Kauno apygardos teismo nutarimas

2015-02-05 · Byla Nr. ATP-97-319/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-02-05
Bylos Nr.
ATP-97-319/2015
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00704-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-97-319/2015Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00704-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Rimas Švirinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. U. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimo P. U. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. U. Lietuvos kelių policijos tarnyba (toliau – ir Institucija) 2014-10-03 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 39P-19374919-14 už tai, kad jis 2014 m. spalio 3 d. apie 08 val.18 min. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Renault Premium 420 19“, v/n (duomenys neskelbtini) kai jam buvo nustatytas lengvas 0,48 promilių neblaivumo laipsnis ( galima 0,02 procento paklaida). Tokiais veiksmais P. U. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje - transporto priemonės vairavimas, kai vairuotojui nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis.

Žemesnės instancijos teismas

2014 m. gruodžio 1 d. Jurbarko rajono apylinkės teismas nutarimu P. U., pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė nuobaudą -1250 Lt (362 eurų) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones (1) vieniems metams (3) trims mėnesiams.

Šalies argumentai

P. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2014 m. gruodžio 1 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Taip pat prašo išreikalauti iš Lietuvos kelių policijos duomenis apie tarnybinio automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo ir stovėjimo vietas 2014-10-03 nuo 8.00 val. iki 9.00 val., kurie fiksuojami automobilyje įrengtoje GPS sekimo sistemoje.

P. U. skunde nurodo, kad jis sustojo 08 val. 18 min. ir nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, kur sutiko kitą vilkiko vairuotoją R. S., kuris taip pat laukė kol jam bus pakrautas krovinys. Bekalbėdami, jie išgėrė po skardinę alaus. Apie 8.40 val. jis grįžo į vilkiką ir atsigulė kelioms valandoms pailsėti iki bus kraunamas krovinys. Po kelių minučių, maždaug apie 8.45 val. - 8.50 val., prisistatė policijos pareigūnai. Buvo patikrinti vilkiko dokumentai, alkotesteriu patikrintas jo neblaivumas. Visi pareigūnų atliekami veiksmai truko iki maždaug 9.30 val. Jis nurodo, kad byloje kilo esminis prieštaravimas tarp P. U. ir policijos pareigūnų parodymų dėl laiko, kada pareigūnai privažiavo prie stovėjusio vilkiko. Šio laiko nustatymas buvo esminis dalykas. Skunde rašo, kad siekiant pašalinti prieštaravimus dėl laiko buvo išreikalauta Lietuvos kelių policijos tarnybos tarnybiniame automobilyje AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtos vaizdo ir garso įrašymo technikos 2014-10-03 įrašai, daryti laiko intervale nuo 8.00 val. iki 9.30 val. Nurodo, kad teismui buvo pateiktas vaizdo įrašas, kurį teismo posėdžio metu pradėjus žiūrėti, paaiškėjo, kad pateiktas vaizdo įrašas prasideda tik nuo 9 val. 28 min. Pakartotinai paprašius pateikti pilną vaizdo įrašą, Lietuvos kelių policijos tarnyba pateikė atsakymą, kad vaizdo įrašas, fiksuojant ir forminant P. U. pažeidimą, apskritai nebuvo daromas.

Be to apeliantas skunde nurodo, kad administracinio pažeidimo protokole pažeidimo laikas fiksuotas 09.00 val. (tai reiškia, kad nuo pokalbio pabaigos praėjo apie 20 minučių, ką per šį laiką darė pareigūnai liko neaišku); į bylą pateikto tarnybinio automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašymo įrangos vaizdo įrašo ištraukoje užfiksuota, kad veiksmai buvo atliekami iki 09 val. 58 min. Apeliantui kyla klausimas ką policijos pareigūnai, laikantis jų pateiktos įvykių eigos, jo tariamo pažeidimo nustatymo bei įforminimo metu veikė daugiau nei pusantros valandos laiko. Teismo posėdžio metu pareigūnai chronologiškai laiko atžvilgiu to paaiškinti nesugebėjo. P. U. skunde atkreipia dėmesį į tai, jog pateiktą policijos pareigūnų versiją paneigia vilkiko tachografo duomenys, kur užfiksuota, kad vilkikas sustojo 08 val. 18 min. Tai reiškia, kad pareigūnas D. K. 08 val. 25 min. negalėjo matyti vilkiko sustojimo momento, nes tuo metu vilkikas kelkraštyje stovėjo jau 7 minutes.

Skunde nurodoma, kad tarnybiniame pranešime ir administracinių teisės pažeidimų protokole užfiksuota, kad alkotesteriu blaivumas tikrintas apie 9.00 val. Kadangi pareigūnai priėjo prie vilkiko 8:50- 8:45 val., atsižvelgiant į pareigūno A. R. parodymus, kad pareigūnui priėjus prie vilkiko pokalbis su vairuotoju truko 7-10 minučių, nuosekliai ir chronologiškai išsidėsto visos aplinkybės. P. U. skunde teigia, kad laikotarpiu apie 09 val. 30 min. buvo atliekami pažeidimo forminimo veiksmai patvirtina pateiktas vaizdo įrašas. Kitaip tariant, išsamiai aptartos aplinkybės patvirtina, kad policijos pareigūnų teiginiai apie laiką, kada buvo pastebėtas vilkikas, kada prie jo privažiuota, neatitinka tikrovės. Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad alaus skardinę išgėrė jau sustojęs, būnant poilsio režime, žinodamas, kad turės laukti iki popietės kol bus pakrautas krovinys.

Skunde P. U. dėl teismo argumentų rašo, kad: 1) nei Įstatyme, nei teisės doktrinoje, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta samprata, kad pareigūnų parodymai turi didesnę įrodomąją galią, yra nenuginčijami ir negali būti paneigti kitais įrodymais. Bylą nagrinėjančio teismo pareiga yra vertinti įrodymų visumą, motyvuotai panaikinant prieštaravimus; 2) teismas nevertino aplinkybės, kad byloje liko neišsiaiškintas atstumas nuo sankryžos iki vilkiko stovėjimo vietos. Nurodo, kad liudytojų D. K. ir D. G. dėl atstumo skiriasi, taip pat dėl kraštovaizdžio ypatybių (posūkio ir augmenijos) pareigūnai negalėjo matyti atvažiuojančio ir sustojančio vilkiko; 3) priešingai, nei nurodyta nutarime, pareigūno D. G. parodymai visiškai nepaaiškino administracinio teisės pažeidimo surašymo trukmės. Daugiau nei pusantros valandos laiko vienos transporto priemonės patikrinimui yra nepagrįstai ilgas laikas. 4) dėl teismo motyvo, kad jis negalėjo žinoti kada bus pakrautas krovinys, šis skunde teigia, kad tiek jis, tiek liudytojas apie tai, kad krovinys bus kraunamas tos dienos popietę žinojo važiavimo į Jonavą metu. Šią aplinkybę jis ir liudytojas paaiškino, duodami parodymus, tačiau teismas to neįvertino. Laiko intervalas nuo atvykimo į Jonavą iki krovinio pakrovimo buvo apibrėžtas iš anksto ir jam buvo žinomas.

Šalies argumentai

Skunde P. U. nurodo, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Taip pat nurodo, kad remiantis in dubio pro reo principu, laikytina, jog jo kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina.

Atsiliepimas

Lietuvos kelių policijos tarnyba (toliau – ir Institucija) atsiliepime į skundą prašo P. U. apeliacinio skundo netenkinti. Institucija atsiliepime nurodo, kad nepaisant to, kad Jurbarko rajono apylinkės teisme P. U. kaltės nepripažino, teismas jo kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodė ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės neigimą įvertino kaip siekį išvengti atsakomybės. Taip pat Institucija atsiliepime nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiksliai nustatyta, koks buvo atstumas tarp policijos pareigūnų ir P. U. vairuoto vilkiko. Tačiau tikslus šio atstumo žinojimas, nėra esminė aplinkybė sprendžiant P. U. kaltės klausimą dėl padaryto pažeidimo. Paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai yra adekvatūs jo neteisėtos veikos rezultatui, už kurį atsakingas yra jis pats.

Motyvuojamoji dalis

P. U. apeliacinis skundas tenkinamas.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

Įrodymų vertinimo taisyklės apibrėžtos ATPK 257 str., kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT nutarimas Nr. N556-1022/2012).

Apygardos teismas, išanalizavęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybių visumą, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, išvadą dėl apelianto kaltės vairavus transporto priemonę esant apsvaigus nuo alkoholio padarė nepakankamai, nevisapusiškai įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir priėmė nutarimą neįvertinęs byloje esančių įrodymų pagal ATPK 257 str. nustatytas taisykles.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, ar P. U. vairavo automobilį, būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai apelianto kaltę – vairavimo faktą – patvirtinančių įrodymų. Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. U. neginčija, kad jis buvo neblaivus, t.y. išgėrė 0,33 l. skardinę alaus, tačiau neigia transporto priemonės vairavimo faktą. Apeliantas tvirtina, kad tuo metu jis ilsėjosi vilkiko kabinoje ir neketino niekur važiuoti. Išanalizavus bylos medžiagą matyti, kad byloje kilo esminis prieštaravimas tarp P. U. ir policijos pareigūnų parodymų dėl laiko, kada pareigūnai privažiavo prie stovėjusio vilkiko bei dėl atstumo nuo pareigūnų automobilio iki vilkiko.

Policijos pareigūnai D. G. ir D. K. pirmos instancijos teismo posėdžiu metu nurodė, kad 2014-10-03 Jonavoje patruliuodami prie Taurastos ir Ruklos gatvių sankryžos, apie 08 val. 25 min. patrulis D. K. per žiūroną pamatė atvažiuojantį krovininį automobilį, kuris sustojo šalikelėje (b.l. 29,30). Administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo savo paaiškinime teigė, kad jis sustojo šalikelėje 8 val. 20 min. Tokį P. U. paaiškinimą patvirtina vilkiko tachografo duomenys (b.l.13), kuriame pagal automobilio judėjimo kreivę užfiksuota, kad vilkikas sustojo 08 val. 18 min. Tai reiškia, kad 08 val. 25 min. vilkikas jau 7 minutes stovėjo kelkraštyje. Pareigūnai A. R. D. G. ir D. K. teigė, jog šiam pamačius vilkiką, pareigūnai tarnybiniu automobiliu privažiavo per 2 minutes. Tai reiškia, kad pareigūnai prie vilkiko privažiavo 8 val. 27 val. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareigūnų parodymai dėl laiko yra nenuoseklūs, prieštaraujantys tarpusavyje. Liudytojas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą D. G. duodamas parodymus teigė, kad iš tachografo matyti, vilkiko judėjimas buvo baigtas 8 val. 20 val., tačiau tuo pačiu metu parodė, kad vilkiką pamatė atvažiuojant 8 val. 25 min. (b. l. 30). Liudytojas A. R. teigė, kad pokalbis tarp D. G. ir vairuotojo truko 7-10 min, tačiau tikslaus laiko nurodyti negalėjo. Tuo tarpu P. U. nurodė, kad pareigūnai prie vilkiko privažiavo apie 8.45 val.-8.50 val., o ne apie 8.27 val. Alkotesterio „ALKOTES 680“ kvite (b. l. 3) esantys duomenys patvirtina, kad blaivumo patikros laikas užfiksuotas 9 val. 00 min. Prieštaravimų dėl laiko, kada buvo pastebėtas vilkikas, kada prie jo privažiuota nepašalino ir byloje išreikalautas vaizdo įrašas, kuriame aplinkybės pradėtos fiksuoti tik 9 val. 28 min. Abejonių kelia tai, kad nebuvo pateiktas ginčo laikotarpio nuo 8.20 val. iki 9.00 val. vaizdo įrašas, o Lietuvos kelių policijos tarnybos rašte (b.l. 48) nurodoma, kad laikotarpiu nuo 8.20 val. iki 9.00 val. vaizdo įrašas tarnybiniame automobilyje nebuvo daromas. Taip pat abejonių kelia itin ilga vairuotojo blaivumo ir dokumentų patikra (nuo 8 val. 27 min. iki 9 val. 58 val.).

Apylinkės teismas pažeisdamas ATPK 284 str. nuostatas nepagrįstai nustatė, kad tikslus atstumo žinojimas tarp policijos pareigūnų ir sustojusios transporto priemonės nėra esminė aplinkybė. Siekiant teisingai išspręsti bylą teismas turi išsiaiškinti visas reikšmingas bylai aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atstumas tarp policijos automobilio ir vilkiko turi esminės reikšmės nustatant vairavimo fakto buvimą ar nebuvimą. Kitaip tariant ši aplinkybė svarbi nustatant ar policijos pareigūnai galėjo objektyviai matyti ar transporto priemonė judėjo ir ar ji judėjo valdoma P. U.. Aiškinantis atstumą policijos pareigūnų parodymai taip pat yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys vieni kitiems, taip pat iš esmės skiriasi nuo liudytojo R. S. parodymų bei P. U. paaiškinimų, kurie nurodė, kad atstumas tarp policijos automobilio ir vilkiko buvo ne mažesnis nei 400 metrų. Pareigūnai D. G. ir D. K. nurodė, kad nuo sankryžos iki vilkiko stovėjimo vietos buvo apie 50 metrų atstumas (b. l. 30), tuo tarpu pareigūnas A. R. teigė, kad atstumas buvo daugiau nei 50 metrų, t.y. 100-150 metrų (b. l. 45). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių pašalinti byloje kilusius prieštaravimus dėl atstumo tarp policijos automobilio ir vilkiko bei atmesdamas P. U. atstovo prašymą dėl atstumo išmatavimo protokolinėje nutartyje (b. l. 54-55) pripažino, kad liudytojo R. S. parodymai dėl atstumo yra prielaida.

Apylinkės teismas nepatikėjo liudytojo R. S. parodymais motyvuodamas tuo kad jie yra pažįstami su P. U. ir jų santykiai geri. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad R. S. būdamas įspėtas už melagingų parodymų davimą meluotų dėl įvykio faktinių aplinkybių ar duotų kitus tikrovės neatitinkančius parodymus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš pagrindinių objektyviųjų P. U. inkriminuoto ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymių yra transporto priemonės vairavimas. Vairavimo samprata įstatymiškai apibrėžta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 73 d., kur yra nurodyta, kad transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Pažymėtina, jog teismai ne kartą sprendė klausimą, kas laikytina vairavimu ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra padaręs šias išvadas: vairavimas nėra privalomai siejamas su automobilio vidaus variklio užvedimu; vairavimas nesiejamas su nuvažiuotu atstumu, pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pvz. LVAT nutartis Nr.N17-885/2006, N5-307/2007). Taigi iš pasakyto darytina išvada, jog būtinas vairavimo požymis yra transporto priemonės valdymas, t. y. valingų veiksmų atlikimas, dėl kurių transporto priemonė juda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-444-765/2009).

Šioje byloje nustatinėjant teisiškai reikšmingas aplinkybes nebuvo įvertintas surinktų įrodomų pakankamumas, jų nuoseklumas dėl ko kilo prieštaravimų ir abejonių dėl esminių aplinkybių įrodinėjant vairavimo faktą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad P. U., būdamas neblaivus, vairavo, tai yra, būdamas vilkiko kabinoje, atliko kokius nors vilkiko valdymo veiksmus dėl kurių vilkikas judėjo.

Apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, jį pagrindė prielaidomis. Pagal formuojamą teismų praktika, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas dėl administracinio teisės pažeidimo nutarimą grindžiant prielaidomis. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nenustačius objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, kad P. U. būdamas neblaivus vairavo automobilį, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis principu in dubio pro reo, sprendžia, kad P. U. veikoje nepagrįstai nustatyta ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis, todėl ir nuobauda už šį pažeidimą jam skirta nepagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijamas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena P. U. atžvilgiu dėl ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina, nenustačius jo veikoje šio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad P. U. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teisena nutrauktina, apeliacinio skundo prašymas išreikalauti iš Lietuvos kelių policijos duomenis apie tarnybinio automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo ir stovėjimo vietas netenka prasmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

P. U. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimą ir bylą nutraukti.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas Rimas Švirinas