- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-29
- Bylos Nr.
- A-756-1229-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02517-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 33.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. V. (A. V.) ir A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. V., A. V., A. V. (A. V.), A. V. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai A. V., A. V., A. V. ir A. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I. t., b. l. 1–4), prašydami: panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2011 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. BR6-1670008 „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties vykdymo, mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir 2011 m. spalio 7 d. Sprendimas) bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 10 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1532-244/2011 pagal pareiškėjų skundą dėl NMA 2006 m. spalio 10 d. priimto sprendimo Nr. BR6-(3.82)-13524 panaikinimo, kuriuo pareiškėjų skundas buvo tenkintas iš dalies, NMA sprendimas panaikintas ir atsakovas įpareigotas priimti naują sprendimą. 2011 m. liepos 29 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011 pagal atsakovo NMA apeliacinį skundą dėl minėto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo. LVAT atsakovo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. 2011 m. spalio 7 d. atsakovas priėmė naują sprendimą Nr. BR6-1670008 „Dėl LVAT nutarties vykdymo, mokėtinų išmokos sumų ir taikomų sankcijų“, kuriame nurodė, jog buvo atliktas pakartotinis pareiškėjų 2005 metų paraiškos vertinimas ir nuspręsta, kad pareiškėjams parama pagal ją nėra skiriama. Pagrįsdami 2011 m. spalio 7 d. Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, pareiškėjai nurodė, kad atsakovas skundžiamą sprendimą priėmė neatlikęs jokio pakartotinio tyrimo, abu atsakovo sprendimai (tiek 2006 m. spalio 10 d., tiek ir 2011 m. spalio 7 d.) yra iš esmės identiški, nes pagrįsti tomis pačiomis aplinkybėmis ir tais pačiais duomenimis. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1532-244/2011 ir LVAT administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011 savo sprendimus iš dalies panaikinti atsakovo priimtą sprendimą dėl pareiškėjams priskaičiuotos skolos priėmė ir atsakovą įpareigojo priimti naują sprendimą dėl to, kad NMA nepateikė neginčijamų įrodymų dėl pareiškėjų padarytų pažeidimų, todėl faktas, kad atsakovas neturėjo pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjų neva padarytus pažeidimus ir už tai jiems taikytas sankcijas, yra iš naujo neįrodinėjamas. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje nustačius, kad atsakovo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (vykdant įsiteisėjusią LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011) priimtas pakartotinis 2011 m. spalio 7 d. sprendimas yra nepagrįstas jokiais naujais įrodymais, jis laikytinas neteisėtu ir naikintinu. Skundžiamame 2011 m. spalio 7 d. sprendime nėra jokių naujų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjų padarytus pažeidimus, kurių nebūtų buvę teismų panaikintame NMA 2006 m. spalio 10 d. sprendime Nr. BR6-(3.82)-13524. Vadinasi, ir nagrinėjamu atveju atsakovas skundžiamo 2011 m. spalio 7 d. Sprendimo nepagrindė jokiais naujais įrodymais, nors atsakovas buvo teismų įpareigotas priimti naują sprendimą tik dėl šios priežasties. Be to, atsakovas priėmė pakartotinį sprendimą neatlikęs jokio pakartotinio tyrimo, nes pats atsakovas skundžiamame sprendime nurodo, jog pareiškėjų padarytus pažeidimus nustatė 2006 m. birželio 15 d. patikros vietoje ir 2006 m. birželio 20 d. – 2006 m. birželio 30 d. patikros vietoje metu (ataskaitos Nr. 5-1005533123-A1-1).
Žemesnės instancijos teismas
Rašytiniuose paaiškinimuose (I. t., b. l. 138–143) pareiškėjai papildomai paaiškino, kad minėtos patikros vietoje ataskaitos nėra administraciniai aktai, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas bei LVAT panaikino tik ataskaitų pagrindu priimtą administracinį aktą (2006 m. spalio 10 d. NMA sprendimą), nes jis nebuvo pakankamai pagrįstas (dėl patikros vietoje ataskaitų nepakankamo pagrįstumo). Teismų įpareigojimas priimti naują sprendimą reiškia tai, jog nepakankamai pagrįstos yra ir patikros vietoje ataskaitos. Panaikinus sprendimą dėl to, kad jis nėra pakankamai pagrįstas ir neįrodo pažeidimų fakto, tai kartu įrodomąją galią praranda patikros vietoje ataskaitos. Taigi, naują sprendimą reikia pagrįsti naujais įrodymais. Pareiškėjų teigimu, skundžiamas 2011 m. spalio 7 d. Sprendimas turi būti naikinamas, nes atsakovas nesurinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių pareiškėjų padarytus pažeidimus. Skundžiamame 2011 m. spalio 7 d. Sprendime nėra ištaisomi 2006 m. spalio 10 d. sprendimo trūkumai (nepakankamas pagrįstumas), o tos pačios faktinės aplinkybės, tai yra tas pats pagrindas, vertinamas ir pagrindžiamas kitaip – kaip kitų pažeidimų pagrindas. Teismo įpareigojimas priimti naują sprendimą nereiškia to, kad atsakovas gali priimti bet kokį naują sprendimą, vertinti tas pačias faktines aplinkybes kitaip, nustatyti kitus pažeidimus ir taikyti kitas sankcijas. Pareiškėjų pažeidimai turi būti pagrįsti naujais įrodymais, kurių atsakovas nebuvo pakankamai surinkęs, priimdamas jau panaikintą sprendimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas advokatas A. V. pabrėžė, kad sankcija turėjo būti pritaikyta kiekvienam plotui atskirai; taip pat, kad jeigu nustatomi pažeidimai už eilę metų prieš tai, parama turi būti išskaičiuota iš ateityje numatytų mokėjimų.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra su skundu nesutiko ir atsiliepime į skundą (I. t., b. l. 84–94) prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime ir LVAT nutartyje panaikino 2006 m. spalio 10 d. sprendimą bei įpareigojo NTA iš naujo įvertinti pareiškėjų 2005 m. paraišką, tačiau nepanaikino 2006 m. birželio 15 d. ir 2006 m. birželio 20 d. – 2006 m. birželio 30 d. atliktų patikrų vietoje ataskaitos Nr. 5-1005533123-A1-1 (toliau – ir patikrų vietoje ataskaita), kurioje ir yra užfiksuoti patikrų vietoje metu nustatyti neatitikimai, t. y. deklaruotų laukų plotų trūkumai, pasėlių neatitikimai ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės pažeidimai. Teismas nenurodė, kad dar kartą įvertinant 2005 m. paraišką ir priimant sprendimą, turi būti remiamasi naujais įrodymais. Atsakovas, atsižvelgdamas į teismų pastabas, pakartotinai įvertino atliktų patikrų vietoje rezultatus. Teismų sprendimuose nenurodyta, jog patikrų vietoje metu pažeidimai būtų nustatyti netinkamai. Be to, NMA negalėjo surinkti naujų įrodymų, tai yra atlikti naujos patikros vietoje, kadangi nuo 2005 m. paraiškos pateikimo praėjo daugiau kaip 6 metai. Taigi NMA, atsižvelgdama į teismų nurodytus neatitikimus, atliko pakartotinį ataskaitos duomenų nagrinėjimą. Pakartotinio nagrinėjimo metu buvo vertinama, ar ataskaitos ir fotonuotraukos tikrai įrodo pažeidimų faktą atitinkamame lauke. Sankcijas pritaikytos ne už deklaruotus 2003 m. birželio 30 d. nebuvusius geros agrarinės būklės plotus ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės pažeidimus, o už tyčinį neteisingą deklaravimą. Atlikus pakartotinį 2005 m. paraiškos vertinimą, aplinkybės negalėjo skirtis, nes buvo remiamasi patikrų vietoje duomenimis, atsižvelgiant į teismo sprendime išdėstytus motyvus, todėl nėra pagrindo teigti, kad nebuvo atliktas naujas tyrimas. NMA 2006 m. spalio 10 d. ir 2011 m. spalio 7 d. sprendimai nėra identiški, nes jie pareiškėjams sukelia skirtingas teisines pasekmes, antrasis priimtas atlikus pakartotinį įvertinimą. Skundžiamas 2011 m. spalio 7 d. Sprendimas priimtas vadovaujantis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau skiriasi faktinių aplinkybių pagrindimas ir motyvavimas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 24 d. sprendimu (II. t., b. l. 58–61) pareiškėjų A. V., A. V., A. V. ir A. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl NMA 2011 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. BR6-1670008 „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties vykdymo, mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriame nuspręsta, kad parama pagal 2005 m. paraišką nėra skiriama, kartu pažymint, kad pagal 2004 m. paraišką sankcijos netaikomos ir skiriama 44 885,16 Lt galutinė paramos suma (I. t., b. l. 57–77).
Nustatyta, kad NMA, atlikusi S. V. 2005 m. paraiškos tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2005 m. gauti 2006 m. gegužės 31 d. – 2006 m. birželio 14 d. ir 2006 m. birželio 20 d. – 2006 m. birželio 30 d. patikras vietoje, paraiškos patikros vietoje ataskaitose nurodė nustatytus pažeidimus – tam tikri laukai nebuvo geros agrarinės būklės, aptikti žemės sklypo ploto trūkumai, keletas laukų nerasti, kadangi neišskirti jokiomis ribomis, tam tikruose laukuose deklaruotos neteisingos pasėlių grupės ir rūšys (administracinė byla Nr. A444-3076/2011, I. t., b. l. 19–54, II. t., b. l. 164–200; I. t., b. l. 55–94, II. t., b. l. 18–70). NMA, nustačiusi paramos gavėjo žemės sklypų ploto neatitikimus pareiškėjo deklaruotiems, konstatavo, kad buvo suteikta didesnė parama negu priklauso, ir priėmė sprendimą dėl pervestos paramos sumos susigrąžinimo (administracinė byla Nr. A444-3076/2011, I. t., b. l. 6–7). Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2011 m. kovo 10 d. sprendimu panaikinus NMA sprendimą dėl priskaičiuotos skolos ir įpareigojus NMA priimti naują sprendimą (administracinė byla Nr. A444-3076/2011, VII. t., b. l. 37–53), kurį LVAT 2011 m. liepos 29 d. nutartimi paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. A444-3076/2011, VII. t., b. l. 121–128), NMA, vykdydama LVAT 2011 m. liepos 29 d. nutartį, priėmė skundžiamą sprendimą (I. t., b. l. 57–77).
Kaip pažymėjo LVAT 2012 m. spalio 25 d. nutartyje (II. t., b. l. 21–27) argumentai, kad atsakovas negalėjo priimti naujo sprendimo, kai vertinamos seniau (t. y. 2006 m.) nustatytos kitos faktinės aplinkybės (deklaruotų plotų trūkumas, o ne duomenys dėl laukų blogos agrarinės būklės), nepagrįstai riboja paramos sutarčių tinkamo vykdymo, tuo pačių jų pagrindu išmokėtų tikslinių paramos lėšų panaudojimo kontrolę, prieštarauja Reglamento (EB) Nr. 796/2004 nuostatoms apie efektyvų bei veiksmingą tiesioginių išmokų įgyvendinimo priemonių administravimą bei kontrolę, neatitinka reikalavimo, kad valstybės narės turi imtis veiksmų, būtinų tinkamam šio reglamento veikimui užtikrinti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog NMA negalėjo surinkti naujų įrodymų, tai yra atlikti naujos patikros vietoje, pateikti teismui naujų fotonuotraukų taikant mastelinės fotografijos taisykles, pakartotinai vertinant paraišką, kadangi nuo 2005 m. paraiškos pateikimo praėję daugiau kaip 6 metai. NMA pagrįstai ir teisėtai pateiktą paraišką vertino pakartotinai.
Pareiškėjų pateikti argumentai atmetami remiantis LVAT 2012 m. spalio 25 d. nutartyje (II. t., b. l. 21–27) pateiktu konstatavimu, jog nebuvo kliūčių NMA 2006 m. gegužės 31 d. – 2006 m. birželio 14 d. ir 2006 m. birželio 20-30 d. atliktų patikrų vietoje ataskaitų pagrindu vertinti pareiškėjo deklaruotų plotų trūkumus. Teismas daro išvadą, jog yra aiškiai konstatuota, kad NMA teisėtai vadovavosi atliktų patikrų vietoje ataskaitomis, kuriose užfiksuoti patikrų vietoje metu nustatyti neatitikimai, todėl atmetamas pareiškėjų argumentas, kad panaikinus sprendimą dėl to, kad jis nėra pakankamai pagrįstas ir neįrodo pažeidimų fakto, tai kartu netenka galios ir įrodomąją galią praranda patikros vietoje ataskaitos. Iš paties skundžiamo sprendimo matyti, kad paraiška buvo vertinama pakartotinai (I. t., b. l. 57–77), todėl pripažintina, kad atsakovas tinkamai įvykdė LVAT 2011 m. liepos 29 d. nutartį (administracinė byla Nr. A444-3076/2011, VII. t., b. l. 121–128) ir priėmė sprendimą.
Remiantis bylos duomenimis konstatuotina, kad deklaruotų laukų plotų trūkumai (tyčinis neteisingas deklaravimas) nustatyti tinkamai, kadangi patiems trūkumams nustatyti byloje esančių fotonuotraukų bei liudytojo parodymų pakanka. Ataskaitoje nustatytais duomenimis nėra pagrindo abejoti, kadangi nėra nustatytas koks nors patikrą atlikusių ir ją peržiūrėjusių specialistų suinteresuotumas bylos baigtimi. Nors ataskaitoje Nr. 5-1005533123-A1-1 nurodyta, kad kai kurie laukai yra blogos agrarinės būklės, apaugę medžiais, krūmais, piktžolėmis, nenurodant kokiame plote tai yra, tačiau patys deklaruotų laukų plotų trūkumai, remiantis bylos duomenimis, užfiksuoti tinkamai ir yra pagrįstai laikomi tyčiniu neteisingu deklaravimu, kartu, remiantis aukščiau pateiktomis teisės aktų nuostatomis, tinkamai ir pagrįstai susumavus visų laukų plotus, kuriuose nustatyti pažeidimai, nustatytos sankcijos už tyčinį neteisingą deklaravimą. Pareiškėjų argumentas, jog jei nustatomi pažeidimai už eilę metų prieš tai, parama turi būti išskaičiuota iš ateityje numatytų mokėjimų atmetamas kaip nepagrįstas vadovaujantis LVAT 2012 m. spalio 25 d. nutartyje (II. t., b. l. 21–27) pateiktu išaiškinimu remtis Reglamento (EB) Nr. 796/2004 73 straipsnio 1 dalimi.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjų nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Kadangi pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis).
III.
Pareiškėjai A. V., A. V., A. V. ir A. V. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu (II. t., b. l. 66–78) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 24 d. sprendimą ir pareiškėjų skundą tenkinti, t. y. panaikinti ginčijamą NMA 2011 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. BR6-1670008.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinį skundą grindžia ABTĮ 14 straipsnio 1 dalies ir 58 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimu ir teigia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, teismo sprendimo motyvai dėl įrodymų vertinimo yra galutiniai, neginčijami, privalomi visiems ir iš naujo nebeįrodinėtini. Šioje byloje NMA ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, priėmęs skundžiamą 2013 m. sausio 24 d. sprendimą, minėtas teisės normas pažeidė iš esmės: pirmos instancijos teismui skųstas 2011 m. spalio 7 d. Sprendimas bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 24 d. sprendimas buvo priimti ir paremti 2006 m. patikros ataskaitomis ir fotonuotraukomis, o jokie nauji įrodymai – patikros ataskaitos ar fotonuotraukos – nei priimant skundžiamą NMA 2011 m. spalio 7 d. Sprendimą, nei teisme nebuvo pateikti ar tirti. 2011 m. liepos 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011 LVAT konstatavo, jog „nei iš NMA patikros vietoje ataskaitoje nurodytų faktinių duomenų, nei iš pateiktų fotonuotraukų negalima spręsti, jog konkretūs pareiškėjo deklaruoti laukai buvo blogos agrarinės būklės“. Taigi, skundžiamu 2013 m. sausio 24 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo jau ankstesniais privalomais teismų sprendimais nuginčytų 2006 m. patikros ataskaitų ir fotonuotraukų tinkamumą. Iš naujo priimdama sprendimą, NMA turėjo papildyti esamus įrodymus, pagrindžiančius pažeidimus, ir teisme privalėjo pagrįsti savo įvardijamus pažeidimus.
LVAT 2012 m. spalio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A492-2415/2012, kuriuo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimas ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nurodė, jog sprendimui byloje priimti būtina ištirti kiekvieno nustatyto deklaruoto ploto trūkumą, taikytinų sankcijų dydį, jų proporcingumą, įvertinti pareiškėjo kaltę. NMA ir pirmosios instancijos teismas šio privalomo įsiteisėjusio teismo sprendimo nepaisė.
Apeliantų nuomone, buvo pažeista ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalis, nes 2011 m. spalio 7 d. Sprendime nurodyti tik patikros metu nustatyti faktai ir išvardintos teisės aktų nuostatos, vadovaujantis kuriomis buvo atliekamas pareiškėjų 2006 m. paraiškos vertinimas. Tačiau nepaaiškinta, kaip šios normos pritaikytos nagrinėjamu atveju, neanalizuotos sprendimo priėmimui reikšmingos faktinės aplinkybės, nenurodyti faktiniai duomenys, kurie pagrindė sprendime nurodytų teisės normų taikymo būtinybę, nedetalizuoti jokie pažeidimai, neindividualizuotos sankcijos pagal pažeidimus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pažeidimo neištaisė ir pirmosios instancijos teismas. Be to, iš teismo motyvų akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas išvis nevertino NMA sprendimo teisėtumo ir priėmimo procedūros. Būtent NMA turi administracinės procedūros nustatyta tvarka priimti galiojantį, objektyvų individualų aktą; pati NMA turi surinkti įrodymus. Teismas tik nešališkai patikrina NMA sprendimo teisėtumą. Taigi teismas neturėjo teisės tirti ir nustatinėti to, ko netyrė NMA, ir dėl ko ji įrodymų nesurinko. Iš patikros ataskaitos teismas negali net įvertinti pažeidimų ir jų mąsto, jei to nepadarė NMA, nes patikros ataskaita yra tik prielaida NMA sprendimui priimti, pati savaime ji nėra nei duomuo, nei faktas dėl blogos agrarinės būklės ir sklypo neatitikimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas peržengė savo įgaliojimų ribas ir neužtikrino nešališkumo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pateisino skundžiamo sprendimo teisėto pagrindo nebuvimą. Teismo nuomone, NMA negalėjo surinkti naujų įrodymų, t. y. atlikti naujos patikros vietoje, pateikti teismui naujų fotonuotraukų pagal mastelinės fotografijos taisykles, nors jau yra suformuota teismų praktika, pagal kurią tam, kad fotonuotraukos būtų tinkamais įrodymais sprendžiant dėl pažeidimų, jos turi būti pagal mastelinės fotografijos taisykles (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1532-244/2011).
Apeliantų manymu, nepagrįstai padaryta ir išvada, jog pareiškėjai tyčia neteisingai deklaravo duomenis. NMA skundžiamu 2011 m. spalio 7 d. Sprendimu pritaikė pareiškėjams sankcijas už neteisingą deklaravimą, nes patikros metu nustatė, jog dalis laukų nėra aiškiai sužymėti riboženkliais, ir todėl prilygino šių laukų plotą 0,00 ha. Toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pačios patikros ataskaitų žymos rodo, kad laukai buvo rasti, tačiau nerasti riboženkliai, dalis laukų buvo didesnio ploto nei nustatė NMA. Laukai neprivalėjo būti atžymėti riboženkliais, nes Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 3D-598 patvirtintų Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2005 m. taisyklių (toliau – ir 2005 m. Taisyklės) 18 punktas nereikalauja riboženkliais žymėti pievų ar pasėlių, kurie yra tos pačios rūšies ir priklauso vienam asmeniui. Riboženkliais laikomi ir natūralūs gamtos objektai, pavyzdžiui, medžiai. Be to, tikrinimo metu tikrintojai nereikalavo žemės sklypų planų, iš kurių matytųsi sklypų ribos. NMA, priimdama ginčijamą sprendimą, nevertino pareiškėjo tyčios dėl neteisingo deklaravimo.
Dėl laukų neatitikimo reikalavimams, apeliantai pažymėjo, kad fotonuotraukos padarytos ne mastelinės fotografijos būdu, todėl neįmanoma įvertinti laukų, kuriuose rasta medžių ir krūmų, ploto, neįmanoma spręsti, ar tai buvo pavieniai medžiai ir krūmai, kurie nėra draudžiami, neįmanoma spręsti ir to, kokiame plote yra apaugę laukai bei kokio dydžio apaugusi laukų dalis. Bet kokia abejonė administracinėje procedūroje dėl NMA sprendimo teisėtumo turėtų būti vertinama pareiškėjų naudai. Taigi, šioje byloje pirmosios instancijos teismas pripažinęs, jog blogos agrarinės būklės plotas nepamatuotas, visiškai neteisėtai nusprendė, kad „nors kai kurie laukai yra blogos agrarinės būklės, apaugę medžiais, krūmais, piktžolėmis, nenurodant kokiame plote tai yra, tačiau patys deklaruotų laukų plotų trūkumai, remiantis bylos duomenimis, užfiksuoti tinkamai ir yra pagrįstai laikomi tyčiniu neteisingu deklaravimu“.
Dėl deklaruotų pasėlių rūšies ir sklypo ribų kitimo apeliantai pažymėjo, kad deklaracijos pateiktos už 2005 metus, paramos prašant už 2005 m., o patikros atliktos 2006 m. gegužės – birželio mėnesiais, t. y. po daugiau nei vienerių metų. Jokiais teisės aktais nebuvo nustatyta ribojimo, kad 2006 m. negali kisti deklaruotų žemės sklypų naudmenų plotai ar pasėlių rūšis. Taigi sklypai dėl pasėlių rūšies neatitikimo eliminuoti neteisėtai. Be to, byloje neproporcingai taikytos sankcijos: nei ginčijamame NMA 2011 m. spalio 7 d. Sprendime, nei skundžiamame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 24 d. sprendime nėra jokių argumentų dėl sankcijų taikymo proporcingumo ir individualizavimo pagal konkrečius pažeidimus. Jei būtų nustatyta, kad deklarantas padarė pažeidimų, sankcijos už šiuos pažeidimus turėjo būti skiriamos proporcingos pažeidimų daliai, negalėjo būti panaikinama visa teisė į paramą.
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (II. t., b. l. 84–95) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas remiasi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 24 d. sprendimu ir jame pateiktais argumentais sutinka. NMA, vykdydama LVAT 2011 m. liepos 29 d. sprendimą, pakartotinai vertino pareiškėjo 2005 m. paraišką ir vadovavosi ataskaitos duomenimis, kurių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendime ir LVAT 2011 m. liepos 29 d. nutartyje nebuvo ginčyti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendime nepasisakė ir dėl to, kad patikrų vietoje metu pareiškėjo valdoje būtų netinkamai nustatyti deklaruotų laukų plotų trūkumai (tyčinis neteisingas deklaravimas), o tik nurodė, kad iš patikros vietoje ataskaitoje Nr. 5-1005533123-A1-1 pateiktų faktinių duomenų bei iš pateiktų fotonuotraukų negalima spręsti, jog 2011 m. spalio 7 d. Sprendime aprašyti pažeidimai yra pagrįsti 2006 m. birželio 15 d. ir 2006 m. birželio 20-30 d. atliktų patikrų vietoje ataskaita, kurios Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu taip pat nenuginčijo. Tai, kad NMA, priimdama 2011 m. spalio 7 d. sprendimą, turėjo teisę 2006 m. patikrų ataskaitų pagrindu vertinti pareiškėjų deklaruotų plotų trūkumus, patvirtina ir LVAT 2012 m. spalio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-2415/2012.
Be to, vertinant, ar pareiškėjas padarė tyčinį pažeidimą, negalima vadovautis vien bendrąja tyčios samprata. Tyčinio deklaravimo atvejai nurodyti Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2005 m. taisyklių 4 punkte, būtent jais vadovaujantis, administruojant pareiškėjų paraiškas yra vertinama, ar patikrų vietoje metu nustatyti neatitikimai yra priskiriami tyčiniam neteisingam deklaravimui.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros 2011 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. BR6-1670008 „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties vykdymo, mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo nuspręsta neskirti pareiškėjams paramos pagal 2005 m. paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2005 metams gauti bei taikyti sankcijas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, jog ginčijamas 2011 m. spalio 7 d. Sprendimas buvo priimtas atsakovui pakartotinai vertinant S. V., kurio teisių perėmėjai yra A. V., A. V., A. V. ir A. V., 2005 m. birželio 15 d. pateiktą Paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2005 metams gauti (toliau – ir 2005 m. Paraiška). 2011 m. spalio 7 d. Sprendime nurodyta, kad, atlikus pakartotinį 2005 m. Paraiškos vertinimą, parama pagal 2005 m. Paraišką neskiriama ir taikomos šios sankcijos: už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą; už Europos Sąjungos remiamų pasėlių plotų neteisingą deklaravimą; už baltymingų augalų plotų neteisingą deklaravimą; už plotų paramai gauti pagal paramos priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“ neteisingą deklaravimą.
Minėtas sprendimas priimtas atsižvelgiant į 2006 m. birželio 15 d. ir 2006 m. birželio 20 d. – 2006 m. birželio 30 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros atliktų 2005 m. Paraiškoje deklaruotų duomenų patikrų vietoje metu surinktus duomenis (nurodyti 2011 m. spalio 7 d. Sprendimo 2-17 puslapiuose) bei remiantis šiais teisės aktais: Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2005 m. taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 3D-598) 4, 7, 9.1, 9.4, 9.5, 11 ir 18 punktais, taip pat 35, 38.1.3, 38.2, 39 bei 43 punktais; 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 53 straipsniu; Sankcijų už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų nesilaikymą taikymo metodikos (patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 3D-476) 2 bei 9.4 punktais; taip pat Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“ administravimo taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-430) 3 bei 26.3.4 punktais.
Apeliantai, be kitų argumentų, nurodo, kad šis atsakovo sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra yra viešojo administravimo subjektas, todėl ji privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais, be kita ko, ir Viešojo administravimo įstatyme (LVAT 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, publikuota LVAT biuletenyje „Administracinė justicija“ Nr. 20, 2011 m., P.474–486). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai ginčija NMA 2011 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. BR6-1670008, kuris laikytinas individualiu administraciniu aktu, šis sprendimas turi atitikti tokiam aktui nustatytus reikalavimus. Bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos individualaus administracinio akto turiniui, yra įtvirtintos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010).
Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintos nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, kurie publikuoti LVAT biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010, P. 192–215, 329–340).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo ir tai, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai, analizuojant NMA 2011 m. spalio 7 d. Sprendimą bei pareiškėjams pritaikytų sankcijų faktinį bei teisinį pagrindimą, kilo abejonių dėl skundžiamo sprendimo turinio atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Kaip matyti iš ginčo sprendimo, jame tik išvardinamos teisės aktų nuostatos, vadovaujantis kuriomis buvo atliekamas pareiškėjų 2005 m. Paraiškos vertinimas, tačiau nepaaiškinama, kaip šios normos pritaikytos nagrinėjamu atveju, nenurodyti faktiniai duomenys, kurie pagrindė šių teisės normų taikymo būtinybę.
Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, atsakovas 2006 m. birželio 15 d. atliktos patikros vietoje metu patikrino 39 deklaruotus laukų plotus, o 2006 m. birželio 20 d. – 2006 m. birželio 30 d. – 122 deklaruotus laukų plotus, ir nustatė, kad dalyje šių laukų rasti apaugę plotai arba deklaruotas didesnis plotas negu yra rastas patikros metu, kitoje patikrintų laukų dalyje nesilaikyta geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, arba lauke deklaruota viena kultūrų grupė, o jame rasta kita. Sprendimą šiuos pažeidimus laikyti tyčiniu neteisėtu deklaravimu atsakovas, be kita ko, grindė Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2005 m. taisyklių 4 punktu, kuriame numatytas tyčinio neteisingo deklaravimo apibrėžimas. NMA nurodė, kad pagal šį punktą tyčiniu neteisingu deklaravimu yra laikomas atvejis, kai vietoj pasėlių, už kuriuos mokama tik pagrindinė išmokos dalis (arba išmokos visai nemokamos), ploto pareiškėjas deklaravo pasėlių, už kuriuos jis turi realią galimybę gauti papildomą išmokos dalį, plotą, kai pasėliai neteisingai deklaruoti visame deklaruotame lauko plote ir kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau nei 10 proc. paraiškoje deklaruoto ploto, taip pat atvejis, kai pareiškėjas deklaravo plotą, kuriame neužsiima žemės ūkio veikla ir atvejis, kai pareiškėjas prašo išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas bei neprižiūrimas (apaugusias medžiais, krūmais) žemės ūkio naudmenas. Taigi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio požiūriu ginčijamo sprendimo surašymo būdas yra ydingas ir tuo aspektu, kad jame nėra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas, kurių pagrindu nuspręsta taikyti kiekvieną iš nurodytų sankcijų. Analizuojant ginčo sprendimą, iš jo turinio sunku nustatyti, koks yra sankcijų pritaikymo pagrindas, t. y. neaišku, su kokia faktine aplinkybe siejamos sprendime išdėstytos teisės aktų normos.
Šiame kontekste apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti ją taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip minėta, atliktų patikrų vietoje metu atsakovas nustatė, jog dalyje šių laukų rasti apaugę plotai ir nesilaikyta geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų. Iš ginčijamo 2011 m. spalio 7 d. Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas, priimdamas šį sprendimą, rėmėsi ne tik Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2005 m. taisyklių 4 punktu (nustatančiu, kad tyčiniu neteisingu deklaravimu laikomas, be kita ko, atvejis, kai pareiškėjas prašo išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas bei neprižiūrimas (apaugusias medžiais, krūmais) žemės ūkio naudmenas), šių taisyklių 9.1, 9.4 ir 9.5 punktais (išvardinančiais geros agrarinės būklės reikalavimų nesilaikymo atvejus), bet ir Sankcijų už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų nesilaikymą taikymo metodikos 2 punktu bei Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“ administravimo taisyklių 3 punktu, kurie tyčinį neteisingą deklaravimą taip pat sieja su geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės žemės ūkio naudmenoms, už kurias prašoma išmokų, reikalavimų nesilaikymu.
Taigi, neatmetama galimybė, jog ir šių aplinkybių, t. y. geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų nesilaikymo, apaugusių laukų plotų buvimo, vertinimas turėjo įtakos atsakovo sprendimo, kuriuo NMA pareiškėjų su 2005 m. Paraiška pateiktus duomenis vertino kaip tyčinį neteisingą deklaravimą ir dėl to neskyrė paramos pagal 2005 m. Paraišką bei taiką minėtas sankcijas, priėmimui.
Šiuo aspektu pažymėtina, jog priimant sprendimą taikyti sankcijas, remiantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, turi būti pateikti konkretūs įrodymai, patvirtinantys nurodytų aplinkybių egzistavimą. Tuo tarpu šiuo atveju ginčo sprendime tik nurodyta, kad, atlikus patikrą, rasti medžiais ir krūmais apaugę plotai, nenurodant medžiais ir krūmais apaugusių plotų dydžio ir nepateikiant įrodymų, kad šie plotai buvo tokios būklės kaip numatyta minėtose nuostatose, ir kad jie buvo tokios būklės pareiškėjų 2005 metų paraiškos pateikimo metu. LVAT savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs (pvz., administracinės bylos Nr. A822-134/2011, A444-3076/2011), jog NMA, kaip savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, veikianti Žemės ūkio ministerijos administravimo srityje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 patvirtintų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 1 p.), privalo surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų pareiškėjų padarytus pažeidimus, nes priešingu atveju tie pažeidimai laikytini menamais. Taigi, padaryti pažeidimai turi būti neginčijamai įrodyti, neturi būti jokių prieštaravimų, o pateikti pakankamus ir aiškius įrodymus pareiga tenka Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Šiuo atveju tokiu įrodymų byloje nėra pateikta.
Nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra esminiai. Juos turėjo pastebėti Vilniaus apygardos administracinis teismas bei prieiti prie išvados, kad tai galimai sąlygojo nepagrįstą bei neteisėtą administracinio akto priėmimą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir tai sąlygojo neteisingo teismo sprendimo priėmimą, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti ir panaikinti ginčijamą NMA sprendimą.
Kadangi skundžiamas administracinis aktas panaikinamas, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų A. V., A. V., A. V. ir A. V. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjų A. V., A. V., A. V. ir A. V. skundą patenkinti ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. BR6-1670008 „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties vykdymo, mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ panaikinti.
Sprendimas neskundžiamas.