- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-27
- Bylos Nr.
- 2S-898-619/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-30230-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. J., A. J.
- Pareiškėjas
- G. K.
- Kategorijos
- 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. prašymą dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys A. J., D. J., antstolė A. S., kuria buvo išspręstas turto bendrojoje nuosavybėje nustatymo klausimas ir nustatė :
Aprašomoji dalis
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas G. K. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti skolininko A. J. dalį bendrojoje jungtinėje skolininko ir jo sutuoktinės D. J. nuosavybėje – nustatyti, kad ½ D. J. darbo užmokesčio dalis priklauso skolininkui A. J. ir iš jos galimas išieškojimas. Nurodė, kad antstolė A. S. vykdo notarės J. Š. 2014-05-05 vykdomąjį raštą Nr. 2695 dėl 119 248,56 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojo G. K. naudai. Antstolė nustatė, kad A. J. vedęs D. J., kuri dirba UAB „HERMO FISHER SCIENTIFIC BALTIC“ bei gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Antstolė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą CPK 667 str. pagrindu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. J. nurodė, kad pareiškėjo prašymas negali būti tenkintas, kadangi jos sutuoktinio A. J. skola pareiškėjui G. K. yra asmeninė skola. Ji niekada nesiskolino iš šio asmens, o apie sutuoktinio skolas sužinojo, kuomet jis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas iškelti fizinio asmens bankroto bylą A. J.. 2014-08-21 D. J. ir A. J. sudarė povedybinę sutartį, nuo kurios įsigaliojimo D. J. ir A. J. turtas tapo asmenine nuosavybe, todėl A. J. D. J. turtas, įskaitant ir darbo užmokestį, nepriklauso.
Suinteresuotas asmuo A. J. nurodė, kad pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas, nes jo skola G. K. yra asmeninė, o jo sutuoktinė iš pareiškėjo niekada nesiskolino ir apie jo skolas sužinojo tik tuomet, kai jis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl bankroto bylos iškėlimo A. J.. D. J. ir A. J. turtas yra atskirtas povedybine sutartimi, todėl A. J. nepriklauso ½ D. J. darbo užmokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, nustatė, kad A. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis į sutuoktinės D. J. darbo užmokestį, kurį ji gavo iki 2014-08-21. Teismas spręsdamas prašymą vadovavosi CK 3.112 str. 1 d., 3.88 str. 1 d. 5 p., 2 d. Nurodė, jog suinteresuotų asmenų A. J. ir D. J. Povedybinė sutartis, susitarimas dėl pajamų teisinio režimo sudarytas ir notarine tvarka patvirtintas 2014-08-21, t.y. po skolininko prievolės atsiradimo. Šia sutartimi susitarta, kad sutuoktiniai nekeičia turto, kuris sutuoktinių buvo įgytas laikotarpyje tarp jų santuokos sudarymo ir šios sutarties sudarymo bei pagal CK yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Povedybinėje sutartyje numatyti susitarimai taikytini tik po jos sudarymo gautoms sutuoktinių lėšoms, todėl turto režimo nustatymas povedybinėje sutartyje negali paneigti kreditoriaus teisės siekti skolos išieškojimo pagal A. J. prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo iš turto esančio bendrojoje nuosavybėje su jo sutuoktine D. J. ir įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo. Taigi, iš lėšų įgytų iki povedybinės sutarties sudarymo yra galimas išieškojimas, todėl teismas šį prašymą tenkino iš dalies.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė D. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį, kuria buvo iš dalies tenkintas pareiškėjo prašymas ir nustatyta, kad A. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis į D. J. darbo užmokestį, kurį ji gavo iki 2014-08-21 ir išspręsti klausimą iš esmės – nenustatyti, kad A. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis į D. J. darbo užmokestį gautą iki 2014-08-21. Nurodo, jog teismas visiškai nevertino ar iki vedybų sutarties sudarymo dienos A. J. nebuvo paskirta ½ D. J. darbo užmokesčio dalis. Iki vedybų sutarties sudarymo, D. J., žinodama, kad jos sutuoktinis A. J. gauna itin mažas pajamas, norėdama išsaugoti turtą – butą, iš savo darbo užmokesčio mokėjo A. J. skolą bankui už būsto paskolą. Taip pat jai buvo priteista ir keletas kitų sutuoktinio skolų, apie kurias ji nežinojo ir kurios nebuvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Iki vedybų sutarties sudarymo D. J. skirdavo savo darbo užmokesčio dalį, kuri siekė ½ dalį, o kartais ir didesnę dalį, A. J. kreditoriniams įsipareigojimams dengti. Pirmosios instancijos teismas dar kartą atgaline tvarka priskyrė A. J. jo sutuoktinės D. J. ½ dalį darbo užmokesčio, kas iš esmės pažeidžia D. J. interesus.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo D. J. ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį, kuria buvo iš dalies tenkintas pareiškėjo prašymas ir nustatyta, kad A. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis į D. J. darbo užmokestį, kurį ji gavo iki 2014-08-21. Su teismo nutartimi apeliantė nesutinka, jos tvirtinimu, teismas visiškai nevertino ar iki vedybų sutarties sudarymo dienos A. J. nebuvo paskirta ½ D. J. darbo užmokesčio dalis. Apeliantės teigimu, ji dengė iš savo darbo užmokesčio dalies vyro įsipareigojimus.
Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs šalių argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso ir materialinės teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams padengti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.). Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kas pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.), todėl abu sutuoktiniai turi lygias teises naudoti, valdyti visą bendrą turtą ir disponuoti juo pagal CK 3.92–3.95 str. nustatytas taisykles. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Taip pat CK 3.116 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Taigi, padalyti bendrąją jungtinę nuosavybę gali reikalauti kreditoriai, siekdami išieškoti iš sutuoktinio dalies, įeinančios į bendrą turtą, jeigu asmeninėms tokio sutuoktinio prievolėms patenkinti nepakanka asmeninio jo turto. Pagal asmenines prievoles galima išieškoti iš bendro turto sutuoktinio dalies, prieš tai padalijus sutuoktinių turtą (CK 3.112 str. 1 d.). Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009). Todėl šalys pajamomis ir išlaidomis disponuoja bendrai, bendru sutarimu. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad teismas turėjo aiškintis aplinkybes ar iki povedybinės sutarties sudarymo ji skyrė savo darbo užmokestį sutuoktinio kreditoriams įsipareigojimams padengti. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad ji nėra pateikusi jokių įrodymų apie tai, kad iki povedybinės sutarties sudarymo skirdavo savo darbo užmokesčio dalį sutuoktinio asmeniniams kreditoriniams įsipareigojimams padengti (CPK 178 str.), šiuo argumentų ji nereiškė ir atsikirsdama į pareiškimą, todėl šių aplinkybių teismas nutartyje ir neanalizavo. Vadovaujantis tuo, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.), apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi dar kartą atgaline tvarka priskyrė A. J. jo sutuoktinės D. J. ½ dalį darbo užmokesčio, atmestinas kaip nepagrįstas.
LR CK 3.83 str. 1 d. įtvirtinta, jog sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą. Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis) (LR CK 3.102 str. 1 d.). Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 str. 2 d.). 2014-08-21 skolininkas A. J. ir apeliantė D. J. sudarė povedybinę sutartį, pagal kurią sutuoktinių turtas, įskaitant pajamas, gaunamas iš darbinės veiklos, įgytas santuokoje po povedybinės sutarties sudarymo, yra kiekvieno sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Taigi, povedybinėje sutartyje numatyti susitarimai taikytini tik po jos sudarymo įgytoms lėšoms. Nagrinėjamu atveju skolininko prievolė atsirado dar iki pasirašant povedybinę sutartį. Vien turto režimo nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-493/2006). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skolininkui A. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis į sutuoktinės D. J. darbo užmokestį, kurį ji gavo iki 2014-08-21.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suinteresuoto asmens D. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.