Kauno apygardos teismo nutartis

2018-04-05 · Civilinė byla Nr. 2A-381-555/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-05
Bylos Nr.
2A-381-555/2018
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-04101-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“
Atsakovas
V. M.
Trečiasis asmuo
Alytaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinės energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-381-555/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04101-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.5.; 2.6.8.11.1.; 2.6.8.11.5.; 3.3.1.18.1.; (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-302-652/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Litesko“ ieškinį atsakovei V. M. ir atsakovės V. M. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Litesko“, atsakovei pagal priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei ,,Alytaus būstas“, tretiesiems asmenims Alytaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinės energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atstovams, dėl fakto pripažinimo ir sutarties pasibaigimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Litesko“ kreipėsi į tesimą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės V. M. 518,51 Eur skolos, 12,33 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė V. M. kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydama pripažinti, jog ji bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tinkamai ir pagal projektą įvykdė atjungimą nuo centralizuotų šilumos tinklų sistemos ir šilumos pirkimo pardavimo sutartis nuo 2007 m. gegužės 17 d. yra pasibaigusi.

Ieškovė UAB „Litesko“ nurodė, kad atsakovės skola susidarė už ieškovės tiekiamą šilumos energiją atsakovei už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. Tarp šalių rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, tačiau laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų datos. Taip pat nesutiko su atsakovės priešiekiniu ir prašė jį atmesti, kadangi atsakovė neįvykdė visų įstatymo reikalavimų dėl buto šildymo atjungimo, atsakovė nėra pateikusi atjungimo akto iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos. Paaiškino, kad atsakovei už šilumos tiekimą skaičiuojama ketvirtuoju metodu, t. y. namo įvadinio skaitiklio rodmenis dalinant iš butų savininkų skaičiaus pagal jų valdomą patalpų plotą. Pabrėžė, kada atsakovės UAB ,,Alytaus būstas” pozicija buvo kitokia nei yra išdėstyta 2017 m. birželio 19 d. rašte.

Atsakovė V. M. su ieškiniu nesutiko, prašė tenkinti priešieškinį. Nurodė, kad ieškovė teikia monopolines paslaugas, o atsijungimui nuo jos teikiamų paslaugų daro dirbtines kliūtis. Tarp šalių sudarytos šilumos tiekimo sutarties nėra, net jei sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais, tai šiuo metu tie veiksmai yra pasibaigę, nes atsakovė realiai apie dešimt metų negauna jokių paslaugų iš ieškovės. Atsakovė įrodinėjo, kad visos esminės atsijungimo sąlygos buvo įvykdytos: suderintas projektas, gautas leidimas, sumontuota ir patikrinta dujinio apšildymo sistema bute, gauti butų savininkų sutikimai, tačiau nespėta per nustatytą trijų metų terminą užbaigti šios procedūros, gaunant darbų užbaigimo aktą, kurį turėjo išduoti namą eksploatuojanti organizacija. Paaiškino, kad per visą laikotarpį keitėsi aktai, reguliuojantys atsijungimą nuo centrinio tiekėjo, todėl atsijungimo procedūra turi būti užbaigta pagal tuomet galiojančias teisės normas, t. y. iki 2017 m. sausio 1 d. atsijungimo užbaigimo pažymą turėjo pateikti namą eksploatuojanti organizacija. Pažymėjo, kad atsakovė UAB ,,Alytaus būstas” tokią pažymą ir pateikė 2017 m. birželio 19 d.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Alytaus būstas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ginčas su ieškove pagal priešieškinį išspręstas taikiai.

Trečiasis asmuo Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos nurodė, kad institucija nėra kompetentinga pasisakyti dėl atsijungimo nuo šildymo sistemos teisėtumo, nes pagal Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalį butų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant inžinerines sistemas. Patvirtino, kad 2007 m. gegužės 17 d. institucijos darbuotojas surašė aktą-pažymą, kad atsakovės bute patikrinti įrenginiai (vidaus dujotiekio tinklai, dujinis vandens šildymo katilas) atitinka projekto, norminių aktų reikalavimams bei gali būti naudojami pagal paskirtį, tačiau tai nepatvirtina rekonstruotų šilumos įrenginių atitikties projektui bei norminiams teisės aktams, nesuteikia teisės naudoti naujos buto šildymo sistemos, o dėl naujos šildymo sistemos techninės būklės patikrinimo atsakovė nesikreipė.

Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento nurodė, kad institucija kompetentinga tiek, kiek tai susiję su statinio projektavimu, statybą leidžiančio dokumento išdavimu bei atitinkamų statybos darbų užbaigimu. Atsakovė V. M. jokių prašymų nėra pateikusi.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovės V. M. ieškovės UAB „Litesko“ naudai priteisė 518,51 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Pripažino, kad atsakovė V. M. tinkamai ir pagal projektą įvykdė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atjungimą nuo centralizuotos šilumos tinklų sistemos, ir šilumos energijos pirkimo pardavimo sutartis tarp šalių, t. y. ieškovės UAB ,,Litesko“ ir atsakovės V. M. yra pasibaigusi. Kitoje dalyje priešieškinį atmetė. Iš atsakovės V. M. ir ieškovės UAB ,,Litesko“ valstybės naudai priteisė po 39,65 Eur pašto išlaidų.

Teismas nurodė, kad kaip nustatyta priimtuose teismų sprendimuose, tarp ieškovės UAB ,,Litesko“ ir atsakovės V. M. yra susiklostę šilumos pirkimo pardavimo santykiai šalių konkliudentiniais veiksmais, todėl atsakovės atstovo argumentas, kad tarp šalių nėra sudaryta šilumos tiekimo sutartis, atmestinas, nekartojant motyvų įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose (LAT 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2013). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2013 konstatavo, kad atsakovės buto šildymo sistemos nuo centralizuotų šilumos tiekimo sistemų buvo faktiškai, bet ne pagal teisės reikalavimus atjungtos nuo 2007 metų birželio mėnesio, tačiau atsakovei ir toliau buvo skaičiuojami ir teismų priteisiami mokesčiai už šilumos tiekimo paslaugas, kadangi ji nesilaikė teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos.

Teismas padarė išvadą, kad esant 2007 metais Valstybinės energetikos inspekcijos patvirtinimui, jog bute yra sumontuoti ir išbandyti vidaus dujotiekio tinklai, pastatytas dujinis šildymo katilas, kurie atitinka projekto, norminių aktų reikalavimus ir gali būti naudojami pagal paskirtį, reiškia, jog ši nauja sistema atsakovės bute neišbalansavo ar kitaip neigiamai nepaveikė likusios namo centralizuotos šildymo sistemos. Tokią išvadą teismas grindė ne tik 10 metų faktine situacija, bet ir 2017 m. birželio 19 d. UAB ,,Alytaus būstas“, teikiančios gyvenamajam namui priežiūros ir administravimo paslaugas, esančios atsakinga už administruojamo namo šilumos ūkį, raštu ,,Dėl (duomenys neskelbtini) buto šildymo sistemos apžiūros rezultatų“.

Teismas, net ir esant padarytai išvadai, naujiems įrodymams byloje, sutiko su anksčiau teismų padarytomis išvadomis ir jų nekvestionavo, t. y., kad centralizuotos šilumos atjungimo procedūra nebuvo baigta pagal teisės aktų nustatytą tvarką, tačiau, pažymėjo, jog ne tik atsakovė buvo atsakinga už galutinių dokumentų surašymą.

Teismas sutiko, kad šiuo metu šilumos sistemos atjungimo procedūras reglamentuoja tiek šilumos tiekimo, tiek statybos teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, todėl esant faktinei situacijai, kai 10 metų atsakovė faktiškai nesinaudoja centralizuota šildymo sistema, naudoja bute įrengtą dujinį katilą su kolektorine šildymo sistema, kurios tinkamumas buvo nustatytas 2007 metų Valstybinės energetikos inspekcijos aktu; namo, kuriame yra atsakovės butas, administratorius, atsakingas už namo šildymo sistemą, jokių sistemos naudojimo trūkumų 10 metų laikotarpiu nenustatė, atsakovės įrengtos naujos sistemos naudojimas nepažeidė viso namo šildymo sistemos (neišbalansavo šildymo ir kt.), nepažeidė kitų bendraturčių interesų, pripažinus, kad ,,atsakovė jai suteiktą teisę atjungti pirmiau nurodytas buto sistemas nuo centralizuotų šilumos tiekimo sistemų iš esmės pradėjo pagal teisės aktų reikalavimus, o neužbaigė procedūros, nepasirašydama šilumos sistemos atjungimo ir šilumos tiekimo nutraukimo akto“, sutiko su atsakovės pozicija, kad šiuo atveju teisę reikia taikyti neformaliai. Teismas taikė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir padarė išvadą, kad atsakovė V. M. tinkamai ir pagal projektą įvykdė savo bute atjungimą nuo centralizuotos šilumos tinklų sistemos, o tai yra pagrindas pripažinti šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį tarp šalių pasibaigusia.

Teismas sprendė, kad ieškovė nepatenka į 1995 m. sausio 26 d. įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims” Nr. I-775 išvardintų asmenų, kurie šio įstatymo pagrindu turi reikalavimo teisę skaičiuoti 0,02 procentų delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, ratą, todėl ieškinį dalyje dėl 12,33 Eur delspinigių priteisimo atmetė. Tačiau teismas taip pat pažymėjo, kad šilumos atjungimo faktas konstatuotas tik šiuo sprendimu, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė skolą ir 5 procentų metines palūkanas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Litesko“ prašo panaikinti Alytaus rajono aplinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą, kuriuo iš dalies patenkintas atsakovės V. M. priešieškinis, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovės V. M. priešieškinį atmesti, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausio Teismo priimtais sprendimais ir suformuluota praktika: kasacinis teismas, nagrinėjęs tarp ieškovės ir atsakovės kilusį ginčą analogiškomis aplinkybėmis, nustatė priešingus faktus, nei ginčijamame sprendime bei atsakovės priešieškinyje.

Būtent pati atsakovė delsė ir vengė laiku įteisini atsijungimą nuo šilumos tinklų. Šiuo atveju yra būtinas tiek faktinis, tiek ir teisinis atsijungimas. Priešieškiniu bandoma šią pareigą perduoti teismui, kai tuo tarpu atjungimo procedūras reglamentuoja imperatyvios teisės aktų normos ir jų kvestionuoti neturi teisės nei ieškovė, nei atsakovė, nei teismas.

Byloje pateikti dokumentai (2017 m. birželio 19 d. UAB ‚Alytaus būstas“ raštas Nr. ALY-IR-0162, 2017 m. gegužės 25 d. UAB „Alytaus būstas“ apžiūros aktas, VĮ Registrų centro Kadastrinių matavimų skyriaus matininkės R. J. pateikti Patalpos (buto) kadastro duomenys bei 2017 m. birželio 29 d. Deklaracija apie statinio statybos užbaigimą/statinio patalpos paskirties pakeitimą) nepatvirtina teisėto atsijungimo nuo centralizuotos šilumos sistemos ir šilumos energijos tiekimo sutarties pasibaigimo tarp šalių.

Bylos duomenys patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta šilumos energijos tiekimo sutartis, nuo kurios atsakovė siekė atsijungti, pradėdama atsijungimo procedūras. Be to, po kasacinio teismo išspręstų teisminių ginčų, jau vėlesniais teismų sprendimais, kurie yra išspręsti ieškovės naudai, buvo patvirtinta, jog tarpu atsakovės ir ieškovės egzistuoja sutartiniai santykiai, ir priteisti susidarę įsiskolinimai.

Atsiliepimas

Atsakovė V. M. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė prejudicinius faktus, nustatytus įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginče dėl o paties dalyko ir to paties pagrindo: Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-435-652/2009.

Tarp šalių nėra sudaryta rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Priešingai nei teigia ieškovė, konkliudentiniai veiksmai patvirtina, kad šalių valia buvo nesudaryti energijos pirkimo-pardavimo sutarties, todėl konstatuotina, kad tokia sutartis tarp šalių pasibaigė.

Energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra ne konsensualinis, o realinis sandoris, todėl pateikus įrodymus, jog realiai ieškovė negali šildyti ginčo buto ir jo nešildo, todėl realiu vartotoju už realiai nesuteiktas ir realiai negautas paslaugas negali būti laikomas.

Ieškovė žino, kad faktiškai neteikia šilumos energijos į ginčo butą, tik formaliai laikydamasi ne faktinio paslaugų neteikimo, o įstatymo raidės, nesutinka pripažinti, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartis yra pasibaigusi.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos prašo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodo, kad 2007 m. gegužės 17 d. aktas-pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) tik įrodo, kad ginčo bute yra įrengti dujų įrenginiai (jų techninė būklė) atitinka projektą ir norminių teisės aktų reikalavimus, tačiau nesuteikia teisės naudoti naujos buto šildymo sistemos. Atsakovė V. M. dėl naujai sumontuotos šildymo sistemos, įrengus dujinį šildymo katilą, techninės būklės patikrinimo į VEI Alytaus teritorinį skyrių nesikreipė, šildymo sistemos tinkamumas naudoti nebuvo patikrintas, nesurašytas joks patikrinimo aktas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo padarytas išaiškinimus. Taigi, atsakovė iki šiol nėra įgyvendinusi buto atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procedūros teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. neįgyvendino teisinio pagal teisės aktų reikalavimus šilumos tiekimo įrenginių atjungimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl apeliantės atlikto bute esančių šilumos įrenginių atjungimo teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškinys ir iš atsakovės priteistas įsiskolinimas už tiektą šilumą, apeliacine tvarka nėra skundžiama.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą aptarta atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procedūra, išaiškintas reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos pakeičiant savo buto (patalpų) šildymo būdą. Lietuvos Respublikos teisiniame reglamentavime (CK 6.390 straipsnis, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnis) nustatyta butų savininkų teisė atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadaryti žalos kitų namo butų gyventojams (CK 6.390 straipsnio 1 dalis). Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013). Taigi, tiek Civiliniame kodekse, tiek kituose šilumos ūkį bei energijos vartojimo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtinta ne tik vartotojo – daugiabučio namo buto savininko – teisė vienašališkai nutraukti energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir atsijungti nuo centrinio energijos tiekimo, bet ir pareiga užtikrinti, kad minimo pobūdžio sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams, t. y. kad vienam iš daugiabučio namo gyventojų nutraukus vartojimo energijos pirkimo-pardavimo sutartį, kiti vartotojai galės netrukdomai naudotis tiekėjo teikiamomis paslaugomis. Sprendžiant klausimą dėl atsijungimo nuo bendrų centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, įrengtų daugiabučiame name, svarbu ne tik užtikrinti konkretaus vartotojo interesus, bet ir visa daugiabučio namo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema besinaudojančių asmenų interesus, t. y. turi būti išlaikyta atitinkamų interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-13-916/2017).

Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti, kad ji bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tinkamai ir pagal projektą įvykdė atjungimą nuo centralizuotų šilumos tinklų sistemos ir šilumos pirkimo-pardavimo sutartis yra pasibaigusi.

Byloje nėra ginčijamos aplinkybės, jog atsakovė daugiabučiame name šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo procedūras pradėjo 2002 metų birželio mėnesį kreipdamasi į Alytaus miesto savivaldybę, prašydama leisti bute atjungti šildymo sistemą nuo centralizuotų tinklų. Vykdant šildymo sistemų atjungimo procedūras, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Alytaus skyrius, patikrinęs atsakovės bute atliekamą šildymo sistemos rekonstrukciją, 2006 m. lapkričio 20 d. surašė naujai sumontuotų (rekonstruotų) energetikos įrenginių trūkumų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad energetikos įrenginius eksploatuoti bus leidžiama tik pašalinus šiame akte nurodytus trūkumus ir teisės aktų pažeidimus. Ši inspekcija 2007 m. gegužės 17 d. surašė dujų įrenginių (tiekimo sistemų, dujas naudojančių įrenginių ir prietaisų) techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad atsakovės bute yra sumontuoti ir išbandyti vidaus dujotiekio tinklai, pastatytas dujinis šildymo katilas, kurie atitinka projekto, norminių aktų reikalavimus ir gali būti naudojami pagal paskirtį.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovės atsijungimą nuo centrinio šildymo sistemos teisėtu, savo išvadas grindė 2007 metais Valstybinės energetikos inspekcijos patvirtinimu, kad bute yra sumontuoti ir išbandyti vidaus dujotiekio tinklai, pastatytas dujinis šildymo katilas, kurie atitinka projekto, norminių aktų reikalavimus ir gali būti naudojami pagal paskirtį, t. y esminę reikšmę suteikė 10 metų esančiai faktinei situacijai, patvirtinančiai, kad atsakovės butas yra atjungtas nuo centrinės šildymo sistemos bei patikrinimo rezultatais, kuriais 2017 m. birželio 19 d. UAB ,,Alytaus būstas“, teikiančios gyvenamajam namui priežiūros ir administravimo paslaugas, raštu ,,Dėl (duomenys neskelbtini) buto šildymo sistemos apžiūros rezultatų“ konstatuota, kad „2017-05-25 vykusios apžiūros metu pastebėta, kad bute įrengtas dujinis katilas su kolektorine šildymo sistema. Pajungus šildymą, visi matomi radiatoriai pradėjo šilti. Centrinio šildymo vamzdyno nematyti, stovai aptaisyti apdailinėmis medžiagomis. Darytina išvada, jog butas aprūpinamas šiluma individualiai įrengto dujinio katilo pagal ir centrine namo šildymo sistema nesinaudoja. Nusiskundimų iš kitų butų ir patalpų savininkų dėl šildymo problemų (pvz. dėl netolygaus šildymo name ir pan.) nėra gauta, todėl galima preziumuoti, jog bute Nr. 8 atlikta rekonstrukcija neigiamų pasekmių kitiems gyventojams nesukuria“ .

LR Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnis nustato, kad buto šildymo būdas keičiamas tik Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o ne Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos priimtų poįstatyminių teisės aktų tvarka. Sprendžiant klausimą dėl atsijungimo nuo bendrų centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, įrengtų daugiabučiame name, svarbu ne tik užtikrinti konkretaus vartotojo interesus, bet ir visa daugiabučio namo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema besinaudojančių asmenų interesus, t. y. turi būti išlaikyta atitinkamų interesų pusiausvyra.

Apeliantės įsitikinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausio Teismo priimtais sprendimais ir suformuluota praktika: kasacinis teismas, nagrinėjęs tarp ieškovės ir atsakovės kilusį ginčą analogiškomis aplinkybėmis, nustatė priešingus faktus, nei ginčijamame sprendime bei atsakovės priešieškinyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, su šiais apeliacinio skundo argumentais pagrindo sutikti nėra, kadangi apeliantė apeliacinį skundą grindžia teismine praktika, suformuota iki Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. I-858-13/2014, kuriuo konstatuota, kad pastato (ar jo dalies) šildymo būdo pakeitimas, atjungiant atitinkamus šilumos įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšo vandens sistemos, tiek, kiek tai susiję su atitinkamai statinio projektavimo, statybą leidžiančio dokumento išdavimu bei atitinkamų statybos darbų užbaigimu, patenka į Statybos įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų reguliavimo sritį.

Statybą reglamentuojančiais teisės aktais buto šilumos įrenginių atjungimo procedūra reguliuojama tiek, kiek tai susiję su statybos darbų atlikimu ir šiam procesui reikalingų dokumentų išdavimu, t. y. statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra nustatyta, kaip parengti pastatą, butą, atjungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų procesui, tiek šilumos tiekimą ir vartojimą reglamentuojančiais teisės aktais, kuriuose įtvirtinamas pats atsijungimo procesas, t. y. kaip turi būti atsijungta nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, kad būtų užtikrinta šilumos vartotojo teisė pasirinkti jam palankiausią šildymo ir karšto vandens tiekimo būdą ir būtų nepažeisti kitų daugiabučio namo gyventojų, centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų vartotojų, interesai.

Nagrinėjamoje byloje pateikta 2017 m. birželio 29 d. deklaracija apie statybos užbaigimą, surašyta galiojant Lietuvos Respublikos Energetikos ministro įsakymu Nr. I-60 patvirtintoms Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėms, kurioje nurodyta, kad atsakovės bute atliktas paprastas statinio remontas ir bute atlikti darbai pagal vidaus dujotiekio tinklų supaprastintą projektą. Ieškovė ginčija atsijungimą nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, argumentuodama tuo, jog pagal teisinį reguliavimą šilumos įrenginių atjungimo darbams įforminti deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą neužtenka, todėl apeliantės nuomone, deklaracija apie statinio statybos užbaigimą/statinio patalpos paskirties pakeitimą nepatvirtina teisėto atsijungimo nuo centralizuotos šilumos sistemos ir šilumos energijos.

Deklaracija apie statybos darbų užbaigimą yra vienašalis aktas, jį nagrinėjamoje byloje užpildė buto savininkės atsakovės V. M. atstovas. Šilumos ir karšto vandens tiekimo sutartys yra dvišalis sandoris, kuriam nutraukti yra būtina abiejų šalių valia. CK 6.390 straipsnio 1 dalis nustato, kad abonentas, kai pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams.

Šilumos įrenginiams atjungti nuo centralizuoto šildymo sistemos galioja supaprastinta procedūra ir deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą galėjo užpildyti vienvaldiškai statytojas. Minėta, kad nutraukiant energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir atsijungiant nuo centrinio energijos tiekimo kyla pareiga užtikrinti, kad minimo pobūdžio sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams, t. y. kad vienam iš daugiabučio namo gyventojų nutraukus vartojimo energijos pirkimo–pardavimo sutartį, kiti vartotojai galės netrukdomai naudotis tiekėjo teikiamomis paslaugomis, be to šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sutartys gali būti nutraukiamos tik statytojui (šilumos energijos vartotojui) informavus energijos tiekimo įmonę apie pageidaujamą nutraukti sutartį, kaip tai įtvirtina minėtos Civilinio kodekso nuostatos.

Byloje nėra ginčijama deklaracija apie statybos užbaigimą, bei pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais spręsta, jog sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ir pirmosios instancijos teismas detaliai neanalizavo kada ir kokiu būdu atsakovė šilumą tiekiančiai įmonei pranešė apie pageidavimą nutraukti sutartį, tuo pačiu ir sprendime nepasisakyta kada pasibaigė šalių sutartiniai santykiai, tačiau šia aplinkybe apeliantei negrindžiant apeliacinio skundo, atsakovės byloje pateiktas procesinis dokumentas-priešieškinis, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad šiuo dokumentu yra aiškiai išreikšta vartotojo (atsakovės) valia dėl sutartinių santykių nutraukimo.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovei atlikus statybos darbus, kuriais buvo pakeista buto šildymo sistema, nėra pažeidžiami šildymo sistema besinaudojančių asmenų interesai, t. y. yra išlaikyta atitinkamų interesų pusiausvyra, pateiktu procesiniu dokumentu yra aiškiai išreikšta valia dėl sutartinių santykių nutraukimo (pranešta ieškovei apie energijos tiekimo sutarties nutraukimą), ieškovei neginčijant pateiktos deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą užpildymo fakto, pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, turėjo teisinį pagrindą pripažinti sutartį nutraukta (pasibaigusia) (CK 6.390 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra prieštaraujantys suformuotai teismų praktikai, tame tarpe ir Vyriausiojo Administracinio teismo išaiškinimui bei faktinėms aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esanti įrodymų visuma bei įstatyminis reglamentavimas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuo centralizuotos šildymo sistemos atsakovė atsijungė nepažeidžiant atsijungimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenurodė, nuo kurio momento nutrūko šalių sutartiniai santykiai, kolegija atsižvelgdama į šios nutarties 28-29 punktuose išdėstytus argumentus, nustačiusi, kad yra pagrindas spręsti, kad sutartiniai santykiai nutrūko nuo pranešimo apie sutarties dienos (priešieškinio pateikimo dienos), patikslina teismo sprendimo rezoliucinę dalį, jog sutartis pasibaigė (nutrūko) 2016 m. lapkričio 23 d.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl ieškovės UAB „Litesko“ apeliacinis skundas netenkintinas, skundžiama Alytaus rajono aplinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimo dalis paliktina iš esmės nepakeista, patikslinant teismo rezoliucinę dalį, kad šilumos energijos pirkimo pardavimo sutartis tarp šalių, t. y. ieškovės UAB ,,Litesko“ ir atsakovės V. M., yra pasibaigusi nuo 2016 m. lapkričio 23 d. (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, yra pagrindas atsakovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nėra pateikus prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 26,66 Eur, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos valstybės naudai priteistinos iš ieškovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, jog šilumos energijos pirkimo pardavimo sutartis tarp šalių, t. y. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Litesko“, j. a. k. 11081817, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), yra pasibaigusi nuo 2016 m. lapkričio 23 d.

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“, j. a. k. 110818317, valstybės naudai priteisti 26,66 Eur (dvidešimt šešis eurus 66 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė apeliacinės instancijos teismas (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rūta PalubinskaitėAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas