Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, sekretoriaujant Aušrai Volkavičienei, Laurai Jarušaitei, Vitai Padriezaitei , dalyvaujant kaltinamajai A. K., gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiajam V. B., jos atstovei advokatei Rūtai Survilienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, našlė, turinti tris suaugusius vaikus, pensininkė, spec. vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal LR BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji A. K. perduota teismui pagal LR BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. nukentėjusiojo V. B. skundo privataus kaltinimo tvarka dėl to, kad A. K. ,būdama jo kaimyne, kurių žemės sklypai ribojasi (duomenys neskelbtini), 2013-05-10 V. B. darbdaviui (duomenys neskelbtini)J. V. (duomenys neskelbtini)pateikė pareiškimą, kuriuo tyčia paskleidė apie V. B. žeminančią, tikrovės neatitinkančią informaciją, apkaltino jį sunkaus nusikaltimo padarymu ir šiais savo neteisėtais, tyčiniais veiksmais įvykdė nusikaltimą ir padarė neturtinę žalą. 2013-05-10 pateiktame pareiškime Nr. G-184 A. K. tyčia paskleidė apie V. B. melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją „prašau Jūsų pagalbos dėl V. B. veiksmų mano atžvilgiu“, nors pačiai A. K. buvo gerai žinoma, jog nei pareiškimo rašymo metu, nei kitu laiku A. K. atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų jis neatliko, dėl ko jai reikėtų kreiptis pagalbos. Toliau, tęsdama nusikalstamą veiką, A. K. nurodė, jog „V. B. jai keršija naikindamas jos turtą“, „teismo metu sužinojo, jog V. B. turi daug baudų už greičio viršijimą, nes gali įvažiuoti į jos pastatą. Jis pavojingas kelyje“. Šiais savo teiginiais A. K. tyčia paskleidė apie V. B. tikrovės neatitinkančią, žeminančio turinio informaciją, siekdama darbdavio akyse jį pažeminti, sumenkinti, be to, A. K. tokiais savo pareiškimo teiginiais kaltina jį nusikaltimų padarymu ateityje, nors tam neturi jokio teisinio pagrindo. A. K. taip pat nurodė, jog V. B. ją „apšmeižė užgrobdamas mano dalį sklypo pagal žemės sklypo planą I. D. vardu“. Tęsdama nusikalstamą veiką A. K. pareiškime nurodė „Gerb. viršininke, noriu numirti savo mirtimi, o ne nuo V. B.. Todėl prašau Jūsų pagalbos“. Tokiais savo teiginiais A. K. sąmoningai apšmeižė V. B., nurodydama, jog jai yra grėsmė mirti nuo jo veiksmų, t. y. kad jis ateityje ketina ją nužudyti, tokiu būdu A. K. jį apkaltino sunkaus nusikaltimo padarymu ateityje. Tęsdama nusikalstamą veiką A. K. toliau tyčia nurodė jį žeminančią informaciją „Nesuprantu, kaip V. B. gali kariuomenėje dirbti, kai savo sklypo ribų (keturių tiesių linijų) nesupranta. Nesuprantu kaip V. B. gali žeminti kariuomenės vardą“.

2013-10-21 pareiškime Nr. G-394, pateiktame (duomenys neskelbtini), A. K. tyčia paskleidė apie V. B. melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją apie, pareiškime nurodydama „kokių priemonių ėmėtės dėl V. B. pagal mano priduotus raštus: ...sužalojimą. Kiek man žinoma patikrinimo metu visi tie aktai pasitvirtino“. Tokiu pareiškimu A. K. patvirtino, jog jis ją sužalojo ir sužalojimo faktas pasitvirtino, nors pačiai A. K. dar nuo 2012-06-25 Kauno apygardos teismo nuosprendžio priimto baudžiamojoje byloje buvo gerai žinoma, jog jis teismo buvo visiškai išteisintas, pripažįstant, jog jokių smurtinių veiksmų, atitinkančių LR BK 140 str. 1 d., A. K. atžvilgiu neatliko. Akivaizdu, jog A. K., siekdama sumenkinti jo asmenį, tyčia paskleidė apie jį melagingą informaciją, nurodydama, jog jis ją buvo sužalojęs, nors informacijos paskleidimo metu žinojo, jog teismo jis visiškai išteisintas.

A. K. skleidė melagingą, žeminančią, menkinančią V. B. asmenį, informaciją, informacijos paskelbimo metu suvokė, jog skleidžiama informacija yra neteisinga, melaginga ir žeminanti kitą asmenį, tyčia siekė sukelti jam neigiamus padarinius, tuo padarydama nusikaltimą, numatytą LR BK 154 str. 1 d.

A. K. jį apšmeiždama ir skleisdama apie nukentėjusįjį tikrovės neatitinkančią, melagingą informaciją įžeidė jo garbę ir orumą, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 155 str. 1 d.

Pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys 10 000 litų sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamoji A. K. išteisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamoji A. K. kalta visiškai neprisipažino ir parodė, kad jos kaimynystėje vietoje B.ių gyveno kitas žmogus, 2005 m. atsikraustė V. B.. Norėjo jos žemes užimti, gražią tvorą užsitverti, siūlė pinigų. Ji nedavė. Prasidėjo teismai. Pralaimėjus teisme, pradėjo kerštauti, atsivežė du vyrus, seniūną ir jos tvorą iškapojo. Išsikvietė įgaliotinį, kuris išsikvietė policiją, o šitas pasislėpė. Policija jai nepadėjo. Rašė viršininkui, nes neįmanoma, tvoras iškirto, tai jį truputį apramino. Kreipėsi į V. B. vadą, kad jį apramintų. Šeši teismai jau buvo su V. B.. Jis grasino jai, kad užmuš, kad ji negyvens. Į policiją kreipėsi, yra aktas. Jį išteisino, jis ją padavė į Kauno apygardą, apygarda pripažino, kad jis iniciavo šmeižto bylą ir Lukoševičienę sužalojo tyčiniai. Pagal BK 140 str. nesiskundė dėl to, kad jis buvo išteisintas. Policija pripažino, kad jis ją sužalojo. Vadui rašė, kadangi nematė šviesos, kad duos ramybę. Nebuvo kitos išeities. Gavo iš policijos aktą. Jos netenkino policijos atsakymas. V. B. nešmeižė, norėjo išsigelbėti savo turtą ir savo gyvybę. Jis sakė, kad griaus jos pastatą, ji užsibetonavo, kad neužvažiuotų su mašina. Elektros laidas sukapotas, numestas metras nuo jos sklypo, seniūnas matė. Pamatavo, kad elektros srovė eina. Keliukas, kuriuo eina į autobusų stotelę – specialiai paliko. Tikslas – kad ji čia negyvens, parduos, išeis. Eis viršininkui padėkoti, kad V. B. apramino. Paskutinė jos viltis buvo. Nesitaikys su V. B.. Jeigu jai nekeršys, tai niekur nerašys.

Liudytojas G. G. parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta, yra bendradarbiai, dirba batalione, kokie 6 metai. Jis dirba kuopoje, tenka bendrauti labai dažnai. Įvykio paties nelabai pasakojo, tačiau atitinkami vadai duoda pavaldiniams pavedimus, sužinota buvo per pasitarimą. Be abejo, nukentėjusiajam tai pakenkė. Kiti pradėjo galvoti, kad jis kažko pyksta, kad nepatenkintas. Pasitarimo metu buvo pranešti kelių eismo pažeidimai, ir vadas paminėjo tokį dalyką, kad gautas skundas ant V. B. iš kaimynės, pasakė, kad nekonfliktuoti su kaimynais. Kas buvo nurodyta skunde, jam aplinkybės nebuvo žinomos. Suprato pagal vado žodžius, kad yra didelis konfliktas, nesutarimai. Pakankamai privatu tai yra. Taip, suprato tai kaip įspėjimą V. B.. Kolektyve toks reiškinys tikrai nėra dažnas, per jo darbo praktiką tai pirmas įvykis. V. B., kaip bendradarbis, visada patars, nuotaikingas, draugiškas, linksmas. Viskas labai gerai. Įvykių apie konfliktus nežino. Skundo faktai konkrečiai išdėstyti nebuvo, apie tai tik žino aukštesnė vadovybė.

Liudytoja L. V. parodė, kad yra kaltinamosios dukra. Gyvena kartu su mama. Su V. B. yra kaimynai. Neypatingai sekasi gyventi su kaimynu. Su V. B. nesusitinka, mama irgi su juo nebendrauja. Taip, mama rašo, ir ką rašo, tai yra tiesa, tai nėra šmeižtas. Tvorą nugriovė, grasino jai, pati girdėjau – sakė, kad tu čia negyvensi, teks išsikraustyti. Nesantaika prasidėjo nuo tvoros. B. manė, kad mama užgrobusi dalį žemės, nors tai buvo netiesa, bylinėjosi kelis metus. Dėl nužudymo grasinimų negirdėjo. Apie akmenų mėtimą jai žinoma, dalyvavo teismuose. Šiandienai nepasikeitė santykiai, liko neutralūs. Fizinių konfliktų nėra, dėl žemių taškas padėtas. Jos niekas neklausinėdavo asmeniškai. Su B.iu jokių santykių, su juo nekonfliktuoja. Ar B. keršija jo motinai, tai elgesys provokuojantis. Vakar vakare gėrė alų už kampo, akivaizdžiai. Už garažo kampo, savo kieme. Mamai kliūva tokie vaizdai, kai girtuokliauja. Gal neprovokuoja mamos, nors kitą kartą atrodo, kad specialiai provokuoja. Keršto neįžvelgia. Mašiną užstato siaurame keliukyje. Su automobiliu B. yra įvažiavęs į tvorą, esančią prie namo prieš 8 ar 10 metų. Ji mėgstantis greitį, teko ir jai tą pastebėti. Konfliktai dėl žemės baigėsi kai baigėsi teismai. Dar buvo bylinėjimaisi dėl išlaidų, prieš porą metų baigėsi. O dėl žemės baigėsi prieš 3-4 metus. Mama kreipėsi į B.io darbovietę 2013 metais, daug laiko po teismų nepraėjo. Kokiu tikslu kreipėsi ji, nežino. Bylas laimėjo mama. Ji pati išlaidų turėjo. Kodėl kreipėsi į vadą, nežino. Mamos nuogąstavimai dėl važiavimo yra teisingi. Dėl mirties tvirtinti negali, dėl grasinimų gali – jis sakė, kad tu čia negyvensi. Prieš 4 metus, taip pat pernai taip buvo jai sakoma.

Liudytoja V. L. parodė, kad kaltinamoji yra jos motina. Nukentėjusįjį pažįsta, jis mamos kaimynas. Toks kaimynas – ėriukas vilko kailyje. Jis pradėjo statybas, pasistatė namą, po to padavė mamą į teismą, kad neva per daug tvora užsitvėrusi į jo sklypą. Visi teismai įrodė, kad tvora ten, kur priklauso. Tada jis pradėjo su traktoriuku tvorą draskyti, išvertė iš piktumo, taip mano. Mamos vietoje būtų ir aukščiau parašiusi. Pastovūs girtavimai, baliai būdavo tokie, kad pusė kaimo skambėdavo. Teko policiją iškviesti, kad nutildytų. 2010 metais jis, tvarkydamas savo sklypą, šiukšles vertė ant motinai priklausančios tvoros. Atėjo mama, jis pradėjo ją stumti, jos vaikai šaukė, kad kaimynas močiutę muša. Teismas pripažino, kad V. B. ją sužalojo. Mama pridėjo visus aktus, kada jis išvertė, kada ją sužalojo. Dokumentus dėl kelių eismo pažeidimų ji yra mačiusi anoje byloje. Mamą buvo sužalojęs V. B., buvo ekspertizės, visi dokumentai. Liudijo ir tyrėjas. Mama iškvietė elektros tinklus, tekėjo elektros srovė. Nebūtinai mamą galėjo nužudyti, bet kurį galėjo – ir ją, ir vaikus, ir savo vaikus. Mama surašė viską, kas ir iki tol buvo. Buvo teismai dėl sužalojimų, taip. Įvyko konfliktas 2010-07-12, V. B. sakė mamai, kad ji čia negyvens. Du, tris metus vyko teismai dėl sužalojimo. Nesako, kad, kadangi pralošė bylą, todėl parašė jo vadui. Kabelis paklotas 2014 metų sausio mėnesį. Nuo mamos namo ten nėra 10 metrų. Vaikšto ir mama, ir visi, ir jis pats, be abejo. Nesako, kad V. B. nori būtent ją nužudyti, bet turi suprasti, kad visiems nesaugu. O kam rašyti, jei ne vadui, kai policija numoja ranka. Pati girdėjusi, kai V. B. sakė mamai, jog ji negyvens. Jie pastoviai turi pro jį pravažiuoti, užstato mašiną ant bendro pravažiavimo. Ten bendras keliukas, o jis pastato savo mašiną ir ją plauna. Juk kiemas tam yra. Jos sesuo veža mergaitę į mokyklą, žino, kad ji ten nuolat gyvena. Nemato čia jokio šmeižto, čia toks tiesos parašymas ir pasakymas. Mama į viską labai reaguoja. Susitaikymas yra labai laikinas iš V. B. pusės. Negali nei už vieną pasakyti. Po apygardos teismo V. B. padavė į prokuratūrą, neva jos jį apšmeižė, nors prokuratūra jo kaltinimus atmetė, įrodė, kad jos pagrįstai savo teisėmis naudojasi. Po bylų gauna laiškus, neva, jos jam skolingos 2000 litų, jis vėl jas į teismą 2013 metais. Apygardos teismas nusprendė, kad jos nieko neskolingos V. B.. Tamposi po teismus. V. B. jai šiuo metu skolingas 400 litų, tai galbūt būtų bandymas jai grąžinti tuos pinigus. Čia teismas taip nusprendė. Nemato, kam daugiau galima skųstis, vadas yra jo tiesioginis viršininkas. Jau visur kreiptasi. Darbovietės charakteristika labai gera, jau toks geras, toks šventas atrodo. Nėra kur kreiptis. Iki 2010-07-12 jie su nukentėjusiuoju tik pasisveikindavo, o po jų jokių santykių. Nejaučia V. B. nei pykčio, nei meilės. Su traktoriuku jis sklypą tvarkė pats. Tvora yra mamos vardu. V. B. pylė statybines atliekas. Vielinė tvora išlinko, sugadino tvorą. Kad V. B. sužalojo mamą, joms nepavyko to įrodyti, nėra nuosprendžio. Kad ją asmeniškai sužalojo - tai pripažino rajono teismas, nors apygardos teismas V. B. išteisino. V. B. buvo įvažiavęs į stulpelį, o kad sakytų, kad įvažiuos į mamos namą, ji nėra girdėjusi. Mama jai sakė, kad ketina kreiptis į kariuomenės vadą, ji pritarė. Nebuvo kalbos, kas bus. Norėjo įrodyti, kad V. B. nėra toks geras, kaip apie jį rašoma charakteristikoje. Pritarė tokiai minčiai, pati nerašė.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nuo 2007 m. tarp nukentėjusiojo bei kaltinamosios vyksta asmeninio, buitinio pobūdžio nesutarimai dėl žemės sklypo.

