Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2585-1035/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-10-06
Bylos Nr.
1-2585-1035/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45370-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
A. V.
Nukentėjusysis
A. V.
Advokatai
Gediminas Skaistys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2585-1035/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45370-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,kaltinamajam A. V., jo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,nukentėjusiajai A. V.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį viešaisiais darbais 2 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų kas mėnesį visuomenės labui;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 2 metams, paskiriant įpareigojimus;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2016 m. rugsėjo 24 d., apie 18.30 val., bute (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,34 promilių girtumo laipsnis), konflikto metu 10 kartų sudavė ranka motinai A. V. į veidą, tampė ją už plaukų ir bandė smaugti, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. V. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad tą vakarą, kai buvo išgertuvės, apsipyko su motina ir įvyko muštynės, sudavė motinai. Savaitę vartojo alkoholį. Labai gailisi dėl savo veiksmų, tai daugiau nepasikartos. Tai buvo šeštadienį, vakare, apie 6 val., rugsėjo 24 d. Viskas vyko namie, mamos kambaryje. Konfliktas prasidėjo dėl juokų, dėl valgio, gal motina ne taip suprato, vėliau necenzūriniais žodžiais vienas kitą išvadino. Nežino, kas jam atsitiko, dešinės rankos delnu trenkė motinai į veidą, galėjo būti, kad trenkė 10 kartų. Prieš išeidamas motiną dar už plaukų paėmė, tada ji prisėdo ant lovos, o jis pradėjo motiną smaugti. Labai blogai vertina savo poelgį. Anksčiau taip irgi yra buvę. Viskas dėl alkoholio. Sutiktų atlikti viešuosius darbus, jei juos paskirtų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji A. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. rugsėjo 24 d., apie 18.00 val., bute (duomenys neskelbtini), jos sūnus A. V., būdamas neblaivus, puolė ją sakydamas duoti jam valgyti ir sudavė jai apie 10 smūgių ranka į veidą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Taip pat sūnus tampė ją už plaukų ir bandė smaugti. Anksčiau irgi būdavo panašių atvejų, nes sūnus linkęs į smurtą (b. l. 12-13).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2016 m. rugsėjo 24 d. 18.43 val. registruotas įvykis – pranešėjos sūnus A. V. mušasi (b. l. 6).

2016 m. rugsėjo 25 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8).

Policijos pareigūno 2016 m. rugsėjo 24 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 24 d., apie 18.50 val., iš budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos sūnus mušasi. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė A. V., taip pat nustatyta, jog 2016 m. rugsėjo 24 d., apie 18.30 val., išgertuvių metu A. V. puolė savo motiną A. V., nes motina nepagamino sūnui valgyti. A. V. nurodė, kas sūnus sudavė jai į veido sritį, tampė už plaukų, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 9-10).

Alkotesterio kvito duomenimis, kaltinamajam A. V. 2016 m. rugsėjo 24 d. 19.17 val. nustatytas 2,34 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 31).

Iš A. V. asmens duomenų matyti, kad A. V. yra jo motina (b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad jis, būdamas neblaivus, konflikto su motina metu 10 kartų sudavė jai delnu į veidą, tampė motiną už plaukų ir bandė ją smaugti. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios (kaltinamojo motinos) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jos sūnus A. V., būdamas neblaivus, puolė ją sakydamas duoti jam valgyti ir sudavė jai apie 10 smūgių ranka į veidą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, taip pat sūnus tampė ją už plaukų ir bandė smaugti. Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, alkotesterio kvitas, kaltinamojo asmens duomenys.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad A. V., apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,34 promilių girtumo laipsnis), konflikto metu 10 kartų sudavė ranka motinai A. V. į veidą, tampė ją už plaukų ir bandė smaugti, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Nukentėjusioji yra kaltinamojo motina, kuri, atsižvelgiant į BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvoką, laikytina kaltinamojo šeimos nare, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę A. V., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, veika baigta), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi), į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas, vieną kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogiškos veikos padarymą susitaikęs su ta pačia nukentėjusiąja, daug kartų baustas administracine tvarka, nedirbantis, turintis nepilnametį vaiką (7 metų amžiaus), kurio neišlaiko (nustatyta iš jo paties žodžių).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į kaltinamojo A. V. teismo posėdyje išreikštą sutikimą dirbti viešuosius darbus, teismas sprendžia, kad A. V. skirtina viešų darbų bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. rugsėjo 24 d. 19.00 val. (b. l. 19) iki 2016 m. rugsėjo 26 d. 11.59 val. (b. l. 29), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi dienos) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 27), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad A. V. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 34,74 Eur advokato užmokestis. Tarnybos nuomone, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo A. V. valstybės naudai priteistinos 34,74 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas pažymi, kad BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktas prašymas atmestinas, nes pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant tokį prašymą, byloje turi būti duomenys apie kaltinamojo turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-693/2016). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie A. V. turtinę padėtį. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie A. V., kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį. Pagal minėtą teismų praktiką, tokie duomenys yra esminiai, sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. skirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 2 (dviem mėnesiams), įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. rugsėjo 24 d. 19.00 val. iki 2016 m. rugsėjo 26 d. 11.59 val. (dvi dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. V. atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš