Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2004 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d laisvės atėmimu 2 metams.

Iš M. Ž. ir A. M. solidariai priteista 650 Lt žalos atlyginimo P. D. .

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas B. M. , tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

M. Ž. nuteistas už tai, kad kartu su A. M. , veikdami bendrininkų grupėje 2004 m. vasario 6 d. apie 21.45 val. įsibrovė į patalpą – P. D. priklausantį butą, esantį Draugystės 22-2, Mažeikių m., M. Ž. panaudojus fizinį smurtą, t.y. vieną kartą P. D. sudavė kumščiu per veidą ir įstūmęs jį į virtuvę, durimis privėrė kairės plaštakos V-ajį pirštą, bei nukentėjusįjį pastūmė, nuo ko šis nugriuvo, o M. Ž. užgriuvo ant jo, tokiais veiksmais nukentėjusiajam padarydamas veido sumušimą, kairės plaštakos V-ojo piršto žaizdą, kas atitinka nežymiam sveikatos sutrikdymui. M. Ž. taip pat laikydamas virtuvės duris ir neišleisdamas nukentėjusiojo P. D. , taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, tuo metu A. M. iš kambario pagrobė 650 Lt vertės televizorių „Deawoo“.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Ž. skundas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo M. Ž. padaryto nusikaltimo aplinkybes, patikrino byloje surinktus įrodymus ir jais pagrindė teismo išvadas. M. Ž. nuteistas pagristai ir jo nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 180 str. 2 d. teisingai. Teismas teisingai įvertino ir nuosprendyje aptarė tiek nuteistųjų, tiek nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, teismo medicinos specialisto išvadą.

Apeliantas M. Ž. kaltu neprisipažino ir skunde pabrėžė, kad jokio plėšimo nevykdė. Tačiau jo kaltę patvirtina byloje surinkti ir teisme patikrinti įrodymai.

Nukentėjusysis P. D. ikiteisminio tyrimo metu apklausius jį ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad 2004-02-06 apie 21.00 val. kažkas pasibeldė į jo buto duris. Jis paklausė „kas“, jam atsakė, kad "Arūnas". Jis pagalvojęs, kad tai A. B. , todėl atidarė duris. Prie durų pamatė stovintį nepažįstamą vyrą tamsiais plaukais, o koridoriuje pastebėjo vyriškį šviesiais plaukais, kuris bandė slėptis už kampo, t.y. A. M. . Vyriškis tamsiais plaukais jį pastūmė. Jis bandė priešintis, įsikibo į šio drabužius, tačiau pastarasis sudavė kumščiu į veidą, todėl jis nukrito į virtuvę, o tas pats vyriškis užgriuvo ant jo. Jis atsikėlė, vyriškis tamsiais plaukais, prieš užverdamas virtuvės duris, tarpduryje privėrė jam kairės rankos mažąjį pirštelį. Po to kurį laiką kažkas laikė virtuvės duris, kad jis negalėtų išeiti iš virtuvės. Ką tuo metu darė A. M. , nematė. Jis išgirdo, kad sutrinksėjo durys, tuo metu jis kambaryje pasigedo televizoriaus "Daewoo". Jis koridoriuje matė, kad vienas ar abu vyrai neša jam priklausantį televizorių (t.1,b.l 32-33). Šiuos parodymus P. D. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, b.l.34-38).

Iš teisimo medicinos specialisto išvados matyti, kad P. D. padaryti šie kūno sužalojimai: veido sumušimas, kairės plaštakos V-to piršto žaizda, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t.1, b.l. 247).

Liudytojai A. B. ir G. B. patvirtino, kad jie kartu su nuteistaisiais gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau abu nuteistieji iš buto išėjo, tačiau apie jų ketinimus iš kaimyno P. D. pagrobti televizorių nieko nežinojo.