Iš 2007-10-05 Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarnybos nutarimo Nr. 31 nustatyta, kad V. B. paskirta administracinė nuobauda - įspėjimas už tai, kad V. B. savavališkai, nesilakant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą teisę, ginčijamą kitų asmenų, nesutikdamas su sklypo ribomis, neturėdamas teisės, perkirpo A. K. priklausančios vielos tinklo tvorą, kuri skiria jų sklypus (b. l. 45). Pasak paties nukentėjusiojo kreipiantis į teismą civilinio proceso tvarka teisminius ginčus jis pralaimėjo.

Iš 2010-07-14 specialisto išvados Nr. G1839/10(02) seka, jog A. K. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl V. B. veiksmų.

2013-08-30 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukta ikiteisminis tyrimas, nustatyta, kad dėl sužalojimo vyko teisminis procesas.

2011-04-26 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis patvirtina, kad V. B. reikalavimai buvo grindžiami klaidingomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl teismai jų netenkino pagrįstai. CK 4.98 straipsnio taikymo prasme tai reiškia, kad ieškovas, t. y. V. B., neįrodė vienos iš būtinųjų šios normos taikymo sąlygų - kad jis yra ginčo sklypo dalies savininkas (b. l. 68-72). Tai įrodo ir 2011-10-11 Kauno rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. SD- 2457, kuriuo nustatyta, kad siūloma žemės sklypų (duomenys neskelbtini)savininkams atstatyti anksčiau sunaikintų geodeziniais prietaisais išmatuotų žemės sklypų riboženklius vietinėje Kauno m. koordinačių sistemoje. V. B. ties bendra sklypų riba turėtų panaikinti (sumažinti) pylimą ir atkasti žemes nuo A. K. tvoros (b. l. 61-62).

Iš 2007-10-25 Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus pažymos nustatyta, kad nukentėjusiojo žmonai L. B. adresuotas raštas nurodant, kad dėl žemės sklypo ribų nustatymo siūloma kreiptis į geodezininką (b l. 13).

2010-12-02 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. K. kreipimąsi į policijos komisariatą, kaltinant nukentėjusįjį išgriovus jos tvorą (b. l. 9).

2012-11-16 Kauno rajono savivaldybės administracijos Karmėlavos seniūnijos raštu nustatyta, jog laidas, einantis iš V. B. namo garažo per mišką, kabo ant medžių ir vietomis yra nukritęs ant žemės, V. B. įpareigotas per savaitę pašalinti miške esantį elektros laidą (b. l. 17-18).

2008-08-25 Kauno rajono savivaldybės administracijos Karmėlavos seniūnijos aktu Nr. 10-0255(25.06) nustatyta, kad V. B. įspėtas dėl žolių panaikinimo (b. l. 14).

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – kito žmogaus garbė ir orumas. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, paniekinanti ar pažeminanti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios.

Šmeižimas – tyčinis nusikaltimas. Todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Nuomonė apie tam tikrą informaciją – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija.

Motyvuojamoji dalis

LR BK 155 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimas yra viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu. Viešas įžeidimas yra tuomet, kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje arba per visuomeninės informavimo priemonę, spaudinyje, internete. Taigi, nusikaltimu pripažįstamas tik viešas įžeidimas. BK 155 str. 1 d. numatytas viešumo objektyvusis požymis yra siejamas su vieno ar kelių asmenų, be kaltininko ir nukentėjusiojo, buvimu akivaizdoje. Pagrindinis kvalifikuojantis požymis yra užgaulumas.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ne tik gina asmenį , kuris paskleidė, kad ir ne visai tikslias žinais, tačiau tai padarė sąžiningai klysdamas, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir laisvių (Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 2 d.).

Konstitucinė įsitikinimų ir saviraiškos laisvė negali būti ribojama, taigi asmuo turi teisę viešai reikšti savo mintis, nuomonę, pasvarstymus. Baudžiamoji atsakomybė gali atsirasti tik už žinomai melagingos informacijos paskleidimą, o ne už negatyvią nuomonę, kritiką, įtarimą.

Susipažinus su bylos medžiaga teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis, pats būdamas neteisus, netinkamai elgėsi kaltinamosios atžvilgiu, savavališkai sunaikino žemės sklypo ribas, išgriovė kaltinamosios tvorą, kreipėsi į teismą, tikėdamasis padindinti savo sklypo ribas, tačiau bylas pralaimėjo, o kaltinamoji, atsižvelgiant į jos pensinį amžių bei sveikatos stovį (jai konstatuojama paranoidinė šizofrenija (remisija) (b. l. 77-80)), būdama kviečiama į teismus ir privalėdama dalyvauti posėdžiuose, turėjo pagrindą reikšti nepasitenkinimą nukentėjusiojo atžvilgiu. Jos rašyti prašymai kariuomenės vadui nebuvo be pagrindo, o, kaip ji nurodo, paskutinė viltis sudrausminti nukentėjusįjį.

Nukentėjusiojo privataus kaltinimo skunde nurodyti tokie kaltinamosios A. K. žodžiai - „teismo metu sužinojau, jog V. B. turi daug baudų už greičio viršijimą, nes gali įvažiuoti į mano pastatą. Jis pavojingas kelyje“; „užgrobdamas mano dalį sklypo pagal žemės sklypo planą I. D. vardu“, „Gerb. viršininke, noriu numirti savo mirtimi, o ne nuo V. B.. Todėl prašau Jūsų pagalbos“; „nesuprantu, kaip V. B. gali dirbti kariuomenėje, kai savo sklypo ribų (keturių tiesių linijų) nesupranta. Nesuprantu, kaip V. B. gali žeminti kariuomenės vardą“ nukentėjusiojo atžvilgiu yra ne tyčia skleidžiama informacija, žeminanti nukentėjusįjį norint jį apšmeižti ar įžeisti, o taip išreiškiama kaltinamosios A. K. nuomonė, kuris jos manymu nėra be pagrindo - jis ne kartą buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 110-111), vykdant statybą neužtikrino saugumo paliekant ant žemės elektros laidą, vyko teisminis procesas dėl A. K. sveikatos sutrikdymo pagal LR BK 140 str. 1 d., kas sudarė pagrindą kaltinamajai manyti, jog ji gali numirti dėl neteisėtų V. B. veiksmų. Be to, teisme V. B. pralaimėjo bylas dėl tų pačių žemės sklypų ribų nustatymo, todėl kaltinamoji taip išsakė savo nuomonę apie nukentėjusiojo suvokimą apie žemės sklypų ribas.

Įvertinus nukentėjusiojo skundą grindžiančius įrodymus – kaltinamosios rašytus raštus kariuomenės vadui, atšaukiant savo pirminius prašymus, motyvuojant, kad su nukentėjusiuoju susitaikė, tik įrodo, kad tarp kaltinamosios bei nukentėjusiojo vyksta įvairaus pobūdžio tarpusavio nesutarimų aiškinimasis – teisminiai ir neteisminiai ginčai (b. l. 20-21). Kaltinamosios išsakytos frazės reiškia žmogaus emociją, norą išsakyti nuomonę. Taip kaltinamoji išreiškė savo nuomonę apie nukentėjusiojo daromus veiksmus jos atžvilgiu. Surinktų įrodymų, grindžiančių kaltinamosios objektyviąją bei subjektyviąją pusę (tiesioginę tyčią) – nėra, teismas daro išvadą, jog kaltinamosios kaltę grindžiančių įrodymų nesurinkta.

Nesant kaltinamosios veiksmuose nusikaltimų sudėties (nesant objektyviosios pusės), A. K. išteisintina pagal LR BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d. (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiojo V. B. pareikštas civilinis ieškinys 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti paliktinas nenagrinėtas (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 299, 301, 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305, 308, 309 str., 115 str. 3 d. 2 p., 105 str. 6 d.,

nusprendžia:

A. K. pagal LR BK 154 str. 2 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d.1 p.).

A. K. pagal LR BK 155 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusiojo V. B. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.