Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Valstybės turto fondo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimo, kuriuo civilinėje byloje Nr. 2-103-173/2009 patenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Serneta“ ieškinys atsakovui VĮ Valstybės turto fondui dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį. Tretieji asmenys byloje A. T., Alytaus apskrities viršininko administracija ir Alytaus miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas VĮ Valstybės turto fondas padavė apeliacinį skundą. Prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, jog parduodant privatizavimo objektą ir jam priskirtą žemės sklypą, nustatyta sklypo pardavimo kaina buvo įtraukta į pradinę objekto (kartu ir žemės sklypo) pardavimo kainą. Sudarius privatizavimo sutartį, aukciono laimėtoja įsipareigojo ne tik sumokėti už privatizavimo objektą, bet ir įvykdyti kitas viešai paskelbtoje privatizavimo programoje nurodytas sąlygas: sumokėti žemės sklypo pardavimo kainos ir jam tenkančios pradinio įnašo dalies skirtumą, sumokėti žemės sklypo vertės dėl inžinerinių statinių priedą, padengti išlaidas už žemės sklypo geodezinius matavimus, pasirašyti sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, įregistruoti nuosavybės teisę. Aukciono laimėtojui sutikus su viešai paskelbtomis privatizavimo sąlygomis (oferta), jis negali atšaukti savo pasiūlymo ir turi įvykdyti visas sudarytos sutarties sąlygas. Apelianto teigimu, privatizavimo įstatymas nenumato galimybės, jog už viešo aukciono laimėtoją privatizavimo sutartyje nustatytus įsipareigojimus įvykdytų kitas asmuo. Šios prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai, todėl skolininko pasikeitimas prievolėje be kreditoriaus sutikimo negalimas (CK 6.116 str.). Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog A. T. be privatizavimo institucijų leidimo galėjo perleisti iš privatizavimo sutarties kylančias neįvykdytas prievoles. Apskrities viršininko administracijos leidimas įsigyti žemės sklypą šiuo atveju galėjo būti išduotas remiantis LR Vyriausybės nutarimų, reglamentuojančių privatizavimo tvarką, ir privatizavimo sutarties pagrindu aukciono laimėtojai bei potencialiai pirkėjai A. T., bet ne pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį naujam pirkėjui. Teismas nepagrįstai nustatė, kad perleidus privatizavimo objektą ieškovui, atsakovui kilo pareiga sudaryti valstybei priklausančio žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį. Apeliantas taip pat nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo A. T. 2003 m. gruodžio 15 d. sutartimi dėl privatizavimo objekto pirkimo - pardavimo iš Alytaus miesto savivaldybės tarybos įsigijo gyvenamojo namo pamatus, esančius (duomenys neskelbtini). Greta kitų sąlygų, sutartyje yra įrašytos pirkėjos A. T. pareigos kreiptis į Alytaus apskrities viršininko administraciją dėl leidimo įsigyti nuosavybėn privatizavimo objektui priskirtą žemės sklypą, sumokėti likusią kainos dalį už žemės sklypą ir VĮ Valstybės turto fonde pasirašyti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį (sutarties 8, 9 p.). Trečiasis asmuo A. T. sumokėjo privatizavimo objekto (pamatų) kainą bei žemės sklypui tenkančią pradinio įnašo dalį, tačiau neįvykdžiusi kitų paminėtų įsipareigojimų dėl žemės sklypo, privatizavimo objektą (gyvenamojo namo pamatus) 2004 m. sausio 15 d. sutartimi pardavė ieškovui UAB „Serneta“. Byloje sprendžiamas ginčas, ar ieškovas UAB „Serneta“, nusipirkęs privatizuotą objektą - gyvenamojo namo pamatus, tuo pačiu įgijo teisę privatizavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis nusipirkti privatizavimo objektui priskirtą žemės sklypą.

Apygardos teismas sutiko su ieškovo teiginiu, kad UAB „Serneta“ tokią teisę įgijo. Skundžiamame sprendime teismas pažymėjo, kad ieškovas turi teisę privatizavimo sutartyje nurodytomis sąlygomis nupirkti žemės sklypą ne todėl, kad A. T. jam perleido šią teisę, o todėl, kad jis, dar iki privatizavimo sutartyje numatytų procedūrų pabaigos, įgijo nuosavybės teisę į žemės sklype esančius pamatus. Tokiu būdu teismas pripažino, kad UAB „Serneta“ perėmė A. T. teises privatizavimo procese, kitaip tariant teismas konstatavo šalies pasikeitimą prievolėje – sudarytame, bet dar neįvykdytame konsensualiniame sandoryje - privatizavimo sutartyje. Civiliniame kodekse nurodytas trijų rūšių asmenų pasikeitimas prievolėje – kreditoriaus pasikeitimas prievolėje (reikalavimo perleidimas), skolininko pasikeitimas (skolos perkėlimas) ir subrogacija – prievolės įvykdymas trečiojo asmens, kuris tuo pat metu įgyja kreditoriaus teises. Nei UAB „Serneta“ ieškinio pareiškime, nei teismas skundžiamame sprendime neįvardino, kuriuo būdu nagrinėjamoje byloje įvyko šalies pasikeitimas prievolėje ir kokiu teisiniu pagrindu ieškovas perėmė (galėjo perimti) trečiojo asmens A. T. teises ir pareigas. Tam išaiškinti reikalinga aptarti privatizavimo sutartį bei A. T. ir UAB „Serneta“ sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį. Sudarius privatizavimo sutartį Alytaus miesto savivaldybės taryba įgijo pareigą perduoti A. T. privatizavimo objektą - gyvenamojo namo pamatus, A. Treigienė įgijo pareigą sumokėti už privatizavimo objektą bei už jam priskirtą žemės sklypą. Galimybė nupirkti žemės sklypą privatizavimo sutartyje suformuluota kaip pareiga, o už šios pareigos neįvykdymą numatyta sankcija – pardavėjo teisė vienašališkai nutraukti gyvenamojo namo pamatų pirkimo - pardavimo (privatizavimo) sutartį. Alytaus apskrities viršininko administracija ir VĮ Valstybės turto fondas privatizavimo sutarties nepasirašė, tačiau kaip žemės sklypo savininko teises įgyvendinantys subjektai (valstybinės žemės patikėtiniai), privatizavimo teisinius santykius reglamentuojančių ir kitų norminių aktų pagrindu (LR Žemės įstatymas, LR Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas, LR Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. 1427, LR Vyriausybės 2000 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 1335), įgijo atitinkamai pareigą spręsti dėl leidimo parduoti žemės sklypą bei pareigą sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Esant tokiai teisinei situacijai atsakovas UAB „Serneta“ privatizavimo sutartyje perimti A. T. pareigas ir teises t. y. įgyti galimybę pirkti privatizavimo objektui priskirtą žemės sklypą, galėjo tik skolos perkėlimo būdu. CK 6.118 straipsnyje nustatyta, kad skolos perkėlimo sutartis turi būti rašytinė, o CK 116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka. Kaip minėta, pirkėja A. T., neįvykdžiusi pareigos pirkti žemės sklypą, privatizavimo objektą - gyvenamojo namo pamatus – pardavė bendrovei „Serneta“, todėl reikalinga įvertinti, ar ši 2004 m. sausio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartis gali būti pripažinta skolos perkėlimo sutartimi. Pažymėtina, kad sutartis nėra nutraukta, ji nenuginčyta ir teismai, nagrinėdami kitas civilines bylas, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. sausio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2006, 2008 m. kovo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008 bei 2008 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2008 sutarties nepripažino niekine. Taigi, galiojančioje 2004 m. sausio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartyje yra sulygta dėl privatizuotų gyvenamojo namo pamatų perdavimo ir apmokėjimo už juos. Apie žemės sklypo pirkimo teisės perleidimą sutartyje nepasisakyta, o tik įrašyta, kad vadovaujantis Alytaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Alytaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. sausio 7 d. pažyma Nr. S-12, naujam gyvenamojo namo pamatų savininkui bus suteikta galimybė pirkti iš valstybės pagal detaliuosius planus suformuotą žemės sklypą Lietuvos Respublikos įstatymų bei jų lydimųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažyma Nr. S-12 pateikta į bylą, tačiau ji nelaikytina kreditoriaus sutikimu dėl skolos perkėlimo, nes pažymoje nėra aiškiai suformuluoto valstybinės žemės patikėtinio sutikimo dėl šalies pasikeitimo prievolėje. Pažyma Nr. S-12, kaip joje ir nurodyta, išduota CK 6.394 straipsnio tvarka ir atitinka šios įstatymo normos 3 dalyje reikalaujamą žemės sklypo savininko sutikimą. Kadangi pažymoje Nr. S-12 neišreikštas sutikimas bendrovei „Serneta“ žemės sklypą parduoti privatizavimo sutartyje sulygtomis sąlygomis, formuluotė „naujam gyvenamojo namo pamatų savininkui bus suteikta galimybė pirkti iš valstybės [...] žemės sklypą Lietuvos Respublikos įstatymų bei jų lydimųjų teisės aktų nustatyta tvarka“ suprantama kaip sutikimas, kad pirkėjas (UAB „Serneta“) turės teisę kreiptis į atitinkamas institucijas dėl žemės sklypo išpirkimo bendra įstatymų nustatyta tvarka kaip statinio, esančio valstybei priklausančioje žemėje, savininkas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, įsigydamas privatizavimo objektą - gyvenamojo namo pamatus – ir nesiekė perimti A. T. teisės pirkti žemės sklypą. Tai matyti iš UAB „Serneta“ ir A. Treigienės (per atstovą) 2005 m. sausio 15 d. pasirašyto 2003 m. gruodžio 1 d. preliminariosios sutarties papildymo, kuriame aiškiai išreikšta bendrovės valia, nepaisant privatizavimo sutarties reikalavimų, ne pirkti, o nuomoti žemės sklypą. Atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti ieškovo argumentai, kad nusipirkus privatizavimo objektą pirkėjas pasirinktinai įgija teisę į vieną iš alternatyvų – pirkti arba nuomoti privatizavimo objektui priskirtą žemės sklypą, neatitinka privatizavimo sutarties nuostatų, nes sutarties 2 punkte nustatyta, kad žemės sklypo nuomos sutartis sudaroma tik iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, o sutarties 11 punkte nustatyta, kad nuomos sutartis tolimesniam naudojimui sudaroma tik Alytaus apskrities viršininko administracijai neleidus įsigyti žemės sklypo nuosavybėn. Vadinasi privatizavimo objekto pirkėjui sutartyje nustatyta pareiga pirkti žemės sklypą, o nuoma įmanoma tik nesant galimybės sudaryti pirkimo – pardavimo sutarties. Pirkėjas neturi pasirinkimo, bet privalo vykdyti prisiimtą pareigą, nes priešingu atveju pardavėjas įgyja teisę vienašališkai nutraukti privatizavimo sutartį (sutarties 10.2 p.). Pažymėtina taip pat, kad A. T., neįvykdžiusi privatizavimo sutarties sąlygų, ne tik pardavė privatizuotą objektą, bet ir 2005 m. kovo 12 d. notaro patvirtintu pareiškimu (per įgaliotinį) atsisakė savo teisių ir pareigų, susijusių su žemės sklypo pirkimu. Toks pareiškimas yra vienašalis sandoris, sukeliantis teisines pasekmes (CK 1.63 str.), o nuginčijami sandoriai teisinę galią praranda tik tuomet, kai yra pripažįstami negaliojančiais CK pirmosios knygos II dalies IV skyriuje įtvirtintais pagrindais. Todėl aptariamo pareiškimo atšaukimas kitu pareiškimu nėra galimas. A. T. 2005 m. balandžio 27 d. pareiškimas dėl 2005 m. kovo 12 d. pareiškimo panaikinimo teisinių pasekmių nesukelia, o 2005 m. kovo 12 d. jos pareiškimas (vienašalis sandoris) yra nenuginčytas ir galioja. A. T. atsisakius teisių ir pareigų, susijusių su žemės sklypo pirkimu, pasibaigė ir VĮ Valstybės turto fondo pareiga sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį privatizavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis (CK 6.129 str. 1 d.), o kadangi neįvyko šių A. T. teisių ir pareigų perkėlimas bendrovei UAB „Serneta“, VĮ Valstybės turto fondas tokios pareigos neturi ir šios bendrovės atžvilgiu. Aplinkybė, kad A. T. neįvykdžius privatizavimo sutartyje nustatytos pareigos nupirkti žemės sklypą, pardavėjas nepasinaudojo sutarties 10.2 punkte įtvirtinta teise ir privatizavimo sutarties nenutraukė, nagrinėjamai situacijai teisinės įtakos neturi. Todėl ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą VĮ Valstybės turto fondą sudaryti su juo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį LR įstatymų bei jų lydimųjų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas šią tvarką supranta kaip privatizavimo sutarties sąlygas, yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Kitokia norminių aktų nustatyta tvarka t. y. kaip valstybinėje žemėje esančio statinio savininkas, į valstybinės žemės patikėtinį ieškovas nesikreipė ir tokio ieškininio reikalavimo nepareiškė, o kadangi ieškinio dalyko formulavimas yra išimtinė ieškovo teisė (CPK 42 str. 2 d.), tokia žemės sklypo pirkimo galimybė šioje byloje negali būti svarstoma.

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog ieškovas, nupirkęs privatizuotą objektą (gyvenamojo namo pamatus) įgijo teisę privatizavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis pirkti ir privatizavimo objektui priskirtą žemės sklypą, materialinės teisės normas pritaikė netinkamai bei priėmė klaidingą sprendimą. Tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 330 str.). Sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Atmetant ieškinį netenkinamas ir ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 98 str.). Už apeliacinį skundą turi būti sumokamas tokio pat dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį (CPK 80 str. 4 d.). Nagrinėjamoje byloje apeliantas VĮ Turto fondas nuo šio žyminio mokesčio, kurio dydis yra 4360 Lt, sumokėjimo atleistas įstatymu (CPK 83 str. 1 d. 11 p., 2 d.). Tenkinat atsakovo apeliacinį skundą, jo nesumokėtas žyminis mokestis priteisiamas iš ieškovo (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Iš ieškovo UAB „Serneta“ į valstybės biudžetą priteisti 4360 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt litų) žyminio mokesčio.