- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-29
- Bylos Nr.
- 1S-496-844/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-34-1-00301-2006-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis, Vaidas Vasiliauskas, Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- R. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Odetos Gruodienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
nerengiant teismo posėdžio, apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria nuteistojo R. Š. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. liepos 29 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. Š. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir jam paskirta galutinė subendrinta 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2009 m. balandžio 2 d., bausmės pabaiga – 2023 m. spalio 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
4. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nuteistojo R. Š. skundą dėl Komisijos 2022 m. liepos 29 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetė.
5. Nuteistasis R. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir paleisti jį lygtinai iš įkalinimo įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Komisija, įvertinusi lygtinio paleidimo klausimui pateiktą medžiagą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, 2022 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Priešingos išvados nepadarė ir skundą išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismas, kurio vertinimu, nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai.
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Komisija ir Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. Š. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis objektyvi ir pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, nuteistojo skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytos tvarkos, objektyviai įvertinus visus reikšmingus duomenis nagrinėjimo klausimo kontekste, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.
9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad jis gali būti paleistas lygtinai. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, teisėjų kolegijai nekyla. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei komisijos rekomendacijas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, galiojančių nuobaudų neturi, 7 kartus skatintas, įgijęs elektros įrenginių remontininko, siuvėjo, šaltkalvio-įrankininko, ožinių ir tiltinių kranų mašinisto, apdailininko, tekintojo, šaltkalvio-remontininko profesines kvalifikacijas, bausmę atliekantis paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, jam nebūtų problemų dėl gyvenamosios vietos, nes jį priimtų gyventi brolis, taip pat ir dėl įsidarbinimo, nes pateikta pažyma dėl darbo vietos. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.
10. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų teismo vertinimu, nuteistojo lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.
11. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tokiu atveju lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolimesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, nustatyti kriminogeniniai rizikos veiksniai, iš jų statiniai: kriminalinė istorija, ne kartą teistas, pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, bausmės vykdymo pažeidimai. Taip pat vyrauja ir dinaminiai: maža motyvacija darbui; turi įsiskolinimų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; agresyvus / kontroliuojantis elgesys; negeba įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros / apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; motyvacijos stoka keisti savo nusikalstamą elgesį.
12. Kadangi nustatyti kriminogeniniai veiksniai nėra vien tik statiniai, todėl išlieka aktualūs šio vertinimo metu. Pritariant skundžiamos teismo nutarties motyvams, nuteistasis nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kuris pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais, veikiant bendrininkų grupėje ir dar alkoholio įtakoje. Jo laisvalaikis blogoje kompanijoje patvirtina asmens netinkamą elgesio modelį, tų pačių (nusikalstamų) klaidų kartojimą. Pažymima, kad R. Š. darydamas nusikaltimus elgėsi žiauriai, chuliganiškai. Nuteistasis savo smurtiniais veiksmais sukėlė negrįžtamas pasekmes – nukentėjusiojo mirtį. Be to tai ne pirmasis nuteistojo toks antivisuomeniškas elgesys, jis ir anksčiau jau yra teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, chuliganizmą, sveikatos sutrikdymą. Padarytų nusikaltimų modelis sunkėja. Padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, įrodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, dėl ko teismui buvo vienas iš pagrįstų priežasčių suabejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nesant teisės aktuose nustatyto baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, visapusiškai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įvertino R. Š. elgesį per visą pataisos proceso laikotarpį, įvertintino ne tik asmenį charakterizuojančias aplinkybes, buvusias iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, bet ir aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo elgesį jam atliekant paskirtą bausmę bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad jo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, jog jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.
13. Tai, kad nuteistasis iki šiol nepasimoko iš turimo ankstesniojo patyrimo ir jo elgesio korekcija nėra išimtinai teigiama, patvirtina aplinkybė, jog atlikdamas bausmę jis buvo baustas drausmine tvarka 9 kartus (Asmens byla, 2 t., b. l. 198). Porą kartų iš jų yra baustas ir už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Alkoholio problema spęsta dalyvaujant nuteistajam „Suvalkijos regiono anoniminių alkoholikų draugijos“ ir „Keisk požiūrį“, skirtą darbui su priklausomybių turinčiais asmenimis, priemonėse, tačiau vidinė R. Š. motyvacija pripažinti ir spręsti turimus sunkumus išlieka minimali, todėl pagrįstai nurodytina, jog turi būti ir toliau tęsiama, jam dalyvaujant prevencijos programose šios problemos visiškam išsprendimui. Pažymima, jog ir padarytas nusikaltimas buvo įtakotas dėl alkoholio vartojimo. Nors nuobaudos nuteistajam nėra galiojančios, tačiau tiek jo pataisos įstaigoje nustatytų taisyklių nesilaikymo pakartotinumas, tiek ir pažeidimų pobūdis nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistasis jau šiuo metu yra pasirengęs bausmės atlikimą tęsti jam pritaikius probaciją. Aptartos aplinkybės suteikia pagrindą teigti, kad nuteistasis iki šiol ne visada sugeba tinkamai laikytis jam pataisos proceso metu nustatytų reikalavimų. Taigi darytina išvada, kad jo iki šiol lankytos socialinės reabilitacijos priemonės, aktyvus dalyvavimas reabilitacijos programose nepakankamai užtikrino nuteistojo teisėtą elgesį net ir jam būnant struktūruotoje aplinkoje.
14. Socialinio tyrimo išvadoje nustatytų kriminogeninių veiksnių buvimą patvirtina ir socialinio tyrimo metu analizuotas nuteistojo mąstymas bei elgesys, pasižymintis R. Š. veiksmuose vyravusiu impulsyvumu, agresija, taip pat savo elgesio pasekmių neįvertinimu, tų pačių klaidų kartojimu ir iš jų nepasimokymu. Visa tai suponuoja teisėjų kolegijai išvadą, jog nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas dėl nustatytų kriminogeninių veiksnių eliminavimo, kadangi šioje bausmės atlikimo stadijoje jos nėra pakankamos dėl nuteistojo padėties švelninimo.
15. Abejones dėl nuteistojo tinkamo pasiruošimo būti integruotam į visuomenę kelia ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aspektas dėl nuteistojo turimų vykdomųjų raštų ir jų eliminavimo. Pagal byloje esančią 2022 m. liepos 7 d. pažymą matyti, kad išieškotina suma yra 6 605,25 Eur, tačiau išskaičiuota tik 400 Eur (Asmens byla, 2 t., b. l. 199). Nors nuteistasis yra jauno amžiaus, sveikas, tačiau aktyvesnių pastangų įsidarbinti imtasi tik prieš lygtinio paleidimo klausimo svarstymus. Tai įrodo, kad nuteistasis nesiėmė maksimalių pastangų atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir dar turi neįvykdytų turtinių įsipareigojimų. Iki nusikaltimo padarymo jis taip pat nebuvo saistomas darbiniais santykiais. Visa tai patvirtina jo atžvilgiu nustatytą kriminogeninį veiksnį dėl menkos motyvacijos darbui, kurios nepaneigia ir pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma dėl darbo vietos įmonėje suteikimo. Taigi vertinant šias aplinkybes vyrauja tikimybė, jog nuteistasis nėra tvirtos nuomonės, pasiduodantis kitų asmenų neigiamai įtakai, nusikalstamam elgesiui.
16. Pažymima, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Šiuo atveju tai ir buvo tinkamai padaryta – išanalizuota turima informacija ir nurodyti motyvai, kodėl šie kriminogeniniai veiksniai, kartu su aukščiau nurodyta reikšminga šio klausimo išsprendimui medžiaga, jų visumoje teismui leido priimti objektyvią išvadą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo netaikymo.
17. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Pagrįstai sprendė, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
18. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią R. Š. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad nuteistojo elgesio ir mąstymo pokytis nepakankamai akivaizdus ir įtikinantis, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Probacija gali būti taikoma tik kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją, kaip to prašo nuteistasis, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo R. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.