- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-24
- Bylos Nr.
- 2KT-78/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-02168-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- J. R.
- Advokatai
- Paulius Vinkleris
- Kategorijos
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 98.3pavadinimo nepavyko patikrinti
L.e. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo J. R. pareiškimą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nušalinimo civilinėje byloje Nr. 2-315-808/2012,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teisme 2012-04-19 iš Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo gauta civilinė byla Nr. 2-315-808/2012 pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovui UAB „Priemiestis“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, neišmokėto darbo užmokesčio, priedų ir kt. priteisimo. 2012-04-17 teismo posėdyje ieškovas J. R. pareiškė nušalinimą Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui, motyvuodamas tuo, kad be jo žinios teismas iš trečiųjų asmenų pašalino R. R. ir A. A.. Ieškovas J. R. nurodė, kad teisėja Gražina Žukauskienė yra neobjektyvi ir šališka, griežtu balso tonu daro spaudimą ieškovui. Kadangi Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas yra atsakovo UAB „Priemiestis“ aptarnaujamoje teritorijoje, Naujojoje Vilnioje gyvena teismo pirmininkas ir kiti teisėjai, visi šio teismo teisėjai gali būti šališki.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl teismo nušalinimo netenkintinas.
Asmens teisė ginti savo pažeistas ar ginčijamas teises, ar teisėtus interesus nepriklausomame ir nešališkame teisme, susijusi su teise pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui (teismui). Ši teisė numatyta, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kuris nurodo, jog kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Pagal CPK 64 straipsnį teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalintas, jeigu jis tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nei vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).
Pareiškimas dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nušalinimo grindžiamas aplinkybe, kad be ieškovo J. R. žinios teismas iš trečiųjų asmenų pašalino R. R. ir A. A.. Iš bylos nustatyta, kad R. R. yra UAB „Priemiestis“ direktorius, o A. A. – darbuotojas. Jie teigė, kad neturi suinteresuotumo byloje, o teismo sprendimas nesukels jiems teisinių pasekmių, todėl atsakovo atstovas prašė teismo pašalinti juos iš trečiųjų asmenų. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartimi R. R. ir A. A. pašalinti iš trečiųjų asmenų civilinėje byloje Nr. 2-315-808/2012. Nutartis grindžiama CPK 47 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartyje nurodyta, kad ji skundžiama nuo įteikimo dienos, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad ji po priėmimo būtų išsiųsta ieškovui J. R. ar jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui. Susiklosčiusi situacija, kai teismas iš trečiųjų asmenų pašalino R. R. ir A. A. ir apie tai nepranešė ieškovui ar jo atstovui, šiems asmenims neatvykus į 2012-04-17 teismo posėdį, ieškovui J. R. galėjo būti netikėta, tačiau sužinojęs apie priimtą nutartį ir 2012-04-17 ją gavęs, ieškovas J. R. turėjo (turi) galimybę apskųsti ją atskiruoju skundu, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teismų instancinė sistema garantuoja asmenims teisę skųsti galimai neteisėtus ir nepagrįstus teismų procesinius sprendimus bei padeda iki minimumo sumažinti žemesnės instancijos teismų daromas faktines arba teisines klaidas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, suinteresuotas asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis. Sprendžiant teisėjui pareikšto nušalinimo klausimą, negali būti vertinamas teisėjo priimtų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, nes tai atliekama teismų instancine tvarka, nagrinėjant asmens apeliacinį (atskirąjį) skundą.
Ieškovo J. R. argumentai, kad teisėja Gražina Žukauskienė yra neobjektyvi ir šališka, nes griežtu balso tonu daro spaudimą ieškovui, o Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėjai gali būti šališki, nes teismas yra atsakovo UAB „Priemiestis“ aptarnaujamoje teritorijoje, Naujojoje Vilnioje gyvena teismo pirmininkas ir kiti teisėjai, pagrįstos tik ieškovo subjektyvia nuomone ir įrodymais nepagrįstomis prielaidomis. Pažymėtina, kad teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64 - 66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais ar prielaidomis. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjų nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui, kurį pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais.
Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, ieškovo J. R. pareikštas nušalinimas yra visiškai nepagrįstas, kadangi nepateikti jokie įrodymai dėl visų Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėjų galimo šališkumo. Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo tenkinti pareiškimo dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 64 – 66 straipsniais, 69 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Ieškovo J. R. pareiškimo dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-315-808/2012 nagrinėjimo netenkinti.
Civilinę bylą Nr. 2-315-808/2012 (teisminio proceso Nr. 2-04-3-02168-2011-0) grąžinti nagrinėti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui.
Nutartis neskundžiama.
L.e. Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Henrichas Jaglinskis