Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. V. ir E. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kretingos rajono savivaldybės administracijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 444 straipsnio 1 dalies ir 445 straipsnio nuostatas, padarė išvadą, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjams D. V. ir E. V. nuosavybės teise, lygiomis dalimis po ½ dalį, priklauso 3,8028 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. , esantis., Kretingos r. Pareiškėjai šį žemės sklypą nuosavybės teise įgijo pagal 2021 m. liepos 30 d. dovanojimo sutartį Nr. Nr. K1ES-9128. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zoną.

Pareiškėjai minėtame žemės sklype ketindami įkurti ūkininko sodybą kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administraciją prašydami parinkti žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietą. Pagal savivaldybės parengtas planavimo sąlygas pastatų statyba galima tik ne mažesniame kaip 15 ha dydžio ūkyje. Pareiškėjų vertinimu, pastatų statyba sklype galima atkuriant žemės sklype buvusią sodybą – gyvenamąjį namą su priklausiniais. Atsižvelgiant į tai, kad sodybos pastatai minėtame sklype nėra išlikę, tam, kad pareiškėjai gautų statybą leidžiantį dokumentą, yra reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie sodybos buvimą.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas) 9 straipsnio 3 dalies 4 punktas nustatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos). Atstatant identiškus buvusios sodybos pastatus ir jų inžinerinius statinius, jų statybos vietai netaikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyti statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto, statybos natūraliuose šlaituose apribojimai, šios dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas sodybos pastatus ir jos inžinerinius statinius išdėstyti ne didesniame kaip 2 hektarų plote. Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje pateiktas buvusios sodybos apibrėžimas - tai vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, - nustatant juridinį faktą teismo sprendimu.

Įrodinėjant buvusios sodybos faktą statinių ir sodų fizinio buvimo būdu įrodymais gali būti bet kurie faktiniai duomenys. Tai gali būti ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, specialisto išvada, topografinė nuotrauka, pateiktos vaizdo medžiagos (fotonuotraukų su atitinkamais aprašais ir schemomis), detalus planas. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad buvusi sodyba – tai sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais – archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu. Istoriniu – archyviniu dokumentu gali būti laikomas nustatyta tvarka iš Nacionalinio dokumentų ar kito fondo nustatyta tvarka gauti dokumentai, kuriuose užfiksuota atitinkamo Lietuvos istorijos laikotarpio informacija.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teismui pateikė 2023 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo kadastro Nr., unikalus Nr. Kretingos r. 2023 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažymą, kuriai pritarta 2023 m. rugsėjo 19 d. Mokslinės archeologijos komisijos posėdyje. Iš minėtos pažymos matyti, kad atlikęs žvalgomuosius archeologinius tyrimus bei išanalizavęs archyvinius dokumentus archeologas M. P. nustatė, kad 1936 m. žemės sklypas (didesne imtimi (4,47 ha) nei dabartinis (3,8 ha)) suformuotas skirstant viensėdžiais Kretingos apskrities, , kaimo žemes. 1938 m. Žemės tvarkymo departamentas tuometiniam sklypo savininkui J. V. išdavė nuosavybę patvirtinančius dokumentus bei žemės sklypo planą. 1939 m. sausio mėn. J. V. Kretingos valsčiaus savivaldybė išdavė pažymėjimą, kad skirstant viensėdžiais senoji sodyba nukelta, o naujame gautame sklype jis turi pasistatęs tvartus ir nebaigtą gyvenamąjį namą. Tuo metu J. V. Kretingos valsčiaus viršaičio prašo jam palengvintomis sąlygomis skirti miško medžiagos sodybos statyboms. Archeologo vertinimu, tikėtina, kad sodyba baigta kurti apie 1940 m. II-ojo pasaulinio karo laikotarpyje daugiau archyvinės ar kartografinės medžiagos nėra. Pokarinė aptariamo sklypo archyvinė kartografinė medžiaga gauta iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo. Sodyba yra pavaizduota 1946 m. skrydžio aerofotonuotraukos planšeto negatyvo N-34-7-Б-a-1 kopijoje. Ši aerofotonuotrauka dešifruota 1953 m. 1946 m. situacijoje ieškomos sodybos vietoje, vaizduojama sodybos posesija su pastatu. Atlikus istorinės dešifruotos aerofotonuotraukos planšeto ir dabartinės situacijos palyginimą, nustatyta, kad lyginamosios analizės metu gauta vieta sutampa su ieškomos sodybos vieta bei situacija ant žemės. Sodybvietė vaizduojama ankstyvojoje tarybinio laikotarpio kartografijoje – 1947 m. topografiniame žemėlapyje. 1947 m. plane schematiškai yra pavaizduota sodyba su pastatu ir iki jos besitęsiantis keliukas. Palyginus 1947 m. topografinio žemėlapio N-34-7-Б-a-1 kopiją ir 2020 m. ortofotografinį žemėlapį, konstatuota, kad žemėlapiuose ieškomos sodybos vieta taip pat sutampa. Sodyba sunyko šeštajame ar septintajame dešimtmetyje, vėlesnėje tarybinio laikotarpio kartografijoje nebevaizduojama.

2023 m. sklype ištirti 4 2 x 1 m. dydžio šurfai, bei 1 4 x 5 m. dydžio perkasa, bendrai ištirtas 28 m² plotas. Ištirtuose šurfuose atidengtos ir užfiksuotos sklype XX a. vid. stovėjusio pastato liekanos. Tyrimų metu šurfuose ir perkasoje fiksuoti iki 30 cm storio supiltinio molio, iki 4 cm storio degėsių ir iki 25 cm storio dirvožemio sluoksniai. Pastato išorinių sienų pamatai fiksuoti šurfuose Nr. 1–4. Pamatiniai akmenys yra iškilę virš esamo žemės paviršiaus, apie +36,15–36,30 m Habs lygyje. Geriau išlikę yra ŠV, PV ir PV sienų pamatai, ŠR sienos pamatas labiau apardytas, jis atidengtas šurfe Nr. 3 10–35 cm gylyje. Pastato pamatai yra 20–35 cm pločio viršuje ir apie 50–80 cm pločio apačioje. Viršuje sudėti nuo 8 x 9 x 15 cm iki 25 x 35 x 40 cm dydžio natūralūs ir apskaldyti akmenys, ant kurių yra cementinio skiedinio likučių. Apačioje yra 10 – 25 cm storio permaišyto molio sluoksnis, kuriame yra sudėti mažesni, nuo 8 x 10 iki 20 x 25 cm dydžio, akmenys. Išlikusių pamatų aukštis siekia – 35 – 45 cm. Išorinėje pamatų pusėje atidengtas 29 – 72 cm pločio, iš nuo 3 x 5 iki 22 x 34 cm dydžio, akmenų sudėtas pamatų sutvirtinimo padas. Įvertinęs minėtus duomenis archeologas konstatavo, kad XX a. vid. sklype stovėjo apie 6,5 x 11,5 m dydžio pastatas. Archeologas taip pat nurodė, kad tyrimų metu pastato paskirties nepavyko nustatyti, nes viduje nerastas sluoksnis su radiniais ar su buitimi susijusių struktūrų, virš žemės paviršiaus iškilę sluoksniai ir pastato struktūros nuardyti.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimas juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bylose yra specifinis, įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, neišvengiamai daromos prielaidos. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-98/2009, 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009). Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, nes jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių prašomą faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad žemės sklype, kurio unikalus Nr., esančiame r., buvo sodyba. Nors archeologas 2023 m. rugpjūčio 7 d. pažymoje nurodė, kad tyrimų metu aptikto pastato paskirties nepavyko nustatyti, tačiau kompleksiškai įvertinus pažymoje aptariamus archyvinius duomenis apie tuometiniam sklypo savininkui J. V. 1939 m. sausio mėn. Kretingos valsčiaus savivaldybės išduotą pažymėjimą apie gautame sklype pastatytą tvartą, nebaigtą gyvenamąjį namą, apie tai, kad jis teikė prašymą valsčiaus viršaičiui jam skirti miško medžiagos sodybos statyboms ir kt., labiausiai tikėtina, kad minėtame žemės sklype buvo pastatytas gyvenamasis namas su priklausiniais. Tuo labiau, kad jokių įrodymų, paneigiančių sodybos (gyvenamojo namo su priklausiniais) buvimo faktą, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad sodybos buvimo faktas yra įrodytas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, bet tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Teismų praktiką, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą (statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu) formuoja Lietuvos Aukščiausias Teismas (2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2006; 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007; 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2007; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2009).

Prašomą nustatyti faktą pareiškėjai sieja su teisės atstatyti sodybą įgijimu, todėl nagrinėjamoje byloje prašomas nustatyti faktas siejamas su turtinių teisių, atsiradimu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjams teisinius padarinius. Atitinkamai yra tenkinama CPK 444 straipsnio 1 dalyje numatyta būtinoji sąlyga, jog teismas nustato faktus, nuo kurių atsiradimo priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjams įgyvendinti statybos teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype, unikalus Nr., esančiame buvo sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais.

Juridinę reikšmę faktas nustatomas sodybos atstatymo tikslu, t. y. tam, kad pareiškėjai galėtų įgyvendinti statybos teisę - teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į atitinkamas instancijas dėl statybos leidimo išdavimo atstatyti buvusios sodybos pastatus (gyvenamąjį namą su priklausiniais).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.