- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-13
- Bylos Nr.
- AN2-551-873/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02759-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. R. (toliau – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarties, kuria R. R. skundai atmesti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 9 d. nutarimai Nr. 12-ANR_N-1040-2019 ir Nr. 12-ANR_N-1046-2019 palikti galioti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. R. R. Pirmojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 12-ANR_N-1040-2019 buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalį, nes 2019 m. balandžio 6 d., apie 11 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu, M. M. vedžiojant jo mamai priklausantį šunį, iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) namo išbėgus R. R. šuniui jiedu susipjovė, dėl ko M. M. vedžiojamas šuo sužalojo R. R. šunį, tuo R. R. pažeidė gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijose taisyklių (Nr. 30-2001) 5.4 papunktį, reikalaujantį „Užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų“ bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. B1-336 patvirtinti Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 43 punktą, kuriame numatyta, jog uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti. Už tai R. R. buvo skirta nuobauda – įspėjimas.
Šalies argumentai
2. R. R. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė du skundus. Pirmame skunde prašė panaikinti Institucijos 2019 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. 12-ANR_N-1040-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, antrame – pripažinti ją nukentėjusiąją Institucijos 2019 m. gegužės 9 d. nutarime Nr. 12-ANR_N-1046-2019, priteisti 120,29 Eur žalą, pakeisti M. M. nusižengimo kvalifikavimą iš ANK 346 straipsnio 1 dalies į ANK 346 straipsnio 4 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 22 d. nutartimi pareiškėjos R. R. skundus atmetė ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 9 d. nutarimus Nr. 12-ANR_N-1040-2019, Nr. 12-ANR_N-1046-2019 paliko galioti. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendė, kad pareiškėja pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta teisėtai ir pagrįstai. Teismas konstatavo, kad R. R., kaip šuns savininkė, neužtikrino, kad jos šuo neišbėgtų iš privataus sklypo į bendrą kelią ir nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų nuosavybei ir nepažeistų kitų asmenų teisų ir teisėtų interesų. Kadangi konfliktas ir žala kilo dėl R. R. kaltės, teismas R. R. nepripažino nukentėjusiąją Institucijos 2019 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 12-ANR_N-1046-2019 priimto M. M. atžvilgiu bei nepasisakė dėl M. M. veiksmų kvalifikavimo, nurodydamas, jog R. R. dėl žalos atlyginimo gali kreiptis civilinio proceso tvarka.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėja R. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartį; vadovaujantis ANK 12 straipsniu, 591 straipsnio 1 dalies 4 punktu, panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. 12-ANR_N-1040-2019 priimtą pareiškėjos atžvilgiu ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 9 d. nutarime Nr. 12- ANR_N-1046-2019, priimtame M. M. atžvilgiu, ir perkvalifikuoti veiką iš ANK 346 straipsnio 1 dalies į ANK 346 straipsnio 4 dalį, paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą; pripažinti pareiškėją nukentėjusiąją ir priteisti iš M. M. jai padarytą 120,29 Eur turtinę žalą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pareiškėja nurodo, jog Jorkšyro terjerų šunys dėl ūgio ir svorio, kuris nesiekia 3 kg, priskiriami dekoratyvinių šunų veislei. Iš ligos istorijos matyti, kad šuo senas, turintis problemų su dantimis, jie yra klibantys. Pasak pareiškėjos, toks šuo nei pagal savo veislės charakteristiką, nei pagal esamą būklę negali niekam kelti pavojaus, todėl ir buvo kieme nepririštas. Nurodoma, kad šuo yra naminis, o į lauką yra išleidžiamas tik pasivaikščioti.
3.2. Skunde nurodoma, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą ir priimant nutarimą buvo vadovautasi nauja, o ne įvykio metu galiojančia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo“ redakcija (klaida buvo ištaisyta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi), todėl punktas yra nurodytas klaidingai. Nurodoma, kad M. M. padaryta veika buvo neteisingai kvalifikuota pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, kadangi už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, veika privalo būti kvalifikuojama pagal 346 straipsnio 4 dalį. Pažymima, jog vadovaujantis ANK 578 straipsniu, pareiškėja nebuvo pripažinta nukentėjusiąją, tokiu būdu buvo pažeistos jos teisės.
3.3. Pasak pareiškėjos, nebuvo vadovautasi protingumo kriterijumi pritaikant jos dekoratyvinės veislės šuniui punktą, tinkantį sarginiams šunims, laikomiems privačiose valdose. Taip pat nurodoma, kad pareiškėja buvo nubausta, nors pareiškimo M. M. nerašė, nukentėjo tik pareiškėjos šuo (M. M. šuo nenukentėjo), šeima patyrė materialinius nuostolius, susijusius su šuns gydymu.
3.4. Pareiškėjos manymu, policija pareiškimą nagrinėjo šališkai, tenkindama M. M. interesus ir negindama pareiškėjos pažeistų teisių, bloginant jos padėtį nepritaikė ANK 12 straipsnio nuostatų. Pasak pareiškėjos, Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktame skunde buvo nurodyta, kad jos padaryta veika, jei ji būtų pripažinta administraciniu nusižengimu, vadovaujantis ANK 12 straipsniu, turėtų būti vertinama kaip mažai pavojinga ir tuo pagrindu administracinio nusižengimo teisena neturi būti pradėta, o pradėtoji nutraukta. Teismas, priimdamas nutartį, į tai neatsižvelgė, sprendimo nemotyvavo.
3.5. Pasak pareiškėjos, nepriklausomai nuo to, kad ji ir kaltininkė, ir nukentėjusioji, skundai buvo nagrinėjami kartu, nors turėjo būti nagrinėjami atskirai. Nurodoma, kad vienu nutarimu pareiškėja pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, kitu kaltu pripažintas M. M..
3.6. Pažymima, kad pareiškėja byloje yra nukentėjusioji, kadangi dėl įvykio patyrė materialinę žalą. Pasak pareiškėjos, sužaloto šuns gydymui išleido 120,29 Eur, todėl būtent tokia suma vertinama patirta materialinė žala. Tai, kad žalą dėl įvykio patyrė pareiškėja, pripažino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, siūlydami dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Nurodoma, kad žalos atlyginimo klausimas turėjo būti išspręstas vadovaujantis ANK 664 straipsnio 2 dalimi, visi žalą patvirtinantys dokumentai buvo pateikti.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
5. ANK 346 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią Institucijos nutarimu R. R. nubausta, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi Institucijos nutarimas paliktas galioti, numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Pagal šią ANK straipsnio dalį asmuo atsako tik tada, kai nustatoma, jog jis pažeidė konkrečių dispozicijoje nurodytų teisės aktų reikalavimus. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už tokius veiksmus su kvalifikuojančiu požymiu – kai dėl minėtus reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.
6. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių“ (toliau – Taisyklės) (redakcija galiojusi nusižengimo metu nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d.) 5.4 papunktyje nurodyta, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtintas Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) (redakcija galiojusi nusižengimo metu nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 7 d.) 43 punkte numatyta, jog uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti.
7. Kaip nustatyta byloje, M. M. vedžiojant jo mamai priklausantį šunį, iš namo išbėgus R. R. šuniui jiedu susipjovė, dėl ko M. M. vedžiojamas šuo sužalojo R. R. šunį. Pareiškėja neginčija, kad jos šuo buvo palaidas ir pabėgo pro pravirus kiemo vartus. Kad šuo išbėgo pro atvirus kiemo vartus, patvirtina M. M. bei liudytojas R. G. (b. l. 2, 3). Šiuo atveju, pareiškėja, nebūdama maksimaliai atsargi ir rūpestinga, neužtikrino, kad pro kiemo vartus neišbėgtų šuo, šis susipjovė su M. M. šunimi bei buvo sužalotas. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėja savo elgesiu pažeidė bendruosius gyvūnų laikymo reikalavimus, numatytus Gyvūnų laikymo taisyklių 5.4 punkte, ir dėl jos veiksmų (netinkamos šuns priežiūros) atsirado žala pareiškėjos šuniui. Nors pareiškėja nurodo, kad Jorkšyro terjerų šunys dėl savo ūgio ir svorio, kuris nesiekia 3 kg, priskiriami dekoratyvinių šunų veislei, be to, šuo senas, turintis problemų su dantimis, jie yra klibantys, tačiau pažymėtina, kad minėtos Taisyklės galioja visiems be išimties gyvūnų augintojams. Šioje situacijoje jos vienodai galiojo tiek pareiškėjai, tiek šunį vedžiojusiam M. M., todėl tiek pareiškėja, tiek M. M. Institucijos pagrįstai buvo nubausti pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį.
8. Pasak pareiškėjos, pateiktame skunde Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo nurodyta, kad vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 4 punktu, jos padaryta veika, jei ji būtų pripažinta administraciniu nusižengimu, vadovaujantis ANK 12 straipsniu, turėtų būti vertinama kaip mažai pavojinga ir tuo pagrindu administracinio nusižengimo teisena neturi būti pradėta, o pradėtoji nutraukta.
9. Vadovaujantis ANK 12 straipsnio 1 dalimi, jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Šioje įstatymo nuostatoje numatyti nusižengimai, kuriuos padarius asmeniui gali būti taikomos ANK 12 straipsnio 1 dalies nuostatos. Nors ANK 346 straipsnyje numatytas nusižengimas papuolą į šį sąrašą, tačiau šioje situacijoje veikos vertinti kaip mažai pavojingos nėra pagrindo. Šiuo atveju, pareiškėja tinkamai nepasirūpino savo šunimi, jis išbėgo pro pravirus teritorijos vartus, kas lėmė kito šuns agresyvų elgesį, po ko jis M. M. šuns buvo sužalotas. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog agresyvus šunų elgesys vienas kito atžvilgiu gali kelti grėsmę ir asmenims, bandantiems juos atitraukti vieną nuo kito, todėl nėra pagrindo pareiškėjos padarytą nusižengimą pripažinti mažiau pavojingu ANK 12 straipsnio prasme.
10. Pareiškėja prašo nutarime Nr. 12- ANR_N-1046-2019, priimtame M. M. atžvilgiu, perkvalifikuoti jo veiką iš ANK 346 straipsnio 1 dalies į ANK 346 straipsnio 4 dalį. Prašymas nepagrįstas.
11. Pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį atsakomybė kyla tam, kas pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus, dėl ko atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali, o tai reiškia, kad turi būti nustatyta ne tik veika, kuri pasireiškia atitinkamų teisės aktų pažeidimu, bet taip pat turi kilti teisiškai reikšmingi padariniai – padaryta žala asmens sveikatai ar turtui, be to, turi būti konstatuotas priežastinis ryšys tarp jų. Nagrinėjamu atveju, byloje nenustatyta, kad būtent dėl M. M. veikimo ar neveikimo būtų padaryta žala pareiškėjai. Priešingai, jeigu pareiškėja būtų uždariusi vartus, jos šuo nebūtų išbėgęs ir nebūtų sukėlęs sau grėsmės. Už savo šunį atsakinga yra pati pareiškėja, kurios veiksmai, neprižiūrint šunį ir lėmė tolesnę įvykių eigą, dėl kurių atsirado žala. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, perkvalifikuoti M. M. veiką iš ANK 346 straipsnio 1 dalies į ANK 346 straipsnio 4 dalį nėra pagrindo.
12. Pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Kadangi konfliktas ir žala kilo dėl pareiškėjos kaltės, nėra teisinio pagrindo pripažinti R. R. nukentėjusiąja pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį ir administracinių nusižengimų byloje priteisti pareiškėjos prašomą žalą.
13. Pasak pareiškėjos, nepriklausomai nuo to, kad ji ir kaltininkė, ir nukentėjusioji, skundai buvo nagrinėjami kartu, nors turėjo būti nagrinėjami atskirai. Kaip jau minėta, pareiškėja byloje nėra pripažinta nukentėjusiąja, todėl skundus išnagrinėjus kartu, esminio pažeidimo nepadaryta.
14. Nors skunde nurodoma, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą ir priimant nutarimą buvo vadovautasi nauja, o ne įvykio metu galiojančia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo“ redakcija, tačiau pati pareiškėja teigia, kad klaida buvo ištaisyta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi. Nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgęs į tai, jog nutarime buvo klaidingai nurodytas Aprašo 38 punktas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, pakeitė nuoroda į kitą Aprašo punktą, galiojusį veikos padarymo metu, tai yra į Aprašo 43 punktą.
15. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti pareiškėjos apeliacinio skundo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartį paliktą nepakeistą ir pareiškėjos R. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.