Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-02-10 · Civilinė byla Nr. 2-1144-947/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-10
Bylos Nr.
2-1144-947/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10933-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Žeromskytė-Stanienė
Ieškovas
UAB „Kauno vandenys“
Atsakovas
R. S.
Kategorijos
  • 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1144-947/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10933-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 42.3; 42.7; (S) 114.4; 114.12; 116.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 10 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žaromskytė - Stanienė, sekretoriaujant Simonai Jarušaitei, nedalyvaujant ieškovės UAB „Kauno vandenys“ atstovui, nedalyvaujant atsakovui R. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovui R. S. dėl 1862,91 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Kauno vandenys“ 2013 m. liepos 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. S. 1862,91 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 4-6). Ieškovė nurodė, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 1999 m. liepos mėn. iki 2004 m. rugpjūčio mėn. gyveno atsakovas R. S., kuris nurodytu laikotarpiu naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis ir liko skolingas 1862,91 Lt sumą (b. l. 17-18). Aplinkybę, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis ieškovė įrodinėjo rašytiniu įrodymu – 2002 m. rugpjūčio 27 d. raštu, adresuotu UAB „Kauno vandenys“ vadovui, kurį ieškovės teigimu, pasirašė atsakovas (b. l. 20).

Atsiliepimas

Atsakovas R. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas nurodė, kad savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo, kai grįžo iš įkalinimo įstaigos, tačiau nurodytu laikotarpiu jis faktiškai gyveno kitoje gyvenamojoje vietoje (b. l. 40, 52). Atsakovas 2013 m. spalio 8 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2002 m. rugpjūčio 27 d. rašto UAB „Kauno vandenys“ nerašė ir nepasirašinėjo. Parengiamajame teismo posėdyje atsakovas prašė teismo skirti rašysenos ekspertizę, kuri, atsakovo teigimu, patvirtintų jo atsiliepimo argumentus.

Byla teismo posėdyje 2014 m. sausio 27 d. išnagrinėta iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, nedalyvaujant šalims, patenkinus ieškovės prašymą bylą nagrinėti, nedalyvaujant ieškovės atstovui (b. l. 68), taip pat į teismo posėdį neatvykus atsakovui R. S., kuriam buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą (b. l. 62, 69) (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Pagal įstatymo nustatytą bendrąją įrodinėjimo naštą, šalys turi rodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsnis). Taigi, ieškovė UAB „Kauno vandenys“ nagrinėjamu atveju privalėjo įrodyti jos teisę sukuriančius faktus, t. y. įrodyti, kad tarp šalių konkliudentinių veiksmų pagrindu buvo susiklostę vartojimo - vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 1.71, 6.173 straipsniai). Iš teismui pateikto 2002 m. gegužės 27 d. Kauno savivaldybės įmonės „Panemunės butų ūkis“ pažymėjimo duomenų nustatyta, kad atsakovas R. S. 1993 m. kovo 4 d. buvo deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Tačiau duomenų, tiesiogiai patvirtinančių, kad atsakovas gyveno minėtame bute ir faktiškai nuo 1999 m. liepos mėn. iki 2004 m. rugpjūčio mėn. naudojosi ieškovės UAB „Kauno vandenys“ teikiamomis paslaugomis, byloje nėra. Byloje yra pateikta 2002 m. rugpjūčio 27 d. prašymo kopija, kurios duomenimis remdamasi ieškovė grindžia ieškinį ir įrodinėja tarp šalių susiklosčiusius vartojimo teisinius santykius (b. l. 20), tačiau teismas kaip nepagrįstą atmeta minėtą ieškovės argumentą. Pabrėžtina, kad ieškovė nepateikė teismui 2002 m. rugpjūčio 27 d. prašymo, kuriuo ir grindžia ieškinį, originalo. Ieškovė 2014 m. sausio 8 d. pranešė teismui, kad pas ieškovę rašto originalas nėra išlikęs ir apie jo buvimo vietą ieškovei nėra žinoma. Konstatuotina, kad 2002 m. rugpjūčio 27 d. prašymo kopija, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 202 straipsniu, yra laikytina rašytiniu įrodymu su trūkumais, apie kurio įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Pabrėžtina, kad atsakovas R. S. dar 2013 m. spalio 8 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad minėtas dokumentas yra suklastotas, o 2013 m. lapkričio 27 d. parengiamajame teismo posėdyje prašė teismo skirti rašysenos ekspertizę ir nustatyti, ar atsakovas pasirašė minėtą prašymą (b. l. 52). Atsakovas aplinkybę apie tai, kad jo parašas yra suklastotas, kėlė dar tuomet, kai byloje nebuvo žinoma apie dokumento originalo nebuvimą pas ieškovę. Teismas atsakovo prašymą dėl rašysenos ekspertizės atmetė, tačiau, manydamas, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu šalys gali ginčytis dėl aplinkybių, kas pasirašė minėtą dokumentą, nutarė įpareigoti ieškovę pateikti šio dokumento originalą. Tačiau 2014 m. sausio 22 d. raštu ieškovė informavo teismą apie tai, kad ieškovė nėra išsaugojusi šio dokumento originalo (b. l. 68). Pabrėžtina, kad rašysenos ekspertizės nėra įmanoma atlikti tik pagal dokumento, kuriame yra asmens parašas, kopiją, taigi, byloje dėl objektyvių priežasčių (neišlikus dokumento originalui) nėra galimybės patvirtinti arba paneigti atsakovo atsikirtimo į ieškinį.

Išanalizavęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek įrodymų visumą, nustatęs, kad ieškinio reikalavimas iš esmės grindžiamas tik rašytiniu įrodymu su trūkumu (2002 m. rugpjūčio 27 d. prašymo originalas dėl nenustatytų priežasčių nėra išlikęs), teismas konstatuoja, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų tai, jog būtent atsakovas R. S. laikotarpiu nuo 1999 m. liepos mėn. iki 2004 m. rugpjūčio mėn. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), ir naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis. Teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė šių faktinių aplinkybių buvimą, byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina nebuvus atitinkamo fakto, t. y. naudojimosi ieškovės teikiamomis paslaugomis ginčo laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007).

Remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad ieškovės UAB „Kauno vandenys“ reikalavimas priteisti iš atsakovo R. S. 1862,91 Lt skolos už suteiktas paslaugas yra nepagrįstas, todėl yra atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atmetus ieškinį, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteistinos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą LR Teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti ieškovės UAB „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovui R. S. dėl 1862,91 Lt skolos priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė