Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Jurgitos Mačionytės, Reginos Pocienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. V. ir E. S. bei jo įstatyminio atstovo O. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-07 nuosprendžio, kuriuo:

E. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str., 65 str., bausmė subendrinta su neatliktomis bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-02, 2015-11-13 (pakeistu 2016-03-18 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu) ir 2015-12-22 nuosprendžiais, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose;

D. V. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str., 65 str., ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta Palangos miesto apylinkės teismo 2015-09-04 nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. ir D. V. pagal BK 178 str. 2 d. nuteisti už tai, kad jie, veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2016-03-05, apie 17:30 valandą, adresu (duomenys neskelbtini), E. S. išlaužus pirmojo aukšto langą, D. V. įsibrovus į UAB „I“ patalpą, D. V. pagrobė ant darbo stalo gulėjusį kompiuterį HP Pavilion 6000 kartu su pakrovimo laidu ir blokeliu, 150 eurų vertės, ir jį perdavė E. S., kuris minėtą kompiuterį paslėpė po savo džemperiu, o laidą su pakrovimo blokeliu įsikišo į kišenę, tokiu būdu savo bendrais veiksmais įsibraunant į patalpą pagrobė svetimą, įmonei „I“ priklausantį 150 eurų vertės turtą.

Teismo posėdyje nuteistasis D. V., nuteistųjų D. V. bei E. S. gynėjai, vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė D. V. skundą atmesti, o bylą dalyje perduoti medicinio pobūdžio priemonių taikymui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. V. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo E. S. ir jo įstatyminio atstovo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies: byla E. S. dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui klausimui dėl priverstinės medicinos priemonės taikymo šiam asmeniui spręsti.

Dėl nuteistojo D. V. apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo D. V. padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumų.

Nuteistasis apeliaciniame skunde savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką neginčija, nesutinka tik su jam paskirta bausme, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. V., atsižvelgė į tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, D. V. nusikalto būdamas nepilnamečiu, anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, jo atžvilgiu pradėta ir daugiau ikiteisminių tyrimų dėl analogiškų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, o taip pat D. V. atsakomybę lengvinančią (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.)) ir sunkinančią (nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.)) aplinkybes, nežiūrint jo amžiaus, pagrįstai jam už inkriminuotą nusikalstamą veiką paskyrė griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas žymiai mažesnį nei vidurkis pagal bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus. Be to, D. V. atžvilgiu taikytos BK 64¹ str. nuostatos, paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad D. V., būdamas laisvėje, nenori pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti, pagrindžia ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys apie šio asmens atžvilgiu teisme nagrinėjamas baudžiamąsias bylas, kuriose D. V. kaltinamas padaręs tapačias nusikalstamas veikas, kuriomis kėsintasi į tą patį baudžiamojo įstatymo saugomą objektą – nuosavybę (BK 178 str. 1 d., 2 d., 180 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistajam D. V. už inkriminuotą nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra teisinga ir tinkama įgyvendinti bausmės tikslus.

Nuteistojo D. V. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis laisvės atėmimo bausmę atliks pirmą kartą, nusikaltimą padarė būdamas blaivus ir neapsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nori kuo greičiau susirasti darbą, atlyginti žalą nukentėjusiajai, kuo greičiau išeiti į laisvę, kad galėtų padėti užauginti savo keturių mėnesių amžiaus seserį, baigti mokslus, nelaikytinos naujomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti laikomos absoliučiu pagrindu švelninti paskirtąją bausmę.

Kolegija atkreipia dėmesį, jog D. V. atžvilgiu yra priimti keli nuosprendžiai, tačiau jais paskirtos bausmės nėra bendrintos. Skundo dėl šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimo/nesubendrinimo su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis - nėra, todėl šis klausimas apeliacinėje instancijoje nesprendžiamas, nes jo sprendimas yra galimas ir vėlesnėje proceso (vykdymo) stadijoje.

Dėl nuteistojo E. S. ir jo įstatyminio atstovo apeliacinių skundų

Apeliaciniuose skunduose tiek nuteistasis E. S., tiek jo įstatyminis atstovas kėlė klausimą dėl nuteistojo E. S. sveikatos būklės ir tuo pačiu negalimumo atlikti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apeliacinių skundų argumentus, nuteistojo gynėjo 2016-05-31 apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytus teiginius, kad skundžiamu nuosprendžiu skiriant bausmę nuteistajam E. S. nebuvo atsižvelgta į šio asmens sveikatos būklę, pagal teismo įpareigojimą iš prokurorės gautus duomenis apie E. S. sveikatos būklę (2015-01-05 užduotį atlikti objektų tyrimą ir 2015-01-27 specialisto išvadą (b.l. 77, 78-80 2 t.)), siekdama pašalinti abejones dėl E. S. psichinės sveikatos būklės, kuri galėjo turėti įtakos šio asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu, 2016-06-08 nutartimi paskyrė E. S. stacionarią teismo medicininę (psichiatrinę – psichologinę) ekspertizę. Atlikus šią ekspertizę, teisme buvo gautas Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas (b.l. 72-81 3 t.), kuriame konstatuota, kad:

1. E. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu E. S. konstatuojami vidutinis protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai (F 70.8) ir potrauminis sindromas (F 07.2), dėl kurių jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti;

2. Šiuo metu E. S. konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai bei potrauminis sindromas, dėl kurių jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti;

3.E. S. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas priverstinis gydymas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje vaikų ir paauglių skyriuje;

4. E. S. nustatyti individualūs psichologiniai ypatumai neatitinka jo amžiaus tarpsniui būdingų normų - nustatyti E. S. sutrikimai apima pažintinę, emocinę ir socialinę sritis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, daro išvadą, jog pagrindas taikyti priverčiamąją medicinos priemonę E. S. buvo jau nusikalstamos veikos padarymo metu, bet nustatytas buvo tik apeliacinės instancijos teisme. Apeliantai skunduose nekelia klausimo dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E. S., tačiau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme yra pagrindas konstatuoti, jog byloje kvalifikuojant ir vertinant E. S. veiksmus buvo padaryta tokių BPK pažeidimų, kurių ištaisyti apeliacinės instancijos teismas negali (BPK 320 str. 3 d.), nes pradėti procesą taikyti priverčiamąsias medicinos priemones kompetentingas yra pirmosios instancijos teismas (BPK 394 str. 1 d. 2 p.). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad tokiu atveju skundžiamas nuosprendis E. S. atžvilgiu naikintinas, o byla šioje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui klausimui dėl priverstinės medicinos priemonės taikymo spręsti (BPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Atsižvelgus į minėto ekspertizės akto išvadas, kad inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu E. S. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, šiuo metu jis taip pat negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, kad E. S. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas priverstinis gydymas, patikslintina skundžiamo nuosprendžio nustatomoji dalis D. V. atžvilgiu, pripažįstant, kad D. V. veikė kartu su asmeniu, dėl kurio byla išskirta į atskirą procesą. Analogiškai keistinos ir bet kokios kitos nuosprendyje esančios konkrečios nuorodos į šį asmenį.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, esant pagrindui pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl priverstinės medicinos priemonės taikymo E. S., skundžiamas nuosprendis dalyje dėl E. S. nuteisimo panaikinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 1 d. 4 p., 394 str. 2 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo E. S. bei jo įstatyminio atstovo O. V. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-07 nuosprendį E. S. dalyje panaikinti ir baudžiamąją bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui klausimui dėl priverstinės medicinos priemonės taikymo E. S. spręsti.

Nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-07 nuosprendžio D. V. atžvilgiu nustatomąją dalį, nurodant, kad D. V. veikė kartu su asmeniu, dėl kurio byla išskirta į atskirą procesą. Pašalinti iš D. V. nuosprendžio konkrečias nuorodas į E. S. nurodant, kad tai asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą procesą.