Utenos apylinkės teismo nutarimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio miniaterijos Utenos skyriaus atstovui L. K., teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, gyv. (duomenys neskelbtini), vykdančiam individualią (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 45 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gegužės 16 d., 10.30 val., atliekant žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo valstybinę kontrolę, nustatyta, kad gretimo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini))., naudotojas A. J., suarė dalį – apie 0,35 ha G. K. priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), be jo sutikimo, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 str. ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. 1 d. 7 p.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padaręs administracinį teisės pažeidimą kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis suarė nukentėjusiojo G. K. priklausančio žemės sklypo dalį pažymėtą plane ( b. l. 12 ). Tai padarė, nes nebuvo riboženklių. Arimą vykdė pagal G. K. sklype nušienauto ploto ribas.

Nukentėjusysis G. K. parodė, kad jis 2013 m. gruodžio mėnesį pastebėjo, kad yra suarta jam priklausančio sklypo dalis. Tai padarė A. J.. Riboženklis suarimo vietoje buvo.

Institucijos atstovas paaiškino, kad A. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagrįstai, nes suarė svetimą žemės sklypą, o sklypo ribos jam buvo žinomos.

Iš patikrinimo akto, pridėtų nuotraukų matyti, kad yra suarta apie 0,35 ha G. K. priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis ( b. l. 7-12 ).

Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 straipsnis, 256 straipsnis, 9 straipsnis). Taip pat ATPK 9 straipsnyje yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, asmens kaltė turi būti įrodyta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1007/2009 bei 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N438-1330/2010) taip pat laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 21 d. nutartis byloje Nr. N-438-1264-12).

Byloje aptartais įrodymais nustatyta, kad A. J. žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini))., ribojasi su G. K. žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai leidžia daryti išvadą, kad A. J. buvo žinomos G. K. žemės sklypo ribos. Akivaizdu, kad bet ūkio darbai svetimame žemės sklype neleidžiami be savininko sutikimo. Kiekvienas pakaltinamas ir sulaukęs amžiaus, nuo kurio gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, asmuo gali suvokti tokių veiksmų neatitikimą įstatymui, o apsisprendimas atlikti tokius veiksmus leidžia daryti išvadą, kad yra veikiama tiesiogine tyčia.

Nutarime aptarti įrodymai pakankami ir patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį teisės pažeidimą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertindamas tai, kad A. J. pripažino atlikęs priešingus teisei veiksmus, buvo suartas palyginti nedidelis žemės plotas ir vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais daro išvadą, kad jam skirtina mažesnė nei sankcijoje numatyta bauda ( ATPK 30/1 str. ).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. J. pagal ATPK 45 str. 1 d., vadovaujantis ATPK 30/1 str. paskirti trijų šimtų litų ( 86EUR) baudą, kurią jis per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundą nepatenkinimo dienos, privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, įmokos kodas 6460.

Išaiškinti patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, jog nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma ATPK 314 str. nustatyta priverstine tvarka, išieškant ir vykdymo išlaidas. Vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d. patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.