Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 5 kartus:

1) 2008-09-09 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

2) 2011-10-17 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos) – laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2012-10-08 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

3) 2012-11-28 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

4) 2013-04-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams;

5) 2016-03-17 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimas 1 metai 10 mėnesių, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš 2017-06-06 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad S. K. 2017-06-06 tarp 18.33 val. ir 18.36 val. pranešė Kauno apskr. VPK KP NVRS tyrėjui G. V. apie tai, kad 2017-06-06 apie 17.15 val. adresu (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro ,,Iki“ automobilių stovėjimo aikštelėje du iš matymo pažįstami vyriškiai T. ir G. grasindami peiliu iš jo pagrobė 45 eurus. Apie šias aplinkybes S. K. buvo apklaustas tarp 18.37 val. ir 18.56 val. (1 t., b.l. 13-14).

Iš 2017-06-06 nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju matyti, kad S. K. buvo pripažintas nukentėjusiuoju dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje (1 t., b.l. 18).

Iš 2017-06-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad S. K. atpažino P. D., kaip asmenį, kurį apklausos metu įvardino G., apie kurį davė parodymus (t. 1, b.l. 23-27).

Iš 2017-06-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad S. K. atpažino T. V., kaip asmenį, kurį apklausos metu įvardino T., apie kurį davė parodymus (t 1, b.l. 28-32).

Iš 2017-07-18 garso įrašo apžiūros protokolu matyti, kad S. K. skambino Bendrajam pagalbos centrui 2017-06-06 ir pranešė apie jo atžvilgiu įvykdytą plėšimą adresu (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 36-39).

Iš 2017-06-08 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad apsaugos darbuotojas E. D. pateikia filmuotą medžiagą, įrašytą į kompaktinį diską (t. 1, b.l. 40-41).

Iš 2017-06-08 apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas 2017-06-08 E. D. pateiktas vaizdo įrašas iš UAB ,,Palink“, esančio (duomenys neskelbtini) (t 1, b.l. 42-44).

Iš 2017-06-08 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Regiono ūkio administratorius Ž. J. pateikia filmuotą medžiagą, įrašytą į kompaktinį diską (t. 1, b.l. 45-46).

Iš 2017-06-08 apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas 2017-06-08 Ž. J. pateiktas vaizdo įrašas (t 1, b.l. 47-54).

Iš 2017-06-06 T. V. laikino sulaikymo protokolo matyti, kad jis, kaip įtariamasis, buvo sulaikytas 2017-06-06 17.40 val. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 55).

Iš 2017-06-07 pranešimo apie įtarimą T. V. protokolo bei įtariamojo T. V. apklausos protokolo matyti, kad jam įteiktas pranešimas apie tai, kad jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, jis apklaustas įtariamuoju (t. 1, b.l. 61, 62-64).

Iš nutarimo paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį, T. V., nutarimo skirti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti matyti, kad T. V. buvo paleistas iš sulaikymo 2017-06-08 15.59 val., jam paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b.l. 65, 66-67)

Iš įtariamojo laikino sulaikymo protokolo, pranešimo apie įtarimą, įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad P. D. buvo sulaikytas 2017-06-06 17.40 val. (duomenys neskelbtini), 2017-06-07 jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje ir jis buvo apklaustas įtariamuoju (t. 1, b.l. 73, 79, 80-81).

Iš nutarimo paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį, nutarimo skirti kardomąją priemonę matyti, kad P. D. iš sulaikymo buvo paleistas 2017-06-08 15.59 val. , jam buvo paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b.l. 82, 83-84).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą,

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo S. K. veikoje, visiškai įrodyta, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis, žinodamas, kad T. V. ir P. D. jam peiliu negrasino, iš jo jokių pinigų negrobė, nei tarp jo ir T. V., nei tarp jo ir P. D. jokių skolos santykių nėra, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį, 236 straipsnį už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, melagingai pranešė policijos pareigūnams apie nebūtą nusikaltimą-kad T. V. ir P. D. 2017-06-06 apie 17.10 val. prie prekybos centro ,,Iki“, esančio (duomenys neskelbtini), grasindami peiliu iš jo pagrobė 45 eurus. Šias aplinkybes S. K., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį, 235 straipsnį už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ir melagingų parodymų davimą, patvirtino ir apklaustas liudytoju, pradėjus ikiteisminį tyrimą, o šio tyrimo eigoje, atliekant procesinį veiksmą-asmens atpažinimą pagal jo nuotrauką davė melagingus parodymus, atpažindamas T. V. ir P. D. kaip asmenis, padariusius nusikaltimą jo atžvilgiu, dėl ko T. V. bei P. D. buvo pradėti persekioti-jiems buvo pareikšti įtarimai, jie buvo apklausti įtariamaisiais, jie buvo sulaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 140 straipsnio 1 dalies tvarka.

Kaltinamasis S. K. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino visiškai, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

BK 236 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Spręsdamas bausmės skyrimo kaltinamajam S. K. klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis kaltu visiškai prisipažino, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas penkis kartus už tyčinius turtinius nusikaltimus (t. 1, b.l. 113-140), baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 141-151), niekur nedirba (registruotas darbo biržoje), Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje įrašytas nuo 2015-12-11, diagnozė-(duomenys neskelbtini) (t., 1, b.l. 159), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi 2017-05-01-2017-05-04 ir 2017-08-28-2017-08-287 (t. 1, b.l.161), tačiau pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2018-01-24 išvadą, jam netikslinga atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę (t. 1 b.l. 166).

Visuma aplinkybių, apibūdinančių S. K. padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, taip pat tai, kad kaltinamasis S. K. anksčiau jau teistas penkis kartų už tyčinius turtinio pobūdžio nusikaltimus, į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais S. K. jau buvo skiriamos bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu, o paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės-laisvės atėmimo vykdymas buvo atidėtas 3 metams, paskirtosios bausmės jo neauklėjo, nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui, jis ir toliau pažeidinėja įstatymus bei daro nusikalstamas veikas, nes šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikaltimą jis padarė per ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės-laisvės atėmimo vykdymo atidėjimo terminą, todėl siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jam skirtina BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas.

Ikiteisminio tyrimo metu S. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo bei bausmės pradžios paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis T. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 800 eurų neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo S. K..

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamojo S. K. pareiškimo apie nebūtą nusikaltimą pagrindu, taip pat jo vėliau duotų parodymų bei atpažinimo pagrindu buvo pradėtas nukentėjusiojo T. V. baudžiamasis persekiojimas-t.y. jam buvo pareikštas įtarimas padarius apysunkį nusikaltimą, taip pat jis buvo apklaustas įtariamuoju, buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio pagrindu, todėl akivaizdu, kad T. V. dėl tokių neteisėtų S. K. veiksmų patyrė pergyvenimus dėl savo saugumo, stresą, nepatogumus, tačiau tai niekaip nepaveikė jo tolesnio gyvenimo ritmo. Todėl nukentėjusiosiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant jo naudai iš kaltinamojo S. K. 400 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Dėl daiktinių įrodymų

Baudžiamojoje byloje esantys daiktiniai įrodymai- 3 (trys) kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais paliktini saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 308 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. K. bausmę-laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi subendrinti su 2016-03-17 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę S. K.-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir padėjus vykdyti paskirtą bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiojo T. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš S. K. 400 (keturis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiojo T. V. naudai.

Baudžiamojoje byloje esančius daiktinius įrodymus- 3 (tris) kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.