- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-23
- Bylos Nr.
- 1A-122/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė (pirm.), Kęstutis Jucys, Svajūnas Knizleris
- Nuteistasis
- J. G., M. A.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Civilinis atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijos Čiobiškio specialiųjų
- Advokatai
- Vida Kiselienė, Janina Umbrasienė, Birutė Stri, Janina Umbrasieneiuž
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,
civilinio atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Čiobiškio specialiųjų auklėjimo ir globos namų atstovei advokatei Vidai Kiselienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. K. , nuteistųjų J. G. , M. A. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trims metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kupiškio r. apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas ketveriems metams aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
M. A. nuteista pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Utenos r. apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas trejiems metams dvidešimt dienų, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.
A. K. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ su dėžute bei priedais 1200 Lt vertės; mobilaus ryšio telefonas „Nokia 7260“ su dėžute ir priedais 668 Lt vertės; kitas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 7260“ su dėžute ir priedais 668 Lt vertės; šlepetės „Nike“ mėlynos 69 Lt vertės; juodi marškinėliai su užrašu „Nesikeik“ 40 Lt vertės, oranžiniai marškinėliai su užrašu „Taupykime tualetinį vandenį“ 40 Lt vertės; žalsvi marškinėliai su užrašu „90“ 100 Lt vertės; šortai mėlyni 90 Lt vertės; sportiniai batai „asics“ 169 Lt vertės; mobilaus ryšio telefonas „Nokia N 80“ 2199 Lt vertės perduoti nukentėjusiajai A. K. žalai atlyginti.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, saugiklis, jo laikiklis bei keturios jungtys, automobilis „Audi“ 80 valst. Nr. (duomenys neskelbiami) ir automagnetola „Kenwood“ konfiskuoti.
Priteista iš J. G. ir M. A. , o M. A. neturint pajamų iš I. A. , po 500 Lt atstovavimo išlaidų A. K. .
Priteista iš J. G. 26 Lt proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G. ir M. A. nuteisti už tai, kad jie 2006 m. gegužės 5 d., apie 22.00 val., veikdami bendrininkų grupe, iš kavinės ,,M” pagalbinių patalpų, esančių (duomenys neskelbiami) kultūros rūmuose, (duomenys neskelbiami), slapta pagrobė svetimą A. K. priklausantį didelės vertės turtą: odinę rankinę 80 Lt vertės su joje buvusiais pinigais: 250 150 Lt, 9300 JAV dolerių, (25 110 Lt), auksinę pintą grandinėlę 800 Lt vertės, medalioną 30 Lt vertės, auksinę karūnėlę 50 Lt vertės, 3 sutraukytas auksines grandinėles 100 Lt vertės, auksinį moterišką žiedą su koriuku ir raudona akute 200 Lt vertės, vyrišką auksinį žiedą-100 Lt vertės, 3 raktų nuo buto ryšulį 20 Lt vertės, baltą piniginę 5 Lt vertės, automobilio ,,Opel Astra” užvedimo raktelius su signalizacijos pulteliu 25 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai A. K. bendrą 276 670 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji A. K. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio klausimo išsprendimo panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad nuosprendis šioje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes yra niekuo nemotyvuotas, nepagrįstas jokia materialine teisės norma, todėl turi būti panaikintas.
Apeliantė skunde ginčija teismo sprendimą pripažinti jai teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apeliantės teigimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad ji dėl nusikalstamos veikos patyrė didelę turtinę žalą – 276 670 Lt. Todėl, vadovaujantis BPK 109 straipsniu, ši žala, patenkinus jos civilinį ieškinį, turėjo būti jai priteista, o klausimas dėl atsakingų asmenų už jai padarytą žalą sprendžiamas pagal BPK 109, 113 straipsniuose, CK 6.276 straipsnio 2 dalyje numatytas nuostatas. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad M. A. nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis bei prižiūrimas Čiobiškio specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų, todėl, vadovaujantis CK 6.276 straipsnio 2 dalimis, tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės, tai yra šiuo atveju Čiobiškio specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namai.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. G. apeliaciniu skundu prašo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirti jam už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalį, padarymą švelnesnę bausmę, taip pat teisingai subendrinti bausmes.
Apeliantas skunde ginčija jam paskirtos bausmės rūšį ir dydį. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į tai, jog ne jis, o M. A. paėmė rankinę su pinigais, tai yra jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, be to, jis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės neneigė, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nusikaltimu padarytos žalos neturėjo jokios galimybės atlyginti, yra pagrindas jam taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirti švelnesnę bausmę.
Apeliantas skunde taip pat tvirtina, kad teismas neteisingai paskyrė jam galutinę subendrintą bausmę. Pasak apelianto, atsižvelgiant į tai, jog jis nusikaltimą, už kurio padarymą yra nuteistas šiuo nuosprendžiu, padarė neatlikęs bausmės, paskirtos jam Kupiškio r. apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu, galima daryti išvadą, kad jis padarė kelias nusikalstamas veikas ir bausmes jam bendrinti taikant ne BK 64 straipsnio 1, 3 dalyse, o BK 63 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. A. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Apeliantas tvirtina, kad jis, būdamas jau septynis su puse mėnesio įkalinimo įstaigoje, dėl savo neteisėtų veiksmų padarė išvadas, suprato blogai pasielgęs, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi ir šis jo gailėjimasis yra ne formalus, tai yra jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo ne dėl to, jog jam reikia atsakyti už jį ir patirti įstatymo nustatytus suvaržymus, o labai nuoširdus. Apeliantas skunde žada išėjęs į laisvę laikytis įstatymų, daugiau nenusikalsti, stengtis gyventi sąžiningai, rinktis draugus, tai yra nebendrauti su tokiais, dėl kurių jis atsidūrė dabar tokioje situacijoje (pradėjo daryti nusikaltimus), mokytis ir baigti mokyklą, po to susirasti darbą. Apeliantas tvirtina, kad jam įkalinimo įstaigoje labai blogai, jį visi skriaudžia, jis ilgai nemato savo motinos (motina negali dažnai atvažiuoti). Atkreipia dėmesį ir į tai, jog jo motina jau sena, - jai 54 metai, sunkiai sega (diagnozuota cukraligė), brolis mamai nepadeda, skriaudžia, tėvas yra miręs, todėl jis, išėjęs į laisvę, nori globoti ir saugoti savo motiną, nes tai yra jo pareiga.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nukentėjusioji A. K. , jos atstovė prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą patenkinti, nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji J. G. , M. A. prašė jų apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė nukentėjusiosios ir nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistojo M. A. atstovė pagal įstatymą dėl apeliacinių skundų neturėjo nuomonės, civilinio atsakovo atstovė prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti, nuteistųjų gynėjos prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusiosios A. K. , nuteistųjų M. A. , J. G. apeliaciniai skundai atmestini.
Nuteistųjų J. G. ir M. A. apeliaciniuose skunduose nėra ginčijama nuteistųjų kaltė bei jų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija, tik prašoma sušvelninti jiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes. Kolegija tenkinti tokio apeliantų prašymo neturi pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes J. G. ir M. A. bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, taip pat BK XI skyriaus nuostatų, reglamentuojančių nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nepažeidė, ir individualizuodamas bausmę, kaip to reikalauja BK 61 straipsnio 1 dalis, atsižvelgė į M. A. , J. G. atsakomybę lengvinančias aplinkybes (M. A. ir J. G. prisipažino padarę nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, M. A. atidavė ikiteisminio tyrimo pareigūnams dalį pagrobto turto), sunkinančią aplinkybę ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (J. G. , M. A. anksčiau buvo ne kartą teisti, J. G. baustas administracine tvarka, charakterizuojami patenkinimai, M. A. nusikalto būdamas nepilnametis), ir, įvertinęs šių aplinkybių visumą, parinko bausmės rūšį ir dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, kaip nurodyta BK 61 straipsnio 2 dalyje. Teismo nuosprendžiu J. G. ir M. A. motyvuotai parinkta tinkama bausmės rūšis ir dydis. Nors J. G. , M. A. prisipažino padarę nusikaltimą ir gailisi, o M. A. atidavė ikiteisminio tyrimo pareigūnams dalį pagrobto turto, kas pripažinta nuteistųjų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, M. A. ir J. G. yra jauno amžiaus, ir tai yra svarbios aplinkybės, į kurias turi būti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau jos negali būti prioritetinės ir nulemti bausmės skyrimą ar nuvertinti kitų įstatymo reikalavimų bei visuomenės intereso reikšmę teisingumo vykdyme. Visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, o taip pat ir bendrą jų visumą. M. A. ir J. G. prisipažino padarę nusikaltimą ir gailisi, M. A. dalį pagrobto turto atidavė, nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, tačiau jų padarytas nusikaltimai yra tyčinis, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, - jie slapta pagrobė didelės vertės turtą, nukentėjusiajai A. K. padarydami 276 670 Lt turtinę žalą. Tiek M. A. , tiek J. G. anksčiau jau buvo ne kartą teisti už nusikaltimų nuosavybei padarymą, J. G. - baustas administracine tvarka, M. A. įrašytas į psichiatro įskaitą dėl nesocialaus elgesio, abu charakterizuojami patenkinamai. Teismas nustatė vieną jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę: nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe. Esant tokiems bylos duomenims, J. G. ir M. A. paskirtos bausmės nėra per griežtos, jas švelninti nėra teisinio pagrindo.
Kolegijos nuomone, M. A. apeliaciniame skunde deklaruojamas noras pakeisti gyvenimo būdą į gerąją pusę, dėl kurio, jo nuomone, paskirtoji bausmė turėtų būti švelninama, nėra pagrįstas jokiais realiais įrodymais - priešingai byloje esantys faktiniai duomenys, apibūdinantys kaltininko asmenybę bei jo padarytos veikos pobūdį, rodo nuteistojo M. A. nenorą atsisakyti nusikalstamos veikos. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, M. A. nusikaltimus nuosavybei darė periodiškai, - 2005 m. lapkričio 11 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, po neilgo laiko tarpo – 2006 m. balandžio 18 d. - vėl nusikalto – pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą. Visa tai rodo, kad M. A. dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių išvadų nepadarė, anksčiau paskirtos bausmės jo nesulaikė nuo naujų nusikaltimų darymo, nepaveikė jo, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
J. G. , ginčydamas jam nuosprendžiu paskirtą bausmę, apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas jam bausmės rūšį ir dydį, turėjo apsvarstyti BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų taikymo galimybę, nes tam yra visos BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos. Šie apelianto skundo teiginiai nepagrįsti. J. G. pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę nėra. BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktas gali būti taikomas tik tada, kai yra šiai normai taikyti visos būtinos sąlygos, t. y. kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininko, kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, taip pat teismas privalo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad aplinkybių, patvirtinančių šių sąlygų visumos buvimą, byloje nėra nustatyta. Byloje nėra duomenų, kad J. G. būtų bent iš dalies atlyginęs ar pašalinęs padarytą turtinę žalą, nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, J. G. pripažintas buvęs vienas iš vagystės bendravykdytojų - J. G. su M. A. , turėdami bendrą tikslą pagrobti nukentėjusiosios rankinę su pinigais, įsibrovė pro neužrakintas duris į pagalbines kavinės patalpas ir pagrobė svetimą A. K. priklausantį didelės vertės turtą. Pirmosios instancijos teismo išvadų dėl J. G. vaidmens nusikaltimo padaryme nekeičia tai, kas paėmė nukentėjusiosios rankinę su pinigais: ar J. G. , ar M. A. .
Pirmosios instancijos teismas J. G. , skirdamas subendrintą bausmę, prie pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės pridėdamas Kupiškio r. apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, BK 64 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Nuteistasis J. G. apeliacinio skundo prašymas nusikalstamą veiką, už kurią jis yra nuteistas šiuo nuosprendžiu, ir nusikalstamą veiką, už kurią buvo pripažintas kaltu Kupiškio r. apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu, laikyti, kaip padarytas idealia nusikalstamų veikų sutaptimi, ir bausmes apimti, nelogiškas. Nagrinėjamu atveju yra ne nusikalstamų veikų ideali sutaptis, o nuosprendžių sutaptis, o bausmės skyrimą, kai nauja nusikalstama veika padaroma po nuosprendžio priėmimo už ankstesnes veikas, bet neatlikus bausmės (esant nuosprendžių sutapčiai), reglamentuoja BK 64 straipsnis.
Taip pat pirmosios instancijos teismas nepadarė esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo pripažindamas A. K. teisę į ieškinio patenkinimą ir perduodamas klausimą dėl ieškinio dydžio nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį, nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos, patyręs žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje tokią teisę turėjo nukentėjusioji A. K. . Nustačius pagrindą patenkinti civilinį ieškinį, turi būti išspręstas klausimas dėl ieškinio dydžio. BK 115 straipsnio 1 dalis reikalauja įrodyti ieškinio dydį. Kaip matyti iš bylos duomenų didžioji pinigų ir daiktų dalis, kuriuos pagrobė J. G. su M. A. iš nukentėjusiosios A. K. , iš pastarųjų buvo atimti kitų asmenų. Įtarimai dėl to yra pareikšti R. D. ir S. G. . Šiuo metu byla, kurioje minėti asmenys įtariami pagrobę iš J. G. , M. A. nusikalstamu būdu įgytą turtą, yra perduota teismui. Šioje byloje nukentėjusiąja yra pripažinta A. K. , todėl teismas turės spręsti klausimą dėl pagrobtų ir surastų pinigų, daiktų grąžinimo jų savininkei A. K. . Tačiau teismas minėtos bylos dar neišnagrinėjo ir klausimas dėl pagrobto turto grąžinimo nukentėjusiajai nėra dar išspręstas, dėl ko nėra aišku, kokia turto dalis bus grąžinta nukentėjusiajai. Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasinaudojo Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 2 dalyje suteikta išimtine teise perduoti ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka. Toks sprendimas atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, atsižvelgiant į nuteistųjų J. G. , M. A. , nukentėjusiosios A. K. apeliacinių skundų ribas, pagrįstas ir teisėtas. Patenkinti nuteistųjų ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus pagrindo nėra.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji A. K. pateikė prašymą priteisti iš nuteistųjų J. G. , M. A. 600 litų, kuriuos ji sumokėjo nukentėjusiosios atstovei advokatei Janinai Umbrasienei už teisinę pagalbą - atstovavimą jos interesams apeliacinės instancijos teisme. Nukentėjusioji pridėjo kvitą, patvirtinantį sumokėtą sumą. Sutinkamai su BPK 104 straipsnio 2 dalimi proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Nukentėjusiosios prašymas šioje dalyje tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiosios A. K. ir nuteistųjų J. G. , M. A. apeliacinius skundus atmesti.
Priteisti iš J. G. ir M. A. , o M. A. neturint pajamų iš I. A. , po 300 Lt proceso išlaidų nukentėjusiajai A. K. , sumokėtų advokatei už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.