Telšių apylinkės teismo nutarimas

2015-05-19 · Byla Nr. A2.6.-311-922/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-05-19
Bylos Nr.
A2.6.-311-922/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Loreta Janiulytė
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinės bylos Nr.A2.6.-311-922/2015Teisminio proceso Nr.4-12-3-00278-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 39.2.; 45.4.3.; 52.3.

(S)AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS

2015 m. gegužės 19 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį traukiamas A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, neteistas, administracine tvarka baustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2015-05-10 d. 5.39 val. Akmenės r. sav., Ventoje, ties Žemaičių g. 21 namu, vairavo transporto priemonę „PEUQEOT 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,57 prom. girtumas), todėl traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį už Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatyto draudimo vairuoti esant neblaiviam pažeidimą.

Teismo posėdyje A. P. pripažino savo kaltę visiškai ir gailėjosi.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas prašymas nagrinėti bylą institucijos atstovui nedalyvaujant. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo klausimų administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos pareigūnams neturėjo ir sutiko, kad administracinio teisės pažeidimo byla būtų nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismas išklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus ir ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą: administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 51P-30388680-15 bei jame esantį A. P. paaiškinimą; Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūno 2015-05-10 tarnybinį pranešimą; 2015-05-10 pranešimą dėl A. P. nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo; alkoholio kiekio matuoklio rodmenis, kurie patvirtina, kad 2015-05-10 d. 5.42 val. A. P. nustatytas 0,57 prom. girtumas, transporto priemonės „PEUQEOT 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo aktą. VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonė „PEUQEOT 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. P.. Iš A. P. charakterizuojančių duomenų matyti, kad neteistas, nebaustas administracine tvarka, vykdo individualią veiklą.

Pažymėtina, kad pažeidimas padarytas vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam parodo asmens labai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Būdamas tokios būklės asmuo kelia labai didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, rizikuoja ne vien savo, bet ir kitų asmenų sveikata bei gyvybe, savo ir kitų eismo dalyvių šeimų gerove. Pažymėtina ir tai, kad pažeidimas padarytas sąmoningai, nes sunkaus girtumo būsenoje asmeniui objektyviai nelieka abejonių, jog jo būklė nebėra tokia, kai dar galima vairuoti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444-1504/2008; Nr. N444-5431/2009; Nr. N575-5297/2010; Nr. N-575-2544/2011 ir kt.).

Teismo vertinimu, dėl pasekmių, kurias galėjo sukelti padarytas pažeidimas, jo pavojingumo nesumažina nei ta aplinkