- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-08
- Bylos Nr.
- TS-18-1123/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Nuteistasis
- E. T.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 58-40 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. T. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, jam paskirta subendrinta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė..
Bausmės pradžia – 2011 m. liepos 13 d.. Bausmės pabaiga – 2023 m. liepos 13 d.. 2/3 paskirtos bausmės atliko 2019 m. liepos 13 d.
Neatliktos bausmės dalis 2022 m. vasario 11 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną) – 1 metai 5 mėnesiai ir 2 dienos.
Remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2022 m. vasario 11 d. Vilniaus pataisos namuose, 2022 m. vasario 11 d. protokolu Nr. 58-30 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 3 dalimi, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų vykdymo rezultatus, Komisija 2022 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 58-40 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam E. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis Komisijai pristatomas 8 kartą. 2021 m. rugsėjo 10 d. Komisijos nutarimu Nr. 59-144 buvo nutarta netaikyti E. T. lygtinio paleidimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi nuteistojo skundas atmestas, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi nuteistojo skundas atmestas, palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartis. Remiantis Komisijai pateikta informacija, nuteistasis nuosekliai vykdė Komisijos anksčiau pateiktas rekomendacijas dalyvauti tikslinėse, intervencinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą bei tęsti nemokamų darbų vykdymą – periodiškai dalyvavo individualiai vykdomoje intervencinėje priemonėje, psichologo pateiktais duomenimis, nuteistojo dalyvavimas vertinamas kaip itin sėkmingas. Nuteistasis aktyviai įsitraukė į savo resocializacijos procesą, atliko neatlygintinus darbus, įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę, savanoriškai mokėjo turimus įsiskolinimus, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau apmokamo darbo pasiūlymo atsisakė. Pirmą kartą su policijos pareigūnais E. T. susidūrė būdamas 17 metų amžiaus. Dėl šio nusikaltimo teismo metu kaltės nepripažino. Bausmės atlikimo metu, pokalbių bei interviu metu kaltę linkęs pripažinti. Nustatytas nusikalstamo elgesio modelis – pasikartojantis įžūlus chuliganiškas bei aplinkiniams nepagarbus elgesys viešose vietose, iš dalies sietinas su savitvardos bei netinkamu savęs indentifikavimo sunkumais, taip pat nusikalstamos veikos įvykdytos su kitais asmenimis. Nusikaltimai sunkėja. Terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Komisija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, pagal smurtinio elgesio rizikos įvertinimo metodiką HCR-20 nustatyta žema smurtinio elgesio pasireiškimo tikimybė, tačiau vienas iš nuteistajam aktualių nustatytų kriminogeninių veiksnių yra nepakankamas atsparumas subkultūros veiksniams, darbinės patirties stoka, turimi įsiskolinimai, nuteistasis atsisakė dirbi pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlytą darbą. Laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu E. T. vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus pažeidė 24 kartus (20 kartų buvo skirtos nuobaudos, 4 kartus buvo apsiribota įspėjamaisiais pokalbiais), iš kurių 4 kartus baustas drausmine tvarka už atsisakymą tvarkyti bendro naudojimo patalpas pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą patalpų tvarkymo grafiką, skatintas 8 kartus. Komisijos rekomendacijas pradėjo vykdyti iš karto po paskutinio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo apsvarstymo, 2021 m. spalio 28 d. paskutinį kartą dalyvavo edukaciniame renginyje sveikatingumo tematika. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija konstatavo, kad nors nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra nuosekli ir tvari, todėl vienbalsiai nutarė netaikyti E. T. lygtinio paleidimo.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. T. skundu prašo panaikinti minėtą Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jei būtina, su intensyvia priežiūra. Anot nuteistojo, Nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu dėl netinkamai ir neobjektyviai išspręstų klausimų. Komisija Nutarime kaip priežastį netaikyti lygtinio paleidimo nurodo tai, kad vienas iš nuteistajam aktualių nustatytų kriminogeninių veiksnių yra nepakankamas atsparumas subkultūros veiksniams, tačiau Komisija visiškai nenurodo teisinio ir faktinio pagrindo bei nedetalizuoja, kokiems būtent subkultūros veiksniams jis yra neatsparus ir kuo tie veiksniai pasireiškia. Anot nuteistojo, iš Nutarimo turinio neįmanoma suprasti ir nustatyti, kokios nuteistųjų kriminalinio pasaulio taisyklės, t.y. subkultūra jam yra artimos ir kuo jos pasireiškia. Taip pat skunde nuteistasis nurodo, kad Nutarime Komisija kaip priežastį netaikyti lygtinio paleidimo nurodė jo turimus finansinius įsiskolinimus. Nuteistojo vertinimu, turimi finansiniai įsipareigojimai negali būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo, nes tokia Komisijos išvada prieštarauja Jungtinių Tautų Komiteto pilietinių ir politinių teisių Pakto 11 straipsnyje įtvirtintai nuostata, kad niekam negali būti atimta laisvė vien dėl to, kad jis neįstengia įvykdyti kokios nors sutartinės prievolės, tai yra už skolas ar įsiskolinimus. Be to, nuteistojo vertinimu, lygtinio paleidimo taikymo galimybės siejimas su žalos atlyginimu pažeistų ir lygybės principą, nes geresnėje turtinėje padėtyje esantiems asmenims būtų sudaromos palankesnės lygtinio paleidimo sąlygos. Be to, nuteistasis pabrėžia, kad Komisija pati nurodė, jog jis moka turimus įsiskolinimus, taip pat dar yra atskaitoma 30 procentų antstoliams, be to, jis papildomai pagal galimybes moka ir dengia įsiskolinimus savo noru. Be to, lygtinio paleidimo instituto taikymas prisideda ir prie greitesnio nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, kadangi paleidžiamiems nuteistiesiems gali būti nustatyta ir specialioji pareiga atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą ar jos dalį, lygtinio paleidimo laikotarpiu taip pat prižiūrima, kaip ši pareiga vykdoma, nuteistieji skatinami įsidarbinti, jiems teikiama praktinė pagalba šiuo klausimu. Taip pat nurodo, kad, priešingai nei teigiama Nutarime, jis jam pasiūlyto darbo neatsisakė, bausmės atlikimo metu įgijo išsilavinimą, baigė 12 klasių, bei įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę. Atlikdamas bausmę kreipėsi į RVĮ „Mūsų amatai“ dėl įdarbinimo dar 2019 metais, tačiau įdarbintas nebuvo, nes nėra laisvų darbo vietų. Vilniaus PN administracija jam pasiūlė dirbti (duomenys neskelbtini) nuteistųjų gyvenamojo korpuso (duomenys neskelbtini) aukšto tvarkiniu, tačiau iš tada jam pateikto Vilniaus PN administracijos rašto nenurodyta jokia su darbu susijusi informacija – nei darbo laikas, nei grafikas, nei darbo valandų skaičius, nei darbo apmokėjimo koeficientas, nenurodyta, ar reikės praeiti med. komisiją, taip pat nenurodyta nieko dėl darbo rūbų ir priemonių suteikimo. Jis kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su prašymu suteikti jam informaciją apie pasiūlytą darbą. Todėl Vilniaus PN administracija jo veiksmų negalėjo iš teisinės pusės traktuoti kaip atsisakymą nuo pasiūlyto darbo, nes jis jo ne atsisakė, o paprašė suteikti informaciją. Jokio raštiško ar žodinio atsisakymo nuo jam pasiūlyto darbo jis nepareiškė, tokios aplinkybės nėra užfiksuotos jokiais duomenimis, nėra teisiškai įforminta, jam nebuvo skirta jokia nuobauda ar įspėjimas. Todėl, nuteistojo nuomone, ši Komisijos paminėta aplinkybė kaip priežastis netaikyti jam lygtinio paleidimo yra nepagrįsta. Prašo atkreipti dėmesį, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko ryšį su artimaisiais, jo socialiniai ryšiai yra stiprūs, bausmės atlikimo metu įgijo išsilavinimą ir specialybę, lygtinio paleidimo atveju būtų įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose, yra skatintas už gerą mokymąsi, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose be tikslinėse, į kriminogeninių rizikos poreikių valdymą orientuotose priemonėse ir ne vieną iš jų baigė, taip pat socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, kad jis suvokia priemonių poveikio naudą savo elgesio korekcijai ir to siekia, dengia įsiskolinimus savo noru, ne kartą geranoriškai atliko neatlygintinus darbus, gyventi lygtinio paleidimo atveju taip pat turėtų kur, gyventų su mama, kur probacijos tarnyba tikrino gyvenimo sąlygas ir jos atitinka reikalavimus. Nuteistojo vertinimu, galima konstatuoti pakankamą jo elgesio korekciją, jis stropiai vykdo šią lygtinio paleidimo sąlygą, byloje esantys dokumentai patvirtina jo daromą pažangą, juo labiau, kad pati Komisija nurodo, jog jis vykdo visas Komisijos rekomendacijas ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones. Esant tokių aplinkybių visumai, nuteistasis mano, kad jis atitinka formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus ir neįmanoma sutikti su Komisijos išvada, kad „nors nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau nestebima nuosekli ir tvari pažanga. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašo Nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jei būtina, net ir su intensyvia priežiūra.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. T. skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Nurodytose nuostatose yra įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.
Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, susipažinęs su nuteistojo E. T. skundu, įvertinęs skundžiamo Nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo E. T. asmens bylą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių E. T. būtų negalima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Vertinant nuteistojo E. T. atitikimą BVK 157 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad E. T. yra nuteistas subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausme, du trečdalius šios bausmės jis atliko 2019 m. liepos 13 d., tokiu būdu nuteistojo E. T. prašymas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos yra paduotas tinkamai laikantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto termino. Tačiau BVK 157 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta kita formali sąlyga, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema, arba jis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, sprendžiant taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pabrėžtina, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teigiami asmenybės pokyčiai turi būti neabejotini, akivaizdūs ir leidžiantys daryti vienareikšmišką išvadą, jog nebėra būtinybės nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės.
Nagrinėjamu atveju Vilniaus pataisos namų resocializacijos skyriaus 2022 m. vasario 4 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-27 (toliau – socialinio tyrimo išvada) 7.1 punkte nurodyta, kad E. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taigi, E. T. nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, vadinasi, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra galimas tik tokiu atveju, jei jis yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Nutarime, aptariant lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam motyvus, nurodyta, kad nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra nuosekli ir tvari. Tokiu būdu Komisija iš esmės nepripažino, jog nagrinėjamu atveju yra įstatymo numatyta formali sąlyga lygtinio paleidimo taikymui – akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Tačiau teismas, išsamiau susipažinęs su nuteistojo asmens byla, su tokiu Komisijos vertinimu nesutinka. Nagrinėjamu atveju socialinio tyrimo išvadoje, aptariant E. T. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą ir jo dinamiką, nurodyta, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos II-ame sektoriuje atlikto pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2019 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus pataisos namuose atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2020 m. rugpjūčio 18 d., 2021 m. vasario 17 d., 2021 m. rugpjūčio 25 d., 2022 m. vasario 1 d. atliktų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų metu, atsižvelgta į nuteistojo elgesį, aktyvų dalyvavimą intervencinėse bei pozityvaus užimtumo priemonėse, pataisos įstaigų vidaus taisyklių laikymąsi, stebimas palankesnes nuostatas į priežiūrą, pozityviai kintančius gebėjimus atpažinti savo problemas bei jas susieti su paties nusikalstamumu, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. vasario 17 d., atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka dėl smurtinio pobūdžio nusikaltimo (nužudymo), remiantis smurtinio elgesio rizikos įvertinimo instrumentu „HCR-20“, buvo atliktas ir smurtinio elgesio rizikos įvertinimas, kurio metu tiek struktūruotoje, tiek nestruktūruotoje aplinkoje nustatyta žema smurtinio elgesio rizika. Remiantis įvertinimo rezultatais, E. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė, smurtinio elgesio rizika – žema. Nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo stebėtos negatyvios nuteistojo iniciatyvos, pastaruoju metu, struktūruotoje aplinkoje, yra stebimas disciplinuotas E. T. elgesys, pastangos valdyti su jo nusikalstamu elgesiu susijusius tam tikrus kriminogeninius poreikius. E. T. orientuotas į savo resocializacijos bei integracijos procesą, intervencinių priemonių tęstinumas gali būti įgyvendinamas ir mažiau struktūruotoje aplinkoje. Taigi, socialinio tyrimo išvadoje iš esmės nurodyta, kad E. T. nusikalstamo elgesio rizikos mažinime yra stebimi pozityvūs pokyčiai ir pastangos ją mažinti, ir kad tolesnis to įgyvendinimas įmanomas mažiau struktūruotoje aplinkoje, tačiau šios aplinkybės Nutarime nebuvo paminėtos ir į jas neatsižvelgta. Savo ruožtu Komisija, kaip pagrindą nepripažinti nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, Nutarime įvardijo nuteistajam aktualius kriminogeninius veiksnius: nepakankamą atsparumą subkultūros veiksniams, jo darbinės patirties stoką, turimus įsiskolinimus bei tai, kad nuteistasis atsisakė dirbti pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlytą darbą. Tačiau, teismo vertinimu, Komisija šias aplinkybes įvertino nepakankamai išsamiai ir neatsižvelgė į visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
Tačiau, kaip jau minėta, Nutarime Komisija nepripažino nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kaip to priežastis įvardindama šias aplinkybes: nepakankamą atsparumą subkultūros veiksniams, jo darbinės patirties stoką, turimus įsiskolinimus bei tai, kad nuteistasis atsisakė dirbti pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlytą darbą. Šias aplinkybes nuteistasis ginčija savo skunde. Teismui išanalizavus pastarąsias aplinkybes remiantis nuteistojo asmens bylos medžiaga ir socialinio tyrimo išvada, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo atsparumo subkultūros veiksniams vertinimas iš esmės yra siejamas su jo darbinėmis nuostatomis ir ankstesniu elgesiu pataisos įstaigoje. Socialinio tyrimo išvados 4.10 punkte nurodyta, kad pastarųjų kelerių metų laikotarpiui, aktyviau įsitraukus į pataisos procesus, dalyvaujant tikslinėse, individualizuotose priemonėse, E. T. nuteistųjų subkultūra palaikančių nuostatų tendencijų raiška nebuvo tokia aktyvi, visgi, pastaruoju metu buvo fiksuoti elgesio ypatumai (2021 m. balandžio 28 d. dienotvarkės pažeidimas, 2021 m. birželio 18 d. atsisakymas dirbti pataisos įstaigos pasiūlytą apmokamą darbą), kurie gali kelti tam tikrų abejonių teigiamais ir specialistų įvertintais pokyčiais. Pažymima, kad E. T. nevengė atlikti neatlygintinų darbų, verbaliai deklaravo, jog esant atlygintino ir jo kompetencijas bei išsilavinimą atitinkančio darbo pasiūlymui – darbo neatsisakytų, tačiau esant konkrečiam pasiūlymui, darbo atsisakė. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis demonstruoja tam tikras pastangas keisti savęs realizavimo aplinkoje būdus ir priemones, tačiau nuteistojo praeities elgesys laisvės atėmimo vietoje (alkoholio vartojimas, draudžiamų daiktų turėjimas, tvarkos nesilaikymas, vengimas atlikti gerbūvio darbus pagal patvirtintą grafiką, dienotvarkės pažeidimai bausmės atlikimo metu ir kt.) gali suponuoti prielaidas apie nepakankamą E. T. gebėjimą atsiriboti nuo neigiamos aplinkos ir įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes. Tačiau, kaip jau minėta, teismas atkreipia dėmesį, kad pastarieji argumentai yra išimtinai susiję su nuteistojo elgesiu praeityje ir vien jais vadovaujantis negalima padaryti konkrečios išvados, jog E. T. ir šiai dienai yra būdingas nuteistųjų subkultūros palaikymas. Nors sutiktina, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2019 m. buvo ne kartą baustas drausminėmis nuobaudomis dėl įvairaus pobūdžio vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimų pažeidimų, iš kurių trys nuobaudos – 2018 m. gruodžio 21 d., 2019 m. vasario 14 d. ir 2019 m. birželio 7 d. buvo paskirtos būtent už atsisakymą tvarkyti bendro naudojimo patalpas pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą patalpų tvarkymo grafiką, kas, sutiktina, galėtų būti pagrįstai siejama su nuteistųjų subkultūros išraiška, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šie duomenys yra beveik trijų metų senumo ir byloje nepateikta jokių duomenų, kad nuteistasis toliau laikosi šių subkultūros nuostatų. Paskutinė nuobauda nuteistajam buvo paskirta 2019 m. liepos 25 d. ir nuo to laiko nuteistasis daugiau baustas nebuvo, buvo tik skatintas. Be to, remiantis bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 2019 m. iki dabar yra stebimas akivaizdus nuteistojo nuostatų į neatlygintinus darbus požiūrio pasikeitimas: 2019 m. gruodžio 20 d. nuteistasis atliko neatlygintinus darbus – tvarkė nuteistųjų gyvenamojo korpuso (duomenys neskelbtini) aukšto koridorių ruošiantis Šv. Kalėdų šventėms, 2021 m. sausio 6 d., 2021 m. sausio 14 d., 2021 m. vasario 2 d., 2021 m. birželio 29 d. savanoriška iniciatyva pataisos įstaigos bibliotekoje tvarkė ir klijavo knygas; 2021 m. liepos 12 d. atliko neatlygintinus darbus, tvarkė bendro naudojimo patalpą, išvalė ją, sutvarkė daiktų laikymo lentynas; 2021 m. rugsėjo 17 d. atliko neatlygintinus darbus – nuteistųjų gyvenamojo korpuso (duomenys neskelbtini) aukšte, bendro naudojimo patalpose išplovė grindis ir langus, sutvarkė lentynas, skirtas daiktams laikyti. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis pradėjo atlikti būtent tokio pobūdžio neatlygintinus darbus (bendro naudojimo patalpų tvarkymą), kuriuos anksčiau atlikti atsisakydavo, teismas neturi pagrįsto pagrindo teigti, kad nuteistasis šiuo metu yra linkęs laikytis nuteistųjų subkultūros. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad Nutarime įvardintas nuteistojo nepakankamas atsparumas subkultūros veiksniams yra nepagrįstas aktualiais duomenimis, todėl negali būti pagrindu jam netaikyti lygtinio paleidimo.
Analogiška išvada darytina ir dėl Nutarime nurodyto nuteistojo atsisakymo dirbti jam pataisos įstaigos pasiūlytą darbą. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog oficialus darbo pataisos įstaigoje pasiūlymas (dirbti (duomenys neskelbtini) nuteistųjų gyvenamojo korpuso (duomenys neskelbtini) aukšto tvarkinio pareigose) nuteistajam buvo pateiktas 2021 m. birželio 18 d., tačiau nuteistasis pasiūlyto darbo atsisakė. Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį, kad pastaroji aplinkybė jau buvo įvertinta praeito svarstymo dėl E. T. lygtinio paleidimo metu, ja jau buvo remtasi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarime, kuriuo buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog po minėto nutarimo priėmimo nuteistajam būtų pakartotinai pasiūlytas darbas, kurio jis būtų atsisakęs, teismas vertina, jog ankstesnio atsisakymo dirbti pataisos įstaigos pasiūlytą darbą įvertinimas kaip aplinkybės, kuri charakterizuoja dabartines E. T. pažiūras ir elgesį, ir sudaro pagrindą jam netaikyti lygtinio paleidimo, būtų neteisingas. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad byloje iš esmės nėra kitų E. T. darbine prasme neigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Socialinio tyrimo išvados 4.3 punkte nurodoma, jog iki nuteisimo nuteistasis nedirbo, buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą, be specialybės. Baigęs vidurinę mokyklą teigia gaudavęs našlaičio pašalpą, taip pat buvo registruotas darbo biržoje, pragyveno iš valstybinių pašalpų, išmokų. Teismas iš esmės sutinka su Komisijos nurodytu argumentu, kad nuteistasis faktiškai neturi darbinės patirties, visgi, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis, būdamas labai jauno amžiaus (vos (duomenys neskelbtini) metų), pradėjo atlikti šią laisvės atėmimo bausmę, todėl jo darbo galimybės laisvėje buvo suvaržytos. Kaip jau minėta, nuteistasis, būdamas laisvėje, registravosi darbo biržoje, todėl nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis piktybiškai vengė darbo, taip pat pažymėtina, kad nėra duomenų, jog jis būtų bandęs pelnytis pragyvenimui neteisėtais būdais. Tuo tarpu pataisos įstaigoje nuteistojo požiūris į darbą nebuvo neigiamas. Būdamas pataisos namuose, nuteistasis įgijo (duomenys neskelbtini) specialybes, taip pat šiuo metu siekia įgyti (duomenys neskelbtini) specialybę, mokėsi 12 klasėje, norėdamas pasigerinti jau įgyto vidurinio išsilavinimo egzaminų rezultatus. Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad nuteistasis išreiškia palankų požiūrį į išsilavinimą, žinias, bausmės atlikimo metu 4 kartus buvo skatintas už gerą mokymąsi. Taip pat siekė darbo vietos – 2019 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į VĮ „Mūsų amatai“, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo dėl įdarbinimo, kadangi įmonėje nebuvo laisvų darbo vietų. Nuteistasis pasirūpino įdarbinimu lygtinio paleidimo atveju, bylos duomenimis 2021 m. rugpjūčio 10 d. gauta nuteistojo įdarbinimą patvirtinanti pažyma, kurioje nurodyta, kad E. T. bus įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini), ši pažyma buvo atnaujinta 2022 m. vasario mėnesį. Taigi, teismas neturi pagrindo manyti, jog nuteistasis turi susiformavusių neigiamų nuostatų darbo atžvilgiu, kurios galėtų suteikti pagrįstą abejonę dėl jo galimybės įsidarbinti ir išlaikyti darbą laisvėje. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo aplinkybes, susijusias su nuteistojo darbinėmis nuostatomis, traktuoti kaip priežastis, dėl kurių jam turėtų būti netaikomas lygtinis paleidimas.
Komisija kaip priežastį nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo taip pat įvardija E. T. turimus įsiskolinimus. Iš byloje pateiktų duomenų, remiantis Vilniaus pataisos namų 2021 m. sausio 28 d., 2021 m. liepos 16 d. ir 2022 m. sausio 27 d. pažymomis, matyti, kad E. T. yra skolingas pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo 2 431,99 Eur. Paskutinės pažymos duomenimis iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 193,57 Eur, taip pat nuteistasis savanoriškai sumokėjo 315,00 Eur, tokiu būdu matyti, jog nuteistasis rodo iniciatyvas dengti turimus įsiskolinimus. Taip pat teismo nuosprendžiu iš E. T. ir J. K. (jau mirusio) solidariai priteista iš viso 28215,32 Eur suma, tačiau nuteistasis teigia, kad nukentėjusieji šios teismo priteistos sumos šiuo metu dar nereikalauja. Nuteistasis viliasi, kad priteistus ieškinius ateityje galės padengti iš savo atlyginimo. Nors socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymas gali būti apsunkintas turimų nemenkų įsiskolinimų, visgi, stebima motyvacija ateityje susidoroti su skolomis, žalos nukentėjusiems atlyginimu. Teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistasis ėmėsi savanoriškos iniciatyvos atlyginti žalą, nors iki šiol atlygino nedidelę jos dalį, tačiau tai yra didele dalimi sąlygota to, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę nuteistojo galimybės dirbti ir gauti pajamas yra suvaržytos. Teismo vertinimu, sutiktina su nuteistojo skundo argumentu, jog vien ši aplinkybė negali tapti priežastimi jam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, juo labiau, kad lygtinio paleidimo atveju jo galimybės dirbti, gauti pajamas bei greičiau atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą būtų palankesnės.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, įvertinęs Nutarime pateiktus argumentus kodėl, Komisijos vertinimu, nuteistojo E. T. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra nuosekli ir tvari, daro išvadą, jog Komisijos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrįsto pagrindo netaikyti nuteistajam E. T. lygtinio paleidimo. Šiame kontekste paminėtina, kad pastaruoju metu gana ilgą laikotarpį nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje yra vertinimas išimtinai teigiamai. Kaip jau minėta, nors nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu buvo daug kartų baustas (skirta 20 nuobaudų), tačiau paskutinė nuobauda skirta 2019 m. liepos 25 d., po to daugiau nuobaudų nebuvo skirta. Tuo tarpu bausmės atlikimo laikotarpiu jis buvo skatintas 9 kartus, paskutiniai trys skatinimai yra skirti, be kita ko, už nepriekaištingą elgesį: 2020 m. liepos 28 d. už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse skirta padėka; 2021 m. birželio 10 d. už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką pareikšta padėka; bei jau skundo nagrinėjimo teisme metu nuteistasis pateikė Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. balandžio 1 d. nutarimą dėl nuteistojo paskatinimo, kuriuo, atsižvelgiant į E. T. nepriekaištingą elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jam skirtas paskatinimas. Taigi, akivaizdu, jog E. T. elgesys jau kurį laiką yra nukreiptas tinkama linkme, nuteistasis geba padaryti ir padarė išvadas dėl savo ankstesnio netinkamo elgesio, todėl, teismo vertinimu, atsižvelgiant į šias ir kitas nutartyje aptartas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, priešingai Komisijos išvadai, jog E. T. laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas.
Pažymėtina, jog bausmės paskirtis yra tiek nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgtina į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas atlikęs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo manymu, nagrinėjamu atveju taikant lygtinį paleidimą E. T., ši nuostata nebus pažeista, kadangi nuteistasis E. T. jau yra atlikęs didžiąją dalį (daugiau nei 10 metų 6 mėnesius) jam paskirtos 12 metų laisvės atėmimo bausmės. Socialinio tyrimo išvados 7.2 punkte aptariant nuteistojo kriminogeninius veiksnius, tarp apsauginių (teigiamų) veiksnių nurodyta, jog E. T. patvirtino savo gyvenamąją vietą paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, sutinka su intensyvia priežiūra ir jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje ją bus galima taikyti, patvirtino galimybę dirbti laisvėje, paliko teigiamą santykį su artimaisiais, turi motyvaciją asmeniniams pokyčiams, deklaruoja palankias nuostatas darbo laisvėje, žalos atlyginimo ir skolų išmokėjimo klausimais, bei deklaruoja asmeninį poziciją pakartotinai nenusikalsti. Teismo vertinimu, šių veiksnių visuma yra geras ir patikimas pagrindas naujo, visuomenės interesus atitinkančio nuteistojo gyvenimo pradžiai, todėl, teismo vertinimu, yra tikslinga nuteistajam suteikti galimybę įrodyti, kad jis siekia pozityvių pokyčių savo gyvenime ir gali laisvėje laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio normų. Šiame kontekste pažymėtina, jog nuteistasis didžiąją dalį savo gyvenimo po pilnametystės praleido pataisos įstaigoje, todėl nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, likusiu bausmės vykdymo laikotarpiu suteikiant jam planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę, šiuo atveju būtų viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių pasiekti, jog nuteistasis, bausmės terminui pasibaigus, gyventų visavertį gyvenimą, laikytųsi įstatymų ir pakartotinai nenusikalstų. Tuo pačiu pabrėžtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra besąlyginis jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, jo atžvilgiu bus taikoma intensyvi priežiūra, o šiai pasibaigus – probacijos tarnybos nustatyti įpareigojimai. Nuteistajam nepateisinus teismo jam parodyto pasitikėjimo ir pažeidus jam nustatytas probacijos sąlygas, lygtinis paleidimas nuteistajam gali būti panaikintas ir jis grąžintas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad E. T. asmenybė, jo elgesys bausmės atlikimo metu, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, E. T. pritaikius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, jo atžvilgiu taikant intensyvią priežiūrą, ir toliau sėkmingai bus užtikrinami tiek individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo tikslai, todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeisti. Remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia nuteistojo E. T. skundą tenkinti, panaikinti Nutarimą ir E. T. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 2 punktu,
nutaria:
Nuteistojo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. 58-40 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam E. T. ir nuteistąjį E. T. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam intensyvią priežiūrą.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.