- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-28
- Bylos Nr.
- e2S-1022-259/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00291-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- kooperatinės bendrovės „Kauno kredito unija“
- Ieškovas
- V. L.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės kooperatinės bendrovės „Kauno kredito unija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovei kooperatinei bendrovei „Kauno kredito unija“ dėl dalies negrąžinto indėlio ir nario mokesčio priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga „Indėlių ir investicijų draudimas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. L. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės KB „Kauno kredito unija“ 753,09 Eur negrąžintą indėlio dalį, įskaitant nario mokestį, 5 proc. metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. 2019 m. kovo 25 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kuriame prašė civilinę bylą nutraukti. Nurodė, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Taip pat ieškovė prašė nepriteisti iš jos atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes ji buvo suklaidinta pačios atsakovės, pateikiant jai atsakymą į 2018 m. kovo 7 d. pareiškimą. Jeigu atsakovė būtų pateikusi ieškovės atstovei advokatei M. L. atsakymus į pretenzijas, kurios buvo siųstos du kartus, bei kartu pateikusi įrodymus, kurie teisme gauti tik 2019 m. kovo 18 d., tuomet ieškovė būtų nesikreipus į teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartimi nutarė priimti ieškovės V. L. ieškinio atsakovei KB „Kauno kredito unija“ atsisakymą ir civilinę bylą Nr. e2-4056-1041/2019 nutraukti; grąžinti ieškovei 6,38 Eur žyminį mokestį; bylinėjimosi išlaidų šalims viena iš kitos nepriteisti.
4. Teismas, nenustatęs duomenų, kad ieškovės ieškinio atsisakymas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, ir ieškovei pareiškime nurodžius, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, sprendė, jog ieškinio atsisakymas priimamas ir byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
5. Teismas, įvertinęs šalių procesinį elgesį, sprendė, jog šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos. Teismas neįžvelgė ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir savalaikės įrodinėjimo pareigos nevykdymo, nes procesas vyko bendradarbiavimo principu ir siekiant kuo objektyviau ir išsamiau išaiškinti byloje tiesą.
Šalies argumentai
6. Teismas nurodė, kad ieškovė, kuri yra garbaus amžiaus ((duomenys neskelbtini) gimimo), prieš 2019 m. sausio 8 d. pateikdama ieškinį teismui, su 2018 m. kovo 7 d. pareiškimu kreipėsi į atsakovę, o jos atstovė advokatė – su 2018 m. birželio 26 d. pretenzija Nr. 442, kad būtų grąžintas (išmokėti) ieškovės indėlis ir palūkanos arba pateikti išsamūs paaiškinimai apie tai, kodėl nėra galimybės tai padaryti. Atsakovė išsamius buhalterinius dokumentus pateikė tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, išreikalavus teismui 2019 m. kovo 4 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi, ieškovės atstovės prašymu.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo vertinimu, būtent šių buhalterinių duomenų savalaikis negavimas sąlygojo ieškovės ir jos atstovės nevisapusišką situacijos suvokimą ir atitinkamai kreipimąsi į teismą. Ieškovė 2019 m. kovo 18 d. gavusi trūkstamus dokumentus, operatyviai 2019 m. kovo 25 d. pateikė teismui prašymą dėl ieškinio atsisakymo, nurodydama, kad jei būtų gavusi visus dokumentus kartu su atsakymu į pretenzijas, kurios buvo siųstos du kartus, ji nebūtų pateikusi ieškinio.
8. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo, įvertinus ir ieškovės garbų amžių, pripažinti, kad pastaroji elgėsi nesąžiningai ar piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, priešingai, ji stengėsi išspręsti kilusį ginčą ikiteisminiu būdu, tačiau dėl atsakovės neišsamios informacijos pateikimo teko kreiptis į teismą, dėl ko abi šalys patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovė, kuri yra juridinis asmuo, ir kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, turi prisiimta iš to kilusias teismines pasekmes – bylinėjimosi išlaidų praradimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskirajame skunde atsakovė KB „Kauno kredito unija“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta bylinėjimosi išlaidų šalims viena iš kitos nepriteisti, ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti KB „Kauno kredito unija“ iš ieškovės V. L. 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme; priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismo sprendimas nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atsakovei iš ieškovės, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais, yra nepagrįstas, neatitinkantis nutartyje nurodyto ir faktinio bylos šalių procesinio elgesio, neįvertinus šių principų taikymui svarbių bylos šalių elgesio faktinių aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl šalių tinkamo elgesio, svarbu tai, jog ieškovę atstovavo kvalifikuotas teisininkas - advokatė. Ieškovės atstovė (advokatė), prieš teikdama teismui ieškinį, privalėjo įsitikinti ieškovės nurodytų ieškinį pagrindžiančių aplinkybių tikrumu, t. y. įsitikinti, kad ieškovės nurodomos aplinkybės ieškiniui pagrįsti yra atitinkančios faktines aplinkybes. Prieš teikiant ieškinį teismui, ieškovė buvo gavusi atsakovės 2018 m. sausio 15 d. pažymą, su detaliai nurodytais mokėjimais pagal terminuotus indėlius (įskaitant indėlio ir palūkanų sumas). Taigi, ieškovės atstovė, prieš rengiant ir teikiant teismui ieškinį, turėjo visus būtinus duomenis, kurie sudarė pagrindą pasidaryti vienareikšmišką išvadą, jog tokio turinio ieškinys neturi jokio pagrindo, o ne pasikliauti vien ieškovės žodžiu pateikta informacija dėl negrąžintų pinigų.
9.2. Teismas, taikydamas CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas, nutartį motyvavo ir tuo, kad ieškovė yra garbaus amžiaus (1938 m. gimimo), tačiau apeliantės nuomone, ieškovės amžius šiuo atveju neturi jokios įtakos ir reikšmės sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo, nes ieškovė ne pati surašė ieškinį ir vedė bylą, o atstovaujama kvalifikuotos atstovės - advokatės. Advokatė, būdama savo srities specialistė, turėjo suprasti ir paaiškinti savo atstovaujamajai, kad tokio turinio ieškinys a priori yra nepagrįstas.
9.3. Skundžiamoje nutartyje nurodomi motyvai neatitinka faktinių šalių procesinio elgesio aplinkybių, pateikiami iškraipant bylos proceso eigą, dirbtinai, be jokio pagrindo atsakomybės naštą perkeliant išimtinai vien tik atsakovei. Ieškovė niekada, nei prieš bylos iniciavimą, nei ieškinyje, nei šalims apsikeičiant paruošiamaisiais procesiniais dokumentais, nei iki bylos paskyrimo nagrinėti teismo posėdyje neprašė pateikti (išreikalauti) kokius nors buhalterinius dokumentus. Ieškovė visus dokumentus, kaip šalis, gavusi pinigų išmokėjimą ir valdanti banko atsiskaitomąją sąskaitą, turėjo bei galėjo pateikti atstovei (advokatei). Ieškovė ieškinį kildino tik dėl vieno terminuoto indėlio (2016-10-31). Su šiuo indėliu ir pajais susiję visi buhalteriniai dokumentai atsakovės buvo pateikti su atsiliepimu į ieškinį. Atsakovės 2018-01-15 atsakymu bei atsakymu į 2018-03-07 pareiškimą ieškovė bei jos atstovė turėjo visą išsamią informaciją apie atsakovės atsiskaitymą su ieškove. Atsakovės 2019-03-18 teismui pateikti archyviniai buhalteriniai dokumentai jokiu priežastiniu ryšiu nesusiję su ieškovės atsisakymu nuo ieškinio.
9.4. Teismo nutartyje nurodyti motyvai, jog pačios atsakovės elgesys nulėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, dėl ko atsakovė turi prisiimti iš to kilusias teismines pasekmes, yra nepagrįsti, kadangi, apeliantės nuomone, šiuo atveju pati ieškovė, veikdama per savo atstovę (advokatę), pateikė nepagrįstą ieškinį ir taip piktnaudžiavo procesu, o atitinkamai atsakovės pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš ieškovės.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimo, ieškovei atsisakius ieškinio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas paliko šalims, grąžino ieškovei 6,38 Eur žyminio mokesčio dalį.
13. Byloje nustatyta, kad nagrinėjama civilinė byla baigta nepriimant sprendimo dėl šalių ginčo esmės - ieškovei atsisakius reikalavimų atsakovei, byla nutraukta. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių (šiuo atveju atsakovės) turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, padarė išvadą, jog nėra pagrindo ieškovės veiksmus pareiškiant ieškinį pripažinti nesąžiningais, priešingai, ji stengėsi išspręsti kilusi ginčą ikiteisminiu būdu, tačiau atsakovės neišsamus informacijos pateikimas sąlygojo kreipimąsi į teismą, todėl atsakovė turi prisiimti iš to kilusias pasekmes – bylinėjimosi išlaidų praradimą. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada neturi pagrindo sutikti.
14. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
15. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
16. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015, 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).
17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovė, atstovaujama advokatės, 2019 m. sausio 8 d. pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės KB „Kauno kredito unija“ 753,09 Eur negrąžintą indėlio dalį, įskaitant nario mokestį. Ieškinio faktinį pagrindą grindė tuo, kad ieškovė su atsakove 2016 m. spalio 31 d. sudarė terminuoto indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau indėlio suma ir priskaičiuotos palūkanos bei papildomas pajinis įnašas sutarties pabaigos dieną, t. y. 2018 m. sausio 31 d., nebuvo pervesti į ieškovės einamąją sąskaitą. Dėl to ieškovė 2018 m. kovo 7 d. pareiškimu, o jos atstovė 2018 m. birželio 26 d. pretenzija Nr. 442 kreipėsi į atsakovę, ragindamos išmokėti ieškovei 3 071,37 Eur pagal terminuoto indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 28 d. atsakovė grąžino ieškovei dalį indėlio – 2 347,28 Eur, o likusi neišmokėta indėlio dalis ir nario mokestis sudaro 753,09 Eur.
18. Tačiau, kaip patvirtina prie ieškinio pateiktas išrašas iš ieškovės einamosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus terminuoto indėlio sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) terminui, t. y. 2018 m. sausio 31 d., terminuoto indėlio ir priskaičiuotų palūkanų suma - 2 471,33 Eur, bei papildomo pajaus suma – 475,95 Eur, atsakovės buvo pervesti į minėtą ieškovės einamąją sąskaitą. Kadangi sąskaitoje laisvai disponuojam pinigų suma 2018 m. sausio 31 d. sudarė 5 418,62 Eur, ieškovė tą pačią dieną nuėmė iš sąskaitos 3 071,34 Eur, o 2018 m. rugsėjo 28 d. jai buvo išmokėta likusi sąskaitoje pinigų suma – 2 347,28 Eur, ką patvirtina tiek minėtas sąskaitos išrašas, tiek 2018 m. sausio 31 d. ir 2018 m. rugsėjo 28 d. grynųjų pinigų išmokėjimo kvitai su ieškovės parašais.
19. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog įsiskolinimų atsakovė ieškovės atžvilgiu, pastarajai kreipiantis į teismą su ieškiniu, neturėjo. Pažymėtina, jog ieškinio faktinį pagrindą sudarė aplinkybės tik dėl atsakovės tariamai neišmokėto indėlio pagal tarp šalių 2016 m. spalio 31 d. sudarytą ir 2018 m. sausio 31 d. pasibaigusią terminuoto indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tik išsamių atsakovės buhalterinių duomenų dėl visų ankstesnių tarp šalių sudarytų terminuotų indėlių sutarčių savalaikis negavimas sąlygojo ieškovės kreipimąsi į teismą.
20. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė turėjo žinoti, kad jai buvo išmokėta terminuoto indėlio ir palūkanų suma pagal 2016 m. spalio 31d. terminuoto indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Jos turėjimą žinoti šias aplinkybes patvirtina ant grynųjų pinigų išmokėjimo kvitų esantys ieškovės parašai. Ieškovė, pati pasirašydama kiekvieną iš šių dokumentų, negalėjo nežinoti to, jog indėliai su paskaičiuotomis palūkanos jai yra išmokėti. Vien tai, kad ieškovė dėl kokių nors tai priežasčių nežinojo, ar dėl savo garbaus amžiaus nesuprato, apie jai išmokėtas sumas, kuriomis vėliau savo iniciatyva disponavo, nepatvirtina fakto, kad apie indelių bei palūkanų išmokėjimą jai nebuvo žinoma. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad ieškovę viso proceso metu atstovavo kvalifikuotas teisininkas – advokatė, todėl prieš teikiant teismui ieškinį, advokatė privalėjo įsitikinti ieškovės nurodytų ieškinį pagrindžiančių aplinkybių tikrumu, t. y. įsitikinti, kad ieškovės nurodomos aplinkybės ieškiniui pagrįsti (ieškinio pagrindas ir dalykas) yra atitinkančios faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovės 2019 m. kovo 18 d. teismo pareikalavimu pateikti archyviniai buhalteriniai dokumentai yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės atsisakymu nuo ieškinio.
21. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ne dėl su atsakove susijusių priežasčių ieškovė turėjo pagrindą pareikšti reikalavimą teisme, todėl, priešingai padarytoms pirmosios instancijos teismo išvadoms, spręstina, jog ieškovei atsisakius ieškinio CPK 140 straipsnio pagrindu, byla išspręsta atsakovės naudai.
22. Šios bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo jau pradėjus bylos nagrinėjimą iš esmės, kas patvirtina atsakovės turėtų išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti reikalingumą. Atsakovė išlaidas advokato pagalbai apmokėti patyrė dėl ieškovės inicijuoto teisminio proceso, todėl atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos jai turėtų būti atlygintos.
23. Kita vertus, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas atskirojo skundo argumentams, susijusiems su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, aptaria atsakovei kompensuotinų bylinėjimosi išlaidų dydį.
24. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė jos turėtų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą, detalizaciją ir pagrindimą (prašymas Kauno apylinkės teisme gautas 2019 m. kovo 19 d., reg. Nr. DOK-34852), patvirtinančius, kad bendra suma už advokato teisines paslaugas sudaro 1 210 Eur (įskaitant pridėtinės vertės mokestį): 2019 m. sausio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą VV Nr. 596 ir 2019 m. sausio 29 d. mokėjimo nurodymą, kurie patvirtina, kad atsakovė sumokėjo advokatui 435,60 Eur už susipažinimą su ieškiniu ir atsiliepimo į ieškinį parengimą; 2019 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą VV Nr. 604 ir 2019 m. kovo 1 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinančius, kad atsakovė sumokėjo advokatui 387,20 Eur už atstovavimą 2019 m. kovo 4 d. teismo posėdyje, įskaitant kelionę iš Vilniaus; 2019 m. kovo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą VV Nr. 606 ir 2019 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinančius, kad atsakovė sumokėjo advokatui 387,20 Eur už dokumentų paiešką, surinkimą, skanavimą, įvertinimą ir pateikimą teismui.
25. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškinio sumą, proceso trukmę, atsakovei suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad byloje nagrinėtas klausimas dėl dalies negrąžinto indėlio priteisimo nebuvo labai sudėtingas, nereikalavo specialių žinių, atsižvelgiant į tą faktą, jog spręstas klausimas labiau sietinas su faktinių aplinkybių analize, o ne teisinio reglamentavimo subtilybėmis, be to, atsižvelgdamas ir į aplinkybę, jog atsakovės turėtų išlaidų dydis už advokato atstovavimą teisme bei už dokumentų, susijusių su atstovavimu byloje, parengimą viršija Rekomendacijų 8.17 ir 8.19 punktuose nurodytus maksimalius šių išlaidų dydžius, sprendžia, kad yra pagrindas atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažinti. Apeliacinės instancijos vertinimu, pagrįstomis, pakankamomis ir atitinkančiomis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus pripažįstamos atsakovės turėtos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios priteistinos iš ieškovės.
26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, neteisingai įvertino šalių procesinį elgesį, priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis), nepagrįstai atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas paliko jos sąskaita, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, iš ieškovės atsakovės naudai priteisiant 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
27. Apeliantė atskirajame skunde prašo priteisti jos turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau jas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl tokios jos išlaidos negali būti kompensuojamos.
28. Atsakovei iniciavus apeliacinį procesą, byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarties dalį, kuria nutarta bylinėjimosi išlaidų šalims viena iš kitos nepriteisti, pakeisti ir ją išdėstyti taip:
Priteisti atsakovei kooperatiniai bendrovei „Kauno kredito unija“ (juridinio asmens kodas 112046615) iš ieškovės V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.