Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-11-20 · Civilinė byla Nr. e2S-1615-459/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-20
Bylos Nr.
e2S-1615-459/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03684-2024-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Atsakovas
A. S.
Ieškovas
I. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1615-459/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03684-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.11; 3.3.1.18 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 20 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,

veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui A. S. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas nagrinėti ieškovės I. B. (toliau – ir ieškovė) ieškinys atsakovui A. S. (toliau – ir atsakovas) dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2. 2024 m. liepos 4 d. nutartimi teismas byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo nustatė šalių nepilnamečių vaikų L. S. ir A. S. S. laikiną gyvenamąją vietą su motina (ieškove) I. B. jos gyvenamojoje vietoje, priteisė iš atsakovo A. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. S. ir A. S. S., mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 354,00 Eur kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, paskyrė ieškovę I. B. nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise ir nustatė laikiną atsakovo A. S. bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką.

3. 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog atsakovas negrąžino šalių nepilnametės dukters į Lietuvą šalių sutartu laiku, nesudarė vaikui galimybės bendrauti ir palaikyti ryšius su motina, į Italiją atvykusiai motinai nesudarė galimybės pasimatyti su dukra, nevykdė priimto teismo sprendimo ir nustatytu laiku negrąžino vaiko į Lietuvą, taikė byloje papildomas laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovui A. S. išvežti nepilnamečius vaikus A. S. S. ir L. S. iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo dienos.

4. 2025 m. liepos 7 d. byloje gautas atsakovo prašymas dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – teismo leidimo išdavimo, kuriuo atsakovas teismo prašo išduoti jam teismo leidimą laikinai išvykti su dukromis A. S. S. ir L. S. iš jų gyvenamosios vietos Lietuvoje į Italiją laikotarpiui nuo 2025 m. liepos 11 d. iki 2025 m. liepos 22 d. (imtinai) bei nuo 2025 m. rugpjūčio 10 d. iki 2025 m. rugpjūčio 21 d. (imtinai), apie teismo leidimo išdavimą pranešant atsakingoms institucijoms, ir įpareigoti ieškovę I. B. asmeniškai perduoti atsakovui A. S. ne vėliau kaip vaikų išvykimo dieną jų asmeninius daiktus, reikalingus vasaros atostogoms, bei vaikų asmeninius dokumentus (pasus arba ID korteles), reikalingus kelionei. Teismui pateiktame prašyme atsakovas nurodė, jog nesiekia pakeisti teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y., teismo nustatytos laikinosios bendravimo su vaikais tvarkos, tačiau prašo suteikti jam laikiną galimybę pabendrauti su dukromis atsakovo gyvenamojoje vietoje. Atsakovas nurodė, jog, jo vertinimu, nagrinėjamu atveju teisinių kliūčių išduoti teismo leidimą laikinai išvežti savo vaikus iš Lietuvos į Italiją nėra kliūčių, kadangi nėra duomenų, jog atsakovas pažeidinėtų mergaičių teises ir tesėtus interesus ar negalėtų sudaryti tinkamos aplinkos, atitinkančios jų poreikius. Atsakovas yra mergaičių tėvas, tad taip pat turi ne tik bendrauti su dukromis naudodamasis informacinėmis technologijomis ar tik pagal galimybes atvykdamas į Lietuvą, bet taip pat ir dukras atsivežti į savo namus, kurie iki ginčo bylos inicijavimo Lietuvoje taip pat buvo ir mergaičių namai.

5. 2025 m. liepos 23 d. byloje gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) išvada, kurioje Tarnyba pateikė teismui informaciją apie šalių kreipimusis, susijusius su nepilnamečiais vaikais, taip pat duomenis apie atliktus vaikų situacijos vertinimus bei nustatytus rizikos bei apsaugos veiksnius. Tarnyba nurodė, jog sutinka, kad vaikai turi judėjimo teisę ir ši teisė jiems gali būti ribojama tik identifikavus grėsmę vaikų sveikatai ir saugumui ar kitus veiksnius, kurie pažeistų vaiko interesus. Teismui pateiktoje išvadoje nurodoma, jog, vadovaujantis Skyriuje turima informacija, šiuo metu tėvų santykiai yra konfliktiški, nebendradarbiaujantys, jiems sunku sutarti vaikus liečiančiais klausimais. Pokalbio su Skyriaus specialiste metu vaikų motina nurodė, kad vaikų tėvas dukrą buvo išsivežęs į Italiją ir jos negrąžino motinai 3 mėnesius, o atsižvelgiant į tėvų pranešimų turinį, Tarnybai kyla abejonių dėl to, kad vaikai, būdami su tėvu, nebus nuteikinėjami prieš motiną. Tačiau atsižvelgus į vaikų judėjimo teisės užtikrinimą bei tai, kad vaikų teises ir interesus užtikrina pirmiausia tėvai, o į tėvų teisių ir pareigų apimtį įeina ir bendravimo su vaikais tvarkos vykdymas, bei į tai, kad Tarnyba neturi duomenų, kad šiuo metu vaikų tėvas grasintų negrąžinti vaikų į Lietuvą, Tarnyba neprieštarauja, kad dukros prašyme nurodytomis datomis su tėvu vyktų į Italiją.

Šalies argumentai

6. 2025 m. liepos 24 d. byloje gautas ieškovės I. B. atsiliepimas į pareikštą prašymą, kuriame ieškovė nurodė, jog su pareikštu prašymu nesutinka dėl šių aplinkybių: 1) atsakovas pateiktame prašyme klaidingai nurodo, jog šalių nepilnametė dukra A. S. S. „didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Italijoje“. Pasak ieškovės, bylai pateikti įrodymai patvirtina, jog A. S. S. didžiąją dalį savo gyvenimo yra praleidusi Lietuvoje. A. S. S. paskutinį kartą Italijoje buvo 2024 m. rugpjūčio 16 d., kai pati ieškovė 2024 m. rugpjūčio 16 d. nuvyko į Italijos Respubliką ir parsivežė dukrą į Lietuvą, vadovaudamasi Veronos bendrosios kompetencijos teismo 2024 m. liepos 31 d. sprendimu, kuriuo buvo nuspręsta ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 15 d. perduoti nepilnametę A. S. S. ieškovei. Minėtas sprendimas teismui buvo pateiktas kartu su 2024 m. rugpjūčio 16 d. prašymu dėl procesinių dokumentų išsiuntimo Italijos Respublikos gaunančiajai agentūrai. Pažymėtina, kad atsakovas 2024 m. gegužės 19 d. išsivežė nepilnametę dukrą į Italiją ir jos negrąžino ieškovei. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad atsakovo prašyme nurodyti teiginiai, kad neva šalių nepilnametė dukra didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Italijoje, atmestini kaip nepagrįsti; 2) atsakovas Prašyme nurodo, kad „nėra duomenų, jog Atsakovas pažeidinėtų mergaičių teises ir teisėtus interesus, ar negalėtų sudaryti tinkamos aplinkos, atitinkančios jų poreikius“. Ieškovė su tokiais argumentais negali sutikti, kadangi atsakovas pažeidinėja nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Pasisakydama dėl teismo leidimo atsakovui išvykti su L. S. į Italiją, ieškovė nurodė, jog su šiuo prašymu nesutinka, ir nurodė, jog L. S. šiuo metu yra 1 metų ir 7 mėnesių amžiaus, todėl jai reikalingas kasdienis motinos dėmesys ir rūpestis, todėl mažametės dukros L. S. atskyrimas nuo motinos ilgesniam nei savaitės laikotarpiui neatitiktų geriausių jos interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 29 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies – pakeitė byloje 2024 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir 2024 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir papildomai nustatė, jog: 1. Atsakovas A. S. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis L. S. ir A. S. S. 2025 m. rugpjūčio mėnesį iš viso 14 (keturiolika) dienų, nedalyvaujant vaikų motinai, bendravimą organizuojant Lietuvos Respublikoje (t. y., neišvykstant iš Lietuvos Respublikos) šalių suderintu laiku, kurį šalys turi raštu suderinti iki 2025 m. rugpjūčio 1 dienos; 2. Šalims nesusitariant gražiuoju, teismas nustatė, jog atsakovas A. S. turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis L. S. ir A. S. S. šiuo laiku:

- nuo 2025 m. rugpjūčio 10 d. iki 2025 m. rugpjūčio 15 dienos (5 dienas nepertraukiamai su nakvynėmis, nedalyvaujant vaikų motinai) pasiimti nepilnametes dukras iš ieškovės gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10.00 val. ir grąžinti nepilnametes dukras į ieškovės gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 19.00 val.;

- nuo 2025 m. rugpjūčio 16 d. iki 2025 m. rugpjūčio 21 d. (5 dienas nepertraukiamai su nakvynėmis, nedalyvaujant vaikų motinai) pasiimti nepilnametes dukras iš ieškovės gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10.00 val. ir grąžinti nepilnametes dukras į ieškovės gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 19.00 val.;

- taip pat dar 4 dienas nepertraukiamai su nakvynėmis kitu atsakovo pasirinktu laiku 2025 m. rugpjūčio mėnesį, nedalyvaujant vaikų motinai, pasiimti nepilnametes dukras iš ieškovės gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10.00 val. ir grąžinti nepilnametes dukras į ieškovės gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 19.00 val.

- bendravimo su nepilnametėmis dukromis L. S. ir A. S. S. metu atsakovas privalo sudaryti galimybę ieškovei kiekvieną vakarą nuo 19.00 val. iki 20.00 val. nuotolinio bendravimo priemonėmis, naudojant vaizdo programas (t. y., sudarant galimybę bendraujant su vaikais juos ir matyti), susisiekti su nepilnametėmis dukromis.

Kitos pareikšto prašymo dalies netenkino. Teismo motyvai:

7.1. Pažymėjo, jog 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog atsakovas negrąžino šalių nepilnametės dukters į Lietuvą šalių sutartu laiku, nesudarė vaikui galimybės bendrauti ir palaikyti ryšius su motina, į Italiją atvykusiai motinai nesudarė galimybės pasimatyti su dukra, nevykdė priimto teismo sprendimo ir nustatytu laiku negrąžino vaiko į Lietuvą, taikė byloje papildomas laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovui A. S. išvežti nepilnamečius vaikus A. S. S. ir L. S. iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo dienos, t. y., nagrinėjamu atveju priimdamas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį teismas nustatė aplinkybes (neteisėtą atsakovo elgesį su šalių nepilnamete dukterimi, taip pat ir ieškove, tai vėliau patvirtino ir kompetentingi Italijos Respublikos teismai, konstatavę šalių nepilnametės dukters grobimą ir įpareigoję atsakovą ją grąžinti ieškovei į Lietuvą, tačiau ir šio įpareigojimo atsakovas geranoriškai nevykdė, dėl to ieškovė buvo priversta pati atvykti į Italiją ir parsivežti iš atsakovo nepilnametę dukrą A. S. S. į Lietuvą, šalių nepilnametė dukra į Lietuvos Respubliką buvo grąžinta vadovaujantis Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nuostatomis), sudarančias teisėtą pagrindą riboti atsakovo bendravimą su vaikais ir jį organizuoti tik Lietuvos Respublikoje.

7.2. Pažymėjo, kad atsakovas teismo prašo leisti jam prašyme nurodytu laiku, t. y. nuo 2025 m. liepos 11 d. iki 2025 m. liepos 22 d. (imtinai) bei nuo 2025 m. rugpjūčio 10 d. iki 2025 m. rugpjūčio 21 d. (imtinai), išvežti abi šalių nepilnametes dukras iš Lietuvos Respublikos į Italijos Respubliką. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog prašymo nagrinėjimo ir šios teismo nutarties priėmimo metu pirmasis atsakovo nurodomas dukrų išvežimo laikotarpis (nuo 2025 m. liepos 11 d. iki 2025 m. liepos 22 d.) jau yra pasibaigęs, spręstina tik dėl atsakovo prašymo išduoti leidimą išsivežti dukras iš Lietuvos Respublikos į Italijos Respubliką 2025 m. rugpjūčio mėnesį.

7.3. Nustatė, kad atsakovas neužtikrina priešmokyklinės grupės lankymo, nors priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas, taip pat nepristatė A. S. S. į metinį šokių konkursą, kuriam vaikas ruošėsi visus metus (vaiko situacijos vertinimo anketų duomenys), pripažino, jog atsakovas nėra linkęs geranoriškai vykdyti priimtų teismo sprendimų (nagrinėjamu atveju – 2024 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės), tokiu būdu pažeisdamas šalių nepilnamečių vaikų interesus. Tai sudaro teismui pagrindą abejoti ir atsakovo įsipareigojimu po bendravimo su vaikais Italijoje grąžinti juos atgal į Lietuvos Respubliką, juolab, kaip jau buvo minėta, atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovas kartą jau yra negrąžinęs nepilnametės dukters A. S. S. į Lietuvos Respubliką po jos atostogų pas tėvą 2024 metais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo pareikštas prašymas dėl leidimo laikinai, t. y., nuo 2025 m. rugpjūčio 10 d. iki 2025 m. rugpjūčio 21 d. (imtinai), išvežti abi šalių nepilnametes dukras iš Lietuvos Respublikos į Italijos Respubliką netenkintinas.

7.4. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų amžių (teismo nutarties priėmimo metu A. S. S. yra 6 metai 8 mėnesiai, o L. S. yra 1 metai 7 mėnesiai), aplinkybę, jog nepilnametės faktiškai gyvena su mama, siekdamas sudaryti galimybę atsakovui praleisti su vaikais vasaros atostogas, teismas nutarė atsakovo pareikštą prašymą tenkinti iš dalies, sudarant galimybę atsakovui praleisti 14 dienų atostogas su nepilnametėmis dukromis Lietuvos Respublikoje 2025 m. rugpjūčio mėnesį šalių suderintu laiku, kurį šalys turi raštu suderinti iki 2025 m. rugpjūčio 1 dienos.

7.5. Pažymėjo, kad šalims nesusitariant gražiuoju, atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų amžių bei jų prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, atsakovo nurodytą jo pageidaujamą bendravimo su nepilnametėmis dukromis laiką, Lietuvos valstybines šventes, teismas nustatė, jog atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis nuo 2025 m. rugpjūčio 10 d. iki 2025 m. rugpjūčio 15 dienos (5 dienas nepertraukiamai su nakvynėmis), nuo 2025 m. rugpjūčio 16 d. iki 2025 m. rugpjūčio 21 d. (5 dienas nepertraukiamai su nakvynėmis) bei dar 4 dienas nepertraukiamai su nakvynėmis kitu atsakovo pasirinktu laiku 2025 m. rugpjūčio mėnesį. Atsižvelgdamas į šalių nepilnamečių vaikų amžių (6 metai 8 mėnesiai bei 1 metai 7 mėnesiai), teismas mano, jog atsakovo bendravimas su vaikais turėtų būti skaidomas į dalis, kurių kiekviena yra ne ilgesnė nei 5 dienos su nakvynėmis nepertraukiamai, be to, atostogų su dukromis metu atsakovas privalo sudaryti galimybę ieškovei kiekvieną vakarą nuo 19.00 val. iki 20.00 val. nuotolinio bendravimo priemonėmis, naudojant vaizdo programas (t. y., sudarant galimybę bendraujant su vaikais juos ir matyti), susisiekti su nepilnametėmis dukromis.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atsakovas A. S. (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovo prašymą tenkinti. Skundo motyvai:

8.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CPK 148 str. l d. nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių keitimo tvarka ir bylą išnagrinėjo atsakovui nesuteikęs galimybės pateikti prieštaravimus dėl ieškovės prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atsakovui nebuvo tinkamai išsiustas pranešimas apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, kaip tai nustatyta CPK 133 str.

8.2. Nurodo, kad ieškovė pateikė savarankišką prašymą dėl ginčo byloje jau taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 str.), dėl to atsakovui, kaip ir ieškovei, vienareikšmiškai turėjo būti suteikta teisė ne tik argumentuotiems atsikirtimams į prašymą pateikti, bet ir galimybė teikti įrodymus, pagrindžiančius atsakovo atsikirtimus.

8.3. Nurodo, kad atsakovas supranta, kad konfliktų metu, ypač tada, kai laiku negrąžino dukros Auroros ieškovei, buvo pažeisti pasitikėjimo pagrindai. Tačiau šiuo metu jis atsakingai pareiškia, jog tokia situacija daugiau nepasikartos. Siekdamas atkurti tiek ieškovės, tiek Teismo pasitikėjimą, atsakovas yra pasirengęs sumokėti Teismo nustatyto dydžio užstatą – jeigu toks būtų paskirtas – pervedant lėšas į Teismo depozitinę sąskaitą, kaip garantiją, kad kelionė su vaikais bus laikina ir grįžimas į Lietuvą užtikrintas.

Atsiliepimas

8.4. Nurodo, kad ieškovės nesutikimas su atsakovo prašymu dėl leidimo išvykti į Italiją, kaip tai išdėstyta jos atsiliepime, iš esmės grindžiamas finansiniais reikalavimais, o ne tikru nesutikimu dėl vaikų gerovės.

8.5. Pažymi, kad manipuliavimas vaiko teisėmis, siekiant priversti kitą tėvą atitikti finansinius ar kitus reikalavimus, negali būti toleruojamas kaip tinkamas vaikų interesų įgyvendinimo būdas.

8.6. Nurodo, kad nors L. S. šiuo metu glaudžiai labiau susijusi su motina, tai nepanaikina būtinybės sudaryti sąlygas jai palaikyti ryšį su abiem tėvais. Tėvo emocinis ryšys, kultūrinė tapatybė ir italų kalbos puoselėjimas yra svarbūs vaiko visapusiškai raidai. Be to, dabartinė situacija, kai atsakovui tenka ribotos galimybės matytis su vaikais, susidarė ne dėl jo sprendimų, o dėl ieškovės vienpusiško išvykimo iš Italijos be suderinimo. Todėl šie padariniai turi būti vertinami abiejų tėvų atsakomybės kontekste ir negali būti pagrindas riboti vaikų kontaktą su atsakovu.

Šalies argumentai

9. Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

12. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pakeistos byloje 2024 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, ir 2024 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai ginčo apeliacine tvarka pagal apelianto atskirąjį skundą dėl tarpinio procesinio sprendimo teisinį rezultatą nulemia teisiniai faktai, atsiradę po teismo tokio procesinio sprendimo priėmimo. Pavyzdžiui, toks teisinis faktas gali atsirasti teismo kito procesinio sprendimo, kuris priimtas po apeliacine tvarka ginčijamo procesinio sprendimo priėmimo, pagrindu, jei naujai priimtu procesiniu sprendimu išsprendus klausimą neliko nagrinėjamos apeliacinės bylos objekto.

14. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas nagrinėti ieškovės I. B. ieškinys atsakovui A. S. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2024 m. liepos 4 d. byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nustatyta laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su ieškove, iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 354,00 Eur per mėnesį, ir nustatyta laikina atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka. 2024 m. rugsėjo 4 d. byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis uždrausta atsakovui išvežti nepilnametes dukras iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo. 2025 m. liepos 29 d. (nagrinėjamu atveju ginčijama nutartimi) byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis pakeista 2024 m. liepos 4 d. ir 2024 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, numatant atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką 2025 m. vasaros metu. 2025 m. rugpjūčio 11 d. byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo pakeista 2024 m. liepos 4 d., 2024 m. rugsėjo 4 d. ir 2025 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka ir atsakovui buvo išduotas leidimas nutartyje nustatytomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2025 m. rugpjūčio 14 d. iki 2025 m. rugpjūčio 30 d. (imtinai) laikinai išvykti iš Lietuvos Respublikos į Italiją. 2025 m. spalio 30 d. byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo pakeista 2024 m. liepos 4 d. ir 2024 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka ir atsakovui buvo išduotas leidimas nutartyje nustatytomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2025 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 10 d. (imtinai) išvykti iš Lietuvos Respublikos į Italijos Respubliką. 2025 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės I. B. ir atsakovo A. S. prašymas dėl patikslintos taikos sutarties patvirtinimo.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta patikslinta taikos sutartis dėl vaikų gyvenamosios vietos Lietuvoje su ieškove nustatymo, skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka ir išlaikymo nepilnametėms dukroms suma.

16. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijama nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės – laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka – turėjo galioti iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-626-869/2025 priėmimo, tačiau pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi buvo pakeistos, o vėliau patvirtina tarp šalių sudaryta taikos sutartis, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismui nutartimi patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymu ir išlaikymo priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-626-869/2025, nebeliko apeliacijos objekto, todėl šis apeliacinis procesas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteko prasmės (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

17. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. nutarties nagrinėjimas yra praradęs aktualumą ir neturės teisinės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, net ir atskirojo skundo patenkinimo ir skundžiamos teismo nutarties panaikinimo atveju, nesukurtų byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Anksčiau nurodytos aplinkybės paaiškėjo jau prasidėjus apeliaciniam procesui, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas apeliacinį procesą pagal atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto teismo 2025 m. liepos 29 d. nutarties nutraukti nelikus apeliacijos objekto ir taip atskirajam skundui netekus teisinio tikslingumo (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. nutarties.

Teisėja Raimonda Andrulienė