Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. (toliau – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimo, V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu V. G. buvo pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje ir nubausta 70 eurų bauda už tai, kad 2016 m. birželio 8 d. apie 21 val., būdama neblaivi viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) , daugiabučio namo pirmo aukšto laiptinės aikštelėje, buvo agresyviai nusiteikusi ir vartojo įvairius necenzūrinius žodžius I. P. atžvilgiu. Tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nesutikdama su priimtu nutarimu, V. G. jį apskundė Marijampolės rajono apylinkės teismui prašydama panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi V. G. skundo netenkino, konstatuodamas, jog įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad V. G. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, sudėtis.Pareiškėja V. G. apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.Skunde nurodė, jog byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos kaltę pagal ATPK 174 straipsnį. Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra patvirtinančio dokumento, kad ji buvo neblaivi. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog iš byloje esančių liudytojų paaiškinimų matyti, kad jų paaiškinimai yra skirtingi. Pareiškėjos teigimu, apklaustas šioje byloje liudytojas R. S. patvirtino, kad buvo 2016 m. birželio 8 d. apie 21 val. 30 min. daugiabučio namo laiptinėje, girdėjo triukšmą, tačiau jokių keiksmų negirdėjo. Liudytojas D. M. apie konfliktą iš viso nieko nežino. Liudytoja R. M. nurodė, jog girdėjo triukšmą, tačiau keiksmų negirdėjo. Policijos patrulis A. I., pagal Marijampolės AVPK budinčiojo nurodymą pagal I. P. pranešimą buvo atvykęs į mūsų namą, kalbėjosi su I. P., tačiau ji pareigūnui skundėsi dėl tariamo triukšmo pareiškėjos bute, tačiau ne dėl to, kad V. G. ją būtų keikusi. Apklaustas teismo posėdžio metu pareigūnas A. S. nurodė, kad pasakyti jog pareiškėja keikė I. P. - negali. Skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėjos atžvilgiu I. P. kerštaudama yra iškvietusi policiją ne kartą. Tai vyksta todėl, kad ji davė parodymus prieš I. P. sūnų, kuris to pasėkoje buvo pripažintas teismo kaltu ir nuteistas. Pareiškėjos įsitikinimu, tyrėjas R. B., priimdamas jos atžvilgiu aiškiai neteisingą nutarimą ir nubausdamas ją pinigine bauda už tai, ko nepadarė, visiškai nesivadovavo ATPK 257 straipsniu, deklaruojančiu, kad pareigūnas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Pareigūnas priimdamas, kaip besąlygiškai teisingus ir taip suteikdamas prioritetą, suinteresuoto asmens I. P. bei jos draugės I. R. paaiškinimus, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, paaiškinimus vertindamas, kaip asmens siekimą išvengti administracinės atsakomybės, neatkreipė dėmesio į akivaizdžius prieštaravimus I. P., I. R. bei eilės aukščiau paminėtų liudytojų parodymuose.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė, atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V. G. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK), spręstina ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, kad būtų sušvelninta pažeidėjui atsiradusi atsakomybė. Taigi, įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punkte nustatyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tais atvejais, kai ANK straipsnyje už administracinį nusižengimą nustatyta švelnesnė administracinė nuobauda negu ATPK, arba švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK nustatyta papildoma nuobauda, arba ANK nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors ATPK buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos, taip pat kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų), taip pat kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK.Minėto Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Pažymėtina, jog ATPK 174 straipsnio sankcija numato baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų, o atitinkamai ANK 481 straipsnio 1 dalis – baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Atsižvelgiant į tai, kad įsigaliojus ANK nebelieka galimybės asmeniui taikyti administracinio arešto, nagrinėjamu atveju V. G. veiksmai turėtų būti perkvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnį.Pareiškėja V. G. apeliaciniame skunde neigia padariusi ATPK 174 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą nurodydama, kad jos kaltė nėra patvirtinta byloje surinktais neginčijamais įrodymais. Aukštesnysis teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą šiuo aspektu.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė administracine tvarka nubausta V. G., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl V. G. kaltės padarius ATPK 174 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutartį, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Apeliaciniame skunde nėra jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad V. G. būdama neblaivi, viešoje vietoje - daugiabučio namo pirmo aukšto laiptinės aikštelėje - buvo agresyviai nusiteikusi ir vartojo įvairius necenzūrinius žodžius I. P. atžvilgiu, tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pareigūno A. I. 2016 m. liepos 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atvykus pagal iškvietimą į konflikto vietą juos pasitiko I. P., kuri nurodė, jog 1 bute girtaujama ir triukšmaujama. Nuėjus prie minėto buto, duris atidarė moteris, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, bute buvo daug žmonių, kurie vartojo alkoholį, neblaivūs šūkavo. Išėjus į laiptinę, iš buto išėjo duris atidariusi moteris, kuri pradėjo garsiai rėkauti, keikti I. P. necenzūriniais žodžiais : „žiūrkė“, „kalė“ (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 16059423877, b. l. 14). Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas A. I. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes bei kategoriškai nurodė, jog V. G. akivaizdžiai buvo neblaivi, svirduliavo, nerišliai kalbėjo, jautėsi alkoholio kvapas, o išėjusi į laiptinę vartojo necenzūrinius žodžius, rėkė laiptinėje (b. l. 28 -29). Tas pačias aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė ir policijos pareigūnas A. S. (b.l. 29). Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų A. I. ir A. S. duotais paaiškinimais, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra duomenų, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde nurodė, jog nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra patvirtinančio dokumento, kad ji buvo neblaivi bei teigiama, kad byloje esančių liudytojų paaiškinimų yra skirtingi, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, kad nei ATPK 174 straipsnio sudėtis, nei ATPK 32 straipsnis, kuriame neblaivumas vertinamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, konkretaus girtumo laipsnio nustatymo nereikalauja. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek apklausti policijos pareigūnai, tiek teismo posėdžio metu liudytojais apklaustos I. P. (b. l. 35), R. M. (b. l. 27), I. R. (b. l. 36), K. S. (b. l. 28) patvirtino, kad 2016 m. birželio 8 d. V. G. buvo neblaivi ir jų gyvenamo namo laiptinėje triukšmavo, vartojo necenzūrinius žodžius I. P. atžvilgiu, dėl keliamo triukšmo į laiptinę susirinko ir kiti namo gyventojai, buvo kviečiama policija. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi minėtų liudytojų parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs bei neprieštaraujantys bylos medžiagai, tyrimo metu surinktiems nenuginčytiems faktiniams duomenims.Pareiškėjos V. G. įsitikinimu, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjas R. B., priėmė jos atžvilgiu aiškiai neteisingą nutarimą ir nubaudė ją pinigine bauda už tai, ko nepadarė, tačiau aukštesnysis teismas šiuos skundo argumentus, atmeta kaip nepagrįstus. Aukštesnysis teismas pažymi, jog byloje surinktų įrodymų visuma, pakankama daryti pagrįstą išvadą, kad V. G. kėlė triukšmą gyvenamojo namo laiptinėje, sutrikdė namo gyventojų įprastinę gyvenimo eigą, buvo girdėti netgi butuose, gyventojai dėl triukšmo išėjo į laiptinę pasiaiškinti, kas vyksta, buvo kviečiami policijos pareigūnai ir šios aplinkybės rodo, kad buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis bei padarytas V. G. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas, jo kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Vien tai, kad V. G. nesutinka su skundžiamoje nutartyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodama byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindama, nėra pagrindas tenkinti jos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.Pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog necenzūriniai žodžiai ir gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. G. padarė vieną tyčinį administracinį nusižengimą, savo kaltę kategoriškai neigė, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Aukštesnysis teismas atsižvelgęs bei įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti V. G. paskiriant mažesnę nuobaudą nei numatytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje sankcijos vidurkis. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. už V. G. veiksmus ANK numatyta atsakomybė yra švelnesnė, nei numatyta ATPK, kuris galiojo pažeidimo padarymo metu, todėl yra pagrindas jos padarytą veiką perkvalifikuoti ir paskirti nuobaudą atitinkamo ANK straipsnio sankcijos ribose, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis keičiama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2, 3 punktu, 4 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį pakeisti:

V. G. padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 174 straipsnį perkvalifikuoti į administracinį nusižengimą pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 70 Eur (septyniasdešimt eurų) baudą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.