Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Dyburienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Juditos Sungailaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Antanaitienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo

D. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, taikant intensyvią priežiūrą, įpareigojant nuteistąjį nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su vykimu į gydymo ar ikiteisminio tyrimo įstaigas bei pareigą tęsti darbą bei 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

D. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje ir uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 4 metams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir R. D., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. J. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau - Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivūs, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2024 m. rugpjūčio 7 d., tiksliai nenustatytu laiku, kelyje nuo (duomenys neskelbtini) esančio sukimosi žiedo iki tol, kol apie 22.42 val., (duomenys neskelbtini) miško kelyje po Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato pareigūnų važiuojančių su tarnybiniu automobiliu stabdymo sustojo (buvo sustabdytas), taip savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matavimo prietaisu 2024 m. rugpjūčio 7 d. 22.59 val., nustatyta iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija – 2,50 promilių neblaivumo laipsnis. Veika kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad D. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Įvertinus D. J. asmenybę, teismas sprendė, jog įgyvendinant bausmės paskirtį, jam turi būti paskirta sankcijos vidurkyje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas gali būti atidėtas 1 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą bei pareigą tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagą, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, suteikiant jaunam asmeniui galimybę pasitaisyti. Taip pat teismas sprendė D. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 metams bei netaikyti automobilio vertės konfiskavimo, nes nusikalstamą veiką abu kaltinamieji (D. J. ir R. D.) padarė vairuodami tą pačią transporto priemonę, kurią teismas nutarė konfiskuoti iš transporto priemonės savininko R. D.

3.2. Atkreipiamas dėmesys, kad D. J. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnyje padarė jau trečią kartą. 2019 m. gegužės 15 d. ir 2020 m. balandžio 24 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiais jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, tačiau akivaizdu, kad anksčiau skirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė, nes jis ir vėl padarė naują analogišką nusikalstamą veiką, todėl jam turėjo būti taikoma jau minėta išimtis ir teisės vairuoti uždraudimo terminas paskirtas ilgesniam nei 4 metų terminui. Teismas nenurodė ir jokių tokio savo sprendimo motyvų bei nepasisakė, kodėl D. J. atžvilgiu jis netaikė BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Antanaitienės apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Nagrinėjamu atveju prokurorės apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo poveikio priemones (uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą) nuteistajam D. J. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais, apeliacinis teismas sutinka, todėl nuosprendis keistinas, kadangi netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise

7. Skundžiamu nuosprendžiu D. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje ir uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 4 metams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d.

9. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo 1 iki 7 metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas parinkdamas nuteistajam specialios teisės atėmimo terminą, klaidinai nurodė, jog įstatyme numatytas specialiosios teisės atėmimas nuo 1 iki 5 metų. Nuteistasis D. J. nuteistas pagal 281¹ straipsnio 1 dalį, iki šios nusikalstamos veikos padarymo jam jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones už analogišką nusikaltimą, todėl jo atžvilgiu turėjo būti taikoma BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta specialioji teisės norma, kuri numato, kad už tokį nusikaltimą uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo 1 iki 7 metų.

11. Vertinant nuteistojo asmenybę, nustatyta, kad jis anksčiau 2 kartus teistas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad D. J. teistas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, už tai jam buvo paskirta 2000 Eur bauda, transporto priemonės konfiskavimas ir uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams. Taip pat D. J. teistas Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, už tai jam buvo paskirtas 30 parų areštas, transporto priemonės konfiskavimas ir uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams. D. J. 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo paleistas atlikęs bausmę, 2023 m. birželio 12 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, tačiau teistumui neišnykus (2024 m. rugpjūčio 7 d.) vėl padarė analogišką nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Tai parodo, kad asmuo nesistengia keisti gyvenimo būdo bei nepasimoko iš ankstesnio savo patyrimo.

12. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad D. J. iki skundžiamo nuosprendžio nusikalstamos veikos padarymo, buvo du kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, eidamas kelio važiuojamąja dalimi – pėsčiųjų perėja naudojosi mobiliojo ryšio priemone).

13. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise atėmimo termino būtina įvertinti ir tai, kad D. J. padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, suvokiant daromų veikų pavojingumą, ir norint taip veikti. Taip pat nuteistasis nusikalstamą veiką padarė iš neatsakingo bei nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą bei teismo nustatytus draudimus. Atsižvelgtina ir į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės bausmės nuteistojo nuo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio bei nusikalstamų veikų darymo neatgrasė.

14. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padarytos nusikalstamos veikos yra jo netinkamo gyvenimo būdo pasekmė, todėl jam turi būti skiriamas griežtesnis numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminas, nei parinko pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, 6 metų trukmės (kai galimas nuo 1 iki 7 metų) uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones, yra teisingas ir pagrįstas bei atitiks baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį.

Dėl turto konfiskavimo

15. Skundžiamu nuosprendžiu D. J. baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertės konfiskavimas netaikytas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šią nusikalstamą veiką padarė abu kaltinamieji (D. J. ir R. D.) vairuodami tą pačią transporto priemonę, kurią teismas nutarė konfiskuoti iš savininko R. D. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis bus pasiekta taikant minėto automobilio konfiskavimą, todėl automobilio vertės konfiskavimas D. J. atžvilgiu neatitiktų baudžiamųjų priemonių paskirties ir tikslų. Su tokiu pirmosios instancijos teismo argumentu, apeliacinis teismas nesutinka.

16. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis, neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje kelių transporto priemonė yra laikoma nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka BK 72 straipsnio nuostatose nurodytus konfiskuotino turto požymius. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

17. Nustačius, kad turtas yra konfiskuotino pobūdžio, teismas pirmiausia turi įvertinti, ar šis turtas gali būti konfiskuojamas BK 72 straipsnio 1-4 dalyse numatytais pagrindais, o jų nesant, svarstyti galimybę taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiu atveju teismas turi pateikti sprendimo konfiskuoti ne turtą, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą, motyvus bei įvertinti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcinga. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad D. J. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, BK 72 straipsnio nuostatos yra taikomos imperatyviai.

18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad D. J. ir R. D. 2024 m. rugpjūčio 7 d., tiksliai nenustatytu laiku, vairavo motorinę transporto priemonę, būdami neblaivūs, tačiau jie šį veiksmą atliko ne vienu metu, bet pakaitomis, t. y. dviem skirtingais laikotarpiais ir skirtingoje kelio atkarpoje. Iš nuteistųjų parodymų nustatyta, kad pirmiausia transporto priemonę vairavo R. D., po to D. J. Kadangi vairuota skirtingais laikais, kiekvienas veiksmas individualiai priskiriamas kiekvienam asmeniui ir laikytina dviem atskiromis baigtomis nusikalstamomis veikomis. Konstatuota, kad abu nusikaltimai padaryti dviejų skirtingų asmenų, tačiau atlikti su ta pačia nusikaltimo padarymo priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl turto konfiskavimo iš abiejų nusikalstamas veikas padariusių asmenų.

19. Nustatyta, kad D. J. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). AB „Regitra“ duomenimis, minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso R. D. Taigi nusikaltimo padarymo priemonė priklauso trečiajam asmeniui. Kadangi automobilis, kurį vairavo nuteistasis D. J. nuosavybės teise jam nepriklauso, o iš turto savininko šis turtas jau yra konfiksuotas, todėl iš nuteistojo D. J. turi būti išieškota nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

20. Iš 2024 m. rugsėjo 23 d. VšĮ „EMPREKIS“ duomenų nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės (duomenys neskelbtini) kaina Lietuvoje be PVM yra 971,70 Eur, kaina su PVM yra 1230 Eur (1 t., b. l. 77). Teisėjų kolegija įvertinusi nuteistojo finansinę padėtį, automobilio vertę, teisinį reguliavimą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad tokio dydžio konfiskuotino turto vertės išieškojimas bus pakankamai efektyvi ir proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

21. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai bei neteisėtai nepriteisė iš nuteistojo D. J. konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos, pirmosios instancijos nuosprendis keistinas, priteisiant iš nuteistojo D. J. nusikalstamos veikos padarymo priemonės - automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1230 Eur.

Dėl proceso išlaidų

22. 2025 m. rugsėjo 26 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma dėl 137,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam D. J. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

23. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

24. Nuteistasis D. J. savo kaltės neginčijo, byla nėra sudėtinga ir didelės apimties. Nuteistajam gynėjas buvo paskirtas teismo iniciatyva, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie nuteistojo gaunamas pajamas ir nuosavybės teise turimą turtą byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašoma priteisti iš nuteistojo išlaidų suma, susidariusi už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktas,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Antanaitienės apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės paskyrimo D. J. pakeisti – uždrausti D. J. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 6 (šešeriems) metams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš D. J. nusikalstamos veikos padarymo priemonės - automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1230 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt eurų).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į D. J. turtą – 1230 Eur sumai – pratęsti iki bus įvykdytas konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimas.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo D. J. nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.