Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje

D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gimes (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedes, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustate:

Kaltinamasis D. Š. 2007 m. rugsejo 15 d. apie 7 val. 18 K. K. rajone, (duomenys neskelbtini), kelio vingyje, vairuodamas automobili VW PASSAT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti A. Š., pažeide Keliu eismo taisykliu 53, 172 punktuose nurodytus reikalavimus, t. y. vairuodamas automobili nesilaike visu butinu atsargumo priemoniu, kad nekeltu pavojaus kitiems eismo dalyviams, nepasirinko saugaus greicio ir neatsižvelge i kelio salygas, nesuvalde transporto priemones ir išvažiavo i priešingos krypties eismo juosta, kur susidure su priešais atvažiuojanciu V. Š. vairuojamu automobiliu FORD ESCORT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasekoje eismo ivykio metu sužalotas automobilio FORD ESCORT vairuotojas V. Š., kuriam del kaires gužduobes lužio, pleštines žaizdos dešineje blauzdoje padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleiviui Valdimarui P. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sugadintas V. Š. priklausantis automobilis FORD ESCORT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis D. Š. kaltu prisipažino dalinai ir paaiškino, kad jis 2007 m. liepos menesi isidarbino ,,Lex System GmbH” Šiauliu filiale vairuotoju ekspeditoriumi. Imone jokios transporto priemones spaudos išvežiojimui nesuteike, pagrindinis reikalavimas priimant i darba buvo vairuotojo teises ir nuosavas automobilis, kuriuo galima butu gabenti spauda. 2007 m. rugsejo 15 d. 5 val. iš ,,Lex System GmbH” bustines, esancios (duomenys neskelbtini), pasieme laikrašcius, kuriuos turejo išvežioti i spaudos kioskus ir parduotuves maršrutu Šiauliai- Kairiai- Ginkunai- Pakruojis- Radviliškis- Tytuvenai- Kelme, ir jo tevui A. Š. priklausanciu automobiliu VW PASSAT, kuriam privalomasis civilines atsakomybes draudimas buvo pasibaiges, išvyko laikrašciu pristatymo maršrutu. Šis maršrutas jokiame dokumente nebuvo aptartas, pradejus dirbti, maršruta ir laikrašciu pristatymo punktus parode prieš ji tuo maršrutu dirbes darbuotojas. Išvykstant nustatytu spaudos išvežiojimo maršrutu, jis kartu su laikrašciais gaudavo lapa, kuriame buvo nurodyta spaudos pristatymo vieta ir laikrašciu kiekis, jis jokiame dokumente nepasirašydavo, pristacius spauda nurodytame punkte, lape pasirašydavo spauda priemes darbuotojas, iš kiosku ir parduotuviu paimdavo vakarykšcius neparduotus laikrašcius ir juos kartu su laikrašciu išvežiojimo lapu pristatydavo i imones ,,Lex System GmbH” Šiauliu bustine. 2007 m. rugsejo 15 d. ryte lijo, kelio danga buvo šlapia, jis velavo i Kelme pristatyti laikrašcius, skubejo, iš Tytuvenu i Kelme važiavo 60-70 km/h greiciu, nors toje vietoje leistinas greitis 50 km/h, ties posukiu jo vairuojama automobili slidžioje kelio dangoje sumete, iki susidurimo likus 50 metru, pamates priešais atvažiuojanti automobili, jis stabde, taciau savo automobilio nebesuvalde ir išvažiaves i priešingos krypties eismo juosta susidure su priešpriešiais važiuojanciu FORD ESCORT automobiliu. Jis isitikines, kad priešais atvažiuojancio automobilio vairuotojas galejo pristabdyti, labiau pasitraukti i kelkrašti ir avarijos butu išvengta, todel, jo nuomone, dalinai del autoivykio kaltas ir FORD ESCORT vairuotojas, kuris nesieme jokiu veiksmu, kad butu išvengta susidurimo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kalte irodyta pilnumoje.

Nukentejusysis V. Š. parode, kad 2007 m. rugsejo 15 d. ryte, K. K. pašte, darbo metu, jam nuosavybes teisemis priklausanciu automobiliu FORD ESCORT su palydovu V.P. D. gabeno korespondencija K. K. i Tytuvenu miesteli. Asfalto danga buvo šlapia, po truputi lijo, ivažiavus i Tytuvenus, išvažiavus iš posukio, tiesiojoje kelio dalyje pamate priešais tiesiai i juos dideliu greiciu artejanti kita automobili, jis kiek galedamas pasitrauke i dešini kelkrašti, taciau susidurimo išvengti nepavyko. Jis važiavo 50 km/h greiciu, priešais atvažiuojantis automobilis važiavo akivaizdžiai didesniu, kaip jam pasirode 80 km/h greiciu. Autoivykio metu jis buvo sužalotas, del ko teko ilgai K. K. ir Vilniaus greitosios pagalbos ligoninese, Kauno klinikose, reabilitacinese ligoninese, jis neteko dalies darbingumo, autoivykio metu jo automobilis sugadintas nepataisomai.

Nukentejusysis Valdimaras P. D. parode, kad jis 2007 K. K. pašte dirbo lydetoju. Rugsejo 15 d. V. Š. vairuojamu automobiliu FORD ESCORT važiavo maršrutu Kelme- Tytuvenai, gabeno spauda, pensijas ir kitokias išmokas. Jis sedejo priekineje keleivio sedyneje, buvo prisiseges saugos diržus, važiuojant atrinkinejo pakuotes, todel buvo užsidejes akinius, idemiai kelio nestebejo. Ivažiavus i (duomenys neskelbtini) dideliu greiciu i juos lekianti automobili jis patebejo, kai šis nuo ju buvo per 10 metru. Autoivykio metu jam buvo sužalota kaire koja, kaire ranka, automobilio stiklai supjauste kakta, smugio metu jis galva atsitrenke i priekini automobilio stikla, del ko sudužo jo akiniai., kuri laika buvo nedarbingas.

Liudytojas A. Š. parode, kad jis sunui savo vardu nupirko specialu automobili, kad jis galetu dirbti ,,Lex System” imoneje, nes priimant i darba darbdaviu reikalavimas buvo tureti specialu automobili spaudai vežioti. Automobili VW Passat sunus naudojo darbe, vežiojo po punktus spauda. Del automobilio apgadinimo pretenziju jis niekam nereiške.

Liudytojas D. P. parode, kad jis rekomendaves A. M., dirbusiai ,,Lex System GmbH” Šiauliu depo vadove, kad spaudos išvežiotoju i darba šioje imoneje priimtu D. Š.. Jis prisimena, kad 2007 m., kai dirbo vidaus reikalu sistemoje pareigunu, Asta paprašiusi jo, kad jis nuvyktu i eismo ivykio, i kuri pateko D. Š., K. K. rajone. Ivykio vietoje D. Š. jau nebuvo, Astos paprašytas iš jo automobilio VW PASSAT jis paeme spauda ir pristate ja i spaudos išvežiojimo lape nurodytas vietas.

Keliu eismo ivykio vietos apžiura užfiksuota protokole, eismo ivykio vietos schemoje, fotonuotraukose (b.l. 14-18, t. 1), iš kuriu matyti, jog ivykio vieta K. K. rajone, (duomenys neskelbtini), dvi transporto priemones – automobiliai FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidurusios priekiais, automobilis FORD ESCORT stovi kelio Kelme-Tytuvenai dešiniajame kelkraštyje, nuo jo priekio iki automobilio VW PASSAT priekio 2 m., susidurimo vietoje 2x1 m plote rasta nuolaužu ir stiklo šukiu. Iš transporto priemones technines apžiuros akto (b.l. 19) matyti, kad po eismo ivykio automobiliui FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklasanciam V. Š. (b.l. 20, t. 1), apdraustam transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomuoju draudimu AB „Lietuvos darudimas“ (b.l. 22, t. 1), rasti šie techniniai defektai : deformuoti priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis kaires puses sparnas, priekines kaires puses dureles, stogas, priekinis kaires puses ratas; išduže priekinis stiklas, abu priekiniai žibintai, priekinis kaires puses posukio žibintas, kaires puses priekiniu dureliu stiklas, radiatoriaus groteles. Apžiurint A. Š. (b.l. 27, t. 1) priklausanti automobili VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad deformuotas variklio dangtis, abu priekiniai sparnai, priekinis bamperis, radiatoriaus groteles, stogas, išduže priekinis stiklas, abu priekiniai ir posukiu žibintai, nudiles priekines dešines padangos protektorius (b.l. 26, t. 1).

Iš medicinines apžiuros neblaivumui nustatyti aktu (b.l. 29, 31, t. 1), specialisto išvadu (b.l. 30, 32, t. 1) matyti, kad D. Š. ir V. Š. eismo ivykio metu buvo blaivus.

Iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiauliu skyriaus specialisto išvados Nr. G 141/08(04) (b.l. 34, t. 1) matyti, kad V. Š. autoivykio metu 2007 m. rugsejo 15 d. padaryti šie sužalojimai : kaires gužduobes lužis, pleštine žaizda dešineje blauzdoje, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiauliu skyriaus specialisto išvados Nr. G 68/08(04) (b.l. 36, t. 1) matyti, kad V. P. D. 2007 m. rugsejo 15 d. autoivykio metu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – daugybines veido ir kaires plaštakos žaizdos, kairio kelio sanario sumušimas ir raišciu patempimas.

Keliu eismo taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, galiojusiu eismo ivykio metu 2007 m. rugejo 15 d., 53 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemoniu, avarinio ryšio liniju ir želdiniu. Šiu taisykliu 172 punte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greicio, taip pat pasirinkti saugu greiti, atsižvelgdamas i eismo intensyvuma, krovinio ir transporto priemones ypatumus, ju bukle, kelio ir meteorologines salygas, matomuma, kad kiekvienu metu galetu suvaldyti transporto priemone.

Iš aptartu irodymu visumos darytina išvada, kad kaltinamasis D. Š. nebuvo atsargus, nepasirinko saugaus greicio, neatsižvelge i kelio salygas, nesuvalde vairuojamo automobilio, ko pasekoje išvažiavo i priešingos krypties eismo juosta ir susidure su priešinga kryptimi važiuojanciu automobiliu, t.y. ivykde eismo ivyki, kurio metu sužaloti du žmones, kuriems padarytas nesunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymai. D. Š. padaryti keliu eismo taisykliu pažeidimai buvo butinoji padariniu kilimo salyga ir buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais – nesunkiu ir nežymiu dvieju asmenu sveikatos sutrikdymu, todel jo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., sudetis. Bylos nagrinejimo metu nenustatyta, kad V. Š. butu pažeides Keliu esimo taisykliu reikalavimus, kas butu tureje itakos eismo ivykio kilimui, priešingai, remiantis nukentejusiuju parodymais, paties kaltinamojo paaiškinimais, ivykio vietos schema, nustatyta, kad V. Š., vairuodamas automobili, buvo atidus, megindamas išvengti susidurimo, pasitrauke i kelkrašti, važiavo leistinu toje vietoje greiciu. Kaltinamojo D. Š. kaltinimai del abipuses vairuotoju kaltes nelogiški, nepagristi jokiais irodymais, šia versija jis iškele tik bylos nagrinejimo teisme metu, todel akivaizdu, kad tokiu budu kaltinamasis megina sušvelninti savo atsakomybe.

Kaltinamojo D. Š. atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu, nurodytu BK 59 str. ir 60 str., nenustatyta.

Del civiliniu ieškiniu

Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis, reglamentuojanti asmens teisiu apsauga baudžiamajame procese, patikslina, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentejusiuoju, turi teise gauti del nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginima.

BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos, turi teise baudžiamajame procese pareikšti itariamajam ar kaltinamajam arba už itariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilini ieškini. Teismas ji nagrineja kartu su baudžiamaja byla. BPK 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, irodinejamas pagal šio Kodekso nuostatas, o 2 dalis teisini reglamentavima patikslina nustatydama, kad, kai nagrinejant civilini ieškini baudžiamojoje byloje kyla klausimu, kuriu sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kaip nustatyta BPK 115 straipsnio 1 dalyje, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, teismas, remdamasis irodymais del civilinio ieškinio pagristumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikšta civilini ieškini arba ji atmeta. Tenkindamas civilini ieškini, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribu, jeigu ieškinio dydis neturi itakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmes dydžiui. Visos minetos BPK nuostatos šioje konkrecioje byloje yra reikšmingos.

Nukentejusysis V. Š., pareikšdamas civilini ieškini, praše priteisti iš LR transporto priemoniu draudiku biuro 2689 Lt už sugadinta automobili, 289,14 Lt keliones išlaidu, 150,46 Lt už vaistus ir slaugyma, 1845,06 Lt negautu pajamu del nedarbingumo, 1726,40 Lt neturtines žalos atlyginimo, iš kaltinamojo ir jo darbdavio praše priteisti 934,19 Lt transporto išlaidu, 2262,46 Lt už vaistus ir higienos prekes, 30000 Lt neturtines žalos atlyginimo (b.l. 3-4, t. 2).

Bylos nagrinejimo metu nukentejusysis V. Š. nurode, kad eismo ivykio metu jo atomobilis FORD ESCORT sugadintas nepataisomai, AB ,,Lietuvos draudimas” ekspertai pripažino ji neeksploatuojamu. Iki eismo ivykio jis buvo darbingas, dirbo, del eismo ivykio metu patirtu sužalojimu jis visam gyvenimui liko invalidas, buvo netekes 60% darbingumo, šiuo metu dalinai darbingas, jam nustatytas 70% darbingumas. Iš karto po eismo ivykio del kaires gužduobes ir šlaunikaulio lužimu buvo gydomas Kelmes ligonineje, 2007 m. rugsejo 17 d. perkeltas i Kauno klinikas, kur buvo operuotas, 2008 m. lapkricio menesi Vilniaus greitosios pagalbos ligonineje protezuotas kairio klubo sanarys, veliau operuotos kaires kojos venos, kuriose uždegiminis procesas prasidejo del traumos, du kartus gydesi reabilitacjos ligoninese – „Energetikas“ ir „Palangos Žvorune“. Per visa gydymosi laika jam padaryta 11 rentgeno nuotrauku, 2 kompiuterines tomografijos, ligoninese jis praleido 46 dienas, reabilitacijoje- 49 dienas, beveik tris menesius išgulejo lovoje nevaikšciodamas. Del sužalojimo kente didelius skausmus, vartojo raminamuosius ir nuo skausmo vaistus, kuriuos pirkosi tiek pagal receptus, tiek žodiniu gydytoju nurodymu. Receptu nera išsaugojes. Ir šiuo metu jo klube yra isukti net 6 varžtai, idetas protezas, jis tebevaikšto su lazdele, nuo skausmo nuolat geria vaistus. Jis už savo pinigus pirkosi vaistus, ivairius bintus, tepalus, važinejosi konsultacijoms pas gydytojus, už savo lešas vyko i sanatorijas ir ligonines, šiu kelioniu metu ji lydedavo žmona, kuri ji slauge ir lanke ligoninese ir sanatorijose, del ko šeima patyrusi nemažai nuostoliu. Todel jis isitikines, kad jo pareikštas civilinis ieškinys nera didelis. Kadangi jam padaryta žymiai didesne, nei remiantis draudimo istatymais gali atlyginti draudimo bendrove, turtine ir neturtine žala, jis prašo neatlygintos žalos dali priteisti iš kaltinamojo ir jo darbdavio.

Nukentejusysis V. P. D. pareiške civilini ieškini, kuriuo praše priteisti iš LR transporto priemoniu draudiku biuro, kaltinamojo ir jo darbdavio 499 Lt turtines ir 5000 Lt neturtines žalos atlyginimo.

Nukentejusysis V. P. D. nurode, kad autoivykio metu jam buvo patemti sanario raišciai, stiklas sužalojo ranka ir veida, nuo smugio sulužo akiniai, buvo nedarbingas nuo 2007 m. rugsejo 15 d. iki 2007 m. spalio 8 d. Ilga laika gyde žaizdas ivairiais tepalais, kompresais, vartojo vaistus, tvaršcius, taciau medikamentu pirkimo kvitu nera išsaugojes. Sužalojimo pasekmes jaucia iki šiol - jam sunku ilga laika sedeti, dažnai jaucia sanario mauduli, kaires rankos mažasis pirštas nevaldomas, subjaurota kakta, like randai aiškiai matomi. Jis patyre 499 Lt turtine žala, kaip kompensacijos už patirta skausma, nepatogumus, pašlijusia nervu sistema, nemiga, nepataisomai subjaurota veida ir piršta prašo 5000 Lt neturtines žalos atlyginimo.

Kaltinamasis negincija nukentejusiu sužalojimu bei automobilio FORD ESCORT sugadinimu, nurodytu specialistu aktuose. Nurodo, kad nukentejusiuju pareikšti civiliniai ieškiniai per dideli, neparemti irodymais, jis yra atlygines dali žalos - V. Š. 100 Lt, V.P. D. ir VSDFV- po 50 Lt, šiuo metu jis yra bedarbis, žalos atlyginti neturi galimybiu.

Civilinio atsakovo - ,,Lex System GmbH” – atstove nurode, kad priimant i darba D. Š. jam buvo nustatytas triju mensiu išbandymo laikotarpis, per kuri ivyko eismo ivykis. D. Š. bandomuoju laikotarpiu nebuvo perduotos jokios materialines vertybes, automobilis, nebuvo sudarytos jokios civilines sutartys. Autoivykio metu D. Š. vairavo automobili, kuris ,,Lex System GmbH” nepriklause nei patikejimo teise, nei kitokiu teisetu pagrindu - nuomos, panaudos ar kitokios sutarties pagrindu, padaryta žala nera susijusi su darbdavio nurodymu vykdymu bei darbdavio žinia, todel CK 6.264 str. pagrindu atsakovo ,,Lex System GmbH” atžvilgiu civiline atsakomybe neturetu buti taikoma, ieškininiai reikalavimai imones atžvilgiu turetu buti atmesti.

Vadovaujantis CK 6.264 str. 1 d. nuostatomis, kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos eidamas darbines pareigas, žala nukentejusiajam atlygina darbdavys. Darbiniu pareigu atlikimu laikoma bet kokia veikla, susijusi su veikimu darbdavio nurodymu ir jo interesais. Iš darbo sutarties (b.l. 215-216, t. 1) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiauliu skyriaus pažymos (b.l. 204, t. 1), matyti, kad D. Š. 2007 m. liepos 15 d. – 2007 m. spalio 1 d. dirbo Lex System GmbH vairuotoju-ekspeditoriumi. Eismo ivykis ivyko 2007 m. rugsejo 15 d. ankti ryte, D. Š. atliekant darbines funkcijas – išvežiojant spauda. Liudytojas D. P. patvirtino, kad ,,Lex System GmbH” imones darbuotojos prašymu vyko i ivykio vieta, paeme iš D. Š. automobilio spauda ir išvežiojo i spaudos pristatymo punktus, t.y. pabaige darba, kuri turejo atlikti D. Š.. Bylos nagrinejimo metu nustatyta, kad D. Š., budamas imones „Lex System GmbH“ vairuotoju-ekspeditoriumi, veže spauda imones darbuotoju nustatytu maršrutu, atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo. Esant tokioms aplinkybems, už žala, atsiradusia eismo ivykio metu, kuria padare imones darbuotojas vykdydamas darbines pareigas, atsakinga imone – „Lex System GmbH“. V. Š. priteistina žala, kuria nepadenge Biuras, V.P. D. – visa teismo pripažinta pagrista ir irodyta žalos suma.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turetos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo butu gaves, jeigu nebutu buve neteisetu veiksmu. Pinigine žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostoliu dydžio negali tiksliai irodyti, tai ju dydi nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Nukentejusysis V. Š., prašydams atlyginti nuostolius už pirktus vaistus, pateike vaistinese isigytu vaistu apmokejimo kvitus (b.l. 178-188, t. 1), taciau receptu ar vaistu paskyrima patvirtinanciu irodymu nepateike. Teismas neturi galimybiu nustatyti, ar butent tokie vaistai, butent toks ju kiekis buvo reikalingas V. Š. gydymui, sveikatos atstatymui, be to, dalis šio pobudžio išlaidu - 150,46 Lt – priteisiama iš Biuro, irodymu del specialiu asmens higienos priemoniu butinumo sveikatos atstatymo tikslais V. Š. taip pat nepateike, todel jo 2262,46 Lt civilinis ieškinys del nuostoliu atlyginimo už vaistus ir slaugyma atmestinas kaip nepagristas. Iš pateiktu autobuso bilietu, degalu isigijimo kvitu (b.l. 189-193, t. 1) matyti, kad transporto išlaidos gydymosi laikotarpiu sudaro 934,19 Lt. Iš gydymo istaigu medicininiu dokumentu, epikriziu (b.l. 72-79, t. 2) matyti, kad V. Š. buvo gydytas Kauno klinikose, Vilniaus greitosios pagalbos ligonineje, reabilitacinese ligoninese Palangoje ir Šventojoje, iš jo paaiškinimu matyti, kad konsultuotis del gydymo eigos vyko pas medikus i Šiaulius, i gydymo istaigas ji lydejo žmona, vykdavo savo transportu ir savo lešomis, todel ieškinys del keliones išlaidu laikytinas pagristu ir tenkintinas, išminusavus keliones išlaidu suma, priteistina iš Biuro, likusi jos dalis, išminusavus kaltinamojo sumoketus 200 Lt, 445 Lt priteistini iš darbdavio. Nukentejusysis V.P. D. nurodydamas, kad vaistu, tepalu, alieju pirkimui išleido 200 Lt, jokiu tai patvirtinanciu irodymu nepateike, patvirtino, kad pirkimo kvitu, receptu nera išsaugojes, teismui nustatyti, kokius vaistus jis pirko po sužalojimo butent autoavarijos metu patirtu sužalojimu gydymui, neturi galimybes, todel jo ieškinys šioje dalyje netenkintinas. Iš pateikto recepto (b.l. 70, t. 2) ir kvito (b.l. 47, t. 1) matyti, kad 2007 m. rugsejo 26 d., t.y. iš karto po eismo ivykio, V.P. D. isigijo akinius, už kuriuos sumokejo 299 Lt, abejoti, kad autoivykio metu V.P. D. akiniai buvo sulaužyti, nera pagrindo, todel civilinis ieškinys dalyje del 299 Lt tenkintinas, išminusuojant kaltinamojo sumoketa 100 Lt suma.

Kelmes rajono apylinkes prokuraturos vyriausioji prokurore, gindama viešaji interesa, pareiške civilinius ieškinius del žalos atlyginimo valstybinio socialinio draudimo fondui. Civiliniais ieškiniais regreso tvarka praše priteisti iš kaltinamojo ligos pašalpas ir periodines netekto darbingumo kompensacijos išmokas šio fondo tvarkytojui - Šiauliu skyriui, V.P. D. išmoketa 271,20 Lt ligos pašalpa, V. Š. ligos pašalpa, netekto darbingumo periodine kompensacija 12594,04 Lt. Del autoivykio V. Š. buvo nedarbingas nuo 2007-09-15 iki 2008-05-07, jam už ši laikotarpi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiauliu skyrius mokejo ligos pašalpa, neigalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai nustacius, kad V. Š. del nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo neteko 60 procentu darbingumo, VSDFV Šiauliu skyrius nuo 2008-05-08 iki 2008-12-31 V. Š. mokejo netekto darbingumo periodine kompensacija, viso VSDFV išmoku V. Š. nuo 2007-09-15 iki 2008-12-31 išmoketa 12594,90 Lt (b.l. 136-142, 164-167, t. 1). Iš VSDFV Šiauliu skyriaus pažymos (b.l. 60, t. 1) matyti, kad V.P. D. gydymosi laikotarpiu nuo 2007-09-15 iki 2007-10-08 išmoketa 271,20 Lt ligos pašalpos. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.290 str. 3 d. draudimo išmokas išmokejusi socialinio draudimo istaiga igyja regreso teise i žala padariusi asmeni, todel pagristas ieškinys del VSDFV išmoku priteisimo tenkintinas pilnumoje, šias išmokas – 12866,10 Lt - priteisiant iš autoivykio kaltininko, išminusavus jo sumoketa 50 Lt suma.

Neturtine žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Neturtines žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, nes neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma, todel turi buti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirta dvasine ir fizine skriauda. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtines žalos minimumo ar maksimumo, todel teismas, spresdamas del priteistinos neturtines žalos dydžio, atsižvelgia i CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus - pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas ipareigoja, kad asmeniui padaryta žala butu atlyginta visiškai, taciau butina atsižvelgti ir i žala padariusio asmens turtine padeti, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrecioje situacijoje butina vertinti pagal apdairaus, rupestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvacioje situacijoje etalona (CK 1.5.).

Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todel automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltiniu. Vairuodamas automobili asmuo turi buti ypac atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltu pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams, t.y. nepažeidineti Keliu eismo taisykliu, pasirinkti tinkama greiti atsižvelgiant i kelio, eismo, oro salygas. D. Š. padarytas Keliu eismo taisykliu pažeidimas nors ir nepasižymejo ypatingu šiurkštumu, taciau toks visiems vairuotojams žinomu taisykliu nepaisymas – greicio viršijimas, rodo itin dideli jo neatsarguma ir abejinguma kitiems eismo dalyviams, nes esant geram matomumui, kelyje nepasitaikius jokioms kliutims, buvo ypac neatidus, išvažiavo i priešingos krypties eismo juosta ir susidure su priešinga kryptimi važiuojanciu automobiliu, kurio vairuotojas laikesi visu Keliu eismo taisyklese nurodytu reikalavimu.

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausiu, nesunkiai pažeidžiamu ir ne visada atkuriamu vertybiu, todel turi buti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydi asmens sužalojimo atveju ivertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobudis, trukme, pasveikimo galimybe, liekamieji reiškiniai, asmens turetu galimybiu praradimas. Pasekmes vertinamos ne vien ivykusio fakto, bet ir ateities požiuriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesni nukentejusiojo gyvenima. Jeigu pasekmes susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtu sužalojimu sukelimu, kentejimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo del sveikatos ateityje, jeigu jos susije su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kunui del pasekmiu šalinimo (operacijomis, specialiomis proceduromis ir kt.), tai yra esminis neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nukentejusiajam V. Š. padaryti tokie sužalojimai kaip kaires gužduobes ir šlaunikaulio galvos lužis. Del šiu sužalojimu nukentejes apie tris menesius negalejo visiškai vaikšcioti, savarankiškai apsitarnauti, patyre nepatogumus del gulimo režimo, buvo tris kartus operuotas – gužduobes osteosinteze plokštele ir sraigtais, klubo sanario endoprotezavimas, venu operacija. Be patirto fizinio skausmo jis išgyvena ir del išliekamuju sužalojimo padariniu – skausmo, šlubavimo, netekto darbingumo. Po šio ivykio V. Š. tapo dalinai darbingas, iki 2009-04-26 nustatytas 40 procentu darbingumas, šiuo metu – 70 procentu. Esant tokioms veikos pasekmems ir kaltinamojo dideliam neatsargumui V. Š. nustatytinas neturtines žalos dydis 10000 Lt. Išminusavus 1726,40 Lt neturtines žalos alyginima, priteistina iš Biuro, likusi 8273,60 Lt dalis priteistina iš autoivykio kaltininko darbdavio. Nukentejusysis V.P. D. autoivykio metu nukentejo žymiai mažiau nei V. Š., jis autoivykio metu susižalojo galva, kaire ranka, kairi kelia, t.y. padarytos daugybines pjautines veido žaizdos, pjautines žaizdos kaireje plaštakoje, kairio kelio sanario raišciu patempimas. Nors nukentejusysis V.P. D. tvirtino, kad po autoivykio jis nevaldo kaires rankos mažojo pirštelio, taciau tokios sužalojimo pasekmes mediciniškai nera ivertintos, aptartos dokumentuose, todel i ši sveikatos sutrikima atsižvelgti kaip i nusikalstamos veikos pasekme teismas neturi pagrindo. Duomenu apie nepataisoma veido subjaurojima, išlikusius randus, V.P. D. taip pat nepateike. Akivaizdu, kad del daugybiniu žaizdu veide, kojos raišcio patempimo V.P. D. kente skausma, nepatoguma vaikšciojant, pasirodant viešumoje, todel ivertinus kaltinamojo neatsagumo laipsni, nukentejusiojo V.P. D. nežymu sveikatos sužalojima, atsižvelgus i neilga gydyma ir ženkliu pasekmiu nebuvima, iš kaltinamojo darbdavio V.P. D. priteistina 1000 Lt neturtine žala.

Bausmes skyrimas

Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatas atleisti nuo baudžiamosiso atsakomybes pagal laidavima teismas gali asmeni, padariusi baudžiamaji nusižengima, neatsargu arba nesunku ar apysunki tycini nusikaltima, kai yra visu šio straipsnio 2 d. nurodytu salygu visuma, t.y., kaltinamasis pirma karta padare nusikalstama, visiškai pripažino savo kalte ir gailisi padares nusikalstama veika, bent iš dalies atlygino ar pašalino padaryta žala arba isipareigojo ja atlyginti, kai ji buvo padaryta, yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padaryta žala, laikysis istatymu ir nedarys nauju nusikalstamu veiku.

Kaltinamasis D. Š. kaltu prisipažino dalinai, del ivykusios autoavarijos kaltino ir nukentejusiji V. Š., kuris, jo manymu, galejo pasukti savo vairuojama automobili i kelkrašti ir tokiu budu išvengti susidurimo. Toks avarijos kilimo priežasciu aiškinimas negali buti laikomas nuoširdžiu kaltes pripažinimu. Nukentejusiuju jis neatsipraše, pašto perlaidomis bylos nagrinejimo metu sumokedams V. Š. 200 Lt, V.P. D. - 100 Lt, tik formaliai parode ketinima atlyginti nuostolius. D. Š. šiuo metu niekur nedirba, teismo posedžio metu nurode, kad žalos atlyginti neturi galimybiu. Esant tokioms aplinkybems teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad yra visos salygos taikyti BK 40 str. nuostatas ir kaltimaji atleisti nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima.

Kaltinamasis D. Š. padare neatsargu nusikaltima, jo padaryta veika nera labai pavojinga visuomenei – jis nusikalto darbo metu, vykdydamas darbines pareigas, taciau kaltinamasis kalte pripažino dalinai, nukentejusiuju neatsipraše, padarytos žalos jiems neatlygino, veikos padariniu sušvelninti nesistenge, šiuo metu niekur nedirba, todel jam skirtina laisves atemimo bausme. Atsižvelgiant i tai, kad jis nusikalto pirma karta, ivykde neatsargu nusikaltima, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo. Paskyrus laisves atemimo bausme ir jos vykdyma atidejus, BK 41 str. numatyta bausmes paskirtis – sulaikyti asmeni nuo nusikalstamu veiku darymo, nubausti nusikalstama veika padariusi asmeni ir paveikti, kad jis laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu - gali buti igyvendinta. Atsižvelgiant i tai, kad D. Š. nusikalto ir teisiamas pirma karta, jam skirtinas mažesnis nei sankcijoje numatytas laisves atemimo bausmes vidurkis, jo vykdyma atidedant minimaliam laikotarpiui.

Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisemis, tarp ju teise vairuoti keliu transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisemis asmuo padare nusikalstama veika, BK 67 str. 3 d. nuostatos leidžia teismui šia baudžiamojo poveikio priemone skirti kartu su bausme. Kadangi kaltinamasis D. Š. nusikaltima ivykde grubiai pažeisdamas Keliu eismo taisykliu reikalvimus, taciau nusiženge pirma karta, jam taikytina baudžiamojo poveikio priemone – draudimas minimaliam terminui vairuoti keliu transporto priemones.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d. nuostatas teismas, priimdamas nuosprendi, turi teise nuspresti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Civilinio atsakovo atstovo keliones išlaidos i teismo posedžius laikytinos procesinemis išlaidomis, todel priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

nusprende:

D. Š. pripažinti kaltu ivykdžius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir nuteisti laisves atemimu vieneriems metams, uždraudžiant vienerius metus vairuoti keliu transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. laisves atemimo bausmes vykdyma atideti vieneriems metams, ipareigojant be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti - iki nuosprendžio isiteisejimo palikti nepakeista.

Civilinius ieškinius tenkinti dalinai.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos Transporto priemoniu draudiku biuro V. Š. 4973,66 Lt (keturis tukstancius devynis šimtus septyniasdešimt tris litus 66 ct.) turtines ir 1726,40 Lt (viena tukstanti septynis šimtus dvidešimt šešis litus 40 ct.) neturtines žalos atlyginimo.

Priteisti iš LEX SYSTEM GmbH, imones kodas (duomenys neskelbtini), V. Š. 445 (keturis šimtus keturiasdešimt penkis) litus turtines ir 8273,60 Lt (aštuonis tukstancius du šimtus septyniasdešimt tris litus 60 ct.) neturtines žalos atlyginimo, V. P. D. 199 (viena šimta devyniasdešimt devynis) litus turtines ir 1000 (viena tukstanti) litu neturtines žalos atlyginimo.

Priteisti iš D. Š. 12816,10 Lt (dvylika tukstanciu aštuonis šimtus šešiolika litu 10 ct.) žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiauliu skyriui.

Priteisti iš D. Š. 294,52 Lt (du šimtus devyniasdešimt keturis litus 52 ct.) Lietuvos Respublikos Transporto priemoniu draudiku biurui proceso išlaidu.

Nuosprendis per dvidešimt dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiauliu apygardos teismui per Kelmes rajono apylinkes teisma.