- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-14
- Bylos Nr.
- 1A-119-316-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-567-2009-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis (pirm.), Gražvydas Poškus, Irena Ivanovienė
- Nuteistasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- J. V.
Pranešėjas Boleslovas Kalainis Baudžiamoji byla Nr.1A-119-316/2012
Teisėja Astra Karpytė Teisminio proceso Nr. 1-40-1-567-2009-5
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2012 m. kovo 14 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Irenos Ivanovienės, Gražvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams. Bausmę R. B. paskirta atlikti pataisos namuose. Kardomosios priemonės R. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos nepakeistos. Bausmės pradžią R. B. nuspręsta skaičiuoti nuo suėmimo vykdant nuosprendį dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į atliktą bausmę R. B. nuspręsta įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2009-11-27 iki 2009-12-23. Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys patenkintas ir iš R. B. priteista 1500,72 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos nukentėjusiosios J. V. gydymo išlaidoms atlyginti. Procesas dėl nukentėjusiosios J. V. civilinio ieškinio nutrauktas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. nuteistas už tai, kad 2009 m. lapkričio 26 d. laikotarpyje nuo 11 val. iki 21 val. nenustatytu būdu pro duris įsibrovęs į gyvenamąją patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei panaudojęs fizinį smurtą J. V. atžvilgiu, tai yra rankomis ir kojomis suduodamas nukentėjusiajai J. V. į įvairias kūno vietas nenustatytą smūgių skaičių, padarė jai kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio, kuriam nebuvo reikalingas chirurginis gydymas, galvos smegenų sumušimą, dešinės krūtinės ląstos 7-8 šonkaulių lūžius, dešinės plaštakos penkto piršto vidurinio pirštakaulio lūžį, poodines kraujosruvas veide, dešinėje krūtinės pusėje, plaštakose, kairiame rieše ir kairėje juosmens pusėje t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei grasindamas peiliu pagrobė svetimą turtą – J. V. priklausančią piniginę 5 Lt vertės ir piniginėje buvusius 200 Lt, padarydamas J. V. 205 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistojo nuomone, teismo nuosprendis neteisėtas, nepagrįstas, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas neobjektyviai vertino įvykio aplinkybes, jo bei liudytojų D. M. P., A. P., K. Š. parodymus ir kitą byloje esančią medžiagą. Nuteistojo teigimu, nukentėjusioji jį apkalbėjo, jos parodymai nenuoseklūs, prieštaringi.
Teismo posėdyje nuteistasis R. B. ir jo gynėja advokatė V. Povilaitienė prašo apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendį, priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, prokuroras E. Armalas prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkintinas, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1, 3 punktuose numatytais pagrindais dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų ir bylos aplinkybių neatitikimo (Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai R. B. pripažino kaltu panaudojus fizinį smurtą pagrobus svetimą J. V. turtą. Nors nuteistasis R. B. neigia naudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją J. V. bei paėmęs jos piniginę su joje buvusiais 200 litų, jo kaltę patvirtina byloje surinkti ir teismo ištirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai. Apylinkės teismas pagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė nukentėjusiosios J. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų D. M. P., E. D., A. B. parodymais, teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais – apžiūros protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, specialistų išvadomis, eksperto parodymais. Liudytoja E. D., apklausta pirmosios instancijos teisme (II t., 29 b. l.), parodė, kad ligoninėje jos mama J. V. pasakojo jai, kad vakare sėdint prie televizoriaus, išgirdo, kad kažkas įėjo, atsisukusi pamatė B., pajuto smūgį. Atsibudo prie lovos, B. mosikavo peiliu, grasino, mušė ją, po jo buvimo dingo piniginė su 200 Lt. Liudytoja D. M. P., apklausta pirmosios instancijos teisme (II t., 30 b. l.), parodė, kad kai ji rado kaimynę J. V. sumuštą, ši pasakojusi, kad ją sumušė B., taip pat jis jai grasino ir apvogė. Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas H. Daujotas sukonkretino specialisto išvadą Nr. G 21/10(04) (I t., 40 b. l.) ir parodė, kad tie sužalojimai, kurie buvo padaryti nukentėjusiajai J. V., griuviminei traumai nėra būdingi. Ekspertas tokią išvadą padarė įvertinęs sužalojimų lokalizaciją, pobūdį, kiekį (II t., 39, 40 b. l.). Specialisto išvada patvirtina, kad sužalojimai padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, t. y. 2009 m. lapkričio 26 d. apie 17 val. Kad tą dieną nuteistasis R. B. bendravo su nukentėjusiąja patvirtino ir pats nuteistasis, parodydamas, kad 2009 m. lapkričio 26 d. išgėrinėjo kartu su nukentėjusiąja (II t., 28, 29 b. l.), ir nukentėjusiosios kaimynė liudytoja S. M. P., pro atviras kaimynės duris girdėjusi, kaip kaimynė kvietė ją išgerti kartu su R. B. (II t., 30 b. l.). Telefono skambučių išklotinėje nurodyti duomenys rodo, kad 2009 m. lapkričio 26 d. 16 val. 33 min ir 17 val. 40 min, iš telefono, kuriuo naudojasi J. V., buvo skambinta į telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi V. B. (I t., 73, 74 b. l.). Nuteistasis R. B. paaiškino, kad jis skambino savo motinai pasakyti, kad J. V. jo neišleidžia iš savo buto (II tomas, 28, 29 b. l.).
Nukentėjusioji R. V., liudytojos E. D., D. M. P. nuosekliai, vienodai aiškino įvykio aplinkybes, todėl teismui netikėti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais nebuvo jokio pagrindo. Teismas R. B. kaltės klausimą dėl R. V. atžvilgiu padaryto plėšimą sprendė remdamasis aptartų įrodymų visuma, kuri ir leido padaryti teisingą išvadą, jog jis 2009 m. lapkričio 26 d. panaudodamas fizinį smurtą jis apiplėšė J. V.. Nuteistojo versija, kad jis su nukentėjusiąja tik išgėrinėjo, nenaudojo jokio fizinio smurto ir neėmė piniginės su 200 litų, teisingai įvertinta kaip prieštaraujanti teisme nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį plėšimas kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Šią veiką kvalifikuojančios aplinkybės yra įrodinėjimo dalykas. Įsibrovimu suprantamas atviras ar slaptas neteisėtas, neleistinas pateikimas į gyvenamąją patalpą. Teismų praktikoje laikoma, kad patekimas į gyvenamąsias patalpas turint tikslą plėšimo būdu užvaldyti svetimą turtą, nors ir pasinaudojant pažintimi su nukentėjusiuoju, yra neteisėtas ir vertinamas kaip patekimas į gyvenamąją patalpą prieš nukentėjusiojo valią. Tačiau, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, negali būti inkriminuojamas įsibrovimo į patalpą požymis tais atvejais, kai kaltininkas patalpoje atsiranda pakviestas šeimininko. Kaip matyti iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio turinio, konstatuodamas R. B. padarytą plėšimą kvalifikuojančias aplinkybes – įsibrovimą į patalpą ir peilio panaudojimą, teismas šios išvados nemotyvavo, neanalizavo įvykio aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie nuteistajam inkriminuotą veiką kvalifikuojančius požymius. Apklausta pirmosios instancijos teisme liudytoja D. M. P. parodė, kad 2009-11-26 apie 16 val. eidama pro šalį pamatė atviras J. V. duris, paklausus, kodėl ji neužsidaro durų, kaimynė pakvietė išgerti, iš balso buvo aišku, kad J. V. geria su R. B. (II t., 30 b. l.). Kad J. V. pastaruoju metu gėrė, teisme paliudijo jos kaimynas A. P. (II t., 30 b. l.). Nuteistojo nurodytą aplinkybę, kad J. V. 2009-11-26 neišleido R. B. iš savo buto ir dėl to jis skambino savo motinai V. B., patvirtina R. B. laiptinės kaimynas K. Š. (II t., 69 b. l.) bei telefono skambučių išklotinės duomenys, rodantys, kad 2009-11-26 16.33 val. ir 17.40 val. iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi J. V., buvo skambinta į telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi V. B. (I t., 73, 74 b. l.). J. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kurios parodymai buvo perskaityti nagrinėjant bylą teisme, parodė, kad nežino, kaip R. B. pateko į butą (I t., 95 b. l.). Visos šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina tai, kad nuteistasis R. B. į J. V. butą pateko pakviestas pačios šeimininkės.
Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė, jog R. B. įsibrovė į J. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini), neįrodyta.
Taip pat kolegija konstatuoja, kad negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad plėšimo metu buvo panaudotas peilis. Nuteistasis R. B. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad peiliu jis pjaustė užkandą (II t., 29 b. l.), juo negrasino. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad peilis buvo rastas ant staliuko su maisto produktų likučiais (I t., 20-29). Specialisto išvadoje Nr. S 40/10(01) nurodyta, kad ant peilio, 2009 m. lapkričio 27 d. aptikto kambaryje ant stalo, atlikus DNR tyrimą, gautas DNR profilis, kuris priklauso R. B. su 99,99999999 procentų tikimybe. Liudytoja E. D., apklausta pirmosios instancijos teisme (II t., 29 b. l.), parodė, kad ligoninėje jos mama J. V. pasakojo jai, kad „B“ mosikavo peiliu, grasino, mušė ją, po jo buvimo dingo piniginė su 200 Lt. Byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad nuteistasis R. B. apiplėšė J. V. panaudodamas peilį. Jo pirštų atspaudai galėjo likti naudojant peilį maisto pjaustymui, aplinkybės, kad apiplėšiant J. V., buvo naudojamas peilis, nepatvirtino ir nukentėjusioji J. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad, grasindamas peiliu, R. B. liepė jai gerti degtinę, pinigų tuo metu nereikalavo (I t., 95 b. l.).
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, daroma išvada, kad surinktų įrodymų visuma nėra pakankama neginčytinai nustatyti kvalifikuojančių aplinkybių – įsibrovimo į patalpą ir peilio panaudojimo – būvimą R. B. padarytame plėšime, visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinami kaltinamojo naudai, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį, keičiamas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. B. 2009 m. lapkričio 26 d. laikotarpyje nuo 11 val. iki 21 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojęs fizinį smurtą J. V. atžvilgiu, tai yra rankomis ir kojomis suduodamas nukentėjusiajai J. V. į įvairias kūno vietas nenustatytą smūgių skaičių, padarė jai kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio, kuriam nebuvo reikalingas chirurginis gydymas, galvos smegenų sumušimą, dešinės krūtinės ląstos 7-8 šonkaulių lūžius, dešinės plaštakos penkto piršto vidurinio pirštakaulio lūžį, poodines kraujosruvas veide, dešinėje krūtinės pusėje, plaštakose, kairiame rieše ir kairėje juosmens pusėje t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą turtą – J. V. priklausančią piniginę 5 Lt vertės ir piniginėje buvusius 200 Lt, padarydamas J. V. 205 Lt turtinę žalą.
Šiaulių miesto apylinkės teismas neteisingai R. B. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį, R. B. nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį.
Skiriant R. B. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiama į tai, kad R. B. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, charakterizuojamas patenkinamai, nusikalstamą veiką padarė išnykus teistumui, nenustatyta atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. R. B. skiriamas laisvės atėmimas, artimas sankcijos minimumui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais,
nusprendžia:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendį pakeisti:
R. B. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.