Panevėžio apygardos teismo nutartis

2023-06-06 · Civilinė byla Nr. e2A-288-828/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-06
Bylos Nr.
e2A-288-828/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vygintas Mažuika
Ieškovas
AB „NEO Finance“
Atsakovas
A. R.
Civilinė byla Nr. e2A-288-828/2023Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02080-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 6 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. sausio 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-434-839/2023 pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 9856,34 Eur negrąžinto kredito, 61,75 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2022-07-26), 21,97 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2022-07-26), 19 proc. (4277,85 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-07-26) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026-08-14), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 1383,64 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022-07-26) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2026-08-14), 0,65 Eur delspinigių, 15 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 494 Eur žyminį mokestį, 200 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.

2. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d. šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K655770834 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 11084,00 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo, mokėdamas mėnesines įmokas, iki 2026 m. rugpjūčio 14 d. ieškovei grąžinti kreditą, mokėti 9,90 proc. dydžio tarpininkavimo mokestį nuo kiekvienos įmokos (tarpininkavimo mokesčio suma – 1707,93 Eur), mokėti 19 proc. metinės palūkanų normos palūkanas už naudojimąsi pinigais, iš viso 6167,80 Eur palūkanų, bendra vartojimo kredito suma, kurią kredito gavėjas įsipareigojo sumokėti – 18959,73 Eur, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 26,28 proc. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, todėl ieškovė 2022 m. liepos 26 d. vienašališkai nutraukė Sutartį.

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. sausio 19 d. sprendimu už akių ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 9856,34 Eur negrąžinto kredito, 61,75 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 21,97 Eur tarpininkavimo mokesčio, 4277,85 Eur negautų pajamų (nuostolių), 0,65 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 14218,56 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022 m. gruodžio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 501,41 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusios ieškinio dalies teismas netenkino. Iš atsakovo valstybei priteistos 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidos.

5. Nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d. šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K655770834, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 11084,00 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo, mokėdamas mėnesines įmokas, iki 2026 m. rugpjūčio 14 d. ieškovei grąžinti kreditą, mokėti 9,90 proc. dydžio tarpininkavimo mokestį nuo kiekvienos įmokos (tarpininkavimo mokesčio suma – 1707,93 Eur), mokėti 19 proc. metinės palūkanų normos palūkanas už naudojimąsi pinigais, iš viso 6167,80 Eur palūkanų, bendra vartojimo kredito suma, kurią kredito gavėjas įsipareigojo sumokėti – 18959,73 Eur, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 26,28 proc. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, todėl ieškovė 2022 m. liepos 26 d. vienašališkai nutraukė Sutartį. Ieškovė pateikė duomenis, kad 2022 m. birželio 14 d. ieškovė elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui pranešimą apie gręsiantį sutarties nutraukimą, jeigu skola nebus sumokėta per keturiolika dienų. Taip pat pateikė 2022 m. liepos 20 d. pranešimą, kuriame nurodyta, kad Sutarties nutraukimas įsigalioja 2022 m. liepos 26 d.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis prievolių vykdymą, nesant duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs sutartinius įsipareigojimus ir visiškai atsiskaitęs su ieškove ieškovei iš atsakovo priteista 9856,34 Eur negrąžinto kredito, 61,75 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2022-07-26), 21,97 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos (2022-07-26). Taip pat ieškovei iš atsakovo priteista 19 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022-07-26) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2026-08-14), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, t.y. 4277,85 Eur vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 p., CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniais.

7. Nors ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1383,64 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022-07-26) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2026-08-14), teismas reikalavimo netenkino. Teismas vertino Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.29 punkto nuostatas dėl tarpininkavimo mokesčio sąvokos, pažymėjo, jog pagal teisminę praktiką tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki kredito sutarties nutraukimo.

Šalies argumentai

8. Ieškovei prašant priteisti jai 0,65 Eur delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2022 m. liepos 26 d. (Sutarties nutraukimo dienos), teismas vertino Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punktą, pagal kurį atsakovas įsipareigojo mokėti kreditorei 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną, kadangi ieškovė delspinigius paskaičiavo už vėlavimą mokėti įmokas iki Sutarties nutraukimo, taikydama 0,05 proc. dydį už laikotarpį, mažesnį nei 180 dienų, reikalavimą tenkino.

9. Nors ieškovė prašė priteisti 15 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismas vertino, kad atsakovas yra vartotojas, t. y. silpnesnioji sandorio šalis, sutartį sudarė prisijungimo būdu, taikant standartines sutarčių sąlygas, kurios individualiai su atsakovu nebuvo aptartos, teismų praktikoje pripažinta, kad 8, 12 ir 18 proc. procesinės palūkanos yra per didelės, neatitinkančios teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, neproporcingai ir nepagrįstai apsunkina vartotojo padėtį. Pripažino, kad Sutartyje nustatytas (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punktas) 15 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų dydis prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams, todėl yra pagrindas šias palūkanas mažinti ir priteisti ieškovei iš atsakovo 5 proc. dydžio, atitinkančio CK nustatytą procesinių palūkanų dydį metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, t. y. 14218,56 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2-3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

10. Nustatė, jog ieškovė sumokėjo 494 Eur žyminio mokesčio, tačiau mokėtinas žyminis mokestis pagal ieškinio sumą – 351 Eur. Ieškovė patyrė 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš viso ieškovės materialiniai reikalavimai atsakovui sudarė 15602,20 Eur, teismas tenkino ieškovės reikalavimus 14 218,56 Eur sumai, t.y. tenkino 91 proc. reikalavimų. Taigi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistos 501,41 Eur (551,00 Eur × 91,00 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Iš atsakovo priteistos pašto išlaidos valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. sausio 19 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo ir priteisti iš atsakovo 1383,64 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022-07-26) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2026-08-14), dalį dėl bylinėjimosi išlaidų. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

12. Nurodo, kad tarpininkavimo mokestis yra vienkartinis kredito gavėjo mokamas mokestis ieškovei tiek už paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, tiek jos priežiūra, informacijos teikimu bei sistemos palaikymu apibrėžtą laikotarpį, sutampantį su galutine vartojimo kredito įmokos grąžinimo data. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas prieš sudarant vartojimo kredito sutartį, ir padalinamas mėnesinėmis įmokomis.

13. Apeliantė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, valdanti tarpusavio skolinimo platformą (duomenys neskelbtini). Ji atlygį apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui, preziumuodama, jog paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai. Taip pat, atsižvelgdama į vartotojo teises bei interesus ir siekdama neperkelti mokesčio mokėjimo naštos vartotojui, visą taikytiną tarpininkavimo mokestį išdalina mėnesinėmis įmokomis, taip suteikdama galimybę vartotojui mokestį išmokėti kartu su paskola per ilgesnį laiką.

14. Nurodo, kad tarpininkavimo mokestis yra teisėtas, leistinas ir pagrįstas atlygis už teikiamas paslaugas. Nors vartojimo kredito sutartis sudaroma apeliantės vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie savo ruožtu sudaro su ja susitarimus dėl investicijos į vartojimo kreditą. Apeliantė jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovui netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams ir apeliantė negauna nuostolių atlyginimo, todėl prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, kadangi tai yra tiesioginiai ir vieninteliai jos patiriami nuostoliai dėl Sutarties nevykdymo.

15. Tarpininkavimo mokesčio paskaičiavimo taisyklės yra nustatytos Sutarties bendrosiose sąlygose. Taip pat aiškiai nurodyta ir tarpininkavimo mokesčio suma specialiosiose sąlygose. Visas tarpininkavimo mokestis įtrauktas yra į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdėstytas mokėjimais dalimis kartu su mėnesinėmis įmokomis. Nurodo teisminę praktiką, pagal kurią negautos pajamos, pasireiškiančios nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties pabaigos yra laikomos patirtais nuostoliais.

16. Nurodo, kad teismui nepagrįstai netenkinus dalies materialinio reikalavimo, atitinkamai turi būti pakeista ir teismo sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo .

17. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

19. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 1383,64 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Byloje nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d. šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K655770834, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 11084,00 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo, mokėdamas mėnesines įmokas, iki 2026 m. rugpjūčio 14 d. ieškovei grąžinti kreditą, mokėti 9,90 proc. dydžio tarpininkavimo mokestį nuo kiekvienos įmokos (tarpininkavimo mokesčio suma – 1707,93 Eur), mokėti 19 proc. metinės palūkanų normos palūkanas už naudojimąsi pinigais, iš viso 6167,80 Eur palūkanų, bendra vartojimo kredito suma, kurią kredito gavėjas įsipareigojo sumokėti – 18959,73 Eur, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 26,28 proc. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, todėl ieškovė 2022 m. liepos 26 d. vienašališkai nutraukė Sutartį.

21. Sutarties nutraukimo teisiniai padariniai reglamentuojami CK 6.221 straipsniu, kurio 1 dalis numato, jog sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2020-05-25 nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Nutraukus sutartį, vartojimo kreditą suteikusi įmonė nebeprivalo prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo bei paskirstyti mokamas įmokas, todėl negali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių kredito įstaiga po sutarties nutraukimo nebeturi atlikti, nes vartojimo kredito sutarties nutraukimas atleido abi Sutarties šalis nuo sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tame tarpe ir nuo tarpininkavimo mokesčio mokėjimo. Sykiu Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis).

22. Vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, kreditorius gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalauti atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (LAT 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, turėtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (LAT 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Teismų praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo <...> principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (LAT 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

23. Ginčo šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkto nuostatos tarpininkavimo mokestį apibrėžė kaip mokestį, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Taip pat šalys pasirašydamos Sutartį aptarė, kad tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3. punktą šis mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas pagal 5.3.1. Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygas - nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Specialiosiose Sutarties sąlygose nurodoma, kad Bendrovei NEO Finance, AB mokamas tarpininkavimo mokestis susideda iš 9,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos sumos (Sutarties 5.3.1. punktas).

24. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punktu atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.8 punktu šalys susitarė vartojimo kredito gavėjo ar trečiosios šalies bendrovei sumokėtus mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį paskirstyti tokia tvarka: 1) pirma eile – išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę (5.8.1 punktas); 2) antra eile – skiriamos palūkanoms už pradelstą sumokėti kredito dalį (grafiko lygmenyje) ir 5.3.1 punkte nurodytą tarpininkavimo mokesčio sudedamąją dalį, netesybas. 5.3.1 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis apmokama išskaičiuojant taikomą tarpininkavimo mokesčio procentinį dydį nuo apmokėtos įmokos sumos, o likusios įmokos sumos dydžiu dengiamos palūkanos už pradelstą sumokėti kredito dalį, netesybos (5.8.2 punktas); 3) trečia eile – seniausiai vėluojančių įmokų palūkanoms (įmokos lygmenyje), vartojimo kreditui (įmokos lygmenyje) ir 5.3.1 punkte nurodytos tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies dengimui. 5.3.1 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis yra apmokama, išskaičiuojant taikomą tarpininkavimo mokesčio procentinį dydį nuo apmokėtos įmokos sumos, kur likusi įmokos suma yra paskirstoma tokia tvarka: palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, vartojimo kreditui (pirmiausia tai jo daliai, kuri turėjo būti grąžinta anksčiau) (Sutarties 5.8.3 punktas).

25. Pagal Sutartį vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, sumokėti tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra. Palūkanos, apskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito davėjui sutartį vykdant tinkamai. Vartojimo kredito gavėjas įsipareigoja šiuos Bendrovės nuostolius padengti (Bendrųjų sąlygų 8.6 punktas). Šalys neaptarė, jog nesumokėtas tarpininkavimo mokestis būtų pripažįstamas ieškovės negautomis pajamomis (nuostoliais). Argumentai dėl nesumokėto tarpininkavimo mokesčio už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos, kaip patirtų nuostolių, Sutarties 8.6 punkto kontekste, pirmosios instancijos teismo atlikto teisinio ir faktinio šio klausimo vertinimo nekeičia.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal Sutarties sąlygas tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, o Sutartį nutraukus, jokie veiksmai, už kuriuos mokestis apskaičiuotas, ieškovės nebeatliekami. Tarpininkavimo mokestis nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, tad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

27. Ieškovės pasirinktas verslo modelis, tai, kad ji yra tarpusavio skolinimosi platformos operatorė, o lėšas faktiškai skolina kiti subjektai ir pajamų mokėjimo palūkanų ji forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus, negali lemti vartotojų teisių apsunkinimo ar kitokio ribojimo. Tokios faktinės aplinkybės būtų reikšmingos vertinant tarp apeliantės ir minėtų trečiųjų asmenų susiklosčiusius teisinius santykius, bet neturi įtakos vartojimo kredito santykiams, besiklostantiems tarp apeliantės ir konkretaus kredito gavėjo.

28. Vadovaujantis CPK 4 straipsniu, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Apygardos teismai neformuoja precedentų ir teisės aiškinimo/taikymo praktikos, todėl jų priimtuose procesiniuose sprendimuose pateikiamos tam tikros išvados, nesaisto šią civilinę bylą nagrinėjančio teismo.

29. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

30. Nepripažinus materialinio reikalavimo pagrįstu, atitinkamai keisti pirmosios instancijos teismo priteistų ieškovei bylinėjimosi išlaidų dydžio, pagrindo nėra.

31. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. sausio 19 d. sprendimą už akių palikti nepakeistu.

Teisėjas Vygintas Mažuika