- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-24
- Bylos Nr.
- ATP-106-316/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-01122-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Boleslovas Kalainis
- Pažeidėjas
- T. M.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. M. skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015-01-23 nutarimo, kuriuo T. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 50⁶ str. l d., padarymą paskirta 1448,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. M. nubaustas už tai, kad, būdamas T. M. individualios įmonės (toliau ir – Įmonė), į. k. 300586121, buveinė Taikos g. 5-1, Telšiai, Juridinių asmenų registre įregistruota 2006-07-27, vadovu ir savininku nuo 2011 m. sausio iki 2014 m. lapkričio mėnesio, žinodamas, kad jo valdoma įmonė yra nemoki, o jos mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui 2014-11-26 duomenimis yra 222 511,18 Lt, ir turėdamas pareigą kreiptis pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir šio pareiškimo nepateikdamas, pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir - VMI prie FM) interesus ir neįvykdė Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50⁶ str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nubaustasis T. M. prašo panaikinti 2015-01-23 Telšių rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Apeliantas skunde teigia, kad jis buvo nubaustas remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-11-01 pareiškimu Nr. (23.4-08)-RNA-46212, kuriuo prašoma patraukti T. M. administracinėn atsakomybėn nurodant, jog jis, būdamas T. M. individualios įmonės vadovu ir savininku, nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2014 m. lapkričio mėn. žinodamas, kad jo valdoma įmonė yra nemoki, o jos mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui 2014-11-26 duomenimis yra 222511,18 Lt, ir turėdamas pareigą kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokio pareiškimo teismui nepateikė, tokiu būdu pažeidė kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus.
T. M. atkreipia dėmesį į tai, kad LR ĮBĮ8 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš to darytina išvada, kad įmonės vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviem sąlygoms: įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, pirmiausia būtina nustatyti, ar įmonės buvo nemoki, kad vadovui atsirastų pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Apeliantas nurodo, kad Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-78-898/2015, kurioje jis yra kaltinamas pagal LR BK 219 str. 2 d. dėl mokesčių nesumokėjimo. Šioje byloje yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014-01-27 specialisto išvada Nr. 5-4/4, kurioje nurodyta, jog T. M. įmonė turėdama pakankamai turto visiems į apskaitą įrašytiems įsipareigojimams padengti po 2013-02-26 gauto Valstybinės mokesčių inspekcijos Priminimo sumokėti mokestinę nepriemoką per tiriamąjį laikotarpį, t. y. nuo 2013-02-26 iki 2013-10-10 turėdama finansinių galimybių nurodytą nepriemoką sumokėti, pirmenybę teikė kitiems mokėjimams ir atsiskaitymams, o ne mokestinei nepriemokai dengti. Apeliantas pažymi, kad šie du dokumentai (pareiškimas ir specialisto pažyma) prieštarauja vienas kitam, nors abu apima tą patį laikotarpį. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad, kad ta pati įmonė, tuo pačiu laikotarpiu negali būti ir nemoki, ir moki. Tos nuomonės yra ir Šiaulių apylinkės teismas, kuris 2015-01-27 nutartimi dėl kilusių akivaizdžių prieštaravimų ir siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, paskyrė ekonominę ekspertizę.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad VMI prie FM pateiktų duomenų spręsti, ar įmonės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepakanka. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotajam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis LR Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą VMI prie FM atstovas prašo palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2015-01-23 nutarimą nepakeistą ir T. M. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
T. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Telšių rajono apylinkės teismo 2015-01-23 nutarimas naikinamas, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
LR ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti visus bylos duomenis.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti, kadangi byla nebuvo ištirta pilnai ir visapusiškai.
LR ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyta įmonių ir įstaigų administracijų vadovų ar administratorių atsakomybė už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais).
Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo <...>, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviem sąlygoms, t. y. įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima daryti neginčijamą išvadą apie T. M. individualios įmonės mokumą ar nemokumą, todėl nėra galimybės spręsti, ar įmonė galėjo (ar negalėjo) atsiskaityti su kreditoriai, tame tarpe ir su VMI prie FM. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad T. M. individualios įmonės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui 2014-11-26 duomenimis buvo 222 511,18 Lt, tačiau nėra išsamių duomenų apie šios įmonės turtą. Vien tai, kad įmonės vardu nėra registruoto nekilnojamo ar kilnojamo turto, kaip pažymėta VMI prie FM atstovo pareiškime, nesuponuoja neginčijamos išvados, kad įmonė buvo nemoki. Be to, kaip pažymi apeliantas savo skunde, Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis yra kaltinamas pagal LR BK 219 str. 2 d. dėl mokesčių nesumokėjimo. Iš teismui pateiktos 2015-01-27 Šiaulių apylinkės teismo nutarties matyti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistas pateikė 2014-01-27 išvadą Nr. 5-4/4, kurioje nurodyta, jog T. M. įmonė, turėdama pakankamai turto visiems į apskaitą įrašytiems įsipareigojimams padengti po 2013-02-26 gauto Valstybinės mokesčių inspekcijos Priminimo sumokėti mokestinę nepriemoką per tiriamąjį laikotarpį, t. y. nuo 2013-02-26 iki 2013-10-10 turėdama finansinių galimybių nurodytą nepriemoką sumokėti, pirmenybę teikė kitiems mokėjimams ir atsiskaitymams, o ne mokestinei nepriemokai dengti. Paminėti duomenys yra prieštaringi, pirmosios instancijos teismas jų išsamiai neištyrė ir neįvertino.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Telšių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2015-01-23 nutarimą, neišsiaiškino visų bylai svarbių ir reikšmingų aplinkybių, todėl šis teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, yra naikintinas, o byla grąžintina skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui nagrinėti iš naujo.
Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo rūšį, dėl likusių apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi juos apeliantas galės išdėstyti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2015-01-23 nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Telšių rajono apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.