- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-01
- Bylos Nr.
- 2A-986-567/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Dalia Kačinskienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- D. V.
- Ieškovas
- D. V.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba
- Advokatai
- Jurgita Karvelė, Indrė Panavaitė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-28-5/2008 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui D. V. ir atsakovo D. V. priešieškinį D. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. V. pateikė ieškinį ir jo patikslinimus, prašydama:
1) Nutraukti santuoką, sudarytą 1995-05-27 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.1037, dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę V.;
2) Nustatyti dukros I. V. , gimusios 1999-09-29, gyvenamąją vietą su ieškove;
3) Priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šiuos pinigus iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 20 d. pervedant į ieškovės vardu atidarytą banko sąskaitą;
4) Padalinti santuokoje įgytą ir bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei priskirtą turtą:
Televizorių PHILIPS, mod. 29PT9417, ser. 048189, rinkos vertė 800 Lt;
Šaldytuvą GORENJE, tipas XZS, mod. K87CLB, art. 645815, ser. 24930004, rinkos vertė 900 Lt;
Kompiuterį, monitorių, klaviatūrą, rinkos vertė 500 Lt;
Skalbimo mašiną ELEKTROLUX, mod. EWS 1021, rinkos vertė 1120 Lt;
Spintelių komplektą: vieną pastatomą ir 2 pakabinamas spinteles, rinkos vertė 840 Lt;
Staliuką, rinkos vertė 140 Lt;
Automobilį MOSKVICH, valst Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas 397113, rinkos vertė 200 Lt;
Virtuvės baldų komplektą, rinkos vertė 2000 Lt;
Miegamojo baldų komplektą, rinkos vertė 1500 Lt;
Kompiuterio stalą, rinkos vertė 250 Lt;
Dulkių siurblį, rinkos vertė 250 Lt.
DVD grotuvą PHILIPS, mod. 720SA, ser. VNID0439027398, rinkos vertė 300 Lt;
Televizorių LG, mod. CF-21B80, gam.Nr.803KT02741, rinkos vertė 100 Lt;
Svetainės baldų komplektą „Andrea“, kurį sudaro trivietė sofa lova ir du foteliai, rinkos vertė 3150 Lt.
5) Priteisti ieškovei iš atsakovo 8666,65 Lt dydžio piniginę kompensaciją už dėl atsakovo kaltės prarastas 13699,98 Lt dydžio įmokas pagal 2006-05-10 tarp atsakovo ir UAB „Hansa lizingas“ sudarytą lizingo sutartį Nr. LT032821 ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys susituokė 1995-05-27 Vilniaus miesto CMS. Gyvenant santuokoje, 1999-09-29 jiems gimė dukra. Apie 7 metus nuo santuokos sudarymo sutuoktiniai sutarė, tačiau vėliau situacija pakito. Ilgainiui išblėso sutuoktinius sieję jausmai, dingo pagarba vienas kitam, nebeliko bendrų interesų. Atsakovas visuomet daugiau dėmesio skirdavo sau, o ne šeimai, savo interesus laikydamas prioritetiniais. Dėl šių priežasčių prasidėjo nesutarimai, sąlygoję susvetimėjimą ir šeimos iširimą. Atsakovas paliko šeimą, išsikeldamas gyventi kitur. Bendras tolimesnis gyvenimas su atsakovu neturi ateities, šeima iširusi ir jos neįmanoma atkurti. Santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Atsakovui palikus šeima, ieškovė faktiškai viena augina ir prižiūri nepilnametę dukrą, todėl jos gyvenamoji vieta, atsižvelgus į dukros pageidavimą, turėtų būti nustatyta su ieškove. Iš atsakovo turėtų būti priteistas 700 Lt dydžio išlaikymas, atsižvelgus į dukros poreikius, bei šalių galimybes teikti materialinį išlaikymą. Šalių santuokoje įgytas turtas bendros 25749,98 Lt vertės. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybė, kad atsakovas savo iniciatyva ir be ieškovės žinios 2008-01-24 nutraukė su UAB „Hansa lizingas“ sudarytą lizingo sutartį Nr. LT032821 ir tokiu būdu prarado visas pagal šią sutartį įmokėtas 13699,98 Lt pinigines lėšas, priskirtinas bendrai jungtinei nuosavybei, todėl bendra šalių turto masė sumažėjo ir šiuo metu sudaro 12050 Lt vertę. Kadangi atsakovas kaltas dėl šių pasekmių, jo dalis bendrame turte turėtų būti sumažinta šeimos negautų pajamų suma. Ieškovė turi teisę prašyti priteisti iš atsakovo kompensaciją, o sudarytą turto balansą mažinti šių įmokų pagal lizingo sutartį dydžiu. Kadangi vaikas po santuokos nutraukimo liks su ieškove, atsižvelgiant į jos interesus, santuokoje įgytas bei bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei priskirtinas turtas turi būti padalintas, nukrypstant nuo lygių dalių principo, t.y. atsakovui turėtų būti paskirta 1/3 dalis, o ieškovei – 2/3 dalys, kurių dydis apskaičiuojamas, remiantis bendrai įgytu turtu, tame tarpe ir lizingo įmokomis, prarastomis dėl atsakovo kaltės (LR CK 3.60 str., 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.109 str., 3.116 str., 3.123 str., 3.126 str., 3.127 str., 3.192 str., 3.196 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas D. V. atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti iš dalies, nutraukiant šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatant su ieškove; ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti iš dalies ir nepilnametei dukrai priteisti iš atsakovo po 500 Lt kas mėnesį mokamą išlaikymą; priteisti ieškovei visą santuokoje įgytą ir bendrai jungtinei sutuoktinių nuosavybei priskirtiną kilnojamąjį turtą, esantį ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) Vilniuje, bei automobilį Moskvich, v/n (duomenys neskelbtini) registruotą ieškovės vardu, viso 12050 Lt, ieškovės reikalavimą priteisti jai piniginę kompensaciją atmesti, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; priteisti bylinėjimosi išlaidas (CK 3.59 str., 3.61 str., 3.62 str. 3 d., 3.117 str., 3.156 str., 3.192 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas D. V. pateikė priešieškinį D. V. , prašydamas:
1) Nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes;
2) Nustatyti dukros gyvenamąją vietą i su ieškove;
3) Priteisti dukros išlaikymui iš atsakovo po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės;
4) Priteisti ieškovei visą santuokoje įgytą ir bendrai jungtinei sutuoktinių nuosavybei priskirtiną 12050 Lt vertės kilnojamąjį turtą pagal sąrašą ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas, gyvendamas santuokoje, visuomet materialiai rėmė savo šeimą, rūpinosi nepilnamete dukra, buvo lojalus ieškovei. Sutuoktinių santykiams pablogėjus, pati ieškovė liepė atsakovui išsikraustyti iš jai priklausančio buto, kuriame jie gyveno. Todėl atsakovas nuo 2007 m. gegužės priverstas gyventi atskirai. Santuoka yra faktiškai iširusi, todėl nebėra galimybių ją išsaugoti. Ieškovė, prašydama priteisti vaiko išlaikymui po 700 Lt kas mėnesį, nepateikė įrodymų, kad tokio dydžio išlaikymas atitinka vaiko poreikius, nedetalizavo šios sumos paskaičiavimo. Atsakovas pastoviai teikia dukrai išlaikymą, nuolat skiria lėšas dukters poreikių tenkinimui, perka reikalingus daiktus, susitikimų metu ją maitina. Atsakovas vidutiniškai vaiko poreikiams išleidžia 350 Lt per mėnesį. Vaiko išlaikymui atsakovas geranoriškai moka po 400 Lt kiekvieną mėnesį. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 103,04 m² ploto butas, Vilniuje, kurio rinkos vertė 2007-06-01 duomenimis 420249 Lt. Atsakovas savo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, be to, priverstas nuomotis gyvenamąjį būstą ir išsipirkti buitinę techniką. Dėl to, ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Ieškovės prašoma vaiko išlaikymui suma turėtų būti paskirstyta abiems tėvams, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį. Atsakovas nesugebėtų mokėti didesnės nei 500 Lt sumos. Be to, tai viršytų nepilnametės dukros poreikius ir atleistų ieškovę nuo įstatyminės pareigos teikti išlaikymą dukrai. Priteisus atsakovui dalį santuokoje įgyto turto, atsakovas neturėtų galimybės šio turto saugoti arba būtų priverstas patirti nuostolius, susijusius su jam nereikalingo ir praktiškai nepanaudojamo turto pervežimu ir saugojimu. Visas santuokoje įgytas turtas turėtų būti priteistas ieškovei. Kompensacijos už ieškovei priteisiamą turtą atsakovas neprašė. Ieškovės reikalavimas, kad bendrosios nuosavybės turtui būtų priskirti ir 13699,98 Lt įmokų pagal 2006-05-10 tarp atsakovo ir UAB „Hansa lizingas“ sudarytą lizingo sutartį nepagrįstas, kadangi atsakovas sumokėjęs įmokas lizingo bendrovei, neįgijo nuosavybės teise jokio turto. Atsakovas 2008-01-24 nutraukė Lizingo sutartį, o automobilis, kuriuo naudojosi atsakovas buvo Lizingo bendrovės parduotas už Lizingo sutarties įmokų grafike nurodytą likutinę jo vertę, atitikusią tikrąją automobilio rinkos vertę pardavimo metu. Lizingo sutarties nutraukimo metu atsakovo UAB „Hansa lizingas“ sumokėtos įmokos buvo lygios dėl automobilio nusidėvėjimo sumažėjusiai jo rinkos vertei, todėl atsakovas neturėjo materialinės subjektinės teisės Lizingo sutarties nutraukimo metu reikalauti sumokėtų įmokų grąžinimo iš UAB „Hansa lizingas“. Atsakovas buvo priverstas nutraukti minėtą lizingo sutartį, kadangi 2008-01-21 UAB „Hronas“ nutraukė su atsakovu 2006-07-01 sudarytą transporto priemonės nuomos sutartį Nr. 06/17. Sumažėjus pajamoms, atsakovas nebeturėjo finansinių galimybių toliau vykdyti lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Nesant ginčo dėl turto padalijimo, turto vertinimas neturėjo prasmės, todėl ieškovės patirtos turto vertinimo išlaidos neturėtų būti priskiriamos išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu (CK 3.59 str., 3.61 str., 3.62 str. 3 d., 3.127 str. 2 d., 3.156 str., 3.192 str.).
Atsiliepimas
Ieškovė D. V. atsiliepime į priešieškinį prašė tenkinti ieškinį, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, 1434,79 Lt. Kadangi ieškovė vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 1170 Lt, tai jos dalis dukros išlaikyme – 470 Lt, o atsakovo likusi dalis, t.y. 700 Lt per mėnesį. Dabartinė atsakovo turtinė padėtis suteikia jam finansinę galimybę dukros išlaikymui mokėti po 700 Lt kas mėnesį. Atsakovas neneigė, kad įmokas pagal lizingo sutartį mokėjo iš pajamų, gautų iš jo darbinės veiklos, vadinasi šios pinigų sumos turėtų būti priskiriamos sutuoktinių jungtinei nuosavybei (CK 3.60 str., 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.1009 str., 3.116 str., 3.123 str., 3.126 str., 3.127 str., 3.192 str., 3.196 str.).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja dėl nepilnametės I. V. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir išlaikymo priteisimo iš atsakovo, įvertinus poreikius bei tėvų turtinę padėtį.
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-06-18 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė:
1) Nutraukti santuoką, įregistruotą 1995-05-27 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1037, tarp D. V. ir D. V. , dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką, ieškovei palikti pavardę – V.
2) Priteisti nepilnametės dukros I. V. , gim. 1999-09-29, išlaikymui 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-09-27 iki jos pilnametystės. Išlaikymą pervesti į ieškovės banke nurodytą sąskaitą;
3) Nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su motina D. V. .
Padalinti santuokoje įgytą turtą. Priteisti ieškovei šį turtą:
Televizorių PHILIPS, mod. 29PT9417, ser. 048189, rinkos vertė 800 Lt;
Šaldytuvą GORENJE, tipas Xzs., mod. K87clb, aer. 645815, ser. 24930004, rinkos vertė 900 Lt;
Kompiuterį, monitorių, klaviatūrą , rinkos vertė - 500 Lt;
Skalbimo mašiną ELEKTROLUX, mod. EWS 1021, rinkos vertė 1120 Lt;
Spintelių komplektą: vieną pastatomą ir 2 pakabinamas spinteles, rinkos vertė – 840 Lt;
Staliuką rinkos vertė - 140 Lt;
Automobilį MOSKVICH, valst Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas 397113, rinkos vertė 200 Lt;
Virtuvės baldų komplektą, rinkos vertė 2000 Lt;
Miegamojo baldų komplektą, rinkos vertė 1500 Lt;
Kompiuterio stalą, rinkos vertė 250 Lt;
Dulkių siurblį, rinkos vertė 250 Lt;
Svetainės baldų komplektą „Andrea“, kurį sudaro trivietė sofa lova ir du foteliai, rinkos vertė 3150 Lt. Viso turto už 11650 Lt.
DVD grotuvą PHILIPS, mod. 720SA, ser. VNID0439027398, rinkos vertė 300 Lt;
Televizorių LG , mod. CF-21B80, gam.Nr.803KT02741, rinkos vertė 100 Lt;
13699,98 Lt įmokų (3700 Lt pradinis įnašas ir 10629,98 Lt einamosios įmokos) pagal 2006-05-10 tarp D. V. ir UAB „Hansa lizingas“ sudarytą lizingo sutartį Nr. LT 032821. Viso turto už 14099,98 Lt.
7) Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5516,65 Lt kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį.
8) Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 302,50 Lt žyminio mokesčio ir 1527 Lt bylinėjimosi išlaidų.
9) Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 61,50 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą nutraukti santuoką bei 500 Lt už teisinę pagalbą.
10) Priteisti iš ieškovės ir atsakovo į valstybės biudžetą po 211,50 Lt už priteistą turtą.
Teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo priteisti atsakovui svetainės baldų komplektą „Andrea“, kurį sudaro trivietė sofa lova ir du foteliai, rinkos vertė 3150 Lt, atsižvelgė į atsakovo nurodytus argumentus priešieškinyje, kad atsakovui neturint pastovios gyvenamosios vietos, šis turtas nėra reikalingas, daikto pervežimas, saugojimas pakenktų pačiam daiktui. Ieškovei kartu gyvenant su dukra, šis turtas svetainėje yra reikalingas. Teismas nustatė, kad šalys kartu negyvena, santuoka faktiškai iširusi. Abi šalys sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas dėl šios priežasties daugiau aplinkybių netyrė ir santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas nustatyti šalių dukros gyvenamąją vietą su ieškove, vaiko motina. Teismas pažymėjo, jog ginčas kilo dėl vaiko išlaikymo dydžio. Teismas nustatė, jog atsakovas dirba, jo pajamos per mėnesį siekia apie 5000 Lt. Nors ieškovė teigė, kad šiuo metu nedirba, mokosi specialybės pagal Darbo biržos siuntimą, tačiau įrodymai pateikti apie mokymąsi tik iki 2007-07-31. Teismas iš pažymos apie asmens įmokas Sodros duomenų bazėje nustatė, kad ieškovės ketvirčio atlyginimas yra 3110 Lt. Teismas konstatavo, kad atsakovo materialinė padėtis šiuo metu yra geresnė, todėl didesnė išlaikymo našta turi atitekti vaiko tėvui, byloje atsakovui, tačiau ieškovė privalo vaiko išlaikymui skirti ne mažiau kaip 400 Lt į mėnesį. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie išlaidas nepilnametei dukrai bei papildomas išlaidas sveikatos ar kitoms problemoms spręsti, tuo tarpu atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek priešieškinyje, bei posėdžio metu nurodė, kad jis pastoviai skiria lėšas dukros poreikiams tenkinti, perka reikalingus daiktus, susitinka su dukra, susitikimų metu maitina vaiką, t.y. tėvas nenusišalinęs nuo vaiko išlaikymo, jo auklėjimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė šių aplinkybių nepaneigė. Teismas padarė išvadą, jog šalių dukros poreikių tenkinimui turi pakakti 1000 Lt mėnesiui. Teismas, pažymėjęs, kad atsakovas pats nori dukrai skirti lėšų tiesiogiai bendravimo su ja metu ar kitomis progomis, ieškovės prašymą priteisti dukros išlaikymu iš atsakovo po 700 Lt į mėnesį sumažino iki 600 Lt.
Teismas konstatavo, jog pagrindinis ginčas tarp šalių iškilo dėl 13699,98 Lt įmokų (3700 Lt pradinis įnašas ir 10629,98 Lt einamosios įmokos) pagal 2006-05-10 tarp D. V. ir UAB „Hansa lizingas“ sudarytą lizingo sutartį Nr. LT032821, pagal kurią atsakovas mokėjo įmokas automobiliui Honda Civic, kėb. Nr. JHMFD15706S206570, įsigyti. Teismas nustatė, kad atsakovas gera valia 2008-01-24 sudarė susitarimą Nr. LT032821/SN dėl šios sutarties nutraukimo. Teismas konstatavo, jog atsakovo argumentai, kad jam nutraukus Lizingo sutartį nebuvo grąžinti pinigai, turtas neperėjo jo nuosavybėn ir kad su darbdaviu buvo sudaryta sutartis dėl pinigų jam mokėjimo ne kaip darbo užmokesčio, o automobiliui įsigyti, teisiškai nėra pagrįsti. Teismas padarė išvadą, kad, jei nebūtų santuoka nutraukiama, išmokėjus įsigyjamo daikto kainą, automobilis būtų jungtinė nuosavybė. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad iki daikto kainos už jį išmokėjimo, tam skirtos lėšos, įmokos, taip pat išsaugo šią formą, tai yra priklauso jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Dėl šios priežasties teismas 13699,98 Lt įmokų pagal minėtą lizingo sutartį įtraukė į sutuoktinių bendrą dalinto turto balansą. Teismas nustatė, kad dėl kito santuokos metu įsigyto turto ir jo kainos ginčo nekilo. Teismas konstatavo, jog viso turto sutuoktiniai bendra jungtine nuosavybe įsigijo už 25749,98 Lt. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalių nepilnametis vaikas paliekamas gyventi su motina, ieškove, tenkino ieškovės prašymą turtą dalinti nelygiomis dalimis: ieškovei paskirti 2/3 dalis turto, pinigine išraiška už 17666,65 Lt, atsakovui – 1/3 dalį turto, pinigine išraiška už 8583,33 Lt. Teismas, pažymėjęs, kad šioje byloje santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisė bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis (CK 2.14 str. 1 d., 3.26 – 3.30 str., 3.35 str., 3.36 str., 3.60 str., 6.61 str., 3.85 str., 3.88 str. 1 d. 5 p., 3.92 str., 3.109 str., 3.117 str., 3.123 str., 3.169 str. 3 d., 3.192 str. 2 d., 3.200 str., 3.210 str., 6.567 str., CPK 93 str. 1 d.).
Atsakovas D. V. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-06-18 sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, nepriskirti 13699,98 Lt įmokų pagal 2006-05-10 tarp atsakovo ir UAB „Hansa lizingas“ sudarytą lizingo sutartį Nr. LT032821 bendrajai jungtinei nuosavybei, nepriteisti šių įmokų atsakovui ir nepriteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5516,65 Lt kompensacijos už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą, perskirstant pagal CPK taisykles atitinkamai proceso šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir priteisti iš ieškovės žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo šalių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą, iš esmės pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, ir netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias lizingo sutartis, bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto nustatymą bei jo padalijimą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog 13699,98 Lt įmokos pagal 2006-05-10 lizingo sutartį yra bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas netinkamai taikė CK 3.116 str. 1 d. bei 3.88 str. ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažino pagal lizingo sutartį atsakovo sumokėtas 13699,98 Lt įmokas, t.y. atsakovo išlaidas, nors jos nepriskirtinos nei santuokos metu sutuoktinių įgytam turtui nei turtinėms teisėms, kurios gali būti dalinamos, todėl jos negalėjo būti įtrauktos į bendrą sutuoktinių turto balansą ir padalintos, nutraukiant santuoką. Be to, teismas padalino neegzistuojantį tariamą turtą, kadangi, vykdant lizingo sutartį, atsakovo lizingo bendrovei sumokėtos įmokos atsakovui nebuvo išmokėtos ar grąžintos. Tai patvirtino byloje esantis UAB „Hansa lizingas“ 2008-05-07 pranešimas teismui. Iš teismo sprendimo nėra aišku, ką teismas priskyrė dalintinam turtui – atsakovo pagal lizingo sutartį sumokėtas įmokas (atsakovo išlaidas) ar atsakovo pagal automobilio nuomos sutartį iš UAB „Hronas“ gautas lėšas, iš kurių buvo sumokėtos minėtos įmokos. Teismo išvada, jog atsakovo lėšos įmokoms pagal lizingo sutartį susijusios su jo darbine veikla, todėl šios įmokos trauktinos į sutuoktinių dalintino turto balansą, yra visiškai nesuprantama ir priimta, netinkamai aiškinant CK 3.88 str. 1 d. 5 p. Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad įmokas pagal lizingo sutartį atsakovas mokėjo iš lėšų, gautų iš UAB „Hronas“ pagal sudarytą transporto priemonės nuomos sutartį. Nors ir išmokėtos atsakovui, visos lėšos buvo panaudotos lizingo įmokoms mokėti. Šis automobilis buvo vienintelė sutuoktinių naudojama transporto priemonė, todėl buvo naudojamas ne tik atsakovo asmeninėms ar darbo reikmėms, bet ir šeimos poreikiams tenkinti. Ši aplinkybė patvirtino, kad atsakovas visas iš UAB „Hronas“ pagal automobilio nuomos sutartį gautas pajamas išleido, panaudodamas bendrų sutuoktinių interesų tenkinimui.
2) Ieškovė patikslintu ieškiniu atsisakė nuo reikalavimo įtraukti atsakovo sumokėtas 13699,98 Lt dydžio įmokas į bendrą sutuoktinių turto balansą, tokiu būdu pripažindama, jog šios įmokos negali būti laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovė prašė sumažinti atsakovui tenkančią dalį iš bendro turto 13699,98 Lt suma, remdamasi CK 3.123 str. 4 d., tačiau būtinųjų sąlygų šiai nuostatai taikyti teismas nenustatė. Lizingo sutartis savo prasme yra nuomos sutartis, o ne pirkimo – pardavimo sutartis, t.y. nuosavybės teisę pagal lizingo sutartį atsakovas būtų įgijęs tik po visos automobilio kainos sumokėjimo, o iki to momento atsakovas turėjo tik prievolę atlikti mokėjimus pagal lizingo sutartį, bet ne nuosavybės teisę į automobilį ar sumokėtas įmokas už teisę valdyti ir naudotis automobiliu. Dėl šios priežasties neteisinga teismo išvada, jog iki daikto kainos už jį išmokėjimo tam skirtos lėšos priklauso jungtinei sutuoktinių nuosavybei ir gali būti įtraukiamos į bendrą sutuoktinių turto balansą. Be to, teismas nevertino aplinkybės, kad išmokėjus įsigyjamo turto kainą, nuosavybės teise įgyjamas automobilis nėra lygus visų pagal lizingo sutartį sumokėtų įmokų vertei. Teismas taip pat nevertino ir visiškai nepasisakė dėl atsakovo įrodymų ir argumentų apie tai, kad lizingo sutarties nutraukimo metu atsakovo UAB „Hansa lizingas“ sumokėtos įmokos buvo lygios dėl automobilio nusidėvėjimo sumažėjusiai jo rinkos vertei, todėl atsakovas neturėjo materialinės subjektinės teisės reikalauti sumokėtų įmokų grąžinimo.
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-06-18 sprendimą nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo šalių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto nustatymą bei jo padalijimą. Tai, kad apeliantui nepatinka teismo sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą tinkamu faktinių aplinkybių nustatymu, vadovaujantis procesinės teisės normomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus pagal CPK 270 str.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog 13699,98 Lt įmokos pagal 2006-05-10 lizingo sutartį yra bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas tinkamai taikė CK 3.116 str. 1 d. bei 3.88 str. ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažino pagal lizingo sutartį atsakovo sumokėtas 13699,98 Lt įmokas. Aplinkybės, kad atsakovas be ieškovės žinios 2008-01-24 nutraukė su UAB „Hansa lizingas“ sudarytą lizingo sutartį Nr. LT032821 (b.l. 136, 140,147, 148) ir tokiu būdu prarado visas pagal šią sutartį įmokėtas 13699,98 Lt pinigines lėšas, sukūrė teisines pasekmes, nes atsakovas pažeidė prievolę būti lojaliam ir bendradarbiauti, sprendžiant santuokos metu įgyto turto klausimus su sutuoktine. Tokie atsakovo kalti veiksmai ir vienasmeniškas sprendimas nutraukti lizingo sutartį sukūrė jam pareigą kompensuoti ieškovei, kaip sutuoktinei, bendro šalių turto masės sumažėjimą. Aplinkybės, kad 2008-01-21 UAB „Hronas“ nutraukė su atsakovu 2006-07-01 sudarytą transporto priemonės nuomos sutartį Nr. 06/17, kad atsakovas neturėjo materialinės subjektinės teisės reikalauti sumokėtų lizingo įmokų grąžinimo, neatleido atsakovo nuo pareigos būti lojaliam ir bendradarbiauti, sprendžiant santuokos metu įgyto turto klausimus su sutuoktine, tuo užtikrinant bendro jungtinio turto masės stabilumą ir šeimos poreikius. Pažymėtina, kad pats apeliantas pripažino apeliaciniame skunde, kad lizingo objektas - automobilis - buvo vienintelė sutuoktinių naudojama transporto priemonė, kuri buvo naudojama ne tik atsakovo asmeninėms ar darbo reikmėms, bet ir šeimos poreikiams tenkinti.
Akivaizdu, kad pagal lizingo sutartį atsakovo sumokėtos 13699,98 Lt įmokos yra susijusios su atsakovo gautomis su darbo teisiniais santykiais susijusiomis išmokomis ir jos turi būti įtrauktos į bendrą sutuoktinių turto balansą (b.l. 63, 64). Juolab, kad atsakovas pagal 2006-05-10 lizingo sutartį valdytą automobilį buvo išnuomavęs savo darbdaviui ir gavo nuomos mokestį (b.l. 64), kuris irgi priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei. Atsakovas neginčijo šių aplinkybių, todėl jo argumentas, kad atsakovo lėšos įmokoms pagal lizingo sutartį nėra susijusios su jo darbine veikla, yra teisiškai nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ir išaiškino CK 3.88 str. 1 d. 5 p., nes atsakovas nepaneigė santuokos metu įgyto turto prezumpcijos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nė vienu patikslintu ieškiniu (b.l. 107-111; 165-169) nėra atsisakiusi nuo reikalavimo įtraukti atsakovo sumokėtas 13699,98 Lt dydžio įmokas į bendrą sutuoktinių turto balansą, nes pripažino, jog šios įmokos turi būti laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Ieškovė pagrįstai prašė sumažinti atsakovui tenkančią dalį iš bendro turto 13699,98 Lt suma, nes yra visos būtinosios sąlygos CK 3.123 str. 4 d. nuostatai taikyti: dėl atsakovo, kaip sutuoktinio, aplaidumo, pažeidus prievolę būti lojaliam ir bendradarbiauti, sprendžiant santuokos metu įgyto turto klausimus kartu su ieškove, kaip sutuoktine, sumažėjo bendras sutuoktinių turto balansas. Tai, kad lizingo sutartis savo prigimtimi yra finansinės nuomos sutartis, nepanaikino ieškovės, kaip sutuoktinės, teisių į pinigines lėšas, kurios buvo sumokėtos iš bendro sutuoktinių turto.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iki daikto kainos už jį išmokėjimo tam skirtos lėšos priklauso jungtinei sutuoktinių nuosavybei ir turi būti įtrauktos į bendrą sutuoktinių turto balansą.
Tai, kad, išmokėjus įsigyjamo turto kainą, nuosavybės teise įgyjamo automobilio vertė nėra lygi visų pagal lizingo sutartį sumokėtų įmokų vertei, kad lizingo sutarties nutraukimo metu atsakovo UAB „Hansa lizingas“ sumokėtos įmokos buvo lygios dėl automobilio nusidėvėjimo sumažėjusiai jo rinkos vertei, neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui. Šiuo atveju teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kad atsakovas be ieškovės žinios 2008-01-24 nutraukė su UAB „Hansa lizingas“ sudarytą lizingo sutartį Nr. LT032821 ir tokiu būdu prarado visas pagal šią sutartį įmokėtas 13699,98 Lt pinigines lėšas. Kadangi atsakovas kaltas dėl šių pasekmių, todėl sumokėtos 13699,98 Lt dydžio įmokos buvo pagrįstai įtrauktos į bendrą sutuoktinių turto balansą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, tinkamai pritaikydamas proporcingumo principą. Kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 3.26 str., 3.27 str.; CPK 80 str., 93 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 270 str., 313 str., 320 str., 328 str., 376 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovui nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas turi atlyginti ieškovei 1770 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo D. V. 1770 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės D. V. naudai.