Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2018-11-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1584-1046/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-22
Bylos Nr.
1-1584-1046/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28429-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
Kaltinamasis
V. F.
Nukentėjusysis
A. G.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1584-1046/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28429-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.4.1.1.; 1.2.22.1.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 22 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė,sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui R. J.,kaltinamajam V. F., jo gynėjui advokatui V. M. K.,specialistui I. A.,nedalyvaujant nukentėjusiajam A. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas 2018 m. balandžio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, per vieną mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti, bausmės neatlikęs, turintis neišnykusį teistumą,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, ištyręs bylos įrodymus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. F. 2018 m. birželio 15 d., ryte, ne vėliau kaip iki 9.00, val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių nesutarimų iš revolverio KORA BRNO Nr. 521397 šovė ne mažiau kaip šešis kartus į ant kėdės sėdintį nukentėjusįjį A. G., tuo padarydamas šautinius sužalojimus kairėje momeninėje-smilkinio srityje, žemiau kairio ausies kaušelio su kraujosruvos gerklose sukėlimu ir kaklo antrojo slankstelio kūno pažeidimu, krūtinės ląstos kairėje, poraktikaulinėje srityje su krūtinės ląstos raumenų, krūtinplėvės, kairio plaučio pažeidimais, kairės pažasties duobės srityje ties priekine pažasties linija, kairės blauzdos viršutiniame trečdalyje, tyčia sunkiai sutrikdė A. G. sveikatą.

Be to, kaltinamasis V. F., pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus, neturėdamas leidimo, 2018 metais kovo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Panevėžio centriniame turguje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 4 mm kalibro revolverį CORA BRNO Nr. 521397, priskiriamą prie C kategorijos šaunamųjų ginklų, kurį nešiojosi su savimi iki 2018 m. birželio 15 d. ryto, ne vėliau kaip iki 9.00 val., kol panaudojo revolverį A. G. atžvilgiu ir revolverį atėmė K. F..

Kaltinamasis V. F. savo kaltę dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo pripažino iš dalies, o dėl neteisėto ginklo įgijimo ir laikymo visiškai ir parodė, kad pas A. G. nusivežė du butelius degtinės. Pradėjo gerti ir parodžiau nukentėjusiajam ginklą. Kai išgėrė vieną butelį, norėjo parodyti, kad ginklas tikras ir tikrai šaudo. Išsitraukė ginklą iš už kelnių juosmens ir pradėjo šaudyti. Jau buvo labai girtas. Iš pradžių kelis sykius šovė į duris. A. G. sėdėjo priešais, o tos durys buvo šone. A. G. buvo maždaug per metrą nuo jo (kaltinamojo), tarpe nebuvo nieko. Paskui šovė į pečiaus, prieš kurį sėdėjo A. G., pusę. Šovė tris ar keturis kartus. Pataikė gal ir į A. G., bet nenorėjo į jį pataikyti. Sužalojimai galėjo atsirasti nuo rikošeto, kai šoviniai atšoko nuo pečiaus ir durų. Durys medinės. Žino, kad nuo jų kulka ne atšoka, o susminga. Pats į nukentėjusįjį tyčia nesitaikė. Apkaboje 9 šoviniai, tai visus ir iššaudė. Kad sužalojo A. G. suprato kitą dieną ryte. Iš vakaro sužalojimų nesimatė. Galėjo su A. G. dėl ko nors ir susipykti begerdami. Savo poelgį vertina blogai. Tokiam elgesiui įtakos turėjo girtumas. Pripažįsta civilinį ieškinį. Ginklą pirko Panevėžio centriniame turguje iš romų tautybės asmens už 50 eurų galimai kovo mėnesį. Ginklą įsigijo savigynai. Leidimo ginklui neturi. Vienas žmogus sakė, kad tokiam ginklui leidimo nereikia. Pirko šovinių dėžutę. Buvo pilnas būgnas šovinių pistolete.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis A. G. yra miręs, jo parodymai teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo pagarsinti.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. G. parodė, kad 2018 m. birželio 14 d., po pietų, tikslaus laiko neprisimena, netikėtai į namus, esančius (duomenys neskelbtini)., dviračiu atvažiavo V. F., kuris su savimi turėjo du 0,5 l talpos butelius degtinės ir pasiūlė kartu išgerti. Matė, kad V. F. turėjo plastikinį maišelį, o kas jame buvo nematė. Gėrė tik dviese ir pašalinių žmonių nebuvo užėję. Nuo išgertos degtinės tikrai pasijuto labai apsvaigęs, todėl negali pasakyti, kada tiksliai atsitiko įvykis. Prisimena, kad kai jau beveik baigė išgerti vieną butelį degtinės, lauke buvo šviesu. V. F. sėdėjo virtuvėje prie lango, o jis (nukentėjusysis) ant kėdės prie krosnies. V. F. nei iš šio, nei iš to iš po savo kelnių juosmens išsitraukė juodos spalvos revolverį ir, laikydamas ant delno, parodė sakydamas „Galvoji, kad netikras?“. Patikėjo, kad V. F. laiko tikrą ginklą ir atsakė „Vytai, tikras“. V. F. sakė, kad pirko ginklą, o kur nepasakė. Išgėrė dar po pusę stikliuko degtinės ir V. F. vėl išsitraukė tą patį revolverį. Dar kartą paklausė, ar tiki, kad ginklas tikras ir, suėmęs revolverį sėdėdamas šovė vieną kartą į lauko išėjimo durų pusę. Į jį (nukentėjusįjį) tada netaikė. V. F. sakė liautis rodyti ginklą ir šaudyti, nes tiki, kad ginklas tikras. V. F. vėl įsikišo ginklą už juosmens. Dar išgėrė po pusę stikliuko, pašnekėjo. Tada V. F. atsistojo, išsitraukė ginklą, priėjo prie jo sėdinčio iš kairės pusės, atkišo revolverį į kairę galvos sritį sakydamas, kad „Aš galiu ir tave nušauti“. Tai sakydamas V. F. iš karto pradėjo į jį (nukentėjusįjį) šaudyti. Kiek kartų šovė nežino. Pajuto skausmą galvoje. Pataikė į gerklę, kairį šoną, ranką. Saugojo galvą rankomis, todėl kulka kliudė dešinės rankos rodomąjį pirštą. Pamatė, kad iš galvos pradėjo bėgti kraujas. V. F. nustojo šaudyti ir atsisėdo ant savo kėdės, kur sėdėjo prieš tai. Po minutės sėdėdamas V. F. dar kartą šovė ir pataikė į kairę koją. Manė, kad padaryti sužalojimai buvo nerimti, todėl nekilo mintis kviesti greitąją pagalbą. Pamatė nemažai kraujo ant grindų, po kėde, kur sėdėjo. Atrodo, kad niekur nuėjęs nebebuvo. Ar toliau dar gėrė nepamena, tik pamena, kad neilgai trukus tarpduryje pamatė atėjusį V. F. brolį K. F., kuris užėjo aplankyti. K. F. pamatė jį (nukentėjusįjį) kruviną ir paklausė, kas atsitiko. K. F. pasakė pažiūrėti į V. F., kuris vis dar rankoje laikė revolverį. K. F. pasakė „Vytai, pažiūrėk, ką padarei Algiui, galėjai mirtinai nušauti?“. V. F. tada sėdėdamas šovė vieną kartą į K. F., bet nepataikė. Pamena, kad K. F. dar prisėdo prie V. F. ir kažkokiu būdu paėmė revolverį. Tada V. F. pasakė, kad savo rankinėje per petį turi dar vieną ginklą. K. F. nuėmė rankinę nuo V. F. peties ir joje rado dar vieną ginklą. K. F. iškvietę greitąją pagalbą ir policiją. Taip nebuvo, kad revolveris V. F. būtų iššovęs netyčia (1 t., b. l. 65, 66-69).

Liudytojas K. F. teisiamojo posėdžio metu pasinaudojo teise neduoti parodymų prieš savo brolį V. F., tačiau nurodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo pagarsinti liudytojo K. F. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. F. parodė, kad 2018 m. birželio 15 d., apie 9 val., dviračiu užvažiavo pas A. G., nes žinojo, kad vakar ten buvo brolis V. F.. Užėjęs pas A. G. į namą pamatė kampe sėdintį V. F., o virtuvėje prie pečiaus ant grindų kraujo klaną. V. F. rankoje pamatė pistoletą ir paklausė, kur A. G.. V. F. nesugebėjo paaiškinti. Supratęs, kad atsitiko kažkas negero, nuėjo į kitą kambarį pas A. G., kuris gulėjo savo lovoje. Priėjęs pajudino A. G. ir šis iš lėto atėjo į virtuvę bei atsisėdo ant kėdės prie pečiaus. Pamatė, kad A. G. galva kruvina. A. G. pasakė, kad į jį šaudė V. F.. Klausė V. F., kodėl jis taip padarė. V. F. buvo įsiutęs ir šovė ir į jį (K. F.) vieną kartą, bet nepataikė. Iš brolio atėmė ginklą. V. F. pasakė, kad rankinėje turi dar vieną. Iš brolio paėmė rankinę nuo peties ir joje rado dar vieną pistoletą. Pistoletus išmetė į koridorių. Brolis nesakė, iš kur gavo tuos ginklus (1 t., b. l. 104-105, 106-109).

Liudytojas A. S. parodė, kad dirbo ekipaže su kolege. Gavo pranešimą, kad Krekenavos rajone, kaimo neatsimena, yra peršautas žmogus. Nuvažiavus į vietą pasitiko K. F., kuris pasakė, kad atėjęs pas pažįstamą, rado brolį, t. y. kaltinamąjį. Sakė, kad tas pažįstamas yra peršautas ar kažkaip sužalotas. Įėję į vidų rado namo šeimininką ir kaltinamąjį sėdinčius virtuvėje. Peršautą asmenį rado sėdinti ant taburetės prie pečiaus, o kaltinamasis sėdėjo toje pat patalpoje netoliese. Pečius buvo dešiniau, o nukentėjusysis sėdėjo priešais, pečius jam buvo už nugaros ir šiek tiek šone. Iš karto matėsi, kad nukentėjusysis sužalotas, nes buvo kruvinas, matėsi kaip ir šautinės žaizdos kojoje, kakle. Visur buvo kraujo – ir ant žmogaus, ir ant lovos kitame kambaryje. Klausė nukentėjusiojo, kas šovė. Nukentėjusysis paminėjo, kad V. F., bet nukentėjusysis irgi buvo neblaivus, todėl kalbėjo nelabai rišliai. K. F. sakė, kad kaltinamasis bandė ir į jį šauti, tada jis atėmė ginklus. Namo prieangyje mėtėsi du pistoletai. V. F. išvedė. Kaltinamasis buvo girtas, šiek tiek priešinosi, rėkavo.

Liudytoja Asta Railienė parodė, kad gavo iškvietimą į Krekenavos seniūniją, kur yra galimai šaunamuoju ginklu sužalotas asmuo. Nuvykus į vietą pasitiko asmuo, kuris paaiškino visą situaciją. Prieangyje buvo du ginklai. Namo viduje, virtuvėje, prie krosnies, sėdėjo nukentėjusysis, o prie lango kaltinamasis. Abu buvo neblaivūs. Nukentėjusysis buvo akivaizdžiai sužalotas, kraujavo žaizda kakle, kojoje. Kaltinamasis buvo stipriai apsvaigęs, buvo piktas, rėkavo, nesuprato už ką jį norima suimti.

Liudytoja G. Z. parodė, kad pati šaudymo nematė. Apie įvykį papasakojo sesuo D. Š., kuri sakė, kad V. F. buvo atėjęs ir šaudė į jos (liudytojos) šunis, o paskui apšaudė A. G.. Po įvykio bendravo su A. G., kai šis grįžo iš ligoninės. Nukentėjusysis sakė, kad labai pablogėjo sveikata. Apie įvykį nieko nešnekėjo.

Liudytoja O. Z. parodė, kad K. F. pakvietė užrakinti A. G. namų durų ir pasakė, kad V. F. šovė į A. G., kad jis (K. F.) atėmė pistoletą ir iškvietė greitąją. Sakė, kad buvo sužalota nukentėjusiojo galva prie smilkinio, kaklas, ranka, koja. Sakė, kad buvo šauta, bet kokiu ginklu nežino. Kiek žino, A. G. sėdėjo virtuvėje kampe prie pečiaus, o V. F. priešais. Abu buvo neblaivūs. A. G. buvo visas kruvinas. Paskui K. F. atėmė iš V. F. ginklą. A. G., grįžęs iš ligoninės, pasakojo, kad V. F. buvo įrėmęs šautuvą, peršovė plautį, į koją pataikė, pirštą sužeidė. Sakė, kad V. F. apšaudė už nieką. Tiesiog paklausė „netiki, kad šautuvas tikras?“, „parodysiu, kad tikras“ ir pradėjo šaudyti.

Specialistas I. A. teismo posėdžio metu patvirtino specialisto išvadą ir papildomai paaiškino, kad nėra balistikos ekspertas ir negali atsakyti į klausimus apie kulkų atšokimą ar rikošeto trajektoriją. Gali atsakyti tik tai, kad visi sužalojimai nukentėjusiojo kūne buvo iš priekio ir iš kairės kūno pusės. Iš nugaros sužalojimų nėra, todėl teigti, kad kulkos sužalojo atšokusios nuo krosnies negalima. Sužalojimai į galvą ir kaklą, koją, pažasties duobę padaryti iš kairės, o į krūtinę du sužalojimai iš priekio. Visų sužalojimų padarymo laikas toks, koks nurodytas ekspertizės akte. Kiek kartų buvo šauta nustatyta tik pagal medicininius dokumentus, kadangi nukentėjusiojo apžiūra buvo numatyta po atostogų, o grįžęs sužinojo, kad nukentėjusysis mirė. Todėl išvada padaryta tik pagal medicininius dokumentus. Du sužalojimai į krūtinę, o kiti į kairę kūno pusę galėjo būti padaryti dėl to, kad tiek šaulys, tiek taikinys galėjo pajudėti ar pasisukti šonu. Visi sužalojimai kairėje buvo iš dešinės į kairę. Patys pavojingiausi sužalojimai buvo nustatyti krūtinės ląstoje ir kakle, nors galėjo būti pavojingiausias kakle, kur yra gyvybiškai svarbūs taškai, bet šį kartą kulka praėjo tarp stemplės ir gerklų, todėl sužalojimas nebuvo laikomas labai pavojingu, o sunkiu sužalojimu laikomas sužalojimas krūtinės ląstoje. Po tokių sužalojimų kraujo išsiliejimas nebuvo labai didelis, nes atvykus į ligoninę ir kraujo spaudimas buvo normalus, ir kiti parametrai rodė, kad nukentėjusysis negalėjo prarasti daug kraujo. Gal buvo nedidelio kalibro kulkos.

Iš 2018 m. birželio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Šalia medinio gyvenamojo namo įėjimo, kuris yra pietrytinėje namo pusėje, nuo medinės tvoros 2 metrų atstumu, rasta 4 mm šovinio tūtelė. Už medinės tvoros 1,5 m pietų kryptimi rasta šalia gyvenamojo namo įėjimo laiptų 4 mm šovinio tūtelė. Šalia medinių laiptų rastas 4 mm šovinys. Ant medinių laiptų rasta 4 mm. šovinio tūtelė. Gyvenamo namo tambūre nuo išorinių durų 1 metro atstumu rasti 7 vnt. 4 mm šovinio tūtelių. Šalia tūtelių rastas revolveris KORA BRNO Nr. 521397 su vienu šoviniu būgno lizde. Šalia jo rastas antras ginklas su Nr. B77394, šalia šio ginklo rasta plastikinė dėžutė su dviem 4 mm šoviniais ir 1 tuščia 4 mm šovinio tūtele. Gyvenamojo namo viduje virtuvės kambaryje šalia esančios krosnies rastos rausvos, panašios į kraują, dėmės. Miegamajame kambaryje šalia esančios lovos ant grindų rastos dėmės, panašios į kraują (1 t., b. l. 12-29).

Iš 2018 m. rugpjūčio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1029/2018 (05) matyti, kad:

1. A. G. nustatyti daugybiniai šautiniai sužalojimai:

- vienas – kairėje momeninėje-smilkinio srityje, kurio kanalas aklinai užsibaigia galvos minkštuosiuose audiniuose;

- keletas – (medicininiuose dokumentuose skaičius nenurodytas, tačiau įvertinus kūne likusių metalo svetimkūnių (galimai šovinių sviedinių) skaičių – tikėtina trys), kurių kanalai aklinai užsibaigia žemiau dešiniosios paausinės seilių liaukos sukeldamas kraujosruva gerklose; ties dešiniąja miego arterija ir ties antruoju kaklo slanksteliu su slankstelio kūno pažeidimu;

- du – krūtinės ląstos kairėje, poraktikaulinėje srityje, kurių kanalai pažeidžia krūtinės ląstos raumenis, krūtinplėvę, kairį plautį (kanalai su aplinkinėmis sumušimo zonomis eina per kairio plaučio audinius) ir pasibaigia jame bei nugaros raumenyne, VI-VIII tarpšonkaulių aukštyje. Šie sužalojimai yra lydimi oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje;

- vienas – kairės pažasties duobės srityje ties priekine pažasties linija, kuris aklinai pasibaigia minkštuosiuose audiniuose ir į krūtinės ertmę nepatenka;

- vienas – kairės blauzdos viršutiniame trečdalyje, aklinai pasibaigiantis raumenyse.

Šie sužalojimai padaryti ne mažiau kaip šešių trauminių poveikių, galimai šaunamojo ginklo užtaisų sviediniais, pasėkoje.

2. Tyrimui pateiktuose A. G. medicininiuose dokumentuose kitų sužalojimų, išskyrus šautinius, neužfiksuota.

3. Tyrimui pateiktuose A. G. medicininiuose dokumentuose kitų sužalojimų, išskyrus šautinius, neužfiksuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas.

4. A. G. kūne yra ne mažiau kaip šeši (tikėtina aštuoni) šautiniai sužalojimai, jų lokalizacija aprašyta pirmame išvados punkte.

5. Tikėtina, kad visi išvardinti sužalojimai yra kulkų įėjimo žaizdos, be kulkų išėjimo žaizdų tiriamojo kūne.

6. Tyrimui pateiktuose A. G. medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota duomenų, kurie leistų pasisakyti, kokio kalibro kulkomis padaryti sužalojimai.

7. Tyrimui pateiktuose A. G. medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota duomenų, kurie leistų pasisakyti, iš kokio atstumo buvo šauta į tiriamąjį.

8. Sužalojimai padaryti iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigą 2018 m. birželio 15 d., 11.15 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu.

9. A. G. nustatyti sužalojimai dėl krūtinplėvės ir plaučių pažeidimo, lydimo oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

10. Įvertinus sužalojimų visumą, pobūdį, lokalizaciją atmetama galimybė, kad juos sau pačiam galėjo pasidaryti pats tiriamasis.

11. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės skubiosios pagalbos skyriaus alkotesterio duomenimis 2018 m. birželio 15 d., 11.30 val., tiriamajam nustatytas 2,21 promilių girtumas, tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį, tačiau jis kvalifikuojamas tik iš kraujo tyrimo rezultatų, kurių pateiktuose dokumentuose nėra (1 t., b. l. 36-38).

Iš 2018 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1479 (18) matyti, kad:

1. 2. Tirti pateiktas revolveris yra Čekijos fabrikinės gamybos 4 mm kalibro KORA BRNO revolveris Nr. 521397, skirtas šaudyti Flobero kraštinio įskėlimo šoviniais.

3. Tirti pateiktas revolveris yra tinkamas šaudyti.

4. Tirti pateiktas revolveris yra šaunamasis ginklas ir pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas C kategorijos ginklams.

5. 6. Tirti pateiktas pistoletas yra buvusios TSRS fabrikinės gamybos startinis pistoletas Nr. B7739 Y, skirtas duoti garsinį signalą varžybų startui.

7. Tirti pateiktas pistoletas nėra šaunamasis ginklas.

8. Tirti pateiktas pistoletas yra tinkamas šaudyti.

9. 10. Tirti pateikti keturi šoviniai yra fabrikinės gamybos 4 mm kalibro kraštinio įskėlimo Flobero šoviniai, skirti šaudyti iš 4 mm kalibro ginklų, skirtų šaudyti Flobero šoviniais, taip pat ir ištirti pateikto 4 mm kalibro KORA BRNO revolverio Nr. 521397.

11.Tirti pateikti šoviniai yra tinkami šaudyti.

12. Tirti pateikti šoviniai yra šaudmenys.

13. Tirti pateiktos vienuolika tūtelių yra fabrikinės gamybos 4 mm kalibro kraštinio įskėlimo Floberio šovinių šautos tūtelės.

14. Tirti pateiktos vienuolika tūtelių šautos tirti pateiktame revolveryje KORA BRNO Nr. 521397 (1 t., b. l. 49-54).

Iš 2018 m. liepos 30 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. G. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Nukentėjusysis paaiškino, kad jiems abiem su V. F. begeriant, šis iš po juosmens išsitraukė revolverį ir pradėjo jį rodyti, klausdamas, ar nukentėjusysis tiki, kad ginklas tikras, bei vieną kartą šovė virtuvės durų pusę. Apžiūrėjus medines duris iš virtuvės pusės 0,45 m atstumu nuo dešinės durų pusės ir 0,61 m atstumu nuo durų apačios matyti apskritas 0,5 cm skersmens mechaninio poveikio pažeidimas. Toliau nukentėjusysis nurodė, kad jis tuo metu sėdėjo virtuvėje ant kėdės prie pečiaus, o V. F. – ant kėdės prie lango. Toliau begeriant V. F. atsistojo, išsitraukė revolverį, priėjo prie sėdinčio nukentėjusiojo iš kairės pusės, atkišo revolverį į kairę galvos sritį ir sakydamas „Aš galiu ir tave nušauti“, iš karto pradėjo į nukentėjusįjį šaudyti bei pataikė į gerklę, kairį šoną, ranką. Nukentėjusysis galvą saugojo rankomis, todėl kulka kliudė dešinės rankos rodomąjį pirštą. V. F. nustojo šaudyti ir atsisėdo ant savo kėdės, kur sėdėjo prieš tai, tačiau po minutės sėdėdamas V. F. dar kartą šovė ir pataikė nukentėjusiajam į kairę koją (1 t., b. l. 70-78).

Iš Panevėžio miesto administracijos pateikto 2018 m. rugsėjo 10 d. mirties įrašo Nr. 329 matyti, kad A. G. mirė 2018 m. rugsėjo 8 d. Mirties priežastis – savižudybė (2 t., b. l. 3-4).

Iš 2018 m. birželio 15 d. policijos pareigūno Ž. B. tarnybinio pranešimo ir alkotesterio fotonuotraukos matyti, kad V. F. 2018 m. birželio 15 d., 12.06 val., buvo nustatytas 1,95 promilių girtumas (2 t., b. l. 12-13).

Kaltinamasis V. F. dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, aiškindamas, kad jis nebuvo nusitaikęs į nukentėjusįjį A. G. ir į jį tyčia nešovė, nukentėjusysis galėjo būti sužalotas kulkoms atšokus nuo paviršių, į kuriuos šovė. Taigi iš esmės matyti, kad kaltinamasis tvirtina netyčia sužalojęs A. G..

Pagrindinis ir iš esmės vienintelis BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. Todėl išsamus V. F. padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio – kaltės – turinio ištyrimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas turi itin svarbią reikšmę, nes yra lemiama sąlyga teisingai ir pagrįstai nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai. Asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 135 straipsnį, jei jis suvokia, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai ir yra tokio pavojingumo laipsnio, kad gali sukelti nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, jis numato tokią galimybę, didelį tikėtinumo laipsnį, bet abejingas numatomiems sunkiems padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-402/2013).

Teismo vertinimu, kaltinamojo V. F. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota būtent pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Darydamas tokią išvadą teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis A. G. ir ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, ir parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kad V. F. į jį šovė tyčia, norėdamas įrodyti, kad turimas ginklas yra tikras. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. G. parodė, kad 2018 m. birželio 14 d., po pietų, tikslaus laiko neprisimena, netikėtai į namus, esančius (duomenys neskelbtini)r., dviračiu atvažiavo V. F., kuris su savimi turėjo du 0,5 l talpos butelius degtinės ir pasiūlė kartu išgerti. Prisimena, kad kai jau beveik baigė išgerti vieną butelį degtinės, lauke buvo šviesu. V. F. sėdėjo virtuvėje prie lango, o jis (nukentėjusysis) ant kėdės prie krosnies. V. F. nei iš šio, nei iš to iš po savo kelnių juosmens išsitraukė juodos spalvos revolverį ir, laikydamas ant delno, parodė sakydamas „Galvoji, kad netikras?“. Patikėjo, kad V. F. laiko tikrą ginklą ir atsakė „Vytai, tikras“. V. F. sakė, kad pirko ginklą, o kur nepasakė. Išgėrė dar po pusę stikliuko degtinės ir V. F. vėl išsitraukė tą patį revolverį. Dar kartą paklausė, ar tiki, kad ginklas tikras ir, suėmęs revolverį sėdėdamas šovė vieną kartą į lauko išėjimo durų pusę. Į jį (nukentėjusįjį) tada netaikė. V. F. sakė liautis rodyti ginklą ir šaudyti, nes tiki, kad ginklas tikras. V. F. vėl įsikišo ginklą už juosmens. Dar išgėrė po pusę stikliuko, pašnekėjo. Tada V. F. atsistojo, išsitraukė ginklą, priėjo prie jo sėdinčio iš kairės pusės, atkišo revolverį į kairę galvos sritį sakydamas, kad „Aš galiu ir tave nušauti“. Tai sakydamas V. F. iš karto pradėjo į jį (nukentėjusįjį) šaudyti. Kiek kartų šovė nežino. Pajuto skausmą galvoje. Pataikė į gerklę, kairį šoną, ranką. Saugojo galvą rankomis, todėl kulka kliudė dešinės rankos rodomąjį pirštą. Pamatė, kad iš galvos pradėjo bėgti kraujas. V. F. nustojo šaudyti ir atsisėdo ant savo kėdės, kur sėdėjo prieš tai. Po minutės sėdėdamas V. F. dar kartą šovė ir pataikė į kairę koją. Taip nebuvo, kad revolveris V. F. būtų iššovęs netyčia (1 t., b. l. 65, 66-69). Iš 2018 m. liepos 30 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. G. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Nukentėjusysis paaiškino, kad jiems abiem su V. F. begeriant, šis iš po juosmens išsitraukė revolverį ir pradėjo jį rodyti, klausdamas, ar nukentėjusysis tiki, kad ginklas tikras, bei vieną kartą šovė virtuvės durų pusę. Apžiūrėjus medines duris iš virtuvės pusės 0,45 m atstumu nuo dešinės durų pusės ir 0,61 m atstumu nuo durų apačios matyti apskritas 0,5 cm skersmens mechaninio poveikio pažeidimas. Toliau nukentėjusysis nurodė, kad jis tuo metu sėdėjo virtuvėje ant kėdės prie pečiaus, o V. F. – ant kėdės prie lango. Toliau begeriant V. F. atsistojo, išsitraukė revolverį, priėjo prie sėdinčio nukentėjusiojo iš kairės pusės, atkišo revolverį į kairę galvos sritį ir sakydamas „Aš galiu ir tave nušauti“, iš karto pradėjo į nukentėjusįjį šaudyti bei pataikė į gerklę, kairį šoną, ranką. Nukentėjusysis galvą saugojo rankomis, todėl kulka kliudė dešinės rankos rodomąjį pirštą. V. F. nustojo šaudyti ir atsisėdo ant savo kėdės, kur sėdėjo prieš tai, tačiau po minutės sėdėdamas V. F. dar kartą šovė ir pataikė nukentėjusiajam į kairę koją (1 t., b. l. 70-78). Nukentėjusiojo parodymus, kad V. F. į jį šaudė tyčia, ir sužalojimų padarymo aplinkybes, atitinkančias būtent nukentėjusiojo, o ne kaltinamojo parodymus, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Nors kaltinamasis V. F. tvirtino šaudęs ne į nukentėjusįjį A. G., o taikėsi į pečių, tačiau kulkos galėjo atšokti rikošeto būdu ir įsmigti nukentėjusiajam į kūną, tačiau byloje esančioje 2018 m. rugpjūčio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1029/2018 (05) aiškiai nurodyta, kad A. G. buvo nustatyti daugybiniai šautiniai sužalojimai: vienas – kairėje momeninėje-smilkinio srityje, kurio kanalas aklinai užsibaigia galvos minkštuosiuose audiniuose; keletas – (medicininiuose dokumentuose skaičius nenurodytas, tačiau įvertinus kūne likusių metalo svetimkūnių (galimai šovinių sviedinių) skaičių – tikėtina trys), kurių kanalai aklinai užsibaigia žemiau dešiniosios paausinės seilių liaukos sukeldamas kraujosruva gerklose; ties dešiniąja miego arterija ir ties antruoju kaklo slanksteliu su slankstelio kūno pažeidimu; du – krūtinės ląstos kairėje, poraktikaulinėje srityje, kurių kanalai pažeidžia krūtinės ląstos raumenis, krūtinplėvę, kairį plautį (kanalai su aplinkinėmis sumušimo zonomis eina per kairio plaučio audinius) ir pasibaigia jame bei nugaros raumenyne, VI-VIII tarpšonkaulių aukštyje. Šie sužalojimai yra lydimi oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje; vienas – kairės pažasties duobės srityje ties priekine pažasties linija, kuris aklinai pasibaigia minkštuosiuose audiniuose ir į krūtinės ertmę nepatenka; vienas – kairės blauzdos viršutiniame trečdalyje, aklinai pasibaigiantis raumenyse. Tikėtina, kad visi išvardinti sužalojimai yra kulkų įėjimo žaizdos, be kulkų išėjimo žaizdų tiriamojo kūne (1 t., b. l. 36-38). Taigi visi šautiniai sužalojimai pagal minėtą specialisto išvadą padaryti iš kairio šono arba iš priekio. Be to, teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas I. A. patvirtino, kad visi sužalojimai nukentėjusiojo kūne buvo iš priekio ir iš kairės kūno pusės. Iš nugaros sužalojimų nėra, todėl teigti, kad kulkos sužalojo atšokusios nuo krosnies negalima. Netiesiogiai aplinkybę, kad V. F. tyčia šaudė į nukentėjusįjį A. G. patvirtina ir liudytojos O. Z. parodymai. Liudytoja teisme parodė, kad nukentėjusysis A. G., grįžęs iš ligoninės, pasakojo, kad V. F. buvo įrėmęs šautuvą, peršovė plautį, į koją pataikė, pirštą sužeidė. Sakė, kad V. F. apšaudė už nieką. Tiesiog paklausė „netiki, kad šautuvas tikras?“, „Parodysiu, kad tikras“ ir pradėjo šaudyti.

Taigi iš baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų bei pirmiau išdėstytų įrodymų visumos matyti, kad galimai kilus tarpusavio konfliktui V. F. mažiausiai šešis kartus šovė į nukentėjusįjį A. G. ir dėl kelių šūvių nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismo vertinimu, V. F., šešis kartus iš arti šaudamas nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias vietas – kaklą, galvą, šoną, suvokė savo veiksmų pavojingumą, nors ir nenorėjo tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, o konkrečiai – buvo abejingas galimoms pasekmėms, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Byloje nustatytų aplinkybių visuma neabejotinai leidžia teigti, kad tarp V. F. veiksmų (paleistų šūvių nukentėjusiajam) ir kilusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam A. G.) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas atmeta kaltinamojo V. F. pateiktą versiją, kad A. G. jis galėjo sužaloti netyčia, kadangi tokia versija iš esmės prieštarauja byloje nustatytų aplinkybių visumai.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo V. F. veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina ir tai, kad V. F. padarė ir nusikalstamą veiką, t. y. jis neturėdamas leidimo, 2018 metais kovo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Panevėžio centriniame turguje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 4 mm kalibro revolverį CORA BRNO Nr. 521397, priskiriamą prie C kategorijos šaunamųjų ginklų, kurį nešiojosi su savimi iki 2018 m. birželio 15 d. ryto, ne vėliau kaip iki 9.00 val., kol panaudojo revolverį A. G. atžvilgiu ir revolverį atėmė K. F.. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties parodymai bei teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti kiti įrodymai.

Kaltinamojo V. F. atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę dėl šios nusikalstamos veikos sunkina tai, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

Kaltinamojo V. F. atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, lengvina prisipažinimas ir nuoširdus gailestis. Kaltinamojo V. F. atsakomybę dėl šios nusikalstamos veikos sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

Civilinė ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 671,72 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiojo A. G. gydymu, atlyginti (1 t., b. l. 188-195). Pareikštą civilinį ieškinį pagrindžia pridėti rašytiniai duomenys. Įvertinus tai, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra tiesiogiai susiję su kaltinamojo tyčiniais veiksmais, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo V. F. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes. Kaltinamasis V. F. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama prie sunkių nusikaltimų, o kita – prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis teistas, turi neišnykusį teistumą, naujas nusikalstamas veikas įvykdė neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės (2 t., b. l. 102-104, 115-124). V. F. baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 108-111), nedirba, iki suėmimo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 105-106), turi psichologinių problemų, tačiau jam skirti ekspertizę netikslinga (2 t., b. l. 135), priklausomybės ligų kabinete neregistruotas (2 t., b. l. 138). Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažįsta tik dėl apysunkio nusikaltimo, dėl šio nusikaltimo yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, dėl sunkaus nusikaltimo kaltės nepripažįsta, yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teisiamas nebe pirmą kartą, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam V. F. parenkant bausmės rūšį už abu nusikaltimus skirtina sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nes teismo vertinimu, ši bausmės rūšis esant minėtoms aplinkybėms užtikrintų teisingumo principą, labiausiai atitiktų bausmės paskirtį nubausti ir paveikti kaltinamąjį. Taip pat atsižvelgdamas į tai, kad dėl sunkaus nusikaltimo nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už sunkų nusikaltimą skirtinas bausmės dydis nustatytinas didesnis nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis, o už apysunkį nusikaltimą, atsižvelgiant į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bausmės dydis nustatytinas artimas vidurkiui. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, subendrintinos jas iš dalies sudedant.

Taip pat atsižvelgiant į tai, kad V. F. pakartotinai nusikalto neatlikęs ankstesniu 2018 m. balandžio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, subendrintina su 2018 m. balandžio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir skiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą. Bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, įskaitytinas laikas, V. F. laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas.

Kaltinamajam V. F. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti atsižvelgiant į tai, kad nėra išnykę suėmimo skyrimo pagrindai, kurie buvo išsamiai aptarti skiriant ir tęsiant suėmimą.

Daiktai – 2 vnt. biologinių pavyzdžių, saugomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpoje (1 t., b. l. 30-31; kvitas BBB Nr. 0004206), sunaikintini kaip menkaverčiai; revolveris „Kora BRNO“ Nr. 521397, 1 šovinys, plastikinė dėžutė, kurioje yra du šoviniai ir viena tūtelė, saugomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Ginklų saugykloje (1 t., b.l. 57-58; kvitas BBB Nr. 50-00047), perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui; startinis pistoletas Nr. B7739y ir 10 tūtelių, saugomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Ginklų saugykloje (1 t., b.l. 57-58; kvitas BBB Nr. 50-00047), sunaikintini; A. G. basutės, kojinės, trumpikės, saugomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpoje (1 t., b.l. 100-101; kvitas BBB Nr. 0004228), sunaikintini; V. F. marškinėliai, kelnės, batai, baltiniai, striukė, saugomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpoje (2 t., b. l. 73-74; kvitas BBB Nr. 0004227), grąžintini V. F..

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo V. F. išieškotinos 16,00 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 309 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nusprendžia:

V. F. pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. balandžio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, V. F. išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. birželio 15 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2018 m. lapkričio 22 d.

V. F. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. F. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 671,72 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 72 ct) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus – 2 vnt. biologinių pavyzdžių, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpoje (kvitas BBB Nr. 0004206), sunaikinti kaip menkaverčius; revolverį „Kora BRNO“ Nr. 521397, 1 šovinį, plastikinę dėžutę, kurioje yra du šoviniai ir viena tūtelė, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Ginklų saugykloje (kvitas BBB Nr. 50-00047), perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui; startinį pistoletą Nr. B7739y ir 10 tūtelių, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Ginklų saugykloje (kvitas BBB Nr. 50-00047), sunaikinti; A. G. basutes, kojines, trumpikes, saugomas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpoje (kvitas BBB Nr. 0004228), sunaikinti; V. F. marškinėlius, kelnes, batus, baltinius, striukę, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpoje (kvitas BBB Nr. 0004227), grąžinti V. F..

Išieškoti iš V. F. 16,00 Eur (šešiolika eurų) proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė