Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi DNSB „Upė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovės DNSB „Upė“ ieškinį atsakovams G. K., I. B., R. S., J. O., A. D., J. A., I. S., D. A., P. Š., tretiesiems asmenims B. V. ir A. B. dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Byloje ginčas kyla dėl valdybos priimtų nutarimų, kurių pagrindu buvo padidintos algos bendrijos pirmininkei, buhalterei bei kitiems darbuotojams, ir dėl mokėjimo už žolės pjovimą. Ieškovės teigimu, bendrijos susirinkimas nedavė sutikimo dėl atlyginimų didinimo, todėl valdyba neturėjo teisės jų padidinti. Atsakovai teigia, jog alga buvo didinama atsižvelgus į Vyriausybės keičiamą minimalią algą. Be to, byloje ginčas kyla ir dėl senaties taikymo.

Dėl senaties taikymo

CK 1.125 str. 4 ir 8 d. nustatyta, kad sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais, sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą dėl netinkamos kokybės produkcijos. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė prašo priteisti žalos, padarytos priimant 2002-01-25, 2002-08-30, 2003-09-18, 2004-07-27, 2005-11-17, 2006-05-13 ir 2007-05-18 valdybos nutarimus, atlyginimą. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 str. 1 d.). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Ieškovė nurodo, kad apie pažeistą teisę sužinojo tik gavusi išvadas iš IĮ „Asmiralda ir Artūras“ – 2010-11-04, todėl teigia, kad ieškinio senaties terminas reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepraleistas. Kolegija nesutinka su tokia ieškovės pozicija ir pažymi, kad ieškinio senatis skaičiuojama ne vien atsižvelgus į teisės pažeidimo sužinojimo faktą, bet yra vertinamos ir aplinkybės, kada šalis turėjo sužinoti apie pažeistą teisę (subjektyvusis momentas). Iš bylos duomenų matyti, kad į DNSB „Upė“ bendrijos narių visuotinius susirinkimus atvykdavo dalis bendrijos narių (t. 2, b. l. 141–151, t.3, b. l. 2–5). Vadinasi, susirinkimai buvo planuojami, apie juos bendrijos nariams buvo žinoma. Iš protokolinių pažymų matyti, kad susirinkimuose nariai buvo supažindinami su bendrijos finansine veikla. Šių nutarimų neginčijo. Be to, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog kiekvienas bendrijos narys, gaudamas kiekvieną mėnesį didesnes sąskaitas, turėjo teisę kreiptis į bendrijos valdybą dėl neteisingų sąskaitų išrašymo ir pan., tačiau duomenų, kad būtų kreiptasi, nėra. Nesutiktina su ieškovės pozicija, jog to nebuvo padaryta dėl neteisėtų bendrijos pirmininkės veiksmų, nes, kaip ir nurodė ieškovė, savo teises bendrijos nariai pradėjo ginti tik 2009-11-27, atleidę G. K. iš pareigų. Vadinasi, iki tol nesiėmė jokių veiksmų. Be to, apie tai, kad galbūt ieškovei dėl priimtų valdybos nutarimų padaryta žala, ieškovei buvo žinoma iš 2008-11-27 specialisto išvados dėl DNSB „Upė“ finansinės veiklos (t. 3, b. l. 187–196), todėl nepagrįstas teiginys, jog apie padarytą žalą sužinojo tik 2010-11-04 gavusi išvadą iš IĮ „Asmiralda ir Artūras“. Nutarimai, dėl kurių, ieškovės manymu, bendrijai padaryta žala, priimti nuo 2002 m. iki 2007 metų. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog esant tokioms aplinkybėms, senaties eiga dėl žalos atlyginimo turėtų būti skaičiuojama nuo kito mėnesio po kiekvieno iš DNSB „Upė“ valdybos priimtų sprendimų, kurių pagrindu ieškovas prašo priteisti žalos atlyginimą. Įvertinus baudžiamosios bylos nagrinėjimo laiką, darytina išvada, kad senaties terminas nutarimams, priimtiems iki 2006-02-02, baigėsi 2010-08-15. Ieškinys teismui pateiktas 2011-03-07, praleidus 3 metų senaties terminą (CK 1.115 str. 8 d.).

Dėl valdybos nutarimų, priimtų 2006-10-05 (protokolas Nr. 27) ir 2007-05-18 (protokolas Nr. 28)

2006-10-05 DNSB „Upė“ valdybos susirinkimo metu (protokolas Nr. 27) nutarta nuo spalio mėnesio bendrijos pirmininkei mokėti 100 Lt į rankas daugiau nei visuotiniame susirinkime nustatytas minimumas, buhalterei – 50 Lt į rankas daugiau nei visuotiniame susirinkime nustatytas minimumas, laiptinių valytojai – 300 Lt į rankas, kiemsargiui – 400 Lt į rankas. Kiemsargiui nutarta mokėti 400 Lt atlyginimą į rankas tik pasibaigus bandomajam laikotarpiui (t. 1, b. l. 55). 2007-05-18 DNSB „Upė“ valdybos susirinkimo metu (protokolas Nr. 28), nutarta už žolės pjovimą 2007 m. kas mėnesį mokėti po 200 Lt į rankas gyventojams, kurie prižiūri gėlynus, už birželį, liepą, rugpjūtį ir rugsėjį eksploatacines išlaidas sumažinti iki 0,25 Lt už kvadratą, 44 butui ir 74 butui eksploatacinių išlaidų visai neskaičiuoti už nurodytus mėnesius, nes šių butų gyventojai prižiūri didelius plotus (t. 1, b. l. 56). Ieškovė teigia, jog dėl šių nutarimų jai buvo padaryta žala.

LR CPK 178 str. yra nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Sprendžiant klausimą dėl deliktinės atsakomybės būtina įrodyti deliktinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, numatytas CK 6.246–6.249 str. Nagrinėjamu atveju kaltė yra preziumuojama, todėl jos nustatinėti nereikia (CK 6.271 str.).

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų. Byloje nėra duomenų, kad nutarimai, kurių pagrindu ieškovei padaryta žala, būtų nuginčyti, todėl negalima teigti, kad priimti nutarimai yra neteisėti. Kolegija sutinka, kad bendrijos narių susirinkimas turi įgaliojimus nuspręsti dėl atlyginimo bendrijos darbuotojams dydžio, priedų prie atlyginimo mokėjimo ir pan., t. y. dėl visų klausimų, susijusių su papildomais finansiniais įsipareigojimais bendrijos nariams (11 str. 3–9 p., 13 str. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2001-10-26) ir 20 str. 3, 4, 5 p., 22 str. (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2011-10-26 iki 2012-07-01; DNSB „Upė“ įstatų 31.3 p.). Ginčas byloje yra dėl to, jog valdyba negavo bendrijos narių susirinkimo pritarimo priimti tokius nutarimus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2007-06-19 neįvykusio pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu atvykusiems bendrijos nariams (31 narys) buvo pagarsintos auditoriaus išvados už 2006 m., buvo atsiskaityta už atliktus darbus (t. 2, b. l. 141–145), 2008-05-27 neįvykusio visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu atvykusiems bendrijos nariams (38 nariai) buvo pagarsintos auditoriaus išvados už 2007 m., buvo atsiskaityta už atliktus darbus (t. 3, b. l. 2–5). Bendrijos nariai visuotiniame gyventojų narių susirinkime pritarė bendrijos revizorių ataskaitoms už 2000–2008 metus, kuriose nurodyta, jog DNSB „Upė“ valdybos nariai nėra padarę jokių pažeidimų (baudžiamoji byla Nr. 1-154-549/2010, b. l. 144–145). Šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog visi valdybos nutarimai nuo 2000 iki 2008 m. priimti daugiabučio namo gyventojams pritarus ir jiems apie tai buvo žinoma. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad susirinkimai buvo organizuojami, tačiau bendrijos nariai į juos neatvykdavo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog sprendžiant klausimą, ar dėl nurodytų DNSB „Upė“ valdybos narių priimtų sprendimų: 2006-10-05 (protokolas Nr. 27) ir 2007-05-18 (protokolas Nr. 28), buvo padaryta žala, būtina vadovautis teisingumo ir protingumo principais, taip pat atsižvelgti į bendrijos narių jiems priskirtų pareigų vykdymą (pareigą dalyvauti bendrijos valdyme). Nagrinėjamu atveju bendrijos nariai nebuvo aktyvūs, nereiškė jokių pretenzijų dėl priimtų nutarimų, pritarė bendrijos revizorių ataskaitoms, vadinasi, nutarimai buvo teisėti. Vien tai, kad byloje nėra raštiško susirinkimo sprendimo pritarti atlyginimų didinimui, dar nereiškia, jog tokio pritarimo nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad šių nutarimų neteisėtumą paneigia ir tai, kad algos buvo didinamos atsižvelgus į Vyriausybės keičiamą minimalios algos dydį. Bendrijos susirinkimas minimalios algos dydžio darbo užmokesčiui buvo pritaręs dar 2000-12-04 susirinkime. Todėl valdyba, vadovaujantis LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 22 str. 1 d., turėjo teisę veikti tarp bendrijos narių susirinkimų, t. y. didinti darbo užmokestį, atsižvelgdama į Vyriausybės nustatytą minimumą.

Ieškovė teigia, jog dėl to, kad atsakovai, neturėdami bendrijos susirikimo pritarimo, nepagrįstai išmokėjo padidintus darbo užmokesčius buhalterei, bendrijos pirmininkei bei valytojai už žolės pjovimą, nuo 2001-12 01 iki 2008-03-31 patyrė 67 814,80 Lt nuostolių.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2000-12-04 bendrijos narių susirinkime nutarta pirmininkei mokėti valstybės nustatytą minimumą, buhalterei – valstybės nustatytą minimumą, kiemsargei-valytojai – 330 Lt (protokolas Nr. 6 (5) (t. 1, b. l. 42). 2006-10-05 bendrijos valdybos narių susirinkime nutarta bendrijos pirmininkei mokėti 100 Lt į rankas daugiau negu visuotiniame susirinkime nustatytas minimumas, buhalterei – 50 Lt į rankas daugiau nei visuotiniame susirinkime nustatytas minimumas, laiptinių valytojai – 300 Lt į rankas, kiemsargiui – 400 Lt į rankas. Kiemsargiui nutarta mokėti 400 Lt atlyginimą tik pasibaigus bandomajam laikotarpiui (t. 1, b. l. 55). 2007-05-18 bendrijos valdybos susirinkime nutarta už žolės pjovimą 2007 metais kas mėnesį mokėti po 200 Lt į rankas (t. 1, b. l. 56).

Kolegija nesutinka su ieškovės pozicija, jog bendrija neturi savo žemės sklypo, todėl ir prižiūrėti aplinkos neprivalėjo. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė turėjo pareigą palaikyti tvarką DNSB teritorijoje, DNSB „Upė“ sudarė subrangos sutartį su UAB „Klaipėdos želdiniai“ (t. 4, b. l. 175–176). Už žolės pjovimą atsiskaityta (b. l. 177–180). Remiantis Bendrijos įstatais matyti, kad darbuotojus gali priimti valdyba, tačiau nustatyti darbo apmokėjimo sąlygas yra bendrijos susirinkimo teisė. Iš bylos duomenų matyti, kad bendrijos susirinkime nutarta pirkti žoliapjovę, tai patvirtinta 2002-04-11 patikrinimo aktas (t. 3, b. l. 19–22). Ši aplinkybė leidžia teigti, kad buvo sutarta ir dėl darbuotojo, kuris pjaus žolę, užmokesčio. Pažymėtina, kad už žolės pjovimą nebuvo nustatytas konkretus darbo užmokestis, buvo nutarta tik dėl vienkartinių mokėjimų už šį darbą. Pagal Bendrijos įstatų 45.3 str. bendrijos valdyba organizuoja ir bendrijos ūkinę veiklą, susijusią su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Vadovaujantis šiuo punktu, bendrijos valdyba turėjo teisę spręsti dėl vienkartinių mokėjimų už atliktus darbus, šiuo atveju už žolės pjovimą. Be to, akivaizdu, kad priėmus darbuotoją, jam turi būti mokamas darbo užmokestis, priešingu atveju tai būtų nelegalus darbas. Revizijos aktuose nurodyta, kad darbo užmokesčio priskaitymai ir išmokėjimai yra tvarkingi, gyventojų pajamų mokestis ir socialinio draudimo mokesčiai sumokami laiku pagal galiojančius teisės aktus (t. 3, b. l. 8–18). Ginčo, kad žolė buvo pjaunama, nėra. Visi mokesčiai buvo mokami, todėl nepagrįstas ieškovės argumentas, jog dėl to bendrija patyrė nuostolių. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB „Klaipėdos želdiniai“ mokėjo ieškovei už žolės pjovimą. Taigi vien tai, kad ieškovė gavo lėšas iš UAB „Klaipėdos želdiniai“, neleidžia teigti, kad dėl to, jog mokėjo darbo užmokestį asmeniui už žolės pjovimą, patyrė nuostolių.

Dėl darbo užmokesčio padidinimo buhalterei ir bendrijos pirmininkei nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ padidinta minimali mėnesinė alga iki 600 Lt darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, neatsižvelgiant į nuosavybės formą, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga. 2000-12-04 bendrijos narių susirinkime nutarta pirmininkei mokėti valstybės nustatytą minimumą, buhalterei – valstybės nustatytą minimumą. Atsižvelgus į tai, kad darbo užmokestis padidintas, atsižvelgus į Vyriausybės nutarimą dėl minimalios algos padidinimo, negalima teigti, kad valdyba be bendrijos susirinkimo pritarimo nutarė pasididinti darbo užmokestį. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė neįrodė, jog pasididinusi algas, ji viršijo Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį. Taigi ir toliau buvo mokamas minimalus darbo užmokestis. Be to, pažymėtina, kad vadovaujantis LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 22 str. 1 d. (2000-07-12 redakcija) nustatyta, kad bendrijos valdyba yra bendrijos valdymo organas, vadovaujantis bendrijos veiklai tarp bendrijos narių susirinkimų. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2000-12-04 darbo užmokesčiai bendrijos susirinkimo nebuvo keičiami. Be to, pažymėtina, kad Bendrijos įstatuose yra nustatyta, kad bendrijos valdybos veiklą tikrina revizija. Nustatyta, kad atlikti DNSB „Upė“ ūkinės finansinės veiklos vertinimai laikotarpiu nuo 2000 iki 2007 m. 2006–2007 metų tiek bendrijos pirmininkės, tiek buhalterės darbas apskaitos sutartyje įvertintas „gerai“ (t. 3. b. l. 8–18). 2000–2007 ūkinių metų revizijos ataskaitos buvo pateiktos visuotiniam bendrijos narių susirinkimui, tai patvirtina 2004-05-04, 2005-05-24, 2006-05-30, 2007-06-19, 2008-05-27, 2009-12-23 protokolinės pažymos. Jokių pastabų dėl nustatyto darbo užmokesčio nepareikšta (t. 2, b. l. 141–151). Remdamasis šiais duomenimis bei tuo, jog bendrijos nariai, neateidami į susirinkimus, taip pat netinkamai vykdė pareigą dalyvauti bendrijos valdyme, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovei ginčytinais valdybos nutarimais nebuvo padaryta žala. Atmestini ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino nutarimų, kuriais padidintas darbo užmokestis, teisėtumo. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas žalą, kartu įvertino priimtų nutarimų teisėtumą ir tik vadovaudamasis tuo, kad nutarimai priimti teisėtai, vertino, kad nėra padarytos žalos. Kolegija, be to, kas išdėstyta, nurodo, kad bendrijos valdyba, priimdama nutarimus dėl darbo užmokesčio padidinimo, veikė neviršydama normalios ūkinės veiklos rizikos laipsnio, todėl ir nustačius, jog valdyba viršijo savo įgaliojimus, turėtų būti atleidžiama nuo nuostolių atlyginimo, kuriuos ji padarė atlikdama pareigas remdamasi bendrijos dokumentais ir kita informacija (Bendrijos įstatų 48 str.).

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl J. A. prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones nurodytina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-04 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo J. A. turtui yra panaikintos Klaipėdos apygardos teismo 2011-06-23 nutartimi iš dalies tenkinus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-04 nutarties, t. y. laikinosios apsaugos priemonės taikytos tik atsakovės G. K. turtui, kitų atsakovų atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės panaikintos. Nutartis į areštų registrą išsiųsta 2011-06-28. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo panaikinti areštą, kuris jau yra panaikintas, todėl prašymas atmestinas (CPK 178 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovo J. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti.