Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Audronės Šukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 2 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – areštas 38 paroms;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo, baudžiamojo poveikio priemonė - turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir M. A. pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė 30 parų arešto, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta 7 mėnesių ir 3 dienų laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 mėnesiai ir 20 dienų laisvės atėmimo;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių 23 dienoms. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir M. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių 20 dienų (bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje;

O. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), teista (traukta baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė bausmė – 1 metų laisvės apribojimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi 1 mėtų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę (bausmę atlikusi);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimas (baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. A. ir O. Z. pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: M. A. ir O. Z., veikdami kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2023 m. gruodžio 2 d., apie 12.50 val., iš (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti dešimt vienetų pakuočių ausinių „JBL TUNE 110“, kurių vieno vnt. kaina 16,49 Eur, bendros 164,90 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti apsaugos darbuotojo. Šiais veiksmais M. A. ir O. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad M. A. ir O. Z. kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 5 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis M. A. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad 2023 m. gruodžio 2 d. buvo prekybos centre (duomenys neskelbtini), parduotuvėje (duomenys neskelbtini), su jam iš matymo pažįstamu asmeniu, su tikslu ką nors pavogti. Parduotuvėje sutiko savo pažįstamus vardu S. ir O.. Jie nusprendė pavogti ausines. Parduotuvėje iš O. jis (M. A.) paėmė rankinę ir prie ausinių skyriaus pažįstamas iš matymo asmuo, kurio duomenų nežino, įdėjo į jo (M. A.) rankose laikytą krepšį ausinių įpakavimus. Jis neskaičiavo, kiek pastarasis tų ausinių įdėjo į krepšį, bet sutinka, kad buvo 10 vnt. Krepšį su ausinėmis jis nunešė ir atidavė O.. Pažįstamas asmuo kažkur pasišalino iš parduotuvės. Jis (M. A.) su O. išėjo iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir netoli išėjimo juos sulaikė apsaugos darbuotojas. Tada apsaugos darbuotojas juos nuvedė į kambarį, S. taip pat buvo ten atvestas. Toje patalpoje iš krepšio buvo išimtos ausinės, jų buvo 10 vnt. įpakavimų. Kaltinamoji O. Z., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos taip pat pripažino ir nurodė, kad 2023 m. gruodžio mėnesį ji viena nuvyko prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), norėjo apsižiūrėti parduotuvėje ir ką nors pavogti. Ji prie parduotuvės sutiko iš matymo pažįstamą asmenį vardu S. ir su juo ji užėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Ką parduotuvėje norėjo veikti S., ji nežino ir neklausė. Parduotuvės viduje ji sutiko savo pažįstamą M. A., kuris buvo su jai nepažįstamu vaikinu. Parduotuvėje jie visi vaikščiojo ir apžiūrinėjo prekes. Jiems priėjus prie ausinių skyriaus, M. A. paprašė jos krepšio ir jį jam padavė. Ji suprato, kad M. A. nori ką nors įdėti į jos krepšį ir pavogti. Ji nieko konkrečiai nesitarė su minėtais asmenimis, ką reikia pavogti, bet suprato, kad gali įdėti ausines, kadangi jie buvo prie ausinių skyriaus. Ji, padavusi krepšį, nuėjo tolyn ir nematė, ką M. A. toliau darė. Vėliau jai M. A. atnešė ir padavė jos krepšį ir ji suprato, kad jis į krepšį kažką įdėjo, bet netikrino ir nematė, ką. Tada ji su M. A. išėjo iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir, nuėjus kelis metrus, juos sulaikė apsaugos darbuotojas. Tada prie jų priėjo ir S., jį apsaugos darbuotojas taip pat sulaikė. Kur nuėjo vaikinas, kuris buvo su M. A., ji nežino ir nežino, ar jis ką nors pavogė. Apsaugos darbuotojas juos nuvedė į apsaugos postą ir ten ji iš savo krepšio išėmė ausines, viso 10 vnt. įpakavimų buvo. Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų V. P. ir S. C. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimas, raštas, įvykio vietos, daiktų bei vaizdo įrašo apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. A. ir O. Z., veikdami kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2023 m. gruodžio 2 d., apie 12.50 val., iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti dešimt vienetų pakuočių ausinių „JBL TUNE 110“, kurių vieno vnt. kaina 16,49 Eur, bendros 164,90 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti apsaugos darbuotojo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, kadangi M. A. ir O. Z. nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių, o bendra turto, kurį jie pasikėsino pagrobti, vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 MGL) dydžio sumos, darytina išvada, kad M. A. ir O. Z. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: abu kaltinamieji sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, iš bylos duomenų matyti, kad pasikėsintos pagrobti prekės nebuvo sugadintos ir buvo grąžintos į prekybą, (duomenys neskelbtini) nurodė, kad žala nepadaryta, byloje civilinio ieškinio nepareiškė, sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, tokiu būdu šioje byloje žalos atlyginimo klausimas nekeliamas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. A., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (pasikėsinta padaryti vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą iš savanaudiškų paskatų), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstama veika nebaigta, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, pasikėsintas pagrobti turtas buvo grąžintas parduotuvei, todėl nebuvo padaryta reali žala, taip pat pasikėsinto pagrobti turto vertė nežymiai viršija 3 MGL ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė), į M. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį M. A. – nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 5 kartus, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei, daug kartų baustas administracine tvarka, iš kaltinamojo baustumų istorijos matyti, kad jis ne kartą vykdė smulkias vagystes, paskirtos baudos nesumokėtos.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam M. A. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą arešto bausmę. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas bausmės dydis – artimas BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytam arešto bausmės, skirtinos už baudžiamojo nusižengimo padarymą, vidurkiui, yra proporcinga kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, galutinė jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam M. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikintina.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai O. Z., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (pasikėsinta padaryti vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą iš savanaudiškų paskatų), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstama veika nebaigta, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, pasikėsintas pagrobti turtas buvo grąžintas parduotuvei, todėl nebuvo padaryta reali žala, taip pat pasikėsinto pagrobti turto vertė nežymiai viršija 3 MGL ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė), į O. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamoji visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją O. Z. – šiuo metu dirbanti, teista (traukta baudžiamojon atsakomybėn) 1 kartą, taip pat už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei, ne kartą bausta administracine tvarka, iš kaltinamosios baustumų istorijos matyti, kad ji yra bausta ir už smulkias vagystes, paskirtos baudos nesumokėtos.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai O. Z. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, su ja neskiriant kaltinamajai intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas bausmės dydis (artimas BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui) yra proporcingas kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę, galutinė jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajai O. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašai ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai – paliktini saugoti baudžiamojoje byloje (IBPS).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. A. paskirti galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

M. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti šį teismo baudžiamąjį įsakymą.

O. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, O. Z. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant jai intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

O. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašai ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai – palikti saugoti baudžiamojoje byloje (IBPS).

Išaiškinti M. A., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Visa arešto bausmė atliekama vienoje bausmės atlikimo vietoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto bausmės iš vienos šios bausmės atlikimo vietos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje bausmės atlikimo vietoje. Konkrečios arešto bausmės atlikimo vietos parinkimo ir nuteistųjų arešto bausme perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato teisingumo ministras.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą (šiuo atveju – į Kauno kalėjimą, adresu Technikos g. 34, LT-51256 Kaunas, tel. Nr. (8 37) 452 371). Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti O. Z., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad jie, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.