Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyv. Vilniaus r. sav., Riešės sen., D. R. k., (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus rajono Savivaldybės tarybos administracinės komisijos (toliau – Administracinės komisijos) 2016 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. TK16-4 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. sauso 5 d. Vilniaus rajono Savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. C. už tai, kad 2015-12-13, apie 11.00 val. V. C. priklausantis šuo (foksterjeras) buvo palaidas ir be antsnukio, lakstė Vilniaus r., Riešės sen., D. R. k., Šiaurinės g. bei apkandžiojo R. S. priklausantį šunį (sužalojo šuniui liežuvį). Tuo V. C. pažeidė Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27(1)-2876 8.9 ir 8.10 punktų reikalavimus, t. y. padarė (duomenys neskelbtini) str. 10 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Administracinė komisija 2016 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. TK16-4 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK13-4 V. C. administracinę bylą nutraukė dėl to, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

R. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Administracinės komisijos 2016 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. TK16-4 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK13-4 ir paskirti V. C. administracinę nuobaudą pagal LR (duomenys neskelbtini) str. Skunde nurodė, kad šioje administracinėje byloje jis yra dalyvis, kadangi kartu su savo šunimi buvo užpulti V. C. šuns, todėl siekia apginti savo teises ir teisėtus interesus. Nurodo įvykio aplinkybes, t. y. kad 2015-12-13, apie 11.30 val., jam pievoje tarp Molėtų plento ir Šiaurinės gatvės D. R., Vilniaus r., su ,,Flexi“ tipo pavadžiu vedžiojant rotveilerių veislės šunį, į pievą staiga įbėgo palaidas (be pavadžio) V. C. foksterjerų veislės šuo. Pamatęs svetimą šunį, savąjį, maksimaliai sutrumpindamas pavadį, t. y. tinkamai įvykdydamas visus taikytinus teisės aktų reikalavimus, prisitraukė prie pat savo kairiojo šono (kojos). Tuo metu atstumas tarp jo su šunimi ir V. C. šuns buvo apie 20 metrų. Jo šuo gynėsi ir gynė patį nuo užpuolusio V. C. šuns. Šunys ,,susikibo“. Pribėgus V. C., šunys buvo išskirti. Paties šuniui buvo perkastas liežuvis, pats patyrė didelį stresą, sutriko sveikata, pradėjo blogai miegoti. Mano, kad V. C. savo veika pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 2, 3, 4 p., Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo, patvirtinto 2013-05-02 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-336 7.3, 44 p., Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27(1)-2876 8.3, 8.7, 8.9, 8.10 ir 50 punktų reikalavimus. Nesutinka su tuo, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties V. C. veikoje dėl to, jog įvykis buvo ne viešoje vietoje. Teigia, kad įvykis buvo ne privačioje, o bendro naudojimo viešoje teritorijoje (neatvertoje pievoje), kurioje V. C. šuo lakstė palaidas (be pavadžio) ir agresyviai puolė patį ir jo šunį, dėl ko buvo sukelta grėsmė atsirasti žalai, bet padaryta reali žala jam ir jo šuniui.

Teismo posėdžio metu R. S. paaiškino, kad jo šuniui buvo perkastas liežuvis, bet kitą dieną jam jau viskas buvo gerai. V. C. galėjo nukentėti nuo paties šuns, kai jie skyrė šunis. Pateikė dokumentus, kad jo šuo dresuotas. Bandė susitarti su V. C.. Bylą svarstant Savivaldybėje jie su V. C. buvo beveik susitarę. Jis jam pažadėjo vakare paskambinti ir viską pasakyti. Vakare V. C. jam paskambino ir prašė pinigų. Vėliau, V. C. jam rašė elektroniniu paštu laiškus su reikalavimais. Vieno iš posėdžių savivaldybėje metu V. C. žmona pareiškė, kad jie turi įrodymų, kad paties šuo sužalojo jų šunį. Vėliau V. C. prisipažino, kad melavo.

Pareiškėjo atstovas adv. V. B. teisme paaiškino, kad pareiškėjas ne kartą bandė tartis su V. C. dėl šios situacijos išsprendimo, tačiau nesėkmingai. Susitarti nepavyko dėl V. C. pozicijos. Jei teismas nuspręs, kad žalos nebuvo ar ji nėra įrodyta, tai V. C. veika turėtų būti kvalifikuojama pagal (duomenys neskelbtini) str. 4 d. arba pagal 110 str. 1 d. Vien tas faktas, kad V. C. šuo palaidas įbėgo į pievą, kurioje vaikščioja kiti asmenys ir šunys, ir užpuola kitą šunį bei žmogų, rodo kad šuo buvo neprižiūrimas. Dėl šio fakto ginčo nėra. Jei šuo būtų prižiūrėtas, tai jis nebūtų užpuolęs kito šuns. Dėl šuns nepriežiūros ir įvyko šis įvykis. Nesutinka su teiginiu, kad šuo buvo prižiūrėtas. Dėl viešos vietos, tai pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. pakanka vien tik teisės aktų normų pažeidimo fakto. Šiuo atveju akivaizdu, kad pažeidimas buvo padarytas.

Vilniaus rajono Savivaldybės tarybos administracinės komisijos atstovė R. D. teisme paaiškino, kad palaiko atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją ir prašo skundo netenkinti. Abi bylos buvo nagrinėjamos bendrai. Pareiškėjas jokių pretenzijų neturėjo. Iš bylos medžiagos matosi, kad pareiškėjas norėjo susitaikyti su V. C.. Pareiškėjas per bylos nagrinėjimą Savivaldybėje jokių pretenzijų nereiškė. Komisija mano, kad ištyrus visus įrodymus, buvo priimtas pagrįstas sprendimas, kad nėra pažeidimo sudėties. Įstatymuose yra imperatyviai nustatyta, kad šuo turi būti paliktas be priežiūros bendro naudojimo teritorijoje. Nėra įrodyta, kad įvykio metu šuo buvo be priežiūros. V. C. buvo visada šalia šuns. Dėl viešosios vietos pozicija yra išdėstyta atsiliepime. P. V. maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtintų Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 4 p., apibrėžia gyvūnų vedžiojimo aikštelę, kad tai teritorija, skirta ar pritaikyta gyvūnams vedžioti, arba aikštelė su įrenginiais arba be jų gyvūnams vedžioti, taip pat Aprašo 44 p., nustato, kad šunis rekomenduojama vedžioti savivaldybės administracijos įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jos yra, kitais atvejais - laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Laikoma, kad turi būti gyvūno vedžiojimo aikštelė, jei tokios nėra, tai šunų vedžiojimo vieta gali būti pakraščiai, pievos, esančios nuošaliau nuo žmonių susibūrimo vietų. Ta vieta traktuojama kaip šunų vedžiojimo vieta. Bylos nagrinėjimo metu liudytojai parodė, kad ten yra šunų vedžiojimo vieta.

Administracinę nuobaudą paskyrusi institucija atsiliepime pažymėjo, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinė komisija 2016 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. TK16-4 nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. TK13-4 nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. R. S. su 2016 m. balandžio 4 d. skundu kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Komisijos 2016 m. kovo 14 d. nutarimą, Nr. TK16-4, nes mano, jog jis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Su pareikštu skundu nesutinka dėl išdėstytų argumentų: 1) kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. SAVAD-41P—4771100J-16, V. C. buvo kaltinamas administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 10 dalyje, padarymu, o būtent tuo, kad Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 8.9 punkte, patvirtintų Vilniaus r. savivaldybes administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. A27(l)-2876, įtvirtinta, kad gyvūnų laikytojas privalo garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepakeistų kitų asmenų teisių ir interesų, 8.10 punkte įtvirtinta, kad gyvūno laikytojas turi užtikrinti, kad laikomi gyvūnai be savininko ar laikytojo priežiūros nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas, patalpas. V. C., tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu (2016 m. sausio 5 d.), tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad pareiškėjo šuniui liežuvis nebuvo perkastas, o įvykio vietoje pats pareiškėjas tvirtino, kad jo šuniui nieko neatsitiko. Pasak V. C. pareiškėjas tą patį patvirtino ir 2015-12-22, kad šuo jaučiasi puikiai. V. C. per bylos nagrinėjimą 2016-01-19 (posėdžio protokolas Nr. TK14-2) pabrėžė, kad pareiškėjo šuo buvo be pavadėlio, o su elektriniu antkakliu. Pripažino, kad V. C. priklausantis šuo buvo be pavadėlio, bet šuo ėjo greta, buvo jo akiratyje ir niekada nebūna paleistas lakstyti vienas. Bylos nagrinėjimo metu 2016-01-26 (posėdžio protokolas Nr. TK14-3) pareiškėjas jokių pretenzijų dėl perkąsto šuns liežuvio neturėjo, taip pat neturėjo, kai po įvykio nuėjo pas V. C. ir jį patikino, kad jo šuniui viskas gerai, jis sveikas. 2015-12-16 UAB ,,Jakovo veterinarijos centro“ pažymoje nustatyta, kad 2015-12-13 V. C. kreipėsi į gydyklą su šunimi. Foksterjero veislės šuo, priklausantis V. C., buvo apkandžiotas ir jam nustatytos kastinės - plėštinės žaizdos kryžiaus - juosmens srityje. Prie bylos pridėta ir šuns nuotrauka, kurioje užfiksuoti šuns sužalojimai. Taip pat prie bylos V. C. pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadą Nr. G25/2016(01) dėl jo paties patirtų sužalojimų, kurioje nustatytas dešinės plaštakos nykščio galinės falangos sužalojimas, pasireiškęs nago suskilimo ir kraujo po nagu išsiliejimu; 2) pabrėžtina, kad bylos nagrinėjimo metu parodymai dėl įvykio vietos skyrėsi, todėl nebuvo galima nustatyti tikslios pažeidimo vietos, o dėl to ir pačių pažeidimo aplinkybių. Liudytojai per bylos nagrinėjimą taip pat nepatvirtino, kad matė patį įvykį. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojas, siekdamas nustatyti tikslią įvykio vietą, 2016 m. vasario 8 d. nuvyko nufotografuoti įvykio vietą - Vilniaus r., Riešės sen., D. R. k., Šiaurinės g., tačiau per 2016-03-01 bylos nagrinėjimą (posėdžio protokolo Nr. TK14-7) abi bylų pusės negalėjo sutarti dėl tikslios įvykio vietos.

Komisijos 2016-03-14 nutarimu Nr. TK-16-4 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK13-4 nustatyta, kad V. C. veiksmuose yra formalūs požymiai, atitinkantys LR (duomenys neskelbtini) str., tačiau kadangi įvyko ne viešojoje vietoje, vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., administracinę bylą V. C. atžvilgiu nutarta nutraukti, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Sprendžiant pačią viešosios vietos sąvoką remtasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtintu Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 4 p., apibrėžiančiu gyvūnų vedžiojimo aikštelę, kad tai teritorija, skirta ar pritaikyta gyvūnams vedžioti, arba aikštelė su įrenginiais arba be jų gyvūnams vedžioti, taip pat Aprašo 44 p., nustatančiu, kad šunis rekomenduojama vedžioti savivaldybės administracijos įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jos yra, kitais atvejais - laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Teisės aktuose reglamentuojančiuose gyvūnų laikymą ir priežiūrą, imperatyviai nustatyta, kad gyvūnai nebūtų paliekami be priežiūros (Aprašo 7.3 p.), tuo tarpu iš bylos medžiagos, liudytojų parodymu nustatyta, kad tiek pareiškėjas, tiek asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, savo šunų be priežiūros nepalikdavo (Komisijos posėdžio 2016 m. sausio 26 d. protokolas Nr. TK14-3, liudytojos I. D. parodymai).

Remdamasi surinkta medžiaga, Komisja priėjo prie išvados, kad pieva, t. y. vieta, kur viskas įvyko, yra žinoma vedžiojamų šunų savininkams (Komisijos posėdžio 2016 m. sausio 26 d. protokolas Nr. TK14-3, liudytojos A. K. parodymai; V. C. 2015-12-13 skundas Maišiagalos PN viršininkui), kitaip tariant, teritorija, kurioje vedžiojami gyvūnai, tai nėra gyventojų susibūrimo vieta, todėl netraktuotina kaip viešoji vieta.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinė komisija 2016 m. kovo 14 d., išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. TK13-4 aplinkybes, padarė išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių V. C. kaltę dėl LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 10 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. C. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (LR (duomenys neskelbtini) str. 1 p.); 3) 2016 m. sausio 5 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. SAVAD-41P—47711001-16 V. C., buvo surašytas remiantis pareiškėjo 2015 m. gruodžio 22 d. skundu, kurį pareiškėjas iš esmės grindžia tik minėtų įvykių aprašymu, tačiau jokių kitų įrodymų, patvirtinančių V. C. kaltę dėl LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 10 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, nepateikė. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinė komisija žalos padarymo pareiškėjui fakto nenustatė, pats pareiškėjas nenurodė, kad jam buvo padaryta LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodyta žala ir neprašė pripažinti jo nukentėjusiuoju, nepateikė jam padarytos žalos jokių įrodymų, todėl pareiškėjas nebuvo laikomas nukentėjusiuoju LR (duomenys neskelbtini) straipsnio prasme, o buvo laikomas asmeniu traukiamu administracinėn atsakomybėn administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK13-5. LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 10 dalyje numatytu pažeidimu žala daroma asmens sveikatai ar turtui, tačiau įrodymų ir jokių patvirtinimų, kad tokia žala pareiškėjui atsirado, prie bylos pateikta nebuvo, todėl jis negali būti laikomas nukentėjusiuoju LR (duomenys neskelbtini) straipsnio prasme ir vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) straipsniu skųsti nutarimo Nr. TK16-4 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK13-4. Pažymėtina, kad teisę apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje šio kodekso 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų organų (pareigūnu) nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose apylinkės teismui turi asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teises pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis (ar atstovai).

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Bylos nagrinėjimo metu R. S. tvirtino, kad V. C. savo šunį vedžiojo be pavadėlio, kuris agresyviai puolė tiek jį, tiek ir jo šunį, dėl ko jo šuniui buvo perkastas liežuvis, o jis dėl šio įvykio patyrė didelį stresą ir dėl to sutriko sveikata, pradėjo blogai miegoti. Ir nors šių įrodymų dėl minėtų sužalojimų pažeidimo tyrimo metu nebuvo pateikta, tačiau iš paties administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad V. C. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 10 d. už tai, kad 2015-12-13, apie 11.00 val. jam priklausantis šuo (foksterjeras) buvo palaidas ir be antsnukio, lakstė Vilniaus r., Riešės sen., D. R. k., Šiaurinės g. bei apkandžiojo R. S. priklausantį šunį (sužalojo šuniui liežuvį). Tuo tarpu, Komisijos 2016-03-14 nutarimu Nr. TK-16-4 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK13-4 nustatyta, kad V. C. veiksmuose yra formalūs požymiai, atitinkantys LR (duomenys neskelbtini) str., tačiau kadangi įvyko ne viešojoje vietoje, vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., administracinė byla V. C. atžvilgiu nutraukta, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viešosios vietos apibrėžimas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nėra pateikiamas, tad šiuo atveju atsižvelgtina į teismų praktikos suformuluotą minėtos sąvokos aiškinimą. Paminėtina, kad viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K–670/2002, 2K–796/2007, 2K–210/2008 ir LVAT nutarimas Nr. N-62-4320/2009).

(duomenys neskelbtini) str. 10 d. yra nustatyta atsakomybė už Gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimą, padariusį žalos asmens sveikatai ar turtui. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-73 patvirtintų Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone taisyklių 36 p. nustato, kad savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės ir nepakenks žmonių sveikatai, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Taisyklių 52 p. nustatyta, kad savininkai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai be savininko priežiūros nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas, patalpas.

Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pažeidimo tyrimo metu jokie įrodymai dėl pareiškėjo ir jo šuns patirtų sužalojimų nebuvo pateikti, todėl V. C. padarytas pažeidimas negalėjo būti kvalifikuojamas pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 10 d. ar 110 str. 4 d. Tačiau LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyta, kad: ,,Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt devynių iki vieno šimto šešiolikos eurų“. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnyje ,,Gyvūnų laikymas“ numatyta, kad: ,,Kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia“. To paties įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad: ,,Gyvūnų laikytojai privalo: 1) nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; 2) laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; 3) užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; 4) nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų“.

V. C. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad jo šuo buvo be pavadėlio, nurodydamas, kad šuo ėjo greta ir buvo jam matomas, nebuvo paleistas lakstyti vienas. Ir nors V. C. nurodė, kad jo šuo buvo šalia, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad V. C. šuo ,,susikibo“ su pareiškėjo šunimi, kuriuos ir atskyrė pats pareiškėjas. Todėl teismas daro išvadą, kad V. C. turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d.

(duomenys neskelbtini) str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 str. 6 d., kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Išnagrinėjus visas byloje nustatytas aplinkybes teismas laiko, kad Administracinė komisija, išnagrinėjusi bylą teisingai nusprendė, kad V. C. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR (duomenys neskelbtini) str. 10 d. Šiuo atveju teismas mano, kad V. C. veiksmai turi būti kvalifikuotini pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d., kadangi jo šuo buvo netinkamai prižiūrimas, palaidas ir be antsnukio ir tokiu būdu pateko į Vilniaus r., Riešės sen., D. R. k., Šiaurinės g., kur savo šunį vedžiojo R. S..

Įrodyta, kad V. C. Vilniaus r., Riešės sen., D. R. k., Šiaurinės g., kur laisvai gali patekti ir vaikščioti kiti žmonės, savo šunį vedžiojo be pavadėlio ir antsnukio, dėl ko šuo pabėgo ir ,,susikibo“ su pareiškėjo vedžiojamu šunimi. Įvertinus visas bylos aplinkybes laikytina įrodyta, kad V. C. padarė pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d., todėl atsižvelgiant į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, jam skiriama mažiausia sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta administracinė nuobauda, kuri atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl R. S. skundas tenkinamas, o Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimas naikinamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. S. skundą tenkinti.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2016 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. TK16-4 panaikinti.

V. C. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytą pažeidimą ir įspėti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.