Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, Ernestai Baltutienei, dalyvaujant prokurorei Dianai Voskoboinikovai, kaltinamiesiems M. B. ir A. J., nukentėjusiesiems A. K. ir E. R., gynėjams advokatams Alfonsui Daukantui ir Stanislavai Šulcaitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2003-02-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 1 d., 272 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn., pritaikius BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2004-01-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi veikos iš 1961 m. BK perkvalifikuotos į 2000 m. Bk 178 str. 1 d., 180 str. 1 d., paskirta bausmė – 30 parų areštas; BK 92 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2) 2004-04-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. areštu 30 p.; vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmė subendrinta su 2003-02-05 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, galutinė bausmė – areštas 45 paroms; pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 3) 2004-09-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn.; vadovaujantis BK 63 str. 9 d. bausmė subendrinta su 2004-04-29 nuosprendžiu, galutinė bausmė – 7 mėn. laisvės atėmimo; remiantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 m.; 2005-02-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiunčiant į bausmės vietą atlikti 7 mėn. laisvės atėmimo; 4) 2005-06-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėn.; pritaikius BK 64 str. 1 d., 3 d. bausmė subendrinta su 2004-09-03 nuosprendžiu, galutinė bausmė – 8 mėn. laisvės atėmimo; 2005-09-28 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 4 mėn. 10 d. laisvės atėmimo bausmės dalies; bausmę atlikęs 2006-02-23, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., ir A. J., gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2003-02-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 8 mėn., pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 1 str. l d. 2 p. nuo neatliktos bausmės atleistas; 2) 2003-06-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 7 mėn., pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.; 3) 2003-11-20 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d., 278 str. 1 d.; BK 63 str. 8 d. pagrindu bausmės subendrintos su 2003-06-11 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 4) 2005-10-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m., vadovaujantis BK 64 str. bausmė subendrinta su 2003-11-20 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 1 m. 1 mėn. laisvės atėmimo; 2006-03-27 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 7 mėn. 28 d. laisvės atėmimo bausmės dalies; 5) 2011-07-01 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 str. 1 d., 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn.; bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. ir A. J. 2007 m. vasario 24 d. apie 21.30 val., veikdami grupėje, viešoje vietoje – biliardinėje „Žaidimų tunelis“ Tilžės g. 121, Šiauliuose, kilus konfliktui su nukentėjusiuoju E. R. dėl biliardo stalo užsakymo, M. B. pastūmus nukentėjusįjį E. R. alkūne, A. J. smogus vieną kartą kumščiu E. R. į veidą, tokiu būdu nežymiai sutrikdant nukentėjusiojo E. R. sveikatą, M. B. smogus nukentėjusiajam A. K. vieną kartą kumščiu į veidą, A. J. kumščiu smogus nukentėjusiajam A. K. į pakaušį ir veidą nenustatytą smūgių skaičių, M. B. mėginant nukentėjusiajam A. K. smogti pašokus rankos alkūne ir kojomis, M. B. ir A. J. pargriovus A. K. ant grindų, A. J. smūgiavus nukentėjusiajam A. K. kumščiais į įvairias kūno vietas, M. B. spyrus kelis kartus nukentėjusiajam A. K. į galvos sritį, bandant užšokti ant galvos - įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką.

A. J. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2007-02-24 vakare su draugais M. B., D. Š. ir dar vienu, kurio pavardės nepamena, vartojo alkoholį pas draugę bute. Vėliau visi nuėjo į biliardinę ir ten kilo konfliktas su biliardinėje buvusiais dviem vaikinais dėl biliardo stalo. Kai prie biliardo stalo baigė žaisti prieš tai užsisakę asmenys, prie jo turėjo eiti nukentėjusieji, nes stalą buvo rezervavę pirmieji. Kadangi ir kaltinamasis A. J., ir M. B. norėjo eiti žaisti prie to stalo, nors jo užsisakę nebuvo, todėl jie (A. J. ir M. B.) pradėjo su nukentėjusiaisiais konfliktuoti. Muštynėse dalyvavo jis (A. J.) ir M. B., kiti su jais kartu buvę draugai nedalyvavo. Negali pasakyti, kuris pirmasis – jis ar M. B. – pradėjo muštynes. Kiek smūgių sudavė, nepamena, nes praėjo daug laiko. Visų įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena, nes praėjo daug laiko, be to, buvo neblaivus ir girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. E. R. į veidą smūgiavo ne vieną kartą. Ką tuo metu darė M. B., neprisimena. M. B., kiek pamena, smūgiavo ir kojomis, ir rankomis, tačiau to kategoriškai tvirtinti negali. Vienam iš nukentėjusiųjų jis (A. J.) smūgiavo į pakaušio sritį. Regis, buvo parkritęs ant grindų kartu su vienu iš nukentėjusiųjų. Pripažįsta, kad tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašo nukentėjusiųjų. Pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta ir žalą sutinka atlyginti, dėl neturtinės žalos ieškinius pripažįsta tik iš dalies ir sutinka atlyginti kiekvienam iš nukentėjusiųjų po 1000 litų.

M. B. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su draugais M. M., D. Š., A. J. šventė tame name, kuriame buvo įsikūrusi biliardinė. Kiek vėliau, kai jau buvo išgėrę, visi keturi nuėjo į tą biliardinę, tačiau biliardo stalą jau buvo užsisakę nukentėjusieji ir ketino pradėti žaisti. Kadangi to stalo norėjo ir jie (A. J. su M. B.), todėl kilo konfliktas. Prasidėjo muštynės, jas pradėjo A. J.. Muštynių metu jis (M. B.) smūgius sudavė vienam iš nukentėjusiųjų, kuriam – nurodyti negali. Smūgius sudavė į veidą, spyrė koja į šoną. Mušėsi tik su vienu nukentėjusiuoju. Su kuriuo iš nukentėjusiųjų mušėsi A. J., nežino. A. J. su vienu iš nukentėjusiųjų gulėjo ant žemės, ritosi, ridenosi, mušėsi. Pripažįsta sudavęs smūgius, kurie yra nurodyti kaltinamajame akte. Tą vakarą buvo išgėręs alaus, tačiau girtumas jo veiksmams įtakos neturėjo. Kadangi biliardinėje susimušė jo draugas, todėl puolė jam padėti. Kai ėjo į biliardinę, nei jis, nei A. J. neturėjo jokio tikslo su kuo nors susimušti, norėjo tik pažaisti biliardą. Pripažįsta sutrikdęs viešąją tvarką ir rimtį. Dėl savo veiksmų gailisi, atsiprašo nukentėjusiųjų. Pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta ir žalą sutinka atlyginti, dėl neturtinės žalos ieškinius pripažįsta tik iš dalies: E. R. sutiktų atlyginti 1000 Lt, A. K. – 2000 Lt.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes A. J. ir M. B. nėra kaltinami sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji, jų gynėjai ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltę įrodo ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, o būtent: nukentėjusiojo E. R. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog 2007-02-24 E. R. biliardinėje buvo su A. K. ir dar keliais asmenimis, žaidė smiginį. Norėjo pažaisti biliardą, todėl prašė administratorės pasakyti, kai bus laisvas biliardo stalas. Apie 21.30 val. administratorė pasakė, kad yra laisvas biliardo stalas, todėl jis nuėjo iki administratorės stalo pertvaros, kad susimokėtų už biliardą, eidamas matė, kad už poros metrų iš paskos eina A. K.. Netoli administratorės stalo pertvaros pamatė stovinčius du vaikinus. Jis norėjo mokėti, bet kažkuris iš tų vaikinų pasakė, kad žais jų kompanija, o ne jie. E. R. jų neklausė, todėl M. B. jį jėga stūmė nuo pertvaros ranka, o jis M. B. nustūmė atgal ir sumokėjo pinigus administratorei. Tada priėjo arčiau A. J. ir trenkė jam į veidą, t.y. į nosies lūpų sritį kumščiu vieną smūgį. Po smūgio jis išėjo į koridorių ir skambino trumpuoju telefono Nr. 112, nes norėjo iškviesti policiją. Jam būnant prie administratorės stalo pertvaros A. K. visą laiką buvo šalia už nugaros. Kai jam buvo trenkta į veidą ir jis pasisuko nueiti, A. K. paėjo link vaikinų, dar išgirdo, kad kažkuri iš administratorių lyg paminėjo kažkurio iš vaikinų vardą ar pravardę ir pasakė: „Baikit tas nesąmones“ ar kažką panašaus. Grįžęs iš koridoriaus į žaidimų salę pamatė A. K. gulintį ant grindų, jis gulėjo ant kairio šono ir buvo susirietęs. Prie jo priėjo ir pamatė, kad sunkiasi kraujas per kelnes. Tada telefonu iškvietė greitąją pagalbą. Kai grįžo, vaikinų, su kuriais įvyko konfliktas, nebematė. Vėliau pastebėjo, jog A. K. sužalotas į koją ir į pilvą. Dėl savo sužalojimo į medikus nesikreipė, sužalojimai savaime sugijo per savaitę (t. 1, b.l. 23-24, 32-33, 34-35); nukentėjusiojo A. K. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog 2007-02-24 vakare su draugu E. R. nuėjo į biliardinę, ten kartu su dar keliais asmenimis žaidė įvairius stalo žaidimus, norėjo pažaisti biliardą. Prie užsakymų pertvaros buvo dvi administratorės, viena iš jų pasakė, kad pusvalandžiui yra laisvas biliardo stalas. Tada E. R. nuėjo prie užsakymų stalo sumokėti ir paimti kamuoliukų biliardui žaisti, o jis pasiliko žaisti smiginį. Išgirdo garsiai kalbant kelis asmenis, atsisukęs pamatė, kad keturi vaikinai stovėjo šalia E. R.. Prie E. R. priėjo M. B. ir jį alkūne nustūmė nuo užsakymo stalo. E. R. paėjo kiek į šalį, tuomet ir jis priėjo pažiūrėti, kas vyksta. A. J. kažką aiškino pakeltu balso tonu E. R., kalbėjo necenzūriniais žodžiais ir trenkė E. R. kumščiu vieną smūgį į veidą, nuo smūgio E. R. nugriuvo. Tada, gindamas draugą, jis trenkė A. J. vieną kartą kumščiu į kairę veido sritį. Po suduoto smūgio M. B. trenkė jam kumščiu į veido sritį. Tiek jis, tiek M. B. vienas kitam dar kelis kartus smūgiavo kumščiais, bet abu tų smūgių išvengė. Netrukus A. J. vėl smūgiavo ir kumščiu sudavė į pakaušio ir veido sritį kelis smūgius, kiek kartų jis A. J. sudavė ir kiek smūgių kliuvo, negali pasakyti. Muštynių metu buvo suklupęs, bet nepargriuvo. Kai atsistojo, konfliktas kiek aprimo, tačiau netrukus ant jo puolė M. B.: mėgino pašokti į orą ir suduoti smūgį A. K. rankomis ar kojos keliu, tačiau to smūgio nesudavė, nes jis smūgį blokavo. Tada M. B. į pagalbą atėjo A. J. ir jie abu pargriovė jį ant žemės. Jis nugriuvo ant kairio šono, nugriuvęs griebė A. J. už sportinio švarko iš priekio, pritraukė arčiau savęs mėgindamas parversti, tačiau A. J. nesileido perverčiamas, o tuo metu M. B. mėgino jam įspirti į galvą ir į šonus. Kelių smūgių jis išvengė, tačiau vienas smūgis kliuvo jam į galvos sritį netoli akies. Po smūgio truputėlį apsvaigo, tačiau sąmonės nebuvo praradęs ir A. J., kurį vis dar laikė už sportinio švarko, nepaleido. A. J. mėgino išsilaisvinti ir muistėsi, suduodamas smūgius kumščiais į krūtinę, į šonus, į nugarą, pavieniai smūgiai buvo ir į pilvo sritį. Kai jis A. J. šiek tiek atleido, koja A. J. spyrė į galvą, tada nugriuvo aukštielninkas ant nugaros. M. B. visą tą laiką lakstė aplinkui ir vis mėgino įspirti. Tuo metu, kai A. K. kėlėsi nuo grindų, pamatė pašokusį M. B., kuris ketino jam užšokti ant galvos. Jis greitai pasisuko ir M. B. ant galvos neužšoko. Po to prarado sąmonę ( t. 1, b.l. 40-41, 43-44, 52, 53-54, 55-57); liudytojos I. R. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog 2007-02-24 apie 18.00 val. ji atvyko į darbą biliardinėje „Žaidimų tunelis“, kur pamatė prie smiginio žaidžiančius kelis vaikinus, kurie paprašė, kad ji įspėtų, kai bus laisvas biliardo stalas. Apie 21.30 val. pasakė vaikinams apie laisvą biliardo stalą ir vienas iš vaikinų atėjo susimokėti. Tuo metu, kai vaikinas mokėjo, prie jo priėjo A. J. ir be jokios priežasties smogė vaikinui į veidą. Šalia A. J. stovėjo M. B.. Su jais buvo dar du vaikinai, kuriuos ji matė pirmą kartą. Šie vaikinai stovėjo atokiau nuo A. J. ir M. B. ir nieko nedarė. Kai A. J. sudavė vaikinui smūgį, šis nugriuvo ant žemės, prie jo priėjo jo draugas, kartu žaidęs smiginį. Sumuštasis vaikinas atsikėlė ir nuėjo, o A. J. su M. B. pradėjo mušti antrąjį vaikiną. M. B. gulinčiam vaikinui kojomis spardė galvą, o A. J. spardė kojomis į pilvą, kojas ir kitas kūno vietas. Tada ji puolė ginti gulinčio vaikino ir plėšte atplėšė M. B., tačiau šis nustūmė ją, todėl ji puolė stumti A. J., tačiau jis taip pat nustūmė ją į šoną. Tada A. J. ir M. B. nutempė vaikiną arčiau išėjimo ir toliau spardė kojomis gulintį vaikiną ( t. 1, b.l. 72-74); liudytojos V. J. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog 2007-02-24 dirbo biliardinėje „Žaidimų tunelis“ Keli vaikinai žaidė smiginį. Apie 21.30 val. tie vaikinai atėjo prie jos ir norėjo užsisakyti žaisti biliardą. Kai jie mokėjo pinigus, priėjo du vaikinai, po kelių sekundžių – dar du vaikinai. Tuomet tie du pirmieji vaikinai pradėjo kabinėtis prie vaikinų, norėjusių užsisakyti biliardą. Vaikinai, kurie žaidė smiginį, jiems nieko nesakė. Tada vienas iš atėjusių vaikinų, vardu Arnoldas, trenkė kumščiu į veidą vienam iš vaikinų, žaidusių smiginį. Trumpai viskas nurimo, bet po kelių sekundžių vaikinai pradėjo mušti vieną iš vaikinų žaidusių smiginį. Vaikinas nukrito ant žemės, o kiti pabėgo ( t. 1, b.l. 70-71); liudytojo K. M. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad 2007-02-24 vakare jis nuėjo į biliardinę „Žaidimų tunelis“, kur buvo jo draugo I. S. bernvakaris. Norėjo pažaisti biliardą, tačiau nebuvo laisvų stalų, todėl draugas išvažiavo ir jis liko su jo dviem bendradarbiais, kurių vardų ir pavardžių nežino. Jis pasiėmė alaus bokalą ir kartu su tais dviem vaikinais laukė eilės. Abu vaikinai nuėjo paklausti, kiek reikės dar laukti laiko, o jis pasiliko prie stalelio, kur žaidė smiginį. Netrukus pamatė, kad tie du vaikinai stumdosi su nepažįstamais vaikinais. Jis priėjo prie jų ir norėjo išskirti, pasakė: „Baikit“, po to nuėjo į kitą salę, nes nenorėjo dalyvauti incidente. Vėliau atėjęs pamatė kraują bei sužalotą vienas iš tų vaikinų, su kuriais jis buvo pasilikęs ( t. 1, b.l. 99-100); liudytojo M. M. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog 2007-02-24 kartu su A. J., M. B., D. Š., dviem merginomis vartojo alkoholį, o po to jis (M. M.), A. J., M. B. ir D. Š. nuėjo į biliardinę „Žaidimų tunelis“, kuri yra Tilžės g. 121-ajame name. Biliardinėje pamatė prie baro-prekystalio stovintį nepažįstamą vaikiną, kuris kalbėjo su biliardinės darbuotojomis. Tuomet prie jo priėjo A. J., kažką pasakė ir sudavė ranka į veidą. Prasidėjo muštynės. Atrodo, vaikinas sudavė A. J. atgal ir jie abu kiek apsistumdę nugriuvo ant žemės. A. J. užgriuvo ant to vaikino. Vaikinai bandė ristis, tačiau A. J. išsilaikė viršuje. Tuo metu M. B. kiek toliau nuo A. J. stumdėsi su kitu vaikinu. M. M. nematė, kad M. B. būtų nugriuvęs ant žemės. Visų įvykio aplinkybių jis nematė, nes netrukus su D. Š. iš biliardinės išėjo ( t. 1, b.l. 155-157); liudytojo D. Š. apklausos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad 2007-02-24 kartu su A. J., M. B., M. M., dviem merginomis vartojo alkoholį, o po to jis (D. Š.), A. J., M. B. ir M. M. nuėjo į biliardinę „Žaidimų tunelis“, kuri yra Tilžės g. 121-ajame name. Biliardinėje pamatė prie baro-prekystalio stovintį nepažįstamą vaikiną, kuris kalbėjo su biliardinės darbuotojomis. Tuomet prie jo priėjo A. J., kuris pasakė, kad žais jie, o ne jo kompanija, ir pradėjo stumdytis su tuo vaikinu. Jis nematė, ar A. J. sudavė smūgį tam vaikinui, nes tuo metu nuėjo į tualetą, o grįžęs pamatė, kaip prie baro-prekystalio A. J. ritasi su kažkokiu vaikinu, t.y. vaikinas gulėjo ant žemės, aplink buvo pilna kraujo, o A. J. buvo užgulęs tą vaikiną. Kur tuomet buvo M. B., nematė, tik pastebėjo atokiau stovintį M. M. ir jį pasikvietė. Nei jis, nei M. M. nesikišo į muštynes ir išėjo iš biliardinės ( t. 1, b.l. 158-160); įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, iš kurių matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta – biliardinės „Žaidimų tunelis“ Tilžės g. 121, Šiauliuose, patalpos ( t. 1, b.l. 11-16); teismo medicinos specialistų išvados, kuriose nurodyti nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai ( t. 1, b.l. 39, 63, 65); asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų duomenys, iš kurių matyti, jog nukentėjusieji E. R. ( t. 1, b.l. 26-28, 29-31) ir A. K. ( t. 1, b.l. 47-51) atpažino A. J. ir M. B. kaip tuos asmenis, su kuriais įvyko konfliktas ir muštynės; daiktų pateikimo protokolo duomenys, iš kurių matyti, jog nukentėjusysis A. K. pateikė rūbus, kuriais vilkėjo įvykio metu: bliuzoną-megztinį, marškinius, džinsines kelnes su diržu, batus, kojines, apatines kelnaites ( t. 1, b.l. 45); parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenys, iš kurių matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu M. B. ir A. J. nurodė jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ( t. 2, b.l. 39-50, 51, 87-95).

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-249/2009).

Išdėstyti įrodymai, t.y. kaltinamųjų A. J. ir M. B. prisipažinimas, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų E. R. ir A. K., liudytojų I. R., V. J., K. M., M. M. ir D. Š. nurodytos aplinkybės, taip pat ikiteisminio tyrimo veiksmų, t.y. įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, parodymų patikrinimo vietoje ir daiktų pateikimo protokoluose užfiksuotos aplinkybės, teismo medicinos specialistų išvados apie nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus ir jų sveikatos sutrikdymo mastą neginčijamai patvirtina A. J. ir M. B. kaltę padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Dėl to, remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, teismas laiko esant įrodyta, jog A. J. ir M. B. 2007-02-24 apie 21.30 val. viešoje vietoje, biliardinėje „Žaidimų tunelis“, bendrais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t.y. dėl menkavertės dingsties, susižodžiavus su nukentėjusiuoju E. R. dėl biliardo stalo užsakymo, atliko kaltinime nurodytus smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusiuosius E. R. ir A. K. ir tokiais savo neteisėtais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nusikalstamos veikos, kuri inkriminuota M. B. ir A. J., objektas yra viešoji tvarka. Objektyvioji kaltinamųjų M. B. ir A. J. nusikalstamų veikų pusė pasireiškė tuo, kad jie viešoje vietoje pašalinių asmenų akivaizdoje dėl menkavertės dingsties įžūliais kaltinime nurodytais smurtinio pobūdžio veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir dėl to atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes įvykio vietoje buvę pašaliniai asmenys pasijuto šokiruoti tokio kaltinamųjų elgesio, buvo nežymiai sužalota nukentėjusiojo E. R. sveikata, suduoti smūgiai nukentėjusiajam A. K., į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai. Subjektyvioji kaltinamųjų veiksmų pusė pasireiškė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes darydami baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus jie suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. suvokė, jog viešoje vietoje pašalinių asmenų akivaizdoje dėl menkavertės dingsties vartoja nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą, numatė, jog dėl tokių jų veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t.y. sutriks viešoji rimtis ir tvarka bei to norėjo. M. B. ir A. J. veika, esant visiems būtiniesiems objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį. Kaltinamųjų veiksmams teismas taiko veikos padarymo metu galiojusią 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją, kuri dėl dispozicijoje nurodyto įžūlių veiksmų požymio lyginant su dabartinėje BK 284 straipsnio 1 dalies redakcijoje esamu įžūlaus elgesio požymiu numatė siauresnę kaltininko nusikalstamų veiksmų apimtį ir baudžiamosios atsakomybės prasme yra palankesnė kaltinamiesiems.

Skirdamas A. J. ir M. B. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nusikaltimas įžūlus, susijęs su fizinio smurto panaudojimu. Veika padaryta bendrininkų grupėje, kaltinamajam A. J. atliekant vykdytojo veiksmus. A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta. Nors kaltinamasis teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir teigė besigailintis dėl savo veiksmų, tačiau teismas jo gailėjimosi nelaiko nuoširdžiu, vertina kaip formalų siekį sušvelninti savo atsakomybę. A. J. prisipažino ikiteisminio tyrimo pareigūnams surinkus nenuginčijamus jo kaltės įrodymus, nesiekė sušvelninti savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems sukeltų neigiamų pasekmių – per laiką, praėjusį nuo nusikaltimo padarymo iki bylos išnagrinėjimo teisme, neatlygino nukentėjusiesiems nei dalies žalos, atsiprašė nukentėjusiųjų tik teisiamojo posėdžio metu, be to, neprisidėjo prie teisingo bylos išsprendimo, kadangi siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą pasislėpė nuo bylą nagrinėjančio teismo, išvyko į užsienį, dėl ko buvo paskelbta jo paieška ( t. 3, b.l. 64-65). Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo taikyti A. J. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi, kadangi nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad jis nuoširdžiai gailisi ir iš tikrųjų neigiamai vertina savo poelgius, dėl jų išgyvena. Nusikalstamą veiką A. J. padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas pripažintina jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nes tiek paties kaltinamojo prisipažinimu, tiek teismo įsitikinimu ši aplinkybė turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui. A. J. nusikalto būdamas teistas (t. 2, b.l. 137-139), teistumui neišnykus, todėl baudžiamojo įstatymo prasme (BK 27 str. 1 d.) yra recidyvistas. Netrukus po nagrinėjamoje byloje inkriminuoto nusikaltimo padarymo A. J. 2007-08-11 ir 2007-11-01 padarė BK 135 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d. numatytus nusikaltimus, už kuriuos buvo nuteistas 2011-07-01 nuosprendžiu. Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į BK 56 straipsnio nuostatas teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus A. J. griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Bausmės dydis, įvertinus A. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytinas didesnis už sankcijos vidurkį.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu subendrintina su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nes nusikaltimas, už kurį A. J. teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarytas iki 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžio priėmimo. Kadangi šios nusikalstamos veikos skiriasi pagal savo pavojingumą, jos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 52 d., 5 d. 2 p. bendrintinos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę.

Į bausmės laiką įskaitytinas A. J. laikinojo sulaikymo laikas – nuo 2007-02-25 00.30 val. iki 2007-02-26 17.00 val. (dvi paros) ir bausmė, iš dalies atlikta pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendį.

Spręsdamas M. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika įžūli, susijusi su fizinio smurto panaudojimu. Nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupėje, kaltinamajam M. B. atliekant vykdytojo veiksmus. M. B. prisipažino ikiteisminio tyrimo pareigūnams surinkus nenuginčijamus jo kaltės įrodymus, per laiką, praėjusį nuo nusikaltimo padarymo iki bylos išnagrinėjimo teisme, neatlygino nukentėjusiesiems nei dalies žalos, atsiprašė nukentėjusiųjų tik teisiamojo posėdžio metu ir tokiu būdu nesiekė sušvelninti savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems sukeltų neigiamų pasekmių. Dėl šios priežasties, nors kaltinamasis teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir teigė besigailintis dėl savo veiksmų, teismas jo gailėjimosi nelaiko nuoširdžiu, vertina kaip formalų siekį sušvelninti savo atsakomybę ir netaiko M. B. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi. Nusikalstamą veiką M. B. padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nurodė, kad apsvaigimas neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl teismas nepripažįsta atsakomybe sunkinančia aplinkybe – apsvaigimą nuo alkoholio. M. B. nusikalto būdamas teistas (t. 2, b.l. 58-59), per trumpą laiką nuo bausmės, paskirtos paskutiniu nuosprendžiu, atlikimo, nusikaltimą, už kurį teisiamas šioje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl, remiantis BK 27 str. 1 d., yra recidyvistas. Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į BK 56 straipsnio nuostatas teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. B. griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Sprendžiant klausimą dėl skiriamos bausmės dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, naują nusikalstamą veiką padarė per trumpą laiko tarpą po bausmės atlikimo už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką. M. B. skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra artima sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui, tačiau mažesnė už vidurkį. Kartu atsižvelgtina į tai, jog M. B. per ilgesnį nei 4 metų laikotarpį, praėjusį nuo nusikaltimo, už kurį teisiamas, padarymo iki nuosprendžio priėmimo, turimais duomenimis, naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, augina mažametį vaiką, teisme teigė prisidedantis prie jo išlaikymo, tvirtino pakeitęs ankstesnį gyvenimo būdą, gyvena dorai ir laikosi įstatymų. Nurodytos aplinkybės bei tai, kad M. B. gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų, atsiprašė nukentėjusiųjų, leidžia pagrįstai manyti, jog M. B. gali taisytis būdamas laisvėje ir paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl teismas Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio pagrindu (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) atideda jam paskirtos bausmės vykdymą. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje bei baudžiamojo poveikio priemonę.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis E. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis A. K. – dėl 345 litų turtinės ir 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Duodamas paaiškinimus teisiamajame posėdyje dėl pareikšto reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, nukentėjusysis E. R. nurodė, kad jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (gumbas pakaušyje bei sutinusi, praskelta lūpa). Gydėsi ambulatoriškai, į gydytojus nesikreipė, nedarbingumo neturėjo. Sužalojimai matėsi ne ilgiau kaip vieną savaitę. Maždaug savaitę laiko jautė nepatogumus - buvo kiek sunkiau kalbėti, buvo neįprasta veido būsena. Dirbo karinių oro pajėgų valdymo bazėje, tuo metu turėjo dalyvauti įvairiuose susitikimuose, todėl jautė diskomfortą dėl išvaizdos.

Nukentėjusysis A. K., teisiamajame posėdyje duodamas paaiškinimus dėl pareikšto reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, nurodė, kad įvykio metu buvo sugadinti jo džinsai, marškiniai, megztinis, batai. Rūbai nebetinkami dėvėti, todėl jam padarytą žalą įvertino 375 Lt. A. K. taip pat nurodė, jog dėl padarytų sužalojimų ligoninėje praleido 5 – 6 dienas, po to buvo 2 mėnesių reabilitacinis laikotarpis. Jam buvo padaryti 8 dūriai kūne, dėl to buvo atlikta operacija. Taip pat buvo padaryti nubrozdinimai veido srityje, sumušimai, kraujosruvos. Šie sužalojimai matėsi apie 1 – 2 savaites. Dėl šių sužalojimų maždaug savaitę skaudėjo žandikaulis, buvo sunku valgyti. Dėl žandikaulio sumušimo nuolatinį skausmą jautė apie 2 dienas, vėliau jis silpnėjo.

Spręsdamas dėl nukentėjusiųjų pareikštų ieškinių, susijusių su neturtinės žalos atlyginimu, teismas atsižvelgia į tai, jog neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylos faktinės aplinkybės įrodo, kad nukentėjusysis E. R. dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų patyrė fizinį skausmą, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – nubrozdinimas nosyje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje. Dėl šių sužalojimų nukentėjusiajam maždaug savaitę laiko buvo sunku kalbėti, jautė diskomfortą dėl savo išvaizdos bendraudamas su kitais asmenimis. A. K. dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų taip pat patyrė fizinį skausmą, nes jam buvo suduoti smūgiai į įvairias kūno vietas, dėl to, kaip teisme nurodė A. K., jam buvo sunku valgyti, skaudėjo žandikaulis. Šios aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusieji dėl tyčinių kaltinamųjų veiksmų tikrai patyrė skausmą, pažeminimą, nepatogumus bei neigiamus dvasinius išgyvenimus, todėl teisę į neturtinės žalos atlyginimą jie įgijo. Kita vertus, teismas atsižvelgia ir į tai, jog A. J. ir M. B. įvykdė nesunkų nusikaltimą ir padarė E. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris jokių liekamųjų reiškinių E. R. fizinei sveikatai neturėjo, jo sveikata po gydymo buvo pilnai atstatyta. A. K. kūne, kaip matyti iš byloje esančių teismo medicinos specialisto išvadų, rasti tik durtiniai-pjautiniai sužalojimai, padaryti duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu, galimai, peiliu ir dėl šių sužalojimų, kaip nurodyta specialistų išvadose, A. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl pilvo dešinės pusės kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos su kepenų ir tulžies pūslės sužalojimu ( t. 1, b.l. 63, 65). Kaltinimai dėl A. K. sunkaus sveikatos sutrikdymo A. J. ir M. B. pareikšti nebuvo, todėl teismas šioje dalyje neatsižvelgia į A. K. nurodytas aplinkybes, kuriomis jis motyvuoja reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį, nes žala, padaryta A. K. dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamųjų veiksmais nesusijusi. Dėl šios priežasties teismas, siekdamas nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, mažina nukentėjusiųjų reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį ir kaltinamųjų nusikalstama veika nukentėjusiajam E. R. padarytą neturtinę žalą įvertina 1000 litų, o A. K. – 2000 litų, nes šio nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamųjų veiksmai buvo intensyvesni, jam buvo suduota daugiau smūgių.

Nukentėjusiojo A. K. pareikštas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, žala, atsiradusi A. K. dėl nepataisomai sugadintų įvykio metu vilkėtų drabužių, atsirado dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų ir susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su A. J. ir M. B. padaryta nusikalstama veika, reikalaujamos atlyginti žalos dydis atitinka sugadinto turto vertę. Dėl to teismas šioje dalyje visiškai tenkina A. K. pareikštą reikalavimą ir priteisia jam solidariai iš abiejų kaltinamųjų 375 litus turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti: nukentėjusiojo A. K. batai, kojinės, džinsinės kelnės su diržu, apatinės kelnaitės, marškinėliai, bliuzonas ( t. 1, b.l. 45); peilis ( t. 1, b.l. 20-21); smigio strėlė, rankšluostis, 3 vokai su lyginamaisiais kraujo pavyzdžiais ( t. 1, b.l. 11-12) – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 d.,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti A. J. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę A. J. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos 2011-12-14.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 d., 65 str., 66 str., į bausmę įskaityti A. J. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2007-02-25 iki 2007-02-26 (dvi paras) ir pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendį iš dalies atliktą laisvės atėmimo bausmę nuo 2011-07-01 bei įskaitytą sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007-08-11 iki 2007-08-13, nuo 2011-03-24 iki 2011-07-01.

Panaikinti 2007-12-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi A. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 d., 65 str., 66 str., į bausmę įskaityti M. B. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2007-02-25 iki 2007-02-26, suėmime išbūtą laiką nuo 2007-02-26 iki 2007-08-24.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 d., 2 d. 1 p., 4 p., 7 p. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) bausmės vykdymą M. B. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Paskirti jam šiuos įpareigojimus:

pradėti dirbti arba per (1) vieną mėnesį, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) užsiregistruoti bei registruotis darbo biržoje,be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. per (3) tris mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) atlyginti padarytą bei teismo priteistą turtinę žalą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Iš A. J. ir M. B. solidariai priteisti: E. R. – 1000 (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo, A. K. – 375 Lt (tris šimtus septyniasdešimt penkis litus) turtinės ir 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nukentėjusiojo A. K. batus, kojines, džinsines kelnes su diržu, apatinės kelnaites, marškinėlius, bliuzoną, peilį, smigio strėlę, rankšluostį, 3 vokus su lyginamaisiais kraujo pavyzdžiais – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.