta iš visų bylos įrodymų, nepažeidžiant CPK 185 straipsnio.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas pažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nesirėmė didesnę įrodomąją galią turinčiais oficialiaisiais rašytiniais įrodymais – Šilainių butų ūkio tarnybos pažymėjimu (b.l. 33), kuriame nurodyta, kad ginčo bute pagrindinis nuomininkas registruotas vienas, bei duomenimis apie ieškovo deklaruojamą gyvenamąją vietą atitinkamais laikotarpiais. Kolegija sprendžia, kad apelianto nurodyti rašytiniai įrodymai nepaneigia, o tik patvirtina ieškovo įrodinėjamas aplinkybes apie tai, kad jis nuo 2004 m. gruodžio 15 d. nebuvo deklaravęs kitos gyvenamosios vietos. Iš byloje esančio Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento aprūpinimo būstu skyriaus 2007 m. vasario 26 d. rašto Nr. 52-5-248 (b.l. 20) turinio matyti, kad ieškovas kreipėsi dėl įsiregistravimo ginčo bute. Gavus neigiamą atsakymą, ieškovas gyvenamąją vietą įregistravo Kauno m. savivaldybėje (b.l. 23). Akivaizdu, kad mirus pagrindiniam ginčo buto nuomininkui, buto savininkui nesutinkant, ieškovo teisė deklaruoti gyvenamąją vietą ginčo bute negalėjo būti realizuota. Kaip jau minėta, ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog faktiškai ieškovas gyveno adresu (duomenys neskelbtini) , ieškovas įrodinėjo liudytojų parodymais. Liudytojų A. G. parodymai, jog bute (duomenys neskelbtini) ieškovas gyveno 13-15 metų, bei liudytojos R. K. parodymai yra bendro pobūdžio, tačiau patvirtinta ieškovo atstovės nurodytas aplinkybes apie tai, kad ieškovas gyveno ginčo bute kartu su savo tėvu ir vedė su juo bendrą ūkį. Pripažintina, jog esant rašytiniams įrodymams apie ieškovo įregistravimą ginčo bute, tarp šalių ginčas nebūtų iškilęs. Šiuo atveju būtent faktinė ieškovo gyvenamoji vieta bylos nagrinėjimo metu nustatyta liudytojų parodymais, kurie patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes apie jo faktinę gyvenamąją vietą. Tuo tarpu apelianto nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina tik faktinę aplinkybę, jog ieškovo tėvas ginčo bute buvo registruotas vienas, tačiau nepaneigia teismo išvados, jog kartu su tėvu ginčo bute faktiškai gyveno ir ieškovas.

Byloje pateiktos pažymos patvirtina ieškovo tėvo sveikatos būklę bei gaunamų pajamų dydį. Kolegija jas įvertinusi sprendžia, kad teismo išvada, jog ieškovas nedeklaravo gyvenamosios vietos tikslu neprarasti gaunamų lengvatų, susijusių su buto eksploatavimo išlaidomis, yra pagrįsta. Kadangi liudytojų parodymai, kuriais patvirtinta, jog ieškovo tėvui buvo reikalinga priežiūra ir, kad ieškovas nuo 1987 metų gyveno ginčo bute kartu su savo tėvu ir vedė su juo bendrą ūkį, buvo nuoseklūs, patys liudytojai nesuinteresuoti bylos baigtimi, apeliacinio skundo argumentai, jog byloje ieškovas nepateikė konkretaus rašytinio įrodymo, kad ieškovo ir jo tėvo pajamos ir išlaidos buvo bendros, kartu maitinosi, pirko būtiniausius namų apyvokos daiktus, bendrai mokėjo mokesčius, nėra pagrindas išvadai, jog ieškovas neįrodė bendro ūkio vedimo kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovą A. R. Ž. šeimos nariu. Pripažinus ieškovą A. R. Ž. šeimos nariu, teismas pagrįstai įpareigojo Kauno miesto savivaldybę pakeisti rašytinę nuomos sutartį ir sudaryti naują rašytinę buto, esančio (duomenys neskelbtini) , nuomos sutartį su ieškovu G. A. Ž..

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.588 straipsnio nuostatas, pripažindamas ieškovą gyvenamosios patalpos nuomininko pilnametį sūnų su šeimos nario teisėmis į butą, nustatęs apsigyvenimo momentą ginčo gyvenamojoje patalpoje ir gyvenimo joje ne mažiau kaip vienerius metus, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-329 straipsniais,

nutarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškovas G. A. Ž. pripažintas A. R. Ž., mirusio 2006 m. spalio 5 d. šeimos nariu bei gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomininku bei Kauno miesto savivaldybę įpareigota pakeisti rašytinę nuomos sutartį ir sudaryti naują rašytinę buto, esančio (duomenys neskelbtini) , nuomos sutartį su ieškovu G. A. Ž., palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus TamašauskasKolegijos teisėjai Ramūnas MitkusArvydas Žibas