- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-04-29
- Bylos Nr.
- 1-102-312/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Popovienė (pirm.), Vladislavas Lenčikas, Algimantas Pivoriūnas
- Nukentėjusysis
- M. B.
- Civilinis ieškovas
- G. K.
- Kaltinamasis
- R. G.
- Advokatai
- Liudmila Karvelienė
- Kategorijos
- 1.2.3.2.9Nužudymas dėl savanaudiškų paskatų (BK 129 str. 2 d. 9 p.)
- 1.2.14.5.2Plėšimas įsibrovus į patalpą (BK 180 str. 2 d.)
- 1.2.14.5.3Plėšimas panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą (BK 180 str. 2 d.)
- 1.2.29.2Kitos BK XLIII skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 1.2.3.2.2Bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas (BK 129 str. 2 d. 2 p.)
- 1.1.7.2.8Laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 51 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.3Bausmės skyrimas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 str.)
- 1.1.8.13Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.4.7Nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., gim. 1980 m. vasario 6 d., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, a. k. (duomenys neskelbtini) nevedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, teistas: 1) 1997-04-09 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 271 str. 2 d., 16 str. 2 d. 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 47¹ str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, teistumas išnykęs; 2) 2004-08-30 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. areštu 30 parų; 3) 2004-08-30 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams, 2004-12-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str., subendrinus 2004-08-30 ir 2004-08-30 nuosprendžiais paskirtas bausmes, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 mėnesiams, 2004-12-03 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę; 4) 2006-04-26 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 214 str. 1 d. areštu 25 paroms, 2006-11-21 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę; 5) 2007-01-22 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. areštu 30 parų, 2007-03-20 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę, neišnykę keturi teistumai, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 2 p., 9 p., 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 2 p., 9 p., 180 str. 2 d., 302 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis R. G. nužudė bejėgiškos būklės žmogų iš savanaudiškų paskatų, taip pat pasikėsino nužudyti žmogų iš savanaudiškų paskatų, taip pat įsibrovęs į patalpą ir panaudodamas peilį, pagrobė svetimą turtą, taip pat pagrobė asmens dokumentą.
Kaltinamasis R. G. 2006 m. kovo 2 d., apie 14.00 val., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turėdamas tikslą panaudojant fizinį smurtą pagrobti svetimą turtą, apgaulės būdu įsibrovęs į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyčia sudavė peiliu V. K., gim. 1918 m. balandžio 5 d., esančiai bejėgiškos būklės dėl senatvės, ne mažiau trisdešimt penkių smūgių į nugarą, galvą ir kaklą, padarydamas nukentėjusiajai dvylika durtinių–pjautinių žaizdų kakle, dvidešimt tris durtines–pjautines žaizdas nugaroje, iš kurių trys pereina į krūtinės ląstą su aortos ir plaučių sužalojimais, bei ne mažiau septynių smūgių ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu kietu buku daiktu, padarydamas muštinę žaizdą veide, kraujosruvas veide, kairiame raktikaulyje, kairėje mentėje, dešiniajame žaste, dėl ko nuo daugybinių durtinių-pjautinių žaizdų kakle ir nugaroje su plaučių ir aortos sužalojimais, kurie komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, V. K. mirė, bei iš buto pagrobė nukentėjusiajam M. K. priklausančius 1200,00 Lt grynųjų pinigų, padarydamas jam turtinę žalą. Tokiu būdu, R. G. tyčia iš savanaudiškų paskatų nužudė dėl senatvės bejėgiškos būklės V. K. bei, įsibrovęs į butą ir panaudojęs peilį, pagrobė jos sūnui M. K. priklausantį 1200,00 Lt vertės turtą.
Taip pat jis 2006 m. kovo 14 d., apie 9.00 val., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turėdamas tikslą panaudojant fizinį smurtą pagrobti svetimą turtą, apgaulės būdu patekęs į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyčia sudavė vieną smūgį peiliu į pilvą, ne mažiau trijų smūgių kumščiu į veidą, M. B., gim. 1944 m. vasario 13 d., traukė už rankos bei, sugriebęs rankomis už kaklo, pastarąją smaugė, padarydamas nukentėjusiajai paviršinę durtinę-pjautinę žaizdą pilvo sienoje su poodine kraujosruva aplink ją, poodinę kraujosruvą nosyje, kraujosruvas kaklo odoje, viršutinės lūpos raudonyje su viršutinių dviejų priekinių dantų vainikų panirimu, dešinio žastikaulio viršutinio galo išnirimą su didžiojo gumburo atskilimu. Po to, nuo smaugimo M. B. praradus sąmonę, pagrobė pastarajai priklausančius 650,00 Lt grynųjų pinigų, padarydamas jai turtinę žalą bei jos sūnaus M. B. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip iš savanaudiškų paskatų pasikėsino nužudyti žmogų, tačiau nusikalstamos veikos (nužudymo) nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jam pasišalinus iš buto, nukentėjusioji M. B. atgavo sąmonę. Tokiu būdu, R. G. tyčia iš savanaudiškų paskatų pasikėsino nužudyti M. B., taip pat pagrobė jos sūnaus M. B. asmens dokumentą bei, įsibrovęs į butą ir panaudojęs peilį, pagrobė nukentėjusiajai priklausantį 650,00 Lt vertės turtą.
Taip pat jis laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 18 d., 12.00 val., iki 2006 m. kovo 20 d., 15.30 val., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turėdamas tikslą panaudojant fizinį smurtą pagrobti svetimą turtą, apgaulės būdu įsibrovęs į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyčia sudavė ne mažiau keturiasdešimt keturių smūgių peiliu į krūtinę, nugarą, dešinį šoną ir kitas kūno vietas L. B., gim. 1921 m. sausio 22 d., esančiai bejėgiškos būklės dėl senatvės, padarydamas nukentėjusiajai vieną krūtinės ląstos, vieną kairio peties, keturias nugaros kairės pusės, vieną nugaros dešinės pusės durtines-pjautines žaizdas su minkštųjų audinių, tarpšonkaulinių raumenų, kairės pusės VI-o, VII-o, X-o šonkaulių, pasieninės krūtinplėvės, širdiplėvės, širdies dešinio prieširdžio, krūtininės aortos ir kairio plaučio sužalojimais bei daugybines (trisdešimt septynias) paviršines durtines-pjautines žaizdas krūtinės ląstos priekinio paviršiaus ir dešinio šoninio paviršiaus, abiejų pečių, dešinio žasto, nugaros srityse, dėl ko nuo ūmaus vidinio nukraujavimo L. B. mirė, bei iš buto pagrobė saldainių dėžutę „Asorti“ 10,00 Lt vertės ir taip tyčia iš savanaudiškų paskatų nužudė dėl senatvės bejėgiškos būklės žmogų bei įsibrovęs į butą ir panaudojęs peilį, pagrobė nukentėjusiajai priklausantį 10,00 Lt vertės turtą.
1. V. K. nužudymo bei plėšimo epizodas.
R. G. kaltu prisipažino ir pasinaudodamas savo teise, numatyta Lietuvos Respublikos BPK 272 str., teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymus dėl pareikšto kaltinimo atsisakė. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju (t. 4, b. l. 66-68, 72) R. G. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2006 metais, tikslios datos nepamena, tačiau tai gali būti, kaip nurodyta įtarime, 2006 m. kovo 2 d., jis atėjo į (duomenys neskelbtini) gatvės 13-ojo namo, Vilniuje, laiptinę ir skambino į pirmajame aukšte esančių butų duris, tačiau jų niekas neatidarė. Po to, užlipęs į antrąjį aukštą, kuriame, kiek pamena, buvo keturi butai, paskambino į pirmą pasitaikiusį butą Nr. 6. Duris atidarė labai sena moteris ir rusiškai pasiteiravo ko jis nori. Jis pastarajai pasiūlė pirkti pigaus cukraus, nors tuo metu jokio cukraus neturėjo. Tai pasakė dėl to, kad jis vartoja narkotikus, tuo metu jautėsi labai blogai ir jam būtinai reikėjo pinigų įsigyti narkotikams. Jam užėjus į butą, moteris ėmė stumti jį lauk. Eidamas į tą butą, jis turėjo tikslą ką nors pavogti, tačiau negali paaiškinti, kodėl skambino į butų duris ir laukė, kol kas nors jas atidarys. Turėjo tikslą pasižiūrėti ar bute yra vertingų daiktų ir ką nors pagrobti. Jis nereikalavo, kad moteris pati atiduotų pinigus ar kitas vertybes. Ji stovėjo tarp virtuvės ir kambario. Kai moteriškė ėmė jį stumti iš buto, jis labai supyko ir pagriebęs virtuvėje ant stalo gulėjusį peilį, tris kartus gana stipriai dūrė juo pastarajai į kaklo ir menčių sritis. Kiek iš viso smūgių sudavė peiliu tiksliai pasakyti negali, to nepamena, nes buvo apsvaigęs nuo narkotikų. Sutinka, kad smūgių galėjo būti tiek, kiek nurodyta jam paskelbtame įtarime, gerai prisimena, kad V. K. badė iš nugaros pusės. Tos moteriškės vardą ir pavardę jis sužinojo tik iš jam paskelbto įtarimo. Tame bute jis buvo vienas, o kai po jo smūgių močiutė nukrito tarp virtuvės ir kambario, jis nežiūrėjo ar ji dar gyva. Po suduotų smūgių V. K., peilį numetė virtuvėje ant grindų. Neprisimena ar peilis sulinko ar ne. Po to, kai V. K. nukrito, jis nuėjo į kambarį, kuriame atidarė prie sienos priešais įėjimą į kambarį stovėjusios sekcijos viršutinį stalčių, kuriame buvo dokumentai, kažkoks pasas, o virš jų 300,00 Lt grynų pinigų kupiūromis po 100,00 Lt, kuriuos pasiėmė. Jis neprisimena, kad tame bute dar ką nors būtų vartęs, nežino kokiu būdu ant bute rastos piniginės atsirado jo biologiniai pėdsakai. Bute jis buvo be pirštinių. Kai kurių įvykio detalių nepamena, nes buvo išsigandęs, be to, įsigijęs pinigų, skubėjo nusipirkti narkotikų. Išeidamas iš buto, nežiūrėjo ar V. K. gyva. Buto duryse buvo raktai, kuriais išeidamas užrakino buto duris, o raktus išmetė lauke į sniegą. Nužudytosios neatpažintų net jei jam būtų parodyta jos nuotrauka. Neprisimena ką vilkėjo V. K. bei ar ji ryšėjo skarelę. Iš karto po nusikaltimo nuvažiavo į čigonų taborą, kur įsigijo narkotikų. Apie tai, kad jis nužudė moterį, suprato jau išėjęs iš pastarosios buto. Taip nusprendė, nes žinojo, kad jai smūgiavo stipriai. Apie tai kokį nusikaltimą padarė niekam nepasakojo. Jis neturėjo tikslo nužudyti V. K., tai padarė veikiamas narkotikų.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė, be jo paties parodymų, pasitvirtino ir byloje surinktais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. K. parodė, kad V. K. yra jo motina, su kuria jis gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Raktus nuo buto turėjo jis, motina ir jo sesuo. Butas visuomet būdavo rakinamas. Kai jis išeidavo į darbą, motina arba jis pats užrakindavo duris. Grįžęs iš darbo, pats jas atsirakindavo, skambindavo skambuču ir jas atidarydavo motina. 2006 m. kovo 2 d., ryte išeidamas į darbą, jis užrakino duris, mama liko namuose. Maždaug apie 17.00 val. grįžęs iš darbo, paskambino į duris, tačiau jų niekas neatidarė, todėl pagalvojo, jog mama išėjo į parduotuvę ar į polikliniką. Durys buvo užrakintos. Tuomet savo raktu atrakino užraktą ir įėjęs pašaukė motiną, tačiau niekas neatsiliepė. Užėjęs į butą pamatė, kad mama guli virtuvėje. Priėjęs prie jos, pastebėjo kraują, bet iš pradžių pagalvojo, kad motinai kažkas atsitiko. Virtuvėje ant stalo ir plytelės gulėjo du peiliai. Po to pastebėjo, kad atidarytos kambaryje stovėjusios sekcijos durelės, todėl iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Atvažiavę medikai konstatavo motinos mirtį. Po įvykio pasigedo sekcijoje gulėjusių 1200,00 Lt grynųjų pinigų. Motina buvo labai atsargi, durų pašaliniams neatidarinėdavo. Jam išėjus į darbą, motina užsirakindavo iš vidaus. Raktų spynoje nepalikdavo, juos padėdavo koridoriuje ant spintelės. Po įvykio motinos rakto neberado. Vėliau apžiūrėjęs butą, miegamajame po pagalve rado motinos piniginę, kurioje buvo 80,00 Lt. Motiną palaidojo sesers ir anūko lėšomis. Jam nusikaltimu padaryta 1200,00 Lt turtinė ir 50 000,00 Lt moralinė žala, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo. Po motinos nužudymo jis patyrė psichologinę traumą, labai pergyveno, ko pasėkoje patyrė insultą, ilgai sirgo.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. K. parodė, kad nužudytoji yra jos motina. 2006 m. kovo 2 d. pavakare pas ją į darbą atvažiavę vyras su dukra pasakė, kad miršta mama. Nuvažiavę prie motinos namų, pamatė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Policijos pareigūnai jų į butą neįleido. Kažkoks vaikinas pasakė, kad įvykdytas nusikaltimas. Belaukiant, kaimynės iš septintojo buto vyras sakė, kad dienos metu po butus vaikščiojo du vaikinai, kurie siūlė pirkti pigesnį cukrų ir kiaušinius. Po to, užėjus į butą, pamatė virtuvėje gulinčią negyvą motiną, o prie jos daug kraujo. Buvo atidaryta sekcija, iš kurios dingo brolio M. santaupos – 1200,00 Lt. Nuo motinos buto buvo penki ar šeši raktai. Raktus turėjo ji, jos sūnus, brolis M. ir pati mama, kuri savo raktus laikydavo duryse iš buto vidaus. Motina nepažįstamų žmonių į butą neįsileisdavo, jiems durų nedarydavo, tačiau galėjo susidomėti pasiūlymu nusipirkti pigesnio cukraus, nes ji virdavo uogienes. Mamą palaidojo už savo lėšas. Laidotuvėms išleido 2500,00 Lt. Taip pat dėl motinos nužudymo patyrė moralinę traumą, todėl prašo priteisti iš kaltinamojo 100 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo
Liudytojas A. K. parodė, kad G. K. yra jo žmona, V. K. – uošvė. Ji gyveno kartu su savo sūnumi M. K., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Paskutinį kartą nužudytąją matė prieš dvi savaites iki įvykio, o telefonu su ja kalbėjo išvakarėse. 2006 m. kovo 2 d., apie 16.00 val., jam paskambino M. ir pasakė, kad miršta motina. Tuomet jis su dukra I. ir jos draugu nuvažiavo pas žmoną į darbą ir visi nuvyko pas jos motiną. Ten buvo policijos pareigūnai ir jų į butą neįleido. M. pasakė, kad motina nužudyta. Po trijų ar keturių valandų, išvažiavus policijai, užėjo į butą, kuriame buvo betvarkė. Raktus nuo buto turėjo jo žmona bei M. K.. V. K. buvo labai atsargi, bet ko į butą neįsileisdavo.
Liudytojas I. K. parodė, kad nužudytoji yra jo močiutė, kuri gyveno kartu su sūnumi M., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Paskutinį kartą ją matė prieš mėnesį iki žmogžudystės. Švykio dieną, apie 18.00 val., jam paskambino mama ir pasakė, kad nužudyta močiutė. Raktus nuo buto turėjo jo motina ir M. K.. Močiutė bet kam durų neatidarydavo, išgirdusi durų skambutį, kiekvieną kartą klausdavo kas atėjo. Šiuo metu tiksliai įvykio aplinkybių nepamena, todėl prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytojas I. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 79-81) parodė, kad 2006 m. kovo 2 d., apie 18.00 val., jam paskambino sesuo I. ir pasakė, kad mirė močiutė, tačiau mirties aplinkybių nepaaiškino. Vėliau vakare vėl paskambinusi sesuo paaiškino, kad močiutė nužudyta, subadyta peiliu. Kiek jis žino, močiutė visada buvo labai atsargi, bet kam durų neatidarydavo. Šeima su močiute turėjo sutartinį durų skambučio signalą. Kiek raktų buvo nuo močiutės buto durų jis nežino. Jis raktų nuo jos buto durų neturėjo.
Liudytoja I. K. parodė, kad V. K. yra jos močiutė, kuri gyveno Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kartu su dėde M.. Įvykio dieną, po pietų paskambinęs dėdė, paprašė atvažiuoti, nes močiutei bloga. Kas atsitiko - nesakė. Tuomet ji su tėčiu nuvažiavo pasiimti iš darbo mamos ir visi nuvyko į močiutės butą. Ten buvo policijos pareigūnai ir jų neįleido bei paaiškino, kad įvykdytas nusikaltimas, nužudyta močiutė. Išvykus policijos pareigūnams, užėjo į butą, kur virtuvėje matėsi daug kraujo. Dėdė taip pat minėjo, kad iš buto pavogta apie 1000,00 Lt. Močiutė buvo gana atsargi, svetimiems durų neatidarydavo. Į butą galėjo įsileisti apgaulės būdu, pasiūlius pirkti kokią nors pigesnę prekę. Raktus nuo buto turėjo jos mama ir dėdė M..
Kaltinamojo kaltė taip pat įrodyta byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.
Iš 2006-03-02 pareiškimo – protokolo (t. 1, b. l. 1-2) matyti, kad M. K. kreipėsi į policiją dėl to, kad 2006 m. kovo 2 d., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo nužudyta jo motina V. K., gim. 1918 m. balandžio 5 d., bei iš buto pavogti jam priklausantys pinigai – 1200,00 Lt.
Iš M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus Teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 708/06 (01) ( t. 1, b.l. 44–53) matyti, kad atlikus V. K. lavono teismo medicininį tyrimą, nustatyta, kad V. K. mirė nuo daugybinių durtinių-pjautinių žaizdų kakle ir nugaroje su plaučių ir aortos sužalojimais. Tai komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu. Iš specialisto išvados matyti, kad V. K. mirė prieš 3-7 valandas iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje pradžios 2006 m. kovo 2 d., 21.05 val. Tai patvirtina lavoniniai reiškiniai.
V. K. lavone nustatyti šie sužalojimai:
- 35 durtinės-pjautinės žaizdos kakle ir nugaroje, t. y. 12 durtinių-pjautinių žaizdų kaklo nugariniame paviršiuje dešinėje pusėje, 23 durtinės-pjautinės žaizdos nugaroje, iš kurių trys praeina į krūtinės ląstą su aortos ir plaučių sužalojimais. Visi aukščiau paminėti sužalojimai padaryti plokščiu duriančiu-pjaunančiu vienašmenių savybių įrankiu, kuris turėjo neaštrius ar turinčius metalo deformacijų smaigalį ir ašmenis, išreikštas penties briaunas, kuo galėjo būti peilis. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl daugybinių durtinių-pjautinių žaizdų ir vidaus organų sužalojimų išsivystė nukraujavimas, kuris baigėsi mirtimi.
- muštinė žaizda ir keturios kraujosruvos veide, po vieną kraujosruvą kairiojo raktikaulio, kairės mentės srityse ir dešiniame žaste. Šie sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Pomirtinių sužalojimų lavone nėra. V. K. lavone nustatytus sužalojimus pati nukentėjusioji pasidaryti negalėjo. Etilo alkoholio lavono kraujyje nėra. Sužalojimų, būdingų kovai ir savigynai tiriamosios kūne nėra. Durtinių-pjautinių sužalojimų padarymo metu, V. K. buvo horizontalioje padėtyje. Asmuo, sudavęs smūgius, buvo iš nugaros arba iš šonų nukentėjusiosios kūno atžvilgiu. Pagal sužalojimų kiekį ir lokalizaciją nustatyta, kad tiriamajai buvo suduota 35 smūgiai duriančiu-pjaunančiu įrankiu ir 8 smūgiai kietu, buku daiktu.
VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties palydimasis lapas Nr. 22832 bei talonas prie palydimojo lapo (t. 1, b. l. 43) patvirtina, kad pagal iškvietimą, priimtą 2006 m. kovo 2 d., 17.21 val., nuvykus į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rastas V. K. lavonas.
Pagal 2006-04-06 daiktų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 55) iš morgo darbuotojo buvo paimti V. K. rūbai.
Iš 2006-03-02 įvykio vietos apžiūros protokolo, fotonuotraukų (t. 1, b. l. 27-30, 33-35) matyti, kad po įvykio apiūrėjus butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyta, kad virtuvėje ant grindų galva į radiatorių, ant nugaros guli V. K., gim. 1918 m. balandžio 5 d., lavonas. Apžiūrint lavoną, galvoje, kakle, pilve, nugarinėje liemens dalyje matyti durtinės-pjautinės žaizdos. Prie lavono galvos yra raudonos spalvos skysčio dėmė. Virtuvėje prie lango stovi kėdutė ant kurios guli virtuvinis peilis su sulenkta geležte. Dar vienas virtuvinis peilis su sulenkta geležte guli ant virtuvinės spintelės. Svetainėje atidarytos sekcijos barų durelės bei kairėje jos pusėje esantis stalčius. Miegamajame ant grindų rastas geltono metalo auskaras su atlenkta ausele, ant komodos guli rausva piniginė. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, buvo paimta nužudytosios drabužiai su mikrodalelių pėdsakais, mikrodalelių pėdsakai nuo drabužių bei kairės rankos delno, du virtuviniai peiliai su sulenktomis geležtėmis, piniginė su galimais pirštų pėdsakais, nuoplovos nuo virtuvinio stalo, 22 daktiloskopinės plokštelės nuo indų, baldų, viena - nuo virtuvinio stalo, DNR pėdsakai, saga, raktas nuo sekcijos baro, geltono metalo auskaras nuo grindų kambaryje, geltono metalo auskaras, išimtas iš lavono dešinės ausies.
Ikiteisminio tyrimo metu dėl V. K. nužudymo ir M. K. priklausančio turto pagrobimo buvo sulaikyti bei buvo pareikšti įtarimai S. C. (t. 1, b. l. 171, 173-176 ) ir D. K. (t. 2, b. l. 57, 58-61).
Pagal 2006-03-03 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą (t. 1, b. l. 63), lyginamajam tyrimui buvo paimti M. K. rankų delnų ir pirštų antspaudų pavyzdžiai. Taip pat buvo paimti I. K., A. K., I. K., G. K. (t. 1, b. l. 121-124) rankų pirštų antspaudų pavyzdžiai.
Pagal 2007-06-12, 2007-06-27 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolus (t. 4, b. l. 98, t. 2, b. l. 165), lyginamajam tyrimui buvo paimti R. G. rankų delnų ir pirštų antspaudų pavyzdžiai. Pagal 2007-06-12 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą (t. 4, b. l. 99), lyginamajam tyrimui buvo paimti R. G. seilių pavyzdžiai.
2006-03-17 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 2003 (t. 1, b. l. 115-125) nurodyta, kad dvylika rankų pėdsakų ant daktiloskopinių plokštelių, paimtų 2006-03-02 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tinkami asmeniui identifikuoti. Keturi rankų pėdsakai ant daktiloskopinių plokštelių yra palikti ne V. K., M. K., I. K., A. K., I. K., G. K., bet kito asmens, arba kitų asmenų.
2006-03-20 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 2085 (t. 1, b. l. 127) nurodyta, kad keturi rankų pėdsakai ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 10, 13.1, 17, paimti 2006-03-02 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini),Vilniuje, yra palikti ne įtariamojo S. C., bet kito asmens, ar kitų asmenų.
2007-06-28 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(6428)-IS1-4781 (t. 1, b. l. 130-132) nurodyta, kad šeši rankų pėdsakai (fotonuotraukose Nr. 8, 9, 10, nurodytose 2006-03-17 specialisto išvadoje Nr. 2003 ir fotonuotraukose Nr. 5, 6, nurodytose 2006-03-23 specialisto išvadoje Nr. 2087) yra palikti ne R. G., o kitų asmenų rankomis.
2006-05-15 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 3713 (t. 1, b. l. 146) nurodyta, kad keturi rankų pėdsakai ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 10, 13.1, 17, paimti 2006-03-02 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra palikti ne D. K., bet kito asmens, arba kitų asmenų.
2006-05-17 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 3730 (t. 1, b. l. 150-152) nurodyta, kad keturi rankų pėdsakai ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 10, 13.1, 17 paimti 2006-03-02 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra palikti ne įtariamojo R. S., bet kito asmens, arba kitų asmenų.
2006-06-01 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 2086 (t. 1, b. l. 156-157) nurodyta, jog tikimybė, kad žmogaus biologiniai pėdsakai, rasti ant tirti pateikto rakto ir tamponų su nuoplovomis nuo spintelės rankenų, priklauso V. K., yra ne mažesnė nei 99.999999999999%.
Pagal 2006-03-03 daiktų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 90) nužudytosios V. K. kaimynas J. G., gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikė laikraštį “Respublika”, kurį 2006 m. kovo mėnesį jo bute paliko nepažįstamas vyriškis, kuris jo močiutei J. G. siūlė nusipirkti pigaus cukraus ir kiaušinių.
Iš 2006-03-23 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 2087 (t. 1, b. l. 136-142) matyti, kad specialistams pateikus J. G., J. G., S. C. daktiloskopines plokšteles, nustatyta, kad du rankų pirštų pėdsakai, išryškinti ant tirti pateikto laikraščio „Respublika“ priedo „Laisvalaikis“ yra tinkami asmeniui identifikuoti ir yra palikti ne J. G., ne J. G., ne S. C., o kitų asmenų rankomis.
2006-06-01 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 3626 (t. 1, b. l. 159) nurodyta, kad žmogaus kraujas, rastas ant tirti pateiktos piniginės, paimtos apžiūrint įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir žmogaus biologiniai pėdsakai, rasti ant tirti pateikto laikraščio „Respublika“ nepriklauso D. K..
2006-06-01 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 2088 (t. 1, b. l. 162-163) nurodyta, jog tikimybė, kad žmogaus kraujas, rastas ant tirti pateiktų dviejų peilių, paimtų apžiūrint įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso V. K., yra ne mažesnė nei 99.999999999999%. Žmogaus kraujas, rastas ant tirti pateiktos piniginės, paimtos apžiūrint įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir žmogaus biologiniai pėdsakai, rasti ant tirti pateikto laikraščio „Respublika“, yra tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, priklauso vienam vyrui ir nepriklauso S. C., J. G..
2007-07-13 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(6429)-IS1-5057 (t. 1, b. l. 167-168) nurodyta, kad žmogaus kraujo, rasto ant tirti pateiktos piniginės, paimtos apžiūrint įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant tirti pateikto laikraščio „Respublika“, genotipas sutampa su R. G. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas R. G. ištirtų lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000003%.
2007-12-13 policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 193) nurodyta, kad vykdant operatyvinius ir ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje baudžiamojoje byloje, nustatyta, jog S. C. melagingai prisipažino dėl V. K. nužudymo ir M. K. priklausančio turto pagrobimo, nes norėjo patekti į laisvės atėmimo vietų ligoninę ir išsigydyti sveikatos sutrikimus, kilusius dėl nuolatinio narkotikų vartojimo. Nustatyta, kad apie V. K. nužudymo aplinkybes, S. C. sužinojo iš kitų narkomanų, kurie lankosi čigonų tabore. 2007-12-18 Vilniaus apygardos prokuroro nutarimu (t. 1, b. l. 194-195) ikiteisminis tyrimas S. C. atžvilgiu nutrauktas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų LR BK 129 str. 1 d., 180 str. požymių.
2007-12-18 Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu (t. 2, b. l. 82-83) ikiteisminis tyrimas D. K. atžvilgiu nutrauktas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų LR BK 129 str. 1 d., 180 str. požymių.
Parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 4, b. l. 108-110), kaltinamasis R. G. parodė įvykdyto nusikaltimo aplinkybes – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame nužudė V. K. bei paaiškino, kad į butą jį įsileido senyvo amžiaus moteris, kuriai jis pasiūlė pirkti pigaus cukraus. Parodė, kaip virtuvėje paėmęs peilį, tris kartus dūrė V. K. ties mentimi. Kitų smūgų kaltinamasis parodyti negalėjo, paaiškindamas, kad nepamena, nes buvo abstinencijos būsenoje. Taip pat kaltinamasis parodė kambarį, į kurį nuėjo po to, kai sudavė nukentėjusiajai smūgius peiliu, sekciją iš kurios pagrobė 300,00 Lt. R. G. paaiškino, kad daugiau iš šio buto nieko nepagrobė, kitame buto kambaryje nebuvo. Į klausimą kokiu būdu ant kitame kambaryje rastos piniginės galėjo atsirasti jo pėdsakai, paaiškino, kad suradęs pinigų ir juos pagrobęs, tik pastaruosius ir prisimena, todėl gali neprisiminti kur dar lankėsi tame bute bei kokius daiktus lietė. Visos šios kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje nurodytos aplinkybės pilnai sutapo su aplinkybėmis, nustatytomis ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu.
Kaltinamasis savo kaltę, įvykdžius jam inkriminuojamus nusikaltimus, pripažino 2006 m. birželio 12 d. surašydamas nuoširdų prisipažinimą (t. 4, b. l. 62-63), kuriame nurodė, kad savanoriškai prisipažįsta, jog 2006 metais, žiemą, (duomenys neskelbtini) gatvėje įvykdė nužudymą, t. y. pasiūlęs parduoti cukrų, įėjo į butą, kuriame tris kartus smogė peiliu pagyvenusiai moteriškei į nugarą bei iš buto pagrobė 300,00 Lt. Pinigus išleido narkotikams.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. G. pareikštame kaltinime inkriminuota, jog jis tyčia nužudė V. K., buvusią bejėgiškoje būklėje dėl senatvės. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ši nusikalstamus veiksmus kvalifikuojanti aplinkybė pilnai pasitvirtino.
Nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. (bejėgiškos būklės), kai nužudomas asmuo, kuris dėl fizinių ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis, išvengti pavojaus arba kitaip aktyviai pasipriešinti.
Kad nužudytoji V. K., gimusi 1918 m. balandžio 5 d., buvo bejėgiškos būklės, leidžia teigti ne tik jos senyvas amžius – beveik 88 metai, bet ir jos būsena, buvusi įvykio metu. Kaip matyti iš kaltinamojo R. G. parodymų, jis V. K. užpuolė netikėtai, iš nugaros, pastaroji, šiam pradėjus smurtauti, dėl senatvės negalėjo tinkamai sureaguoti į tokius staigius jo veiksmus bei pasipriešinti jauno amžiaus, stipriam kaltinamajam, t. y. negalėjo nei gintis, nei kitaip išvengti jai gresiančio pavojaus.
Nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., kai nužudoma siekiant turėti iš to kokią nors naudą sau ar kitiems asmenims. Savanaudiškumas baudžiamojoje teisėje suprantamas kaip nusikaltimo motyvas – skatinamoji priežastis, pagrindas nusikalstamam veiksmui – nužudymui.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis pateko į butą bei nužudė V. K., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, t. y. tikėdamasis gauti pinigų narkotinių medžiagų įsigijimui. Tai seka ir iš tolesnių jo veiksmų. Iš paties kaltinamojo parodymų matyti, jog iš karto po V. K. peiliu suduotų smūgių, R. G. apieškojo butą, apžiūrėjo sekciją, iš kurios paėmė pinigus ir iš karto iš buto pasišalino. Tokie jo parodymai pasitvirtina ir kitais byloje surinktais įrodymais – įvykio vietos apžiūros protokolu, nukentėjusiojo M. K. parodymais, patvirtinančiais tai, kad bute buvo apžiūrėta sekcija, išversti daiktai. Šie faktiniai duomenys patvirtina, jog R. G. tyčia nužudė V. K. iš savanaudiškų paskatų, norėdamas užvaldyti pastarosios turtą tam, kad nusipirkti narkotikų. Šiai teismo išvadai neprieštarauja kaltinamojo elgesys po įvykio – pagrobęs pinigus, iš karto už juos įsigijo narkotinių medžiagų. Todėl kolegija konstatuoja, jog R. G. tyčia nužudė V. K. iš savanaudiškų paskatų.
Taigi, iš surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų daroma išvada, jog R. G. veikos kvalifikacija pagal LR BK 129 str. 2 d. 2, 9 p. p. yra teisinga, kadangi jis, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas užvaldyti nukentėjusiosios V. K. turtą, įsibrovė į pastarosios butą, ir panaudoto fizinio smurto, pasireiškusio smūgių sudavimu peiliu į gyvybiškai svarbius organus – nugarą, galvą ir kaklą, tyčia, buvusią bejėgiškos būklės dėl senatvės, ją nužudė, o po to, realizuodamas savo nusikalstamą sumanymą, iš buto pagrobė pastarosios sūnui M. K. priklausantį turtą – 1200,00 litų.
Tokiu būdu, ištyrusi byloje surinktus įrodymus, kolegija konstatuoja, kad R. G. veika yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su V. K. mirtimi. Jis veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, t. y., sudavęs nukentėjusiajai daugybę smūgių peiliu į gyvybiškai svarbius organus, suprato, kad tokiais veiksmais kelia pavojų jos sveikatai ir gyvybei, kad ją gali atimti ir norėjo taip veikti (LR BK 15 str. 2 d. 1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas kritiškai vetina kaltinamojo parodymus, kad jis nužudytajai sudavė peiliu tris smūgius. Šie jo parodymai pilnai paneigti aukščiau paminėta medicinos specialisto išvada Nr. M 708/06 (01) ( t. 1, b. l. 44–53) dėl V. K. padarytų kūno sužalojimų, iš kurios matyti, jog pastarajai peiliu buvo suduoti trisdešimt penki smūgiai. Taip pat teismas kritiškai vertina jo parodymus, kad jis iš buto pagrobė ne 1200,00 Lt, o 300,00 Lt ir juos atmeta, kadangi šioje pozicijoje kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs, prieštarauja vieni kitiems. Pats R. G. aiškina, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo abstinencijos būsenoje, labai blogai jautėsi ir siekė bet kokiu būdu iš kur nors gauti pinigų narkotikams, neprisimena kai kurių detalių, nes buvo išsigandęs. Parodymų patikrinimo vietoje uždavus klausimą kokiu būdu ant kitame kambaryje rastos piniginės galėjo atsirasti jo pėdsakai, kaltinamasis paaiškino, kad suradęs pinigų ir juos pagrobęs, tik pastaruosius ir prisimena, todėl gali neprisiminti kur dar lankėsi tame bute bei kokius daiktus lietė. Tuo tarpu nukentėjusysis M. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai aiškino, kad po įvykio iš sekcijos buvo pavogti jo pinigai – 1200,00 Lt. Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo, todėl laiko įrodytu, kad kaltinamasis iš buto pagrobė 1200,00 Lt
Kaltinamajam R. G. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis tyčia sudavė peiliu V. K. ne mažiau keturiasdešimt dviejų smūgių į nugarą, galvą ir kaklą, padarydamas nukentėjusiajai dvylika durtinių–pjautinių žaizdų kakle, dvidešimt tris durtines–pjautines žaizdas nugaroje, muštinę žaizdą veide, kraujosruvas veide, kairiame raktikaulyje, kairėje mentėje, dešiniajame žaste,
Kaip matyti iš M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus Teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 708/06 (01) ( t. 1, b.l. 44–53), V. K. buvo suduoti trisdešimt penki smūgiai duriančiu-pjaunančiu įrankiu, iš kurių - 12 durtinių-pjautinių žaizdų kaklo nugariniame paviršiuje dešinėje pusėje, 23 durtinės-pjautinės žaizdos nugaroje, taip pat suduoti aštuoni smūgiai kietu, buku daiktu, dėl ko padaryta muštinė žaizda ir keturios kraujosruvos veide, po vieną kraujosruvą kairiojo raktikaulio, kairės mentės srityse ir dešiniame žaste. Tokiu būdu, iš kaltinimo šalinama aplinkybė dėl septynių smūgių sudavimo peiliu, nustatant, kad šie septyni smūgiai buvo suduoti kietu buku daiktu, padarant muštinę žaizdą veide bei kraujosruvas veide, kairiojo raktikaulio, kairės mentės srityse ir dešiniame žaste.
Nukentėjusiysis M. K. pareiškė civilinį, prašydamas priteisti 1200,00 Lt turtinės žalos bei 50 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusioji G. K. prašė priteisti 2500,00 Lt turtinės žalos (laidojimo išlaidų) bei 100 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais – nukentėjusiųjų parodymais, dėl laidojimo išlaidų – mokėjimų dokumentais (t. 1, b. l. 74-75), todėl tenkintini.
Įstatyme numatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti patirtą dvasinį, fizinį skausmą, nepatogumus ir kt. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiesiems buvo padaryta didelė moralinė trauma, nes nužudyta jų motina, su kuria sieja artimi giminystės ryšiai, jie pergyvena dėl motinos mirties, M. K. dėl patirtų išgyvenimų sirgo. Tokiu būdu, iš kaltinamojo nukentėjusiesiems priteistina neturtinė žala.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų (minimumo ar maksimumo), ją nustatyti turi teismas. Nukentėjusiojo M. K. pareikštas civilinis ieškinys, kolegijos nuomone, atitinka jo patirtus išgyvenimus, todėl tenkintinas pilnai. Nukentėjusiosios G. K. civilinis ieškinys, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, tenkintinas iš dalies, priteisiant 50 000,00 Lt žalos atlyginimo.
Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 str. tvarka. 2006-03-02 įvykio vietos apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paimti daiktai - juodas sijonas, mikrodalelės, du peiliai, nuoplovos nuo peilio, 22 daktiloskopinės plokštelės, DNR pavyzdžiai, saga, 2006-04-06 daiktų pateikimo metu Vilniaus morge paimti V. K. rūbai - liemenė, palaidinė, megztos kelnės, saugomi Vilniaus miesto VPK saugojimo kameroje (2006-07-24 kvitas Nr. 028525 – t. 1, b. l. 56), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, 2006-03-02 įvykio vietos apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paimti daiktai - piniginė, raktas, geltono metalo auskarai, lazda, saugomi Vilniaus miesto VPK saugojimo kameroje (2006-07-24 kvitas Nr. 028525 – t. 1, b. l. 56), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini M. K.. Striukė ir liemenė su užrašu „Komanda“, paimti apžiūrint D. K. automobilį, saugomi Vilniaus miesto VPK saugojimo kameroje (2006-11-06 kvitas Nr. 028468 – t. 1, b. l. 100), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini D. K..
Įtariamojo R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamasis ir prisipažino įvykdęs nusikaltimus, tačiau šios aplinkybės kolegija nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, tai jis padarė tik esant neginčytiniems įrodymams, patvirtinantiems jo kaltę. Be to, bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė, kad dėl padaryto nusikaltimo kaltinamasis nuoširdžiai gailėtųsi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nes ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p. ).
2. Pasikėsinimo nužudyti M. B., plėšimo ir
dokumento pagrobimo epizodas
R. G. kaltu neprisipažino ir pasinaudodamas savo teise, numatyta Lietuvos Respublikos BPK 272 str., teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymus dėl pareikšto kaltinimo atsisakė. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju (t. 2, b. l. 164, t. 4, b. l. 72), R. G. parodė, kad jam inkriminuojamų nusikaltimų dėl pasikėsinimo nužudyti M. B., plėšimo bei dokumento vagystės nepadarė, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, niekada nebuvo.
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta tokiais įrodymais.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. B. parodė, kad jis gyvena kartu su motina M. B., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Durys buvo senos, savaime užsitrenkiančios, raktus nuo buto turėjo jis ir mama. Motina serga psichikos liga, jai nustatytas invalidumas, tačiau ji pati apsitarnauja, išeina į parduotuvę. Mama buvo gana patikli ir galėjo į butą įsileisti svetimą žmogų. Po įvykio ji pasakojo, kad kaltinamasis pasiūlė pirkti pigaus cukraus ir kiaušinių. 2006 m. kovo 14 d., laikotarpiu tarp 07.00 - 09.00 val., jis išėjo į paskaitas, grįžo laikotarpiu tarp 13.00 - 15.00 val. Kai sugrįžo, durys buvo užrakintos. Atrakinęs duris, pašaukė mamą, tačiau niekas neatsiliepę, todėl pagalvojo, jog ji išėjusi. Tuomet išgirdo kambaryje lyg kas dejuotų. Įėjęs į kambarį, pamatė lovoje gulinčią sumuštą motiną – iš nosies bėgo kraujas, ant veido matėsi kraujosruvos, ant kaklo - smaugimo žymė. Ji buvo sąmoninga. Motina paaiškino, jog ją sumušė vyras, siūlęs pigesnį cukrų, kiaušinius, kurį ji pati įleido į butą. Kaip buvo smaugiama, motina nepamena, ji pasakojo, kad vaikinas jai sudavė smūgius bei išsuko ranką. Jis iškvietė medikus bei policiją. Po to, apžiūrėjus butą, motina pasigedo sekcijoje gulėjusių grynųjų pinigų, taip pat dingo jo vardu išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Ant grindų gulėjo iš po kilimo ištrauktas televizoriaus antenos laidas. Nusikaltimu jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 10 000,00 Lt ir prašo priteisti iš kaltinamojo, kadangi dėl įvykio nukentėjo jo mokslai, bijojo palikti motiną vieną, todėl praleido nemažai paskaitų, teko daryti naują pasą. Ikiteisminio tyrimo metu motinai atpažinimui buvo parodyti asmenys iš kurių vienas buvo panašus į ją sužalojusį. Šiuo metu tiksliai visų įvykio aplinkybių nepamena, todėl prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ( t. 2, b. l. 136-141 ), nukentėjusysis M. B. parodė, kad gyvena kartu su motina, kuri niekur nedirba, nes serga psichikos liga, dėl to turi invalidumą, nors jos veiksnumas ir nėra apribotas. Po įvyko jam motina sakė, kad ji pati į butą įsileido vaikiną, kurį matė antrą kartą. Pastarasis jai siūlė pirkti pigaus cukraus. Taip pat mama, vos atsigavusi pasakė, kad iš sekcijoje stovėjusio kažkokio indelio buvo pagrobta jai priklausančių 1000,00 Lt grynų pinigų suma. Kokių kupiūrų ir kiek buvo jis nežino, nes tai mamos asmeninės santaupos. 2007 m. birželio 27 d. M. B. buvo pateiktas atpažinimui asmuo, kuris ją apiplėšė. Motina abejojančiai pasakė, kad asmuo Nr. 2, panašus į vyrą, kuris ją užpuolė bute. Jis nemano, kad motina bijojo į jį nurodyti. Paprasčiausiai, dėl savo sveikatos būklės ji nelabai orientuojasi laike, periodiškai vartoja vaistus, sunkiai įsidėmi bei įsimena įvykius bei asmenis.
Nukentėjusiosios M. B. įgaliotoji atstovė ir civilinė ieškovė G. K. parodė, kad jos mama M. B. gyvena kartu su sūnumi – jos broliu M., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2006 m. kovo 14 d. paskambinęs brolis pasakė, kad sumušta ir apiplėšta mama. Nuvažiavusi į butą, pamatė, kad motinai sumušta nosis, klibėjo dantys, iš žastikaulio buvo išsukta ranka, ji negalėjo jos pakelti, ant kaklo matėsi mėlynės. Šialia televizoriaus matėsi ištrauktas televizinės antenos laidas. Mama pasakė, iš pradžių ji su vaikinu grūmėsi prie išėjimo durų, bandė išvaryti jį iš buto, tuomet jis, pagriebęs už rankos patraukė ir ją išnarino bei įstūmė ją į kambarį, kur sudavė smūgius į galvą, po kurių ji prarado sąmonę. Taip pat dar prieš smūgių sudavimą, peiliu dūrė jai į pilvą. Priekinėje pilvo sienelėje matėsi paviršinė žaizda. Kai mama atsipeikėjo, pamatė, kad atidarytos sekcijos durelės. Motina papasakojo, kad ją užpuolęs vaikinas dar kovo 8 dieną, jai einant iš turgaus, buvo prie jos priėjęs, pasveikino su kovo aštuntąją ir siūlė pirkti pigaus cukraus. Jai atsakius, kad neturi pinigų, vaikinas šalia jos ėjo iki namų. Pakeliui motina, matyt, sutiko nusipirkti cukraus ir davė jam penkiasdešimt litų. Pastarasis pažadėjo cukrų atnešti. Kitą dieną jis atėjo, atsiprašė ir pasakė, kad cukraus dar neatvežė. Mama įsileido jį į butą. Vaikinas elgėsi labai kultūringai, atsiprašė, kad neatvežė cukraus, pasiguodė, kad jam skauda koją. Mama jam davė binto ir jis išėjo. Apie tai mama vakare papasakojo broliui ir šis pasakė, kad ją apgavo ir kad daugiau į butą nieko neįsileistų. Kitą dieną, kai tas žmogus vėl pasirodė, mama pravėrė duris ir pasakė, kad pastarasis ją apgavo. Tuomet šis pastūmė duris ir įėjo į butą, kur po to ją sumušė. Po įvykio iš buto dingo mamos pinigai – 1000,00 Lt. Motinai dėl psichinės ligos nustatyta II invalidumo grupė, tačiau jos veiksnumas neapribotas. Liga tokio pobūdžio, kad nuolat vartojant vaistus, aplinkiniai gali jos ir nepastebėti. Ji su broliu kontroliavo vaistų vartojimą ir kas mėnesį juos motinai suleisdavo. Dėl mamos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto labai pablogėjo jos sveikata, paūmėjo liga, sutriko miegas, atsirado baimė, pakilo kraujospūdis, motina nebenorėjo vartoti vaistų, porą mėnesių ją teko vežioti į polikliniką, buvo reabilitacijos periodas, ilgas gijimo laikas, patirta daug psichologinių išgyvenimų, tekdavo saugoti mamą, būti su ja namuose. Tokiu būdu, nusikaltimu mamai padaryta 1000,00 Lt turtinė bei 50 000,00 Lt neturtinė žala, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo. Po įvykio, policijoje motinai atpažinimui buvo pateikti nuotraukų albumai, kuriuose buvo pora šimtų nuotraukų. Tuomet mama pasakė, kad pagal nuotraukas negali atpažinti, kad jei reikėtų žmogų pamatyti gyvai. Po kiek laiko jai buvo pateikti atpažinimui trys asmenys, iš kurių ji parodė į vieną ir pasakė, kad šis panašus į ją užpuolusį asmenį.
Nukentėjusioji M. B. dėl sveikatos būklės teisiamajame posėdyje nedalyvavo. Nukentėjusioji, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ( t. 2, b. l. 142, 144) parodė, kad 2006 m. kovo 8 d., einant iš turgelio, esančio prie prekybos centro „Justiniškės“, prie jos priėjo nepažįstamas vyriškis, kuris rusiškai pasveikino ją su švente ir pasiūlė pirkti pigaus cukraus bei kiaušinių. Jai susidomėjus pasiūlymu, vyriškis pasakė, kad ji turi duoti jam pinigų produktams ir ji tą vyriškį nusivedė į savo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur pastarajam matant, paėmė ir padavė jam 50,00 Lt. 2006 m. kovo 9 d. tas pats vyriškis vėl atėjo į jos butą ir pasakė, kad jo viršininkas tuojau pat turi atvežti žadėtus produktus, tačiau jam kurį laiką palaukus, niekas neatvažiavo ir tas vyriškis išėjo iš jos buto. 2006 m. kovo 14 d., apie 9.00 val., vėl atėjo tas pats vyriškis, kurio į butą įsileisti ji jau nebenorėjo, tačiau jis pasiprašė į tualetą ir jį įsileido. Pastarasis nuėjo į tualetą, o ji - į virtuvę. Išėjęs iš tualeto, vyriškis užėjo į virtuvę ir paprašė arbatos, tačiau ji pastarąjį pradėjo varyti iš buto. Tuomet jis sugriebė virtuvėje ant stalo gulėjusį peilį ir juo vieną kartą dūrė jai į pilvą. Pradėjus šauktis pagalbos, vyriškis liepė jai nutilti, vieną kartą sudavė jai ranka į galvą bei sugriebęs rankomis, ėmė smaugti. Nuo smaugimo ji prarado sąmonę. Kiek laiko ji gulėjo be sąmonės pasakyti negali. Kai ji atsigavo, vyro bute nebebuvo, ant jos kaklo buvo laidas nuo televizoriaus antenos. Apžiūrėjusi butą, ji pasigedo sekcijoje buvusių savo santaupų ir kartu gyvenančio sūnaus M. B. LR piliečio paso. Atvykę policijos pareigūnai sekcijoje aptiko geltono metalo auskarus bei grandinėlę, kurie nepriklauso nei jai, nei sūnui. Nusikaltimu jai padaryta turtinė ir moralinė žala.
Kaltinamojo kaltė taip pat įrodyta byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.
2006-03-14 policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 6) pasitvirtina, kad M. B. pranešė policijos pareigūnams, jog 2006 m. kovo 14 d., apie 9.00 val., ji į savo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsileido iš matymo pažįstamą vyriškį, kuris sudavė jai per galvą bei pagrobė pinigus – 650,00 Lt.
Iš 2006-03-15 pareiškimo – protokolo (t. 2, b. l. 101) matyti, kad M. B. kreipėsi į policiją dėl to, kad 2006 m. kovo 14 d., apie 9.00 val., į jos butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jai atidarius duris, prieš jos valią įsibrovė iš matymo pažįstamas vyriškis, kuris anksčiau jai buvo siūlęs pirkti pigesnį cukrų ir kiaušinius, bei užėjęs į virtuvę ir paėmęs ten buvusį peilį, įdūrė jai į pilvą, o pradėjus šauktis pagalbos, pradėjo ją smaugti nuo ko ji prarado sąmonę. Atsipeikėjusi, pasigedo sekcijoje gulėjusių 650,00 Lt grynųjų pinigų bei sūnaus M. B. LR piliečio paso.
Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto specialisto išvados Nr. G 1484/06 (01) (t. 2, b.l. 146) matyti, kad atlikus teismo medicininį tyrimą dėl M. B. padarytų kūno sužalojimų ir sveikatos sutrikdymo masto, nustatyta, jog M. B. padaryta poodinė kraujosruva nosyje, kraujosruva viršutinės lūpos raudonyje su viršutinių dviejų priekinių dantų vainikų panirimu, kraujosruvos kaklo odoje, veikiant kietais bukais daiktais; paviršinė durinė-pjautinė žaizda pilvo sienoje su poodine kraujosruva aplink ją, veikiant duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu; dešinio žastikaulio viršutinio galo išnirimas su didžiojo gumburo atskilimu, kurie galėjo susidaryti dešinės rankos staigaus kryptelėjimo pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2006-03-14) ir būdu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl žastikaulio išnirimo, žastikaulio didžiojo gumburo atskilimo sveikata sutrinka ilgam, t. y. virš 10 dienų.
2006-03-14 policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (t. 2, b. l. 135) užfiksuota, kad 2006-03-14, apie 18.00 val., Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės medicinos sesuo Ingelevičienė pranešė, jog į ligoninę kreipėsi M. B., gim. 1944-02-13, kuri paaiškino, kad 2004-03-14, apie 9.00 val., jos namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ją užpuolė iš matymo pažįstamas vyriškis. Diagnozuota dešinio žastikaulio išnirimas.
2007-11-12 VšĮ Karoliniškių poliklinikos išduotame medicininiame pažymėjime Nr. 305 (t. 2, b. l. 147) nurodoma, kad M. B. 1984 metų serga psichine liga, lankosi ambulatoriškai, vartoja vaistus dažnai savo nuožiūra.
Iš 2006-03-14 įvykio vietos apžiūros protokolo, fotonuotraukų (t. 2, b. l. 105-112) matyti, kad po įvykio apžiūrėjus butą, esantį adresu Taikos g. 20-33, Vilniuje, nustatyta, jog kambaryje stovinčioje sekcijoje stiklinaitėje rasti geltono metalo auskarai ir stambaus pynimo grandinėlė, nepriklausantys bute gyvenantiems asmenims, virtuvėje ant stalo rastas peilis su raudonos spalvos kriaunomis. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, buvo paimta 3 daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais nuo keramikinio indelio, stovėjusio sekcijoje, geltono metalo grandinėlė, auskarai, peilis bei kvapai nuo peilio. Pagal 2006-03-23 daiktų apžiųros protokolą (t. 2, b.l. 132-134) geltono metalo grandinėlė, auskarai ir peilis apžiūrėti daiktiniais įrodymais
Pagal 2007-06-27 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą (t. 2, b. l. 165), lyginamajam tyrimui buvo paimti R. G. rankų delnų ir pirštų antspaudų pavyzdžiai. Pagal 2007-06-12 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą (t. 4, b. l. 99), lyginamajam tyrimui buvo paimti R. G. seilių pavyzdžiai.
Iš 2006-04-04 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 2717 (t. 2, b. l. 117-121) matyti, kad vienas rankos piršto pėdsakas, paimtas 2006-03-14 įvykio vietos apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tinkamas asmeniui identifikuoti. Jis yra paliktas ne M. B., ne M. B., bet kito asmens.
2007-08-07 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr.140-G1-(6903)-IS1-5660 (t. 2, b. l. 126-129) pasitvirtina, kad vienas rankų pėdsakas, paimtas 2006-03-14 įvykio vietos apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra paliktas R. G. kairės rankos nykščiu.
Iš 2007-06-27 asmens parodymo atpažinti protokolo (t. 2, b. l. 157-159) matyti, asmens parodymo atpažinti metu pateikus nukentėjusiajai M. B. atpažinimui tris vaikinus, ji kaip labai panašų į ją užpuolusį ir apiplėšusį vaikiną nurodė asmenį Nr. 2, t. y. R. G.. Jį atpažino iš sudėjimo, veido bruožų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas kritiškai vertina kaltinamojo parodymus, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis nebuvo ir jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė. Tokius jo parodymus pilnai paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Įvykio vietos apžiūros bute metu, sekcijoje stovėjusiose stiklinaitėje buvo rasti daiktai - geltono metalo grandinėlė bei geltono metalo auskarai, kurie nepriklausė nei M. B., nei M. B.. Ant stiklinaitės buvo rasti pirštų pėdsakai bei paimta daktiloskopinė plokštelė su šiais pirštų pėdsakais, kuri pateikta daktiloskopinį tyrimą atlikusiems specialistams. Iš aukščiau paminėtos 2007-08-07 specialisto išvados Nr. 140-G1-(6903)-IS1-5660 matyti, kad vienas rankų pėdsakas, paimtas 2006-03-14 įvykio vietos apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra paliktas R. G. kairės rankos nykščiu. Ši aplinkybė pilnai paneigia kaltinamojo parodymus, kad šiame bute jis niekada nebuvo ir nusikaltimo nepadarė, nes jokiu kitu būdu atsirasti kaltinamojo pirštų pėdsakai ant bute esančio daikto negalėjo. Be to, nukentėjusioji M. B. asmens atpažinimo metu, iš jai pateiktų atpažinti trijų vaikinų, nurodė į R. G. kaip į asmenį, kuris pagal savo kūno sudėjimą, veido bruožus yra panašus į 2006 m. kovo 14 d. bute ją užpuolusį asmenį. Tai, kad nukentėjusioji tvirtai nepasakė, jog būtent tai yra tas pats asmuo, kuris prieš ją pavartojo fizinį smurtą, nesumenkina šio procesinio veiksmo (atpažinimo) įrodomosios reikšmės. Šio procesinio veiksmo atlikimo metu nukentėjusioji išreiškė tam tikras abejones dėl atpažįstamo asmens, nurodydama, kad jis panašus į ją užpuolusį vaikiną, tačiau kaip matyti iš asmens atpažinimo protokolo, nukentėjusioji nurodė, pagal kokius požymius atpažįsta asmenį. Įvertintina ir tai, kad nukentėjusioji yra senyvo amžiaus, serganti moteris, procesinis veiksmas yra susiję su neigiamais atsiminimais, patirtais išgyvenimais, stresu, todėl natūralu, kad M. B. galėjo išreikšti tam tikras abejones dėl atpažinto asmens. Kolegijai nekelia abejonių, jog M. B. atpažino būtent tą asmenį, kuris jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – dūrė peiliu į pilvą, sudavė smūgius bei sužalojo ranką.
Esant šioms aplinkybėms ir turint omenyje tai, kad iki įvykio M. B. su kaltinamuoju pažįstama nebuvo, visiškai nelogiška būtų manyti, kad nukentėjusioji apkalba kaltinamąjį ir kaltina jį fizinio smurto panaudojimu bei turto pagrobimu dėl asmeninių motyvų.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino ta aplinkybė, kad R. G. iš buto pagrobė 1000,00 Lt. Tiek aukščiau paminėtuose 2006-03-14 policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, tiek 2006-03-15 M. B. pareiškime policijai, nukentėjusioji nurodė, kad po užpuolino ji pasigedo sekcijoje gulėjusių 650,00 Lt. Tą aplinkybę ji patvirtino ir duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 142) bei nurodydama sumą ieškinio pareiškime (t. 2, b. l. 145). Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad 2006-03-14 įvykio metu katinamasis R. G. pagrobė 650,00 Lt, todėl aplinkybė dėl 350,00 Lt pagrobimo iš kaltinimo šalintina.
Taip pat byloje nepasitvirtino ta aplinkybė, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl senatvės ir neįgalumo. Byloje nustatyta, kad M. B. nusikalstamos veikos metu buvo 62 metų amžiaus, todėl kolegijos nuomone, dėl savo fizinių savybių, pagal savo amžių galėjo gintis, ką ir darė, kas pasitvirtina tuo, jog iš pradžių ji bandė išvaryti kaltinamąjį iš buto, vėliau po vieno smūgio peiliu, kaltinamasis netesė toliau šių savo veiksmų – toliau nesmūgiavo peiliu, nes nukentėjusioji pabandė pasišalinti iš virtuvės, o ją įtempęs į kambarį, sudavė smūgius kumščiu bei pradėjo smaugti. Taip pat byloje nėra pakankamai įrodymų, kad M. B. dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis, išvengti pavojaus arba kitaip aktyviai pasipriešinti. Byloje yra duomenys, kad nukentėjusioji serga psichine liga ir yra antros grupės invalidė. Vienok, to nepakanka, kad tokią asmens būklę pripažinti bejėgiška. Teisminio bylos nagrinėjimo metu G. K. parodė, kad motinai dėl psichinės ligos nustatyta II invalidumo grupė, tačiau jos veiksnumas neapribotas, liga tokio pobūdžio, kad nuolat vartojant vaistus, aplinkiniai gali jos ir nepastebėti. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija daro išvadą, kad nepasitvirtino ta aplinkybė, jog nukentėjusioji buvo bejėgiškoje būklėje, ir šią kaltinamojo R. G. nusikalstamus veiksmus kvalifikuojančią aplinkybę iš pastarajam pareikšto kaltinimo šalina.
Kėsininimasis į kito asmens gyvybę laikomas tyčiniu, jei kaltininkas sąmoningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jo veika atims kito žmogaus gyvybę, ir to siekia (tiesioginė tyčia) arba nors ir nesiekdamas šių pasekmių, sąmoningai leidžia joms kilti (netiesioginė tyčia). Nužudymas gal būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant, ar sutrikdyti žmogaus sveikatą, ar atimti gyvybę. Veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę. Esant neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes. Kaip pasikėsinimas nužudyti gali būti kvalifikuojama tik tokia veika, kada nustatoma, jog kaltininkas siekė tik vieno tikslo – atimti gyvybę ir jo netenkino jokios kitokios pasekmės (kūno sužalojimai ir pan.).
Sprendžiant kaltinamojo R. G. tyčios dėl pasikėsinimo nužudyti M. B. klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo aplinkybes – būdą, sužalojimų kiekį bei pobūdį, nusikalstamos veikos intensyvumą, jos nutraukimo priežastis, kaltininko elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimo padarymą ir po jo.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis savo tikslams įgyvendinti – pagrobti svetimą turtą, nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo grėsmingą įrankį peilį, po to sudavė nukentėjusiajai kumščiu eilę smūgių, smaugė, dėl ko ji prarado sąmonę, ir tik tuomet nutraukė šiuos veiksmus, kai įsitikino, jog pastaroji nebesipriešina, neberodo gyvybės ženklų, po to jau baigė įgyvendinti savo nusikalstamą sumanymą – apieškojo butą ir pagrobė pinigus bei pasišalino iš buto visai nepasidomėdamas ar nukentėjusioji yra dar gyva.
Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad R. G. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, t. y. sudavęs nukentėjusiajai smūgį peiliu į gyvybiškai svarbų organą – pilvą, smugius kumščiu į galvą bei ją smaugęs iki ši prarado sąmonę, suprato, kad tokiais veiksmais kelia pavojų jos sveikatai ir gyvybei, kad ją gali atimti, ir norėjo taip veikti (LR BK 15 str. 2 d. 1 p.), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes jam išėjus, nukentėjusioji po kurio laiko atsigavo.
Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis pateko į butą bei pasikėsino nužudyti M. B., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, t. y. tikėdamasis gauti pinigų narkotinių medžiagų įsigijimui. Tai seka ir iš tolesnių jo veiksmų – iš karto po to, kai M. B. nustojo priešintis apieškojo butą – apžiūrėjo sekciją, iš kurios paėmė pinigus bei M. B. LR piliečio pasą ir tuojau pat iš buto pasišalino. Tokie jo parodymai pasitvirtina byloje surinktais įrodymais – įvykio vietos apžiūrios protokolu, patvirtinančiu tai, kad bute buvo apžiūrėta sekcija, palikti pirštų pėdsakai. Šie faktiniai duomenys patvirtina, jog R. G. pasikėsino nužudyti M. B. iš savanaudiškų paskatų, norėdamas užvaldyti pastarosios turtą.
Taigi, iš surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų daroma išvada, jog R. G. veikos kvalifikacija pagal LR BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 9 p. bei 302 str. 1 d. yra teisinga, kadangi jis, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas užvaldyti nukentėjusiosios M. B. turtą, įsibrovė į pastarosios butą, ir panaudojęs fizinį smurtą, pasireiškusį smūgių sudavimu peiliu, kuščiais bei smaugimu, tyčia, pasikėsino ją nužudyti, o po to, realizuodamas savo nusikalstamą sumanymą, iš buto pagrobė pastarajai priklausantį turtą – 650,00 litų bei M. B. Lietuvos Respublikos piliečio pasą.
Nukentėjusiosios M. B. įgaliotoji atstovė pareiškė civilinį, prašydama priteisti M. B. naudai 1000,00 Lt turtinės žalos bei 50 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat nukentėjusysis M. B. dėl smurto panaudojimo prieš jo motiną bei jo asmens dokumento pagrobimo prašo priteisti iš kaltinamojo 10 000,00 Lt patirtos neturtinės žalos. Byloje nustatyta, kad R. G. pagrobė M. B. priklausančius 650,00 Lt grynųjų pinigų. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas pačios nukentėjusiosios M. B. parodymais, todėl tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 650,00 Lt. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiesiems M. B. bei M. B. buvo padaryta didelė moralinė trauma. Buvo pasikėsinta į nukentėjusiosios gyvybę, padaryti kūno sužalojimai, dėl ko ji patyrė didelę psichologinę traumą, nervinį stresą, fizinį skausmą, ilgai gydėsi. Taip pat buvo pasikėsinta į M. B. motiną, su kuria jis kartu gyvena, dėl ko jis patyrė didelius psichologinius išgyvenimus, po nusikaltimo kurį laiką reikėjo ją prižiūrėti, nuolat būti kartu namuose, dėl ko pastarasis negalėjo lankyti paskaitų, nukentėjo mokslai, turėjo gaišti laiką dėl naujo asmens dokumento gavimo. Tokiu būdu, iš kaltinamojo nukentėjusiesiems priteistina neturtinė žala. Nukentėjusiojo M. B. pareikštas civilinis ieškinys, kolegijos nuomone, atitinka jo patirtus išgyvenimus, todėl tenkintinas pilnai. Nukentėjusiosios G. K. civilinis ieškinys, ginant M. B. interesus, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus tenkintinas iš dalies, priteisiant 30 000,00 Lt žalos atlyginimo.
Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 str. tvarka. 2006-03-14 įvykio vietos apžiūros metu iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paimti peilis, geltono metalo auskarai, geltono metalo grandinėlė, stiklainis su kvapais nuo peilio rankenos, saugomi Vilniaus miesto VPK 6-ojo PK saugojimo kameroje (2006-03-03 kvitas Nr. 009744 – t. 2, b. l. 113), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Įtariamojo R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nes ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
3. L. B. nužudymo ir plėšimo epizodas.
R. G. kaltu prisipažino ir pasinaudodamas savo teise, numatyta Lietuvos Respublikos BPK 272 str., teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymus dėl pareikšto kaltinimo atsisakė. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju (t. 4, b. l. 66-68, 72), R. G. parodė, kad 2006 metais, maždaug po mėnesio po V. K. nužudymo, dienos metu buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje. Tuo metu jis vartojo narkotikus, buvo nuo jų priklausomas, tačiau neturėjo pinigų jų įsigijimui, todėl nusprendė ką nors apgauti. Praėjęs gatvę priešais namą, kuriame gyvena kartu su motina, jis nuėjo į penkiaaukščių namų rajoną. Tai buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo numerio nepamena, tačiau galėjo būti 10-as namas. Pamatęs, kad į laiptinę, kurios durys buvo rakinamos kodine spyna, eina žmogus, jis įbėgo jam iš paskos. Pamena, kad taip pat skambino į kelių butų duris, tačiau jų niekas neatidarė. Taip pakilo iki ketvirto aukšto bei paskambino į dešinėje pusėje viduryje esantį butą. Duris atidarė pagyvenusi moteris, kuriai jis pasiūlė pirkti pigesnio cukraus. Buto viduje pastaroji paėmė piniginę ir pradėjo skaičiuoti pinigus. Neprisimena iš kokios vietos ji paėmė piniginę, pamena tik tai, kad ji buvo nedidelė. Kai pamatė pinigus, jo viduje kažkas atsitiko, jis suprato, kad pinigai, tai galimybė įsigyti narkotikų, todėl paėmė virtuvėje gulėjusį peilį ir, stovėdamas moteriškei iš nugaros pusės, dūrė jai į nugarą. Pamena, kad dūrė keturis kartus, tačiau, jei po tyrimo nustatyta, kad jai durta daugiau kartų, pripažįsta visus dūrius, nes bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo vienas. Jau vėliau pamatė, kad piniginėje buvo 30,00 Lt. Dar prisimena, kad tame bute atidarė barą iš kurio paėmė šokoladinių saldainių dėžutę. Jis buvo be pirštinių. Nepamena ar bute lietė dar kokius nors daiktus. Pagyvenusią moterį jis subadė kambaryje ir ji nukrito veidu į grindis. Bute užtruko apie trisdešimt minučių. Kiek pamena, iš buto pinigus išsinešė kartu su pinigine. Daugiau nieko nepagrobė. Prieš išeidamas, pasižiūrėjo į moterį ir suprato, kad pastaroji mirusi. Išėjės į laiptinę, buto duris užtrenkė. Po to nuėjo į čigonų taborą, kur už pagrobtus pinigus nusipirko narkotikų.
Kaltinamojo kaltė, be jo paties parodymų, pasitvirtino ir byloje surinktais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. B. parodė, kad L. B. yra jo motina, kuri gyveno viena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Mama pati išeidavo į banką pasiimti pensijos, taip pat – retkarčiais į parduotuvę. Jis tame bute buvo deklaravęs gyvenamąją vietą, tačiau gyveno kitur. Nuo motinos buto raktus turėjo jis ir pati mama. Duryse buvo dvi spynos. Kiekvieną savaitę ją aplankydavo. Atėjęs skambindavo sutartu skambučiu. Į butą svetimų žmonių mama niekada neįsileisdavo. Paskutinį kartą motiną matė 2006 m. kovo 8 d. Kovo 20 d., baigęs darbą, apie 15.30 val., nuėjo į mamos butą ir atsirakinęs duris, įėjo į vidų. Tuo metu jam kilo įtarimas, nes buvo užrakinta tik viena durų spyna, kuri užsitrendavo uždarant duris. Pašaukė motiną, tačiau ji neatsiliepė. Įėjęs į kambarį, pamatė prie balkono veidu į grindis gulinčią mamą, kurios nugaroje buvo įsmeigtas kambaryje gulėjęs peilis medine rankena. Jis iš susijaudinimo peilį ištraukė. Kambaryje stovėjusios sekcijos durelės buvo atidarytos, iš sekcijos paimta saldainių dėžutė 10,00 Lt vertės. Apie įvykį pranešė policijai. Motiną palaidojo jis už savo lėšas. Laidotuvių išlaidos sudarė 3129,00 Lt. Taip pat jam buvo padaryta neturtinė žala, nes dėl įvykio patyrė didelę psichologinę traumą, pakilo kraujo spaudimas, dėl ko aštuonis mėnesius gydėsi, negalėjo dirbti, todėl prašo priteisti iš kaltinamojo 50 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Liudytoja S. J. parodė, kad ji yra nužudytosios kaimynė ir gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. L. B. buvo uždara moteris, mažai bendravo, atrodė savarankiška, gera, atsakinga. Į butą pašalinių asmenų neįsileisdavo. Maždaug prieš tris ar keturias dienas iki įvykio, antroje dienos pusėje, ji laiptinėje pastebėjo nepažįstamą, maždaug šešiasdešimties metų amžiaus žmogų tamsiais akiniais, kuris, kaip ji suprato iš uždaromų durų garso, išėjo iš L. B. buto. Įvykio dieną girdėjo kažkokius riksmus, tačiau nieko blogo nepagalvojo, nes jai pasirodė, jog triukšmas sklinda iš kitų kaimynų buto, kuriame dažnai vyksta konfliktai. Vėliau sužinojo, kad nužudyta L. B.. Po įvykio kitas kaimynas jai pasakojo, jog kažkokie asmenys jam siūlė pigesnio cukraus.
Liudytojas Z. R. parodė, kad jis pažinojo L. B., ankščiau su ja draugavo. Paskutinį kartą ją matė 2006 metų sausio mėnesį. Ji buvo labai atsargi moteris, svetimų žmonių į butą neįsileisdavo, visuomet klausdavo kas atėjo ir duris atidarydavo tik įsitikinusi, jog atėjo pažįstamas žmogus. Vėliau sužinojo, kad Larisa buvo nužudyta.
Liudytoja G. B. parodė, kad su L. B. anksčiau kartu dirbo. Po to jų santykiai išliko geri, jos viena pas kitą užeidavo į svečius. Atėjusi pas Larisą, ji skambindavo sutartu skambučio signalu. Pastaroji yra minėjusi, kad anūkus ir sūnų ji į butą įsileidžia irgi pagal sutartinį skambutį. Apie įvykį jai pranešė J. B.. Jis papasakojo, kad rado nužudytą motiną su nugaroje įmeigtu peiliu.
Kaltinamojo kaltė taip pat įrodyta byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.
2006-03-20 policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 4) pasitvirtina, kad 2006 m. kovo 20 d. policijos pareigūnai, nuvykę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aptiko L. B., gim. 1921 m. sausio 22 d. lavoną su smurto žymėmis – subadyta nugara.
Iš M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus Teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 903/06 (01) (t. 2, b.l. 184-191), matyti, kad atlikus L. B. lavono teismo medicininį tyrimą, nustayta, kad L. B. mirties priežastimi buvo krūtinės ląstos dešinės pusės, kairio peties srities, nugaros kairės pusės, nugaros dešinės pusės durtinės-pjautinės žaizdos su minkštųjų audinių, tarpšonkaulinių raumenų, kairės pusės VI-o, VII-o, X-o šonkaulių, pasieninės krūtinplėvės, širdiplėvės, širdies dešiniojo prieširdžio, krūtininės aortos ir kairio plaučio sužalojimais. Tai komplikavosi ūmiu vidiniu kraujavimu dėl ko ji mirė. Iš specialisto išvados matyti, kad L. B. mirties laiko pagal pateiktus užduotyje lavoninius reiškinius, nustatyti nėra galimybės. Tikėtina, kad ji mirė prieš 3-7 paras iki jos lavono teismo medicinos tyrimo pradžios 2006-03-21, 11.00 val. Tai patvirtina lavoniniai reiškiniai.
L. B. lavone nustatyti šie sužalojimai:
- krūtinės ląstos dešinės pusės, kairio peties srities, nugaros kairės pusės, nugaros dešinės pusės durtinės–pjautinės žaizdos (iš viso 7 žaizdos) su minkštųjų audinių, tarpšonkaulinių raumenų, kairės pusės VI-o, VII-o, X-o šonkaulių, pasieninės krūtinplėvės, širdiplėvės, širdies dešinio prieširdžio, krūtinės aortos ir kairio plaučio sužalojimais. Šios žaizdos yra durtinės – pjautinės, padarytos plokščiu, vienašmenių savybių duriančiu–pjaunančiu įrankiu, kuris smigo į kūną įrankio ašmenimis atkreiptomis žemyn (nukentėjusiojo atžvilgiu). Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.
- daugybinės (37) krūtinės ląstos priekinio paviršiaus ir dešinio šoninio paviršiaus, abiejų pečių sričių, dešinio žąsto, nugaros durtinės – pjautinės paviršinės žaizdos. Šios žaizdos yra durtinės – pjautinės, padarytos plokščiu, vienašmenių savybių duriančiu – pjaunančiu įrankiu. Sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Išvardinti sužalojimai padaryti keliolikos minučių laikotarpyje iki mirties. Pomirtinių sužalojimų, ar sužalojimų, kurie galėjo atsirasti L. B. ginantis, lavone nėra. Atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, mažai tikėtina, kad L. B. po jų padarymo galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus. Po sužalojimų padarymo, L. B. galėjo išgyventi keliolika minučių. Sužalojimai padaryti keturiasdešimt keturiais (44) trauminiais poveikiais. Visi sužalojimai yra panašaus senumo. Lavono kraujyje rasta 0,54 % etilo alkoholio, kas atitiktų lengvą girtumo laipsnį.
VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties palydimasis lapas Nr. 29306 bei talonas prie palydimojo lapo (t. 2, b.l. 179) patvirtina, kad pagal iškvietimą, priimtą 2006-03-20, 15.40 val., nuvykus į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rastas L. B. lavonas.
Pagal 2006-03-22 daiktų pateikimo protokolą (t. 2, b. l. 193) iš morgo darbuotojo buvo paimti L. B. rūbai – chalatas, liemenė, marškinėliai, pasijonis, kelnaitės (2 vnt.) bei kojinės, kurie prijungti prie bylos daiktiniais įrodymais.
Iš 2006-03-20 įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 2, b.l. 168-176) matyti, kad po įvykio apžiūrėjus butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyta, kad kambaryje Nr. 2, tarp kambario durų ir balkono durų veidu į grindis guli L. B. lavonas, prie lavono galvos guli virtuvinis peilis, kurio smaigalys nukreiptas į balkono pusę. Lavono striukėje matomi 45 įvairių krypčių audinio pažeidimai. Po lavonu matomos rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Kambaryje ant stalo guli juodos spalvos atidaryta moteriška piniginė. Kambaryje stovinčios sekcijos durelės praviros, vienas stalčius šiek tiek ištrauktas. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, iš kambario Nr. 1 buvo paimta dvi daktiloskopinės plokštelės su pirštų pėdsakais nuo spintos durų, 4 nuoplovos nuo spintos durų rankenų, iš virtuvės – medinis suoliukas su galimais rankų pirštų pėdsakais, iš kambario Nr. 2 – piniginė, ikona, boružėlė su galimais rankų pirštų antspaudais, dvi daktiloskopinės plokštelės su avalynės pėdsakų fragmentais nuo grindų, biologiniai pėdsakai nuo sekcijos durelių rankenėlių, L. B. striukė, peilis.
Ikiteisminio tyrimo metu dėl L. B. nužudymo ir plėšimo buvo sulaikytas R. S. bei jam pareikšti įtarimai (t. 4, b. l. 1, 9).
Pagal 2006-04-12 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolus (t. 4, b. l. 12, 13), lyginamajam tyrimui buvo paimti R. S. seilių bei rankų delnų ir pirštų antspaudų pavyzdžiai.
Pagal 2006-03-21, 2006-03-22 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolus (t. 3, b. l. 111, 113), lyginamajam tyrimui buvo paimti J. B. rankų delnų ir pirštų antspaudų bei kraujo pavyzdžiai.
Pagal 2006-03-23 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą (t. 3, b. l. 123-124), lyginamajam tyrimui buvo paimti Z. R. rankų delnų ir pirštų antspaudų pavyzdžiai.
Pagal 2006-03-28 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą (t. 3, b. l. 139-140, 138), lyginamajam tyrimui buvo paimti I. S. rankų delnų ir pirštų antspaudų bei seilių pavyzdžiai.
Pagal 2007-06-27 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą (t. 2, b. l. 165), lyginamajam tyrimui buvo paimti R. G. rankų delnų ir pirštų antspaudų pavyzdžiai. Pagal 2007-06-12 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą (t. 4, b. l. 99), lyginamajam tyrimui buvo paimti R. G. seilių pavyzdžiai.
Pagal 2006-03-20 daiktų pateikimo protokolą (t. 3, b. l. 112) J. B. pateikė vyriškus juodos spalvos odinius batus.
2006-03-29 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 2443 (t. 3, b. l. 4-11) nurodyta, kad du rankos pirštų pėdsakai, išryškinti ant suoliuko sėdynės, surasto ir paimto 2006-03-20 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra tinkami asmeniui identifikuoti. Jie yra palikti ne L. B., J. B., bet kito asmens.
2006-05-05 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 3717 (t. 3, b. l. 18-22) nurodyta, kad du rankos pirštų pėdsakai, išryškinti ant suoliuko sėdynės, surasto ir paimto 2006-03-20 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra palikti ne Z. R., I. S., R. S., o kito asmens.
Iš 2006-06-01 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 2444 ( t. 3, b. l. 51-53) matyti, kad ant peilio, paimto 2006-03-20 įvykio vietos apžiūros metu, geležtės, taip pat L. B. marškinėlių, liemenės, chalato rastas žmogaus kraujas. Tikimybė, kad kraujas ant peilio geležtės, striukės, marškinėlių, chalato priklauso L. B. yra ne mažesnė nei 99,9999999999995%. Ant peilio rankenos rasti žmogaus biologiniai pėdsakai netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.
2006-03-30 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 2445 (t. 3, b. l. 68-73) nurodyta, kad tirti pateiktoje daktiloskopinėje plokštelėje “B” esantis tiriamasis pėdsakas buvo paliktas tirti pateiktos avalynės, paimtos iš J. B., dešinės kojos bato pado puspadžiu. Ant tirti pateiktos daktiloskopinės plokštelės “A” nukopijuotas avalynės pėdsako fragmentas buvo paliktas ne tirti pateikta avalyne, paimta iš J. B., o kita avalyne.
M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK 145/06(01) (t. 3, b. l. 78-96) nurodyta, jog tikėtina, kad tirtos L. B. durtinės - pjautinės odos žaizdos ir tyrimui pateiktų L. B. striukės, liemenės, chalato, marškinėlių durtiniai - pjautiniai pažeidimai padaryti tyrimui pateiktu peiliu, paimtu iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali.
2006-05-17 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 3730 (t. 1, b. l. 150-152) nurodyta, kad keturi rankų pėdsakai ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 10, 13, 1, 17, paimti 2006-03-02 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini),Vilniuje, yra palikti ne įtariamojo R. S., bet kito asmens, arba kitų asmenų. Du rankos pirštų pėdsakai išryškinti ant suoliuko sėdynės, paimti 2006-03-20 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra palikti ne įtariamųjų S. C., D. K., bet kito asmens, arba kitų asmenų.
2007-12-18 Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu (t. 4, b.l. 47-48) ikiteisminis tyrimas R. S. atžvilgiu nutrauktas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. požymių.
Parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 4, b. l. 104-106), kaltinamasis R. G. parodė įvykdyto nusikaltimo padarymo aplinkybes - namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame nužudė L. B. bei paaiškino, kad į laiptinę jis pateko paskui ėjusius žmones, skambino į kelis butus, tačiau į kuriuos - tiksliai neprisimena. Laiptinės ketvirtajame aukšte parodė į buto Nr. 50 duris bei paaiškino, kad kuomet jis pateko į šį butą, jame buvo ne tokios durys. Įėjęs į butą Nr. 50, R. G. parodė buto dešinėje pusėje esantį kambarį ir paaiškino, kad jis nusekė paskui močiutę iki šio kambario. Įtariamasis negalėjo pasakyti ir parodyti iš kurios vietos L. B. paėmė piniginę, tačiau jis girdėjo, kad pastaroji nusisukusi nuo jo skaičiavo pinigus. Kol ji skaičiavo pinigus, jis nuėjo į virtuvę ir paėmė ten buvusį peilį, kuriuo į jį nugara stovinčiai L. B. dūrė, kiek prisimena, keturis kartus į nugaros sritį. R. G. taip pat parodė, kaip L. B. nukrito galva į langą, kaip jis atidaręs sekcijos barą, iš jo pagrobė dėžutę saldainių, bei smulkius pinigus iš piniginės, tačiau kokia buvo jų suma kaltinamasis nenurodė. Išeidamas jis dar pasižiūrėjo ar pastaroji nejuda. Ji nejudėjo, todėl jis buvo visiškai tikras, kad L. B. mirusi. R. G. paaiškino, jog gerai pamena, kad L. B. nužudė 2006 m. pavasarį, maždaug po mėnesio kai nužudė moterį (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, bet tikslios datos neprisimena. Po to, kai nužudė L. B., jis nuvyko į čigonų taborą, kur įsigijo narkotikų.
Kaltinamasis savo kaltę, įvydžius jam inkriminuojamus nusikalimus, pripažino 2006 m. birželio 12 d. surašydamas nuoširdų prisipažinimą (t. 4, b.l. 62-63), kuriame nurodė, kad jis savanoriškai prisipažįsta, jog 2006 metais, apytikriai žiemą, iš pradžių (duomenys neskelbtini) gatvėje, o po tam tikro laiko (duomenys neskelbtini) gatvėje, įvykdė nužudymus. Apytikriai po mėnesio, kai (duomenys neskelbtini) gatvėje jis padarė nužudymą, jis (duomenys neskelbtini) gatvėje tuo pačiu tikslu užėjo pas dar vieną pagyvenusią moterį ir suduodamas tris smūgius į nugarą, taip pat ją nužudė. Iš šiame bute esančio sekcijos baro jis pavogė dėžutę šokoladinių saldainių ir 30,00 Lt. Išeidamas, paliko moterį kambaryje, gulinčią veidu žemyn.
Pateiktame kaltinime nusikalstama veika dėl pinigų pagrobimo R. G. neinkriminuota, todėl šios aplinkybės teismas netiria.
Ikiteisminio tyrimo metu R. G. pareikštame kaltinime inkriminuota, jog jis tyčia nužudė L. B., buvusią bejėgiškoje būklėje. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ši nusikalstamus veiksmus kvalifikuojanti aplinkybė pilnai pasitvirtino.
Kad nužudytoji L. B., gimusi 1921 m. sausio 22 d., buvo bejėgiškos būklės, leidžia teigti ne tik jos senyvas amžius – beveik 85 metai, bet ir jos būsena, buvusi įvykio metu. Kaip matyti iš kaltinamojo R. G. parodymų, jis L. B. užpuolė netikėtai, iš nugaros ir pastaroji dėl senatvės negalėjo tinkamai sureaguoti į tokius staigius jo veiksmus bei pasipriešinti, negalėjo nei gintis, nei kitaip išvengti jai gresiančio pavojaus.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis pateko į butą bei nužudė L. B., tikslu pagrobti svetimą turtą. Tai pasitvirtina paties kaltinamojo parodymais, iš kurių matyti, matyti, jog jis skambino į butų duris, siūlydamas pigiau parduoti cukrų, tačiau jo neturėjo, o tai darė tik tam, kad patekti į butą ir ką nors pavogti, o patekęs į L. B. butą, iš karto po peiliu jai suduotų smūgių, apieškojo butą bei pagrobęs dėžutę saldainių, iš jo pasišalino. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas, nukentėjusiojo J. B. parodymai, patvirtinantys tai, kad bute buvo pažeista bendra tvarka, atidarytos sekcijos durelės. Šie faktiniai duomenys patvirtina, jog kaltinamasis veikė iš savanaudiškų paskatų, norėdamas užvaldyti nužudytosios turtą. Todėl kolegija konstatuoja, jog R. G. tyčia nužudė dėl senatvės bejėgiškos būklės L. B. iš savanaudiškų paskatų.
Taigi, iš surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų daroma išvada, jog R. G. veikos kvalifikacija pagal LR BK 129 str. 2 d. 2, 9 p. p. yra teisinga, kadangi jis, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas užvaldyti nukentėjusiosios L. B. turtą, įsibrovė į pastarosios butą, ir panaudoto fizinio smurto, pasireiškusio smūgių sudavimu peiliu į gyvybiškai svarbius organus – nugarą ir krūtinę, tyčia, buvusią bejėgiškos būklės, ją nužudė, o po to, realizuodamas savo nusikalstamą sumanymą, iš buto pagrobė 10,00 Lt vertės saldainių dėžutę.
Tokiu būdu, ištyrusi byloje surinktus įrodymus, kolegija konstatuoja, kad R. G. veika yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su L. B. mirtimi. Jis veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, t. y. sudavęs nukentėjusiajai daugybę smūgių peiliu į gyvybiškai svarbius organus, suprato, kad tokiais veiksmais kelia pavojų jos sveikatai ir gyvybei, kad ją gali atimti, ir norėjo taip veikti (LR BK 15 str. 2 d. 1 p.).
Nukentėjusysis J. B. pareiškė civilinį, prašydamas priteisti 3139,00 Lt turtinės žalos (3129,00 Lt laidojimo išlaidų ir 10,00 Lt pagrobtų saldainių vertės) bei 50 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais – nukentėjusiojo parodymais, dėl laidojimo išlaidų – mokėjimų dokumentais (t. 3, b. l. 107-110), todėl tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryta didelė moralinė trauma, nes nužudyta jo motina, su kuria sieja artimi giminystės ryšiai, jis pergyvena dėl motinos mirties, J. B. dėl patirtų išgyvenimų sirgo. Tokiu būdu, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina neturtinė žala. Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos, kolegijos nuomone, atitinka jo patirtus išgyvenimus, todėl tenkintinas pilnai.
Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 str. tvarka. 2006-03-22 daiktų pateikimo metu Vilniaus morge paimti L. B. rūbai - chalatas, striukė, liemenė, marškinėliai, pasijonis, kelnaitės, kojinės, saugomi Vilniaus miesto VPK daiktų saugojimo patalpoje (2006-12-17 kvitas Nr. 028778 – t. 2, b. l. 194-195), 2006-03-20 įvykio vietos apžiūros metu bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paimti peilis, 2 daktiloskopinės plokštelės, saugomi Vilniaus miesto VPK daiktų saugojimo patalpoje (2006-04-06 kvitas Nr. 028465 – t. 3, b. l. 23-24 ), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, 2006-03-20 daiktų pateikimo metu iš J. B. paimta vyriškų batų pora, saugoma Vilniaus miesto VPK daiktų saugojimo patalpoje (2006-12-17 kvitas Nr. 028778 – t. 2, b. l. 194-195), 2006-03-20 įvykio vietos apžiūros metu bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paimti medinis suoliukas, medinė boružė, medinė ikona, piniginė, saugomi Vilniaus miesto VPK daiktų saugojimo patalpoje (2006-04-06 kvitas Nr. 028465 – t. 3, b.l. 23-24 ), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini J. B.,
Įtariamojo R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamasis ir prisipažino įvykdęs nusikaltimą, tačiau šios aplinkybės kolegija nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, tai jis padarė tik esant neginčytiniems įrodymams, patvirtinantiems jo kaltę. Be to, bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė, kad dėl padaryto nusikaltimo kaltinamasis nuoširdžiai gailėtųsi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nes ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p. ).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje ir taisyklėmis, numatytomis VIII-ame Lietuvos Respublikos BK skyriuje, kai yra atsakomybę lengvinančių bei ją sunkinančių aplinkybių, ir nėra pagrindų taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnį. Teisėjų kolegija mano, kad kaltinamajam skirtina bausmė pagal LR BK specialiosios dalies straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų ribose.
Skirdamas bausmę kaltinamajam R. G., teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, jų sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Teisėjų kolegija, vertindama kaltinamojo padarytus nusikaltimus, jų pobūdį, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du labai sunkius (LR BK 11 str. 6 d.), tris sunkius (BK 11 str. 5 d.), vieną nesunkų (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimus bei pasikėsino padaryti vieną labai sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 6 d.), pasekmės neatstatomos, kaltinamojo nusikalstamomis veikomis iš esmės buvo pasikėsinta į asmenų gyvybę, sveikatą, jų turtą, saugumą. Taigi, kėsintasi į labiausiai ginamas vertybes, o nusikaltimų padarymo būdas (nužudyti du dėl senatvės bejėgiškos būklės žmonės, vieną žmogų pasikėsinta nužudyti, po to pavogti butuose buvę pinigai bei daiktai), kaltinamasis nusikalto esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai, panaudodamas grėsmingą įrankį - peilį, intensyviai žalodamas nukentėjusiąsias, suduodamas joms didelį skaičių smūgių. R. G. dėl vienos nusikalstamos veikos kaltės nepripažino, anksčiau yra teistas penkis kartus, keturi teistumai neišnykę (BK 27 str. 1 d.), nedirba, daugybę kartų baustas administracine tvarka. Visos šios aplinkybės rodo kaltininko ypatingą brutalumą, nenorą laikytis ne tik priimtinų elgesio taisyklių, įstatymų bet ir elementarių moralės normų, todėl jam turi būti paskirtos arčiau maksimalių bei maksimalios sankcijoje numarytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės.
Aptartos aplinkybės dėl bausmių skyrimo sudaro teisinį pagrindą, atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, skirti R. G. pačią griežčiausią bausmę, numatytą už tyčinį bejėgiškos būklės žmogaus nužudymą dėl savanaudiškų paskatų – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bausmę paskiriant atlikti kalėjime.
Teisėjų kolegija, skirdama kaltinamajam bausmes, įvertinus nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes mano, kad švelnesnės bausmės paskyrimas neužtikrintų vieno iš svarbaiusių teisės teorijoje teisingumo principo įgyvendinimo, nes teismo paskirtos bausmės nebus teisingos, jei jos bus neteisingos nukentėjusiųjų atžvilgiu, kurie kaltinamąjį prašo bausti griežtai. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas bei pskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamajam nėra teisinių argumentų.
Kaip jau paminėta aukščiau R. G. anksčiau kelis kartus yra teistas už tyčinius nusikaltimus, keturi teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, Būdamas recidyvistu, jis vės padarė du labai sunkius, tris sunkius nusikaltimus ir pasikėsino padaryti labai sunkų nusikaltimą. Įvertinusi jau aptartas bylos aplinkybes apie naujų nusikaltimų pobūdį ir kaltininmko asmenybę, kolegija daro išvadą, kad R. G. būtina pripažinti pavojingu recidyvistu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir šio straipsnio 3 dalimi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str. str., 301-303 str. 2 d., 308 str.,
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 9 p. dėl bejėgiškos būklės V. K. nužudymo iš savanaudiškų paskatų ir nubausti laisvės atėmimu aštuoniolikai metų.
Jį taip pat pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. dėl plėšimo, įvykdyto 2006 m. kovo 2 d., ir nubausti laisvės atėmimu septyneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d. d., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą aštuoniolikai metų.
Jį taip pat pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 9 p. dėl pasikėsinimo nužudyti M. B. iš savanaudiškų paskatų ir nubausti laisvės atėmimu keturiolikai metų.
Jį taip pat pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. dėl plėšimo, įvykdyto 2006 m. kovo 14 d. ir nubausti laisvės atėmimu septyneriems metams.
Jį taip pat pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d. d., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą keturiolikai metų.
Jį taip pat pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 9 p. dėl bejėgiškos būklės L. B. nužudymo iš savanaudiškų paskatų ir nubausti laisvės atėmimu iki gyvos galvos
Jį taip pat pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. dėl plėšimo, įvykdyto 2006 m. kovo 18-20 dienomis ir nubausti laisvės atėmimu septyneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d. d., pagal visas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d. 2 p., 3 d., R. G. pripažinti pavojingu recidyvistu.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2008 m. balandžio 29 d. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2007 m. birželio 12 d. iki 2008 m. balandžio 29 d.
Kardomąją priemonę R. G. – suėmimą, iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. G. M. K. naudai 1200,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) turtinės ir 50 000,00 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo, G. K. naudai 2500,00 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) turtinės žalos ir 50 000,00 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo, M. B. naudai 650,00 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt litų) turtinės žalos ir 30 000,00 Lt (trisdešimt tūkstančkų litų) neturtinės žalos atlyginimo, M. B. naudai 10 000,00 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo, J. B. naudai 3139,00 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą trisdešimt devynis litus) turtinės žalos ir 50 000,00 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje G. K. ir G. K. civilinius ieškinius atmesti.
- 2006-03-02 įvykio vietos apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paimtus daiktus - juodą sijoną, mikrodaleles, du peilius, nuopjovas nuo peilio, 22 daktiloskopines plokšteles, DNR pavyzdžius, sagą, 2006-04-06 daiktų pateikimo metu Vilniaus morge paimtus V. K. rūbus - liemenę, palaidinę, megztas kelnes, saugomus Vilniaus miesto VPK saugojimo kameroje (2006-07-24 kvitas Nr. 028525), sunaikinti, 2006-03-02 įvykio vietos apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paimtus daiktus - piniginę, raktą, geltono metalo auskarus, lazdą, saugomus Vilniaus miesto VPK saugojimo kameroje (2006-07-24 kvitas Nr. 028525), grąžinti M. K., striukę ir liemenę su užrašu „Komanda“, paimtus apžiūrint D. K. automobilį, saugomus Vilniaus miesto VPK saugojimo kameroje (2006-11-06 kvitas Nr. 028468), grąžinti D. K..
- 2006-03-14 įvykio vietos apžiūros metu iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paimtus - peilį, geltono metalo auskarus, geltono metalo grandinėlę, stiklainį su kvapais nuo peilio rankenos, saugomus Vilniaus miesto VPK 6-ojo PK saugojimo kameroje (2006-03-03 kvitas Nr. 009744 ), sunaikinti.
- 2006-03-22 daiktų pateikimo metu Vilniaus morge paimtus L. B. rūbus - chalatą, striukę, liemenę, marškinėlius, pasijonį, kelnaits, kojines, saugomus Vilniaus miesto VPK daiktų saugojimo patalpoje (2006-12-17 kvitas Nr. 028778), 2006-03-20 įvykio vietos apžiūros metu bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paimtus peilį, 2 daktiloskopins plokšteles, saugomus Vilniaus miesto VPK daiktų saugojimo patalpoje (2006-04-06 kvitas Nr. 028465), sunaikinti, 2006-03-20 daiktų pateikimo metu iš J. B. paimtą vyriškų batų porą, saugomą Vilniaus miesto VPK daiktų saugojimo patalpoje (2006-12-17 kvitas Nr. 028778), 2006-03-20 įvykio vietos apžiūros metu bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paimtus medinį suoliuką, medinę boružę, medinę ikon, piniginę, saugomus Vilniaus miesto VPK daiktų saugojimo patalpoje (2006-04-06 kvitas Nr. 028465), grąžinti J. B.,
Nuosprendis per 20 dienų, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.