Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. F. (A. F.) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiojo patrulio I. P. 2015-10-28 nutarimu A. F. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 28 Eur bauda, už tai, kad jis 2015-10-28 20.11val. (duomenys neskelbtini) prie namo (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę automobilį CITROEN C8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, esant leistinam 30 km/h greičiui, važiavo 50 (±2 km/h) greičiu. Leistiną greitį viršijo 20 (±2 km/h) km/h, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto reikalavimus.

Pripažįsta, kad 2015-10-28 po 20 val. jam priklausančia transporto priemone Citroen C8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) mieste, kai iš (duomenys neskelbtini) pasuko (duomenys neskelbtini) g. ir važiavo paskui kitą automobilį, kurio duomenų neįsidėmėjo. Ties (duomenys neskelbtini) namu, prieš jį važiavęs automobilis staigiu posūkiu įvažiavo į kairėje esantį namo kiemą. Tuomet pastebėjo artėjantį policijos pareigūną. Manė, kad pareigūnas stabdys prieš jį važiavusį automobilį, tačiau sustoti buvo parodyta būtent jam. Nuo pat pokalbio su pareigūnu pradžios jis nesutiko, kad greičio matavimo prietaisu, kurio užfiksuoti duomenys jam buvo parodyti, buvo matuotas būtent jo vairuoto automobilio greitis. Mano, kad buvo pažeista greičio matavimo procedūra, o ir pats prietaiso patikimumas ir pareigūno kvalifikacija matuojant greitį apeliantui kelia abejonių.

Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teisme pareigūnų duoti parodymai, susiję su greičio matavimo procedūra neatitinka tikrovės. Nesutinka, kad jis pažeidė KET reikalavimus. Jo įsitikinimu matavimo prietaisas užfiksavo ne jo, o priešais važiavusio automobilio greitį, be to matavimas buvo atliktas per pilną automobilių stovėjimo aikštelę. Atkreipia mėnesį, kad greičio matavimo metu jo automobilis buvo iki policininkų nutolęs apie 25 m atstumu ir važiavo už kito automobilio. Jam nebuvo pateikta nei foto, nei video medžiaga, kuri patvirtintų, kaip buvo fiksuotas pažeidimas.

Apelianto nuomone, kadangi greičio matavimo prietaisu galima pamatuoti greitį iki 1500 m, todėl pareigūnas matuodamas greitį per pilną automobilių stovėjimo aikštelę, kai oro sąlygos geros, galėjo pamatuoti greitį bet kurio automobilio važiavusio (duomenys neskelbtini) gatve, kur leistinas greitis 50 km/h, nes iki šios gatvės nuo pareigūnų automobilio yra apie 280 m atstumas. Pabrėžia, kad, išskyrus pareigūnų parodymus, jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis pažeidė KET, byloje nėra. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas netinkamai užpildytas, nes skiltyje – „pažeidimą liudija“ nėra jokių įrašų. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pagal greičio matavimo prietaiso naudojimo instrukciją turėjo būti užfiksuotas ir atstumas iki automobilio, kurio greitis matuojamas, o šiuo atveju tokių duomenų nebuvo. Teigia, kad yra tikimybė, kad prietaisas „Traffi Patrol XR“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugedęs arba pareigūnas juo netinkamai naudojosi.

Mano, kad pareigūnas I. P., paslėpęs tarnybinį automobilį kieme, atliko greičio matavimus, pažeisdamas viešo policijos darbo principus, netinkamai surašė protokolą, nemokėjo naudotis prietaisu arba dirbo su sugedusiu, paviršutiniškai atliko įvykio tyrimą, nes nesudarė įvykio schemos, greičio matavimo metu neprofesionaliai vykdė savo pareigas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. F. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Kaip ir pirmosios instancijos teisme, A. F. teigia, kad jokio KET pažeidimo neįvykdė, nes leistino greičio neviršijo, o policijos pareigūnai galimai užfiksavo kitos transporto priemonės greitį arba pažeidė greičio matuoklio naudojimo procedūrą arba šis prietaisas buvo sugedęs, todėl nepagrįstai nubaustas administracine tvarka.

Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas Institucijos nutarimo priėmimo pagrįstumo ir A. F. kaltės klausimą, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga: (duomenys neskelbtini) I. P. užfiksavusio A. F. vairuoto automobilio greitį tarnybiniu pranešimu (b. l. 1), greičio matuoklio TRAFFIpatrol XR Nr. (duomenys neskelbtini) patikros sertifikatu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 2), 2015-10-28 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.9-10), nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, kuris priimtas A. F. atžvilgiu (b.l. 11-12), apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį A. F., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusį vyr. patrulį I. P., kartu su juo viename ekipaže protokolo surašymo metu dirbusią vyr. patrulę S. Č., institucijos atstovą A. V., išreikalavo papildomus duomenis – rankinio greičio matuoklio „TRAFIPATROL XR Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo instrukcijos kopijas, Kelio (gatvės) (duomenys neskelbtini) g. atkarpoje, kurioje buvo matuojamas A. F. vairuojamo automobilio greitis, galiojančių kelio ženklų išdėstymo schemą.

Susipažinęs ir įvertinęs aukščiau aptartus duomenis bei skundžiamą nutartį, aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esančių duomenų visuma patvirtina vyr. patrulio I. P. 2015-10-28 nutarime išdėstytas išvadas ir aplinkybes, o byloje yra pakankamai įrodymų A. F. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 2 dalyje.

ATPK 124 straipsnio 2 dalis numato atsakomybė tam, kas viršijo leistiną greitį daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 kilometrų per valandą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys patvirtina, kad A. F. kaltu dėl greičio viršijimo neprisipažino, nurodydamas, kad su nustatytu pažeidimu nesutinka (b.l. 9), nes prieš jį važiavo kitas automobilis. Analogiškos pozicijos apeliantas laikėsi tiek teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, tiek reikšdamas savo poziciją apeliaciniame skunde. Apelianto nuomone, greičio matavimo metu policijos pareigūnas pažeidė tokiam veiksmui numatytą procedūrą, be to, jam kelia abejonių ir paties greičio matavimo prietaiso patikimumas. Tačiau kartu apeliantas patvirtino, kad įsukus į kiemą prieš jį važiavusiam automobiliui, policijos pareigūnas stabdė būtent jo vairuojamą automobilį, o ne asmens, kuris jo vertinimu galėjo padaryti pažeidimą, t. y. viršyti leistiną greitį, automobilį.

Byloje esantis greičio matuoklio TRAFFIpatrol XR Nr. (duomenys neskelbtini) patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad šis prietaisas patikrintas AB (duomenys neskelbtini) ir patikros sertifikatas pažeidimo padarymo dieną galiojo, buvo tinkamas naudoti (b. l. 2), kas paneigia apelianto išsakomus teiginius dėl šio matavimo prietaiso nepatikimumo, neatitikimo standartams ar gedimų. Apeliacinio skundo argumentas, jog prietaisas neveikė taip, kaip turėjo veikti, nes po pažeidimo policijos pareigūnas apeliantui teparodė užfiksuotą greitį ir laiką (apeliantas teisme parodė, jog greitis buvo 50 ir truputį daugiau, laikas - 20 val. 11 min. (b. l. 107)), bet ne atstumą nuo matavimo vietos iki transporto priemonės, kurios greitis buvo matuojamas, kaip numatytą instrukcijoje, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Pirmosios instancijos teisme, liudytoju apklaustas vyr. patrulis I. P. detaliai nurodė A. F. automobilio greičio fiksavimo aplinkybes. Apibrėždamas tiek tarnybinio automobilio stovėjimo vietą, tiek matavimo laiką, oro sąlygas, atstumus bei tvirtindamas, kad buvo matuojamas ne kieno nors kito, o būtent A. F. vairuojamo automobilio greitis. Šio liudytojo parodymais paneigta tikimybė, kad matuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio greitį, galėjo būti užfiksuotas prieš jį važiavusios transporto priemonės greitis. Liudytojas pabrėžė, kad pastebėjus pažeidimą, t. y. vienam automobiliui atlikus posūkio manevrą, o A. F. vairuojamam automobiliui tuo metu padidinus greitį (kuris buvo ribojamas iki 30 km/h), greičio matavimo prietaisas buvo nukreiptas būtent į A. F. automobilio valstybinius numerio ženklus ir užfiksuotas būtent šio automobilio greitis, kai pažeidėjo automobilis nuo pareigūnų buvo apie 200 metrų atstumu.

Liudytoja S. Č., dirbusi aptariamą vakarą viename ekipaže su I. P. patvirtino, kad jų tarnybinis automobilis stovėjo prie (duomenys neskelbtini), o visą greičio matavimo procedūrą atliko jos kolega. Tačiau ir ji pastebėjo, kad pirmas važiavęs automobilis pravažiavo sumažintu greičiu, o A. F. - greitį padidino.

Liudytojais apklaustų policijos pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Byloje jokių duomenų apie tai, jog jie asmeniškai pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo apeliaciniame skunde, todėl netikėti ir nesivadovauti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis nėra objektyvaus pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, aukštesnysis teismas A. F. argumentus dėl pareigūnų profesionalumo stokos, administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų, viešo darbo principo pažeidimo laiko administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pasirinkta gynybine pozicija.

Apeliacinio skundo argumentai dėl greičio matavimų atstumų, greičio matavimo ypatumų, kai yra kelios transporto priemonės, greičio matavimo diapazono yra nepagrįsti objektyviais duomenimis. Iš greičio matavimo prietaiso instrukcijos matyti, kad aptariamu prietaisu greitis gali būti matuojamas artėjančia/tolstančia transporto priemonių kryptimi, vieno matavimo laikas 0,3 s, matuojama nuo 10 m iki 1500 m atstumu, greitis gali būti išmatuotas tik nusitaikius į konkrečią transporto priemonę ir šiam veiksmui atlikti būtina laikytis nustatytų reikalavimų, t. y. stebimos transporto priemonės priekis ar galas turi pilnai uždengti taikymosi žymę, reikia taikytis į transporto priemonės centrą, taikytis į geriausiai lazerio spindulį atspindintį paviršių (pvz. valstybinį numerio ženklą) (b. l. 81-82). Taigi aptarti duomenys patvirtina, kad greičio matuoklio techninės galimybės, įvertinus matavimo laiką (0,3 s) ir diapazoną (nuo 10 m iki 1500 m) bei nukreipimą į konkrečią transporto priemonės, kurios greitis matuojamas, dalį, paneigia apelianto argumentus, kad šis prietaisas gali užfiksuoti atsitiktinio objekto greitį, o ne to, į kurį nukreipiamas prietaiso lazerio spindulys, kai taikymosi žymė norint užfiksuoti greitį turi būti išlaikoma būtent toje pačioje transporto priemonės vietoje viso matavimo metu. Akivaizdu, kad prietaiso techninės galimybės leidžia išmatuoti transporto priemonių greitį 10 m - 1500 m diapazonu, tačiau tokia matavimo galimybių apimtis nereiškia, kad prietaisas matuoja ne konkrečios matuojančiojo pasirinktos transporto priemonės greitį, o bet kurios, kuri patenka į aptariamą matavimo diapazoną. Analizuojamu atveju, abu patruliai patvirtino, kad akivaizdžiai matė, jog A. F. automobilio greitis prieš jo matavimą buvo padidintas dėl ko jis ir buvo matuojamas. Tai, kad pažeidimas nebuvo fiksuojamas vaizdo įrašu ar fotografijomis, įvertinus, jog aptariamas sertifikuotas prietaisas tokios galimybės neturi, nepaneigia A. F. kaltės dėl pažeidimo.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad administracinio tesiės pažeidimo protokole ir dėl jo priimtame nutarime nurodytas A. F. vairuoto automobilio CITROEN C8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greitis. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. F. kaltė padarius ATPK 124 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą yra pilnai įrodyta.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, nubaustojo asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016-03-04 nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ straipsniu, 302 ¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Palikti Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį nepakeistą ir A. F. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.