Nuteistasis A. M. parodė, kad M. Ž. sutiko su jo pasiūlymu iš nukentėjusiojo pagrobti televizorių, o jis pats eiti į butą atsisakė, nes nukentėjusysis jį pažinojo. Jis M. Ž. pasakė, kad prisistatytų "Arūno" vardu, nes nukentėjusysis kitaip gali neįsileisti. Jis matė, kad M. Ž. pabeldė į duris, prisistatė „Arūno“ vardu, po ko šis atidarė duris ir įėjo į butą. Neužilgo jis taip pat užėjo į butą, matė kaip M. Ž. nukentėjusįjį įstūmė į virtuvę ir uždaręs duris laikė, kad nukentėjęs neišeitų, o jis tuo metu įėjęs į kambarį paėmė televizorių. Po to abu televizorių pardavė, o pinigus pasidalijo, dalį pragėrė. Nukentėjusysis P. D. atpažino A. M. kaip asmenį, kurį matė koridoriuje, slepiantis už kampo (t.1, b.l.133-135). Šie nukentėjusiojo parodymai iš dalies sutampa su A. M. parodymais, todėl pirmosios instancijos teismas jais patikėjo pagrįstai. Gi, nuteistasis M. Ž. pripažįsta, kad išėjus iš Butnorių buto, jis pasiliko stovėti koridoriuje, o A. M. jam liepė palaukti. Jis matė, kad A. M. priėjo prie vieno iš buto, suprato, kad jį į butą įsileido. Po kelių minučių A. M. atnešė televizorių, kurį abu pardavė. M. Ž. skundo argumentas, jog jis su A. M. nesitarė pagrobti P. D. priklausantį televizorių ir pastarojo atžvilgiu smurto nevartojo, nepagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, šis M. Ž. argumentas vertinamas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad nukentėjusysis P. D. neatpažino M. Ž. , nepaneigia nuteistojo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Nukentėjusiojo parodymai, jog asmuo, kuris pabeldė į duris ir jo atžvilgiu vartojo smurtą buvo tamsiais plaukais, yra vertinamojo pobūdžio. Nuteistasis M. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo plaukai šviesūs. Apeliacinio proceso metu buvo įsitikinta, kad M. Ž. plaukai, nors šiuo metu ir trumpai kirpti, tačiau nėra šviesūs. Nuteistasis A. M. patvirtino, kad įvykio metu M. Ž. plaukai buvo ilgesni, tačiau tamsesni, nei jo, bet ne šviesūs. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusysis P. D. neatpažindamas M. Ž. ir nurodydamas M. Ž. plaukus, kaip šviesius, sąžiningai klydo.

Nuteistasis skunde nurodo, kad A. M. jį apkalba. Tačiau anksčiau minėti faktai rodo, kad A. M. apkalbėti nuteistojo M. Ž. nėra jokio pagrindo. Apeliantas tokio pagrindo nenurodo ir apeliaciniame skunde. Apeliacinio proceso metu M. Ž. taip pat negalėjo nurodyti pagrindo, kuriuo neva A. M. jį apkalbėtų.

M. Ž. veika kvalifikuota pagal LR BK 180 str. 2 d. teisingai. A. M. ir M. Ž. iš anksto susitarė neteisėtai įsibrauti (patekti) į patalpą (butą) ir pagrobti P. D. priklausantį televizorių. Nors iš bylos medžiagos nematyti, kad nuteistieji iš anksto nesitarė vartoti smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau abu suprato apie tokio smurto galimybę. Akivaizdu, kad M. Ž. pavartojus smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, A. M. tai matė ir tokiems jo veiksmams pritarė. Toliau gi, M. Ž. pavartojus smurtą ir atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis, A. M. pagrobė televizorių, kurį abu pardavė, dalį pinigų pasidalijo, kitus pragėrė. Šie nuteistųjų veiksmai įrodo jų veiksmų bendrumą ir bendro tikslo siekimą.

M. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Tai, kad M. Ž. vartojo alkoholį patvirtino ne tik A. M. , bet ir liudytojai A. B. ir G. B. . Ikiteisminio tyrimo metu M. Ž. taip pat buvo pripažinęs, kad vartojo alkoholį (t.1, b.l.200-201). Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad M. Ž. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Byloje esantys dokumentai objektyviai patvirtina, kad iš P. D. pagrobto televizorius vertė 650 Lt (t.1, b.l.47-50). Šie padariniai atsirado abiejų nuteistųjų nusikalstamų veiksmų pasekoje, todėl civilinis ieškinys 650 Lt sumoje, priteistas solidariai iš nuteistųjų, pagrįstai (LR BPK 115 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas, skiriant bausmę M. Ž. atsižvelgė į jo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (BK 11 str.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančias aplinkybes. M. Ž. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis, todėl ji nelaikytina per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

n utaria: