- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-08
- Bylos Nr.
- A-556-101-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos jūrų muziejaus, Lietuvos jūrų muziejaus ir atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Uostamiesčio projektas“, Valstybinei
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos
- Pareiškėjas
- Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos jūrų muziejaus ir atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Uostamiesčio projektas“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos jūrų muziejui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. 1. 5-7), kurį patikslino (b. l. 29-32), kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. T2-206 ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir šalia esančios teritorijos detaliojo plano patvirtinimo“, kuriuo be kitų sprendinių numatyta vietoje Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro patikėjimo teise valdomo baseino statyti Vandens ir sveikatingumo centrą.
Pareiškėjo teigimu, pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, nes šioje teritorijoje jis nebeteko galimybės vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu patvirtintoje Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programoje numatytą veiklą sukurti šiuolaikišką modernią retųjų ir vertingų žuvų rūšių dirbtinio veisimo laboratoriją su eksperimentine baze. Skundo reikalavimą grindė tuo, jog pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-473 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27.4.1 punkto nuostatos, nes atsakovas nederino su pareiškėju, kaip institucija, detaliojo plano sprendinių.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 61-63) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 punkto ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-473 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 46 punkto nuostatas savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūra atliekama savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje, kuri sudaroma iš planavimo sąlygas rengiančių institucijų atstovų, turinčių įgaliojimus priimti sprendimus. Teigė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija sudaryta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. T2-323 ir jos sudėtyje nėra Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro, todėl pareiškėjo skundo argumentas dėl detaliojo plano derinimo su juo, kaip institucija, yra nepagrįstas. Atsakovo teigimu, šioje (duomenys neskelbtini), pagal galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendinius nenumatyta ūkinė gamybinė veikla žuvų auginimas, kurią ketina vykdyti pareiškėjas, nes prioritetai Smiltynėje skiriami rekreacijai ir kitai su Kuršių nerijos nacionalinio parko tikslais susijusiai veiklai. Pažymėjo, jog pareiškėjas patikėjimo teise valdo valstybės turtą - kiemo statinius, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jų ir betono grindinį - baseiną, kuris nepripažintas tinkamu naudoti, todėl, atsakovo manymu, baseino teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre padaryta neteisingai ir jis planuojamoje teritorijoje negali būti naudojamas. Teigė, jog detaliojo plano sprendiniais pareiškėjo teisėti interesai nepažeidžiami.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimu (b. l. 134-137) pareiškėjo skundą patenkino - panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. T2-206 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir šalia esančios teritorijos detaliojo plano patvirtinimo“.
Teismas konstatavo, kad ginčijamu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-206 patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir šalia esančios teritorijos detalusis planas. Planavimo organizatorius buvo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, o detaliojo plano rengėjas UAB „Uostamiesčio projektas“. Iš detaliojo plano medžiagos matyti, jog planuojama teritorija - apie 13 ha teritorijos plotas yra šiaurinėje Kuršių nerijos dalyje, Pajūrio juostoje. Planuojamoje teritorijoje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriuo panaudos sutarties pagrindu naudojasi Lietuvos jūrų muziejus, (duomenys neskelbtini) yra statiniai, kuriais turto patikėjimo teise naudojasi Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimo centras, naujai formuojama sklypo dalis prijungiama prie esamo sklypo (duomenys neskelbtini) ir formuojamas naujas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. AD1-1679 patvirtintose planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentui rengti iškelti šie planavimo tikslai ir uždaviniai: Lietuvos jūrų muziejaus ribų tikslinimas, numatant įkurti ekologinio sveikatingumo parką, šalia delfinariumo įrengti baseinus su pagalbinėmis patalpomis, skirtus delfinų terapijai, poilsio pastatų ir įrenginių statybos planavimas, inžinerinių tinklų infrastruktūros planavimas. Naujai formuojamoje sklypo dalyje pareiškėjo valdomoje patikėjimo teise betoninio baseino vietoje numatyta Vandens ir sveikatingumo centro statyba. Detaliojo plano aiškinamajame rašte ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog planuojamoje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), yra statinių nuosavybės teise priklausančių Lietuvos Respublikai, kuriuos patikėjimo teise valdo pareiškėjas Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras. Žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nesuformuotas. Nekilnojamieji daiktai - pastatai negali būti naudojami atskirai nuo žemės sklypo, su kuriuo yra susiję (Civilinio kodekso 4.2 str., 6.394 str. 1 d.), todėl pareiškėjas yra žemės, kurioje yra jo valdomi pastatai, naudotojas. Dėl šios priežasties nagrinėjamos teritorijos planavimo sprendiniai turi įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas nurodė, kad Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nurodytas detaliuosius planus derinančių institucijų sąrašas, kompetencija ir derinimo tvarka. Pareiškėjas neteisingai supranta šios teisės normos prasmę. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies bei Taisyklių 46 punkto ir 27.4.1 punkto nuostatas institucija suprantama kaip viešojo administravimo institucija, turinti kompetenciją priimti sprendimus, susijusius su detaliaisiais planais. Savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūra atliekama savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje, kuri sudaroma iš planavimo sąlygas rengiančių institucijų atstovų, turinčių įgaliojimus priimti sprendimus. Teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas, jei tam pritarė visi posėdyje dalyvavę ar raštu savo pritarimą pateikę savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos nariai. Teismas nustatė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija sudaryta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. T2-323. Komisija, kurią sudaro įvairios institucijos, 2008 m. vasario 27 d. suderino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir šalia esančios teritorijos detalųjį planą. Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje numatyta privaloma detalaus plano derinimo procedūra nagrinėjamu atveju buvo atlikta nustatyta tvarka. Nors pareiškėjas skunde nurodė neteisingą juridinį skundo pagrindą, tačiau iš patikslintame skunde nurodytų aplinkybių ir pareiškėjo atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu suprantama, jog faktinės aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, tai yra skundo dalyką, yra tai, jog detaliojo planavimo organizatorius jam nepranešė apie detaliojo planavimo procedūras ir kad dėl šių veiksmų neatlikimo pažeisti pareiškėjo teisėti interesai. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatas detaliojo planavimo organizatorius apie žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus raštu informuoja kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus. Tokia pati nuostata apie detaliojo planavimo proceso pradžios ir planavimo tikslų pranešimą kaimyninių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams įtvirtinta ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27.1.1 punkte bei Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 24.3 punkte. Tai imperatyvi elgesio taisyklė, kurios privalo laikytis planavimo organizatorius - šiuo atveju Klaipėdos miesto savivaldybes administracija, kuri turėjo raštu informuoti Lietuvos valstybinį žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrą apie žemės sklypo teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus. Detaliojo teritorijų planavimo procesas laikomas pradėtu išdavus planavimo sąlygų sąvadą (Taisyklių 37 p.). Iš detaliojo plano medžiagos matyti, jog tai padaryta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. AD1-1679 patvirtinus planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti. Būtent ši data laikytina planavimo proceso pradžia. Informacija apie pradedamą rengti žemes sklypo (duomenys neskelbtini) ir šalia esančios teritorijos detalųjį planą skelbta 2005-09-15 dienraštyje „Vakarų ekspresas“ bei Klaipėdos miesto savivaldybės internetiniame tinklapyje, tačiau toks paskelbimas nelaikytinas tinkamu pranešimu gretimo sklypo naudotojui pareiškėjui Lietuvos valstybinės žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrui apie planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus, nes neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatų. Atsakovas nepaneigė pareiškėjo teiginio, jog jis nebuvo raštu informuotas apie teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią, planavimo tikslus. Detaliojo plano medžiagoje ir administracinėje byloje nėra šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Teismas pažymėjo, jog detaliojo plano turinyje nurodyta esamos medžiagos numeracija neatitinka tikrosios dokumentų numeracijos. Iš detaliojo plano medžiagos matyti, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyrius 2006-11-23 raštu Nr. AR6-503 informavo pareiškėją Lietuvos valstybinį žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrą tik apie detaliojo plano svarstymo su visuomene baigiamąjį etapą. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir šalia esančios teritorijos detaliojo plano viešo susirinkimo 2007-01-09 protokole pažymėta, jog susirinkime dalyvavo Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro žuvininkystės tyrimo laboratorijos atstovas Š. T. Detaliojo plano medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, jog jam suteikti įgalinimai atstovauti Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimo centrą, todėl laikytina, kad ir svarstymo su visuomene baigiamajame etape pareiškėjas nebuvo tinkamai atstovaujamas. Teismas konstatavo, jog pagrįsti pareiškėjo argumentai, kad planavimo organizatoriaus neteisėtais veiksmais buvo suvaržyta pareiškėjo teisė susipažinti su planavimo dokumentais, teikti pastabas, pasiūlymus, apskųsti atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioms institucijoms ir šiais veiksmais realizuoti savo teisėtus interesus planavimo procese. Padaryti pažeidimai negali būti vertinami kaip formalūs pažeidimai, nes pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių teritorijos planavimo proceso metu įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, neatlikimas pagrįstai leidžia manyti, jog parengtas neteisėtas detalusis planas. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamos bylos ginčo dalykas nėra betoninio baseino teisinės registracijos teisėtumo ištyrimo klausimas, todėl atsakovo motyvas dėl nepagrįstos teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre nenagrinėtinas. Teismas konstatavo, jog pažeidus Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintą teritorijų planavimo viešumo principą tiesiogiai pažeisti pareiškėjo interesai, nes pareiškėjo valdomoje patikėjimo teise betoninio baseino vietoje numatyta Vandens ir sveikatingumo centro statyba, kuri neatitinka pareiškėjo veiklos pobūdžio, taip pat nesvarstyta, ar tokia veikla galima, remiantis Kuršių nerijos nacionalinio parko schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, Klaipėdos miesto bendruoju planu, patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 29, ir kitais planuojamai žemės teritorijai taikomais galiojančiais planavimo dokumentų sprendiniais. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti Klaipėdos apskrities viršininko administracija, patikrinusi žemės sklypo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir šalia esančios teritorijos detalųjį planą, 2008-05-15 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. PL-205-(14.16) pateikusi teigiamą išvadą ir siūlymą tvirtinti detaliojo plano projektą, ignoravo detaliojo plano rengimo, derinimo ir viešojo svarstymo proceso bei procedūrų pažeidimus, kurie aptarti teismo sprendimo motyvuose. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog detaliojo plano sprendiniai neturi prieštarauti teisės aktams, todėl savivaldybės taryba negalėjo patvirtinti detalųjį planą, kuris parengtas pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (2008-03-18 įsakymo Nr. D1-147 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų (2007-03-14 nutarimo Nr. 247 redakcija) nuostatas. Teismas padarė išvadą, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 6 d. sprendimas Nr. T2-206 yra neteisėtas ir nepagrįstas.
III.
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės taryba (b. l. 146-150) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas netinkamai aiškino juridinio fakto, kuriam atsiradus detaliojo planavimo organizatoriui atsirado pareiga apie žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus raštu informuoti pareiškėją, atsiradimo momentą. Tokiu juridiniu faktu laikytinas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (pavaduotojo) 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. AD1-1947 „Dėl detaliojo plano rengimo“ priėmimas, kuriuo Architektūros ir miesto planavimo skyriui pavedama pradėti rengti šio žemės sklypo detalųjį planą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. AD1-1679 „Dėl sąlygų detaliajam planui rengti patvirtinimo“ iš esmės šios sąlygos buvo tik patikslintos.
2. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui priėmus 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. AD1-1947 „Dėl detaliojo plano rengimo“, 2005 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. AD1-39 „Dėl sąlygų detaliajam planui rengti patvirtinimo“, visos suinteresuotos institucijos, inter alia pareiškėjas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus 2005 m. kovo 29 d. raštu Nr. AR6-137 buvo informuotos apie pradedamą rengti žemės sklypo detalųjį planą. Šiame rašte nurodyti ir planavimo tikslai. Pareiškėjas teismo posėdžio metu šią aplinkybę pripažino. Aplinkybę, kad pareiškėjas visada, nuo pat ginčijamo detaliojo plano rengimo pradžios žinojo apie planuojamą teritoriją, planavimo tikslus, patvirtina ir kiti dokumentai: 2004 m. gruodžio 15 d. posėdžio protokolas, 2006 m. liepos 19 d. pasitarimo dėl projekto „Jūros teikiamų pramogų, poilsio ir sveikatingumo paslaugų kompleksas Kopgalyje“ protokolas, 2005 m. liepos 25 d. raštas Nr. 4A-260, 2005 m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr. 4A-269 ir kt. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus 2005 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. AR6-443 pareiškėjas buvo informuotas ir apie sumažintą planuojamą teritoriją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo sprendimo argumentas apie tai, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus, nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi aktualia teisės aktų: Teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. Dl-473 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų redakcija. Tačiau nagrinėjant ginčą taikytinos teisės norminių aktų redakcijos, galiojusios ginčo teisinių santykių (dėl pareiškėjo informavimo apie pradėtą planavimą) atsiradimo momentu, t. y. redakcijos, galiojusios laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio 9 d. iki 2005 m. rugsėjo 7 d. Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi ginčo teisinių santykių atsiradimo momentu, t. y. nuo 2004 m. spalio 16 d. iki 2006 m. birželio 13 d.) nustatyta, kad detaliojo planavimo organizatorius apie žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus raštu informuoja greta planuojamos teritorijos esančių nekilnojamųjų daiktų savininkus. Baseinas, tik dėl kurio iš esmės pareiškėjas ir kelia ginčą, kaip nekilnojamojo turto objektas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik 2007 m., t. y. pradedant planavimo procedūras, rengiant detalųjį planą, toks nekilnojamojo turto objektas įregistruotas nebuvo.
4. Teritorijų planavimo viešumą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymo septintas skirsnis, kuriame nustatytos suinteresuotų asmenų teises: žinoti apie tokį planavimą, jame dalyvauti nustatyta tvarka ir terminais, teikti pasiūlymus, gauti į juos atsakymus ir ginti savo pažeistas teises. 2007 m. sausio 17 d. ataskaitoje nurodoma, kad supažindinimo su parengta programa metu buvo gauta pareiškėjo pastaba. Pastabą pasirašė generalinis direktorius P. K. Programa buvo pateikta susipažinti pareiškėjui. Pastabų ir pasiūlymų poveikio aplinkai vertinimo programai negauta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, akivaizdu, kad pareiškėjas žinojo apie teritorijos detalųjį planavimą, turėjo galimybę teikti pastabas ir pasiūlymus nuo pat detaliojo planavimo procedūros pradžios. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyrius 2006 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. AR6-503 informavo pareiškėją apie skelbiamą parengto žemės sklypo detaliojo plano svarstymo su visuomene baigiamąjį (aptarimo) etapą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas žinojo apie detalaus plano viešą svarstymą, galėjo jame dalyvauti, teikti pasiūlymus, pastabas, skųsti pasiūlymų atmetimą ir pan. Todėl aplinkybė, kad viešame svarstyme dalyvavo neįgaliotas ar netinkamai įgaliotas pareiškėjo atstovas, t. y. kad pareiškėjas nepasirūpino tinkamu jo interesų atstovavimu - negali būti pagrindas naikinti tinkamai parengtą, apsvarstytą ir suderintą teritorijų planavimo dokumentą.
5. Teismas iš esmės skundžiamą administracinį aktą vertino tik formaliais pagrindais, nesiedamas jo su pareiškėjo teisių pažeidimo fakto buvimu ar nebuvimu. Asmens teisė į reikalavimo patenkinimą siejama su materialinio teisinio pobūdžio aplinkybėmis, pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo fakto pagrindimu. Net ir nustačius formalius pažeidimus, šie pažeidimai negali būti pagrindas naikinti administracinį aktą, kuriuo patvirtintas detalusis planas.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos jūrų muziejus apeliaciniu skundu (b. l. 140-143) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą atmesti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priskyrė pareiškėją kaimyninio žemės sklypo valdytojui ar naudotojui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas neturi jokių teisių į žemės sklypą besiribojantį su planuojama teritorija. 2008-11-11 teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pripažino, kad Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras nėra sudaręs panaudos sutarties dėl žemės sklypo naudojimo, Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro žemės panaudos sutartis galiojo tik iki 2002 metų. Žemės sklypas prie pastatų (duomenys neskelbtini), kuriuos valdo pareiškėjas, apskritai nėra suformuotas, kas konstatuota ir skundžiamame teismo sprendime, bei matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo. Pareiškėjas nėra ir žemės savininkas. Tokiomis aplinkybėmis pareiškėjas nėra teisėtas žemės sklypo valdytojas ar naudotojas, todėl ir Teritorijų planavimo 31 straipsnio 1 dalis dėl informavimo raštu pareiškėjo atžvilgiu netaikytina.
2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai atstovaujamas detaliojo planavimo procese. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas yra žemės sklypo naudotojas pagal Civilinio kodekso 4.2 straipsnį ir 6.394 straipsnį. Iš tiesų, pastatai yra nekilnojamasis turtas, susijęs su žeme. Tačiau pastatų savininko ar naudotojo teisės į valstybinės žemės sklypą neatsiranda automatiškai. Teisės į valstybinės žemės sklypą įgyjamos tik nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimą Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Turi būti sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis pagal patvirtintą formą, teisės į žemės sklypą įregistruotos viešame registre. Kol tai nepadaryta, tretieji asmenys neturi pareigos derinti detaliojo planavimo procesą su subjektais, kurių teisės į kaimyninį žemės sklypą niekur neužfiksuotos. Juolab, kai kaimyninis žemės sklypas, kaip nekilnojamojo turto objektas, iš viso nesuformuotas.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui apie dokumentų rengimo pradžią nepranešta. Ginčo teritorijos detaliojo planavimo procesas pradėtas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. AD1-1947 „Dėl detaliojo plano rengimo“, kuriuo Architektūros ir miesto planavimo skyriui pavedama pradėti rengti šio žemės sklypo detalųjį planą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui priėmus 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. AD1-1947 „Dėl detaliojo plano rengimo“, bei 2005 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. AD1-39 „Dėl sąlygų detaliajam planui rengti patvirtinimo“, visos suinteresuotos institucijos, jų tarpe ir pareiškėjas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriaus 2005 m. kovo 29 d. raštu Nr. AR6-137 buvo informuotos apie pradedamą rengti žemės sklypo detalųjį planą. Šiame rašte nurodyti ir planavimo tikslai.
4. 2008 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio metu prie bylos medžiagos buvo prijungtas Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. rugpjūčio 12 d. įsakymas Nr. 1379. Šios įsakymo 1 punktu leista Lietuvos žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro vardu teisiškai įregistruoti 7 pozicijas nekilnojamojo turto objektų, baseino tarp leidžiamų įregistruoti objektų nėra. Minėto įsakymo 2 punktu pareiškėjas įpareigotas iki 1999-06-01 nugriauti 4 pozicijas nekilnojamojo turto objektų. Tikėtina, jog tarp nugriautinų objektų patenka ir baseinas, iš kurio tariamos nuosavybės pareiškėjas kildina skundo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas privalėjo išreikalauti pastatų Smiltynės g. 1 techninės apskaitos bylą bei išsiaiškinti, ar baseinas, iš kurio pareiškėjas kildina savo reikalavimus, nepriskirtas nugriautiniems objektams. Pagal visuotinai pripažintą teisės principą, iš neteisės teisė neatsiranda. Todėl nustačius, kad pareiškėjas baseiną valdo neteisėtai, nebūtų pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą. Dėl tų pačių argumentų pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės argumentus dėl to, jog galimai baseinas neteisėtai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Teisingumo, protingumo principų, teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principų pažeidimu laikytina tokia situacija, kai panaikinamas virš trejų metų rengtas ir nustatyta tvarka suderintas detalusis planas vien dėl to, jog pretenzijas pareiškė subjektas, kuris neturi jokių teisių į žemės sklypą ir galimai net neturi jokių teisių į baseiną.
5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė Klaipėdos miesto savivaldybės atstovo prašymą dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos prijungimo prie bylos, dėl ko tinkamai nebuvo atskleista bylos esmė ir priimtas nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str.). Pareiškėjas savo reikalavimus grindė be kita ko ta aplinkybe, jog ketina ginčo teritorijoje rengti žuvų veisimo laboratoriją. Tačiau tokia veikla ginčo teritorijoje negalima, vadovaujantis aukštesnės teisinės galios teritorijų planavimo dokumentais. Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnis nustato, kad detaliųjų planų sprendiniai negali prieštarauti regiono arba rajono lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendiniams. Ginčo detalusis planas, numatantis ekologinio sveikatingumo parką ir baseinus delfinų terapijai, parengtas atsižvelgiant į sprendinius, kuriuos numato 1994-12-19 Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), Smiltynės detalusis planas bei 2007 m. balandžio 5 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-110 patvirtintas Klaipėdos miesto bendrasis planas. Smiltynėje prioritetas teikiamas rekreacijai. Tuo tarpu pareiškėjo deklaruojamas tikslas steigti ginčo teritorijoje žuvų veisimo laboratoriją prieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams.
6. Nors detaliojo planavimo organizatorius ir neprivalėjo pareiškėjui raštu pranešti apie detalųjį planavimą (nes pareiškėjas nėra kaimyninio žemės sklypo teisėtas valdytojas), vis tik pareiškėjui faktiškai buvo sudarytos visos galimybės susipažinti su rengiamu detaliuoju planu. Teritorijų planavimo procedūrų viešumas pagal Teritorijų planavimo įstatymo 31 ir 33 straipsnį išlaikytas ir visi būtini reikalavimai įvykdyti, pareiškėjas apie detalųjį planavimą žinojo, todėl turėjo visas galimybes įgyvendinti teises, numatytas Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių, bei nepagrįstai konstatavo, jog Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro teisės pažeistos detaliojo planavimo procese. Jei apeliacinės instancijos teismas nustatys, kad surinktų byloje įrodymų nepakanka, byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos jūrų muziejus atsiliepimu į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos skundą (b. l. 156) prašo patenkinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir Lietuvos jūrų muziejaus apeliacinius skundus.
Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos apeliaciniame skunde, taip pat Lietuvos jūrų muziejaus apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai ir motyvai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 158-163) prašo atmesti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir Lietuvos jūrų muziejaus apeliacinius skundus, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Taisyklių 36 punkte yra aiškiai nurodyta, kad planavimo procesas laikomas pradėtu, išdavus planavimo sąlygas, o ne tada, kai savivaldybės administracijos direktorius priima įsakymą dėl plano rengimo. Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio nuostata yra imperatyvi ir jos laikytis privalo kiekvienas teritorijų planavimo subjektas. Pareiškėjas jokio informacijos apie detaliojo planavimo pradžią ir planavimo sąlygas negavo. Pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (2.8. p.) aiškiai matyti, kad betono grindys - baseinas buvo įregistruotas kaip inžinerinis - kiemo statinys. Kadastro duomenys užfiksuoti 1994 m. sausio 30 d., o iš 6.2. punkto matyti, kad įrašai apie daiktines teises galioja nuo 1998 m. rugpjūčio 14 d. Nepagrįsti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos argumentai, neva formalūs teritorijų planavimo procedūrų pažeidimai negali būti pagrindu naikinti administracinį aktą, kuriuo patvirtintas detalusis planas. Teisės normos yra ne tam, kad jas būtų galima vertinti pagal jų laikymosi „formalumą“ ar „neformalumą“. Teisės normos yra privalomos visiems, tad, priklausomai nuo ginčo situacijos, galima vertinti tik ar jos yra imperatyvios, ar dispozityvios. Būtinybę laikytis įstatymų viršenybės principo ne kartą yra akcentavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A1-495-05, P98-2003, A3-1143-02). Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinti veiklos skaidrumo, viešumo bei savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principai. Skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, savavališkas, juo visiškai nepagrįstai ribojama pareiškėjo veikla. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisės aktais nustačius asmenims tam tikrą teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Pareiškėjas pažymi, kad teisinės registracijos teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Šis nekilnojamas turtas yra įregistruotas, tad tol, kol registracija nepanaikinta, duomenys laikomi teisingais. Teigia, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo planuojama veikla prieštarautų galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams. Be to, šioje byloje nėra nagrinėjamas klausimas, kokia veikla yra galima, o kokia ne. Pirmosios instancijos teismas nustatė teritorijų planavimo proceso pažeidimus, dėl kurių detalusis planavimas negali būti laikomas teisėtu, tad ir sprendimas, kuriuo tvirtinamas detalusis planas, turi būti naikinamas. Taip pat nepagrįsti Lietuvos jūrų muziejaus argumentai, neva pareiškėjas apie detaliojo plano rengimą turėjo sužinoti iš spaudos. Tokiais teiginiais yra paneigiamas Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies reikalavimas minėtame straipsnyje nurodytiems subjektams apie planavimą pranešti raštu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinės bylos nagrinėjimo objektas – viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, panaikinimas. Skundas pirmosios instancijos teismo tenkintas, konstatavus Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies, susijusios su pareiga pranešti kaimyninių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams apie žemės sklypo ar sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią, pažeidimus, taip pat kitų teisės aktų pažeidimus, atkartojančius minėtą taisyklę.
2010 m. rugsėjo 8 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikta Taikos sutartis pasirašyta tarp pareiškėjo Žuvininkystės tarnybos, atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos jūrų muziejaus. Kaip matyti iš gauto dokumento Taikos sutartimi abipusių nuolaidų būdu ginčas yra išsprendžiamas, todėl prašoma pateiktą sutartį tvirtinti, o administracinę bylą nutraukti.
Prašymas tenkintinas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalį jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, - vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad teisingumui įvykdyti atitinkamoje administracinėje byloje gali būti vadovaujamasi įstatymo analogija bei bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Šiuo atveju, nagrinėjamoje administracinėje byloje, sprendžiant taikos sutarties patvirtinimo klausimą, kaip vieną iš būdų teisingumui pasiekti, pagal analogiją taikytinos Civilinio kodekso (toliau - ir CK) bei Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos. Konkrečiai CK 6.983 straipsnio 1 dalyje ir CPK 13 straipsnyje įtvirtintos taisyklės.
Taikos sutartyje nurodyta, kad šalims yra žinomos ir suprantamos bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 straipsnyje 3 dalyje.
Pateikta 2010 m. rugsėjo 8 d. sutartis išreiškia ją pasirašiusių administracinės bylos proceso šalių valią taikiai išspręsti ginčą, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, - pakankamas pagrindas ją patvirtinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d., CK 6.983 str., CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.).
Patvirtinus taikos sutartį bei nesant kliūčių atsisakyti tenkinti prašymą nutraukti administracinę bylą, pastaroji nutrauktina, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas. Priešingu atveju palikus jį (sprendimą) galioti būtų paneigta pati taikos sutartis, jos pasirašymas taptų teisiškai beprasmis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 str., 101 str. 3 p., 140 str. 1 d. 5 p.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A438-729/2008, A756-1047/2009; A822-1011/2009).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti.
Patvirtinti 2010 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos jūrų muziejaus pasirašytą taikos sutartį, pagal kurią šalys sutarė, kad:
,, 1. Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau - ir Tarnyba):
1.1. Įsipareigoja per vienerius metus nuo šios sutarties įsigaliojimo dienos imtis visų teisės aktų nustatyta tvarka ir nuo jos priklausančių priemonių, būtinų, siekiant perduoti Lietuvos jūrų muziejui baseiną (Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke pažymėtas indeksu k2, plotas 2073,1 kv.m).
1.2. Atsisako visų skundo reikalavimų (t. y. skundo) šioje administracinėje byloje.
1.3. Pareiškia ir patvirtina, kad žino šios taikos sutarties sudarymo ir administracinės bylos nutraukimo teisines pasekmes.
2.1. Įsipareigoja sudaryti visas teisėtas ir nuo jos priklausančias prielaidas, būtinas pagal šios sutarties 6.2. punktą parengtam detaliajam planui patvirtinti.
2.2. Pareiškia ir patvirtina, kad žino šios taikos sutarties sudarymo ir administracinės bylos nutraukimo teisines pasekmes.
3.1. Įsipareigoja savo lėšomis per vienerius metus nuo Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatytos Vyriausybės tvarkos patvirtinimo, suformuoti žemės sklypą prie Tarnybos valdomų pastatų, išskyrus betoninį grindinį - baseiną (Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), plotas 2073,1 kv.m), maksimaliai padidinant sklypo ribas vakarų kryptimi, atsižvelgiant į Valstybinės reikšmės miško ribas bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotų gretimų sklypų ribas.
3.2. Įsipareigoja savo lėšomis per vienerius metus ir šešis mėnesius nuo šios sutarties įsigaliojimo dienos parengti dviejų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, numatant sklypo (duomenys neskelbtini) - šiaurinės, o sklypo (duomenys neskelbtini) - pietinės bendros sklypų ribos keitimą: nuo pastato - sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiaurės vakarų kampo iki bendros šių sklypų ribos numatant 5 m atstumą, pagal pridedamą Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų planą.
3.3. Pareiškia ir patvirtina, kad žino šios taikos sutarties sudarymo ir administracinės bylos nutraukimo teisines pasekmes.
4.1. Įsipareigoja bendradarbiauti su Tarnyba, įgyvendinant detaliųjų planų sprendinius bei vystant teritoriją žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, kuri detaliajame plane pažymėta indeksu 1f.
4.2. Įsipareigoja per du mėnesius nuo šios sutarties 6.2 punkte numatytų detaliųjų planų patvirtinimo, savo lėšomis organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų plano parengimą.
4.3. Pareiškia ir patvirtina, kad žino šios taikos sutarties sudarymo ir administracinės bylos nutraukimo teisines pasekmes.
5. Šalys patvirtina, kad šia sutartimi išsprendžia visus ginčus šioje administracinėje byloje.
6. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos ir suprantamos bylos nutraukimo, šalims sudarius taikos sutartį, teisinės pasekmės, numatytos ABTĮ 102 str. 3 d.
7. Patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas už teisines ir atstovavimo paslaugas, kiekviena šalis padengia savo lėšomis ir viena iš kitos nereikalauja.
8. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad ši taikos sutartis nereglamentuoja klausimų, susijusių su šalių teisiniu statusu ir veiksnumu, viešąja tvarka, ir klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos; taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir (ar) gerai moralei bei viešajam interesui: nėra kitų aplinkybių, kurios galėtų būti teisinis pagrindas pripažinti šią taikos sutartį negaliojančia ir (ar) niekine.
9. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad turi pilną veiksnumą, teises ir įgalinimus pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus, sudaryti ir įvykdyti šią taikos sutartį.
10. Šalys pareiškia, kad šią taikos sutartį perskaitė, jos turinį, prasmę ir teisines pasekmes suprato ir kaip atitinkančią jų valią priima ir pasirašo.
11. Šalys pripažįsta, kad ši taikos sutartis yra sudaryta gera valia ir dėl to viena kitai jokių pretenzijų neturi ir ateityje nereikš.
12. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų planas (pridedama) yra neatskiriama šios sutarties dalis.
Administracinę bylą pagal pareiškėjo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Uostamiesčio projektas“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos jūrų muziejui dėl sprendimo panaikinimo nutraukti.
Nutartis neskundžiama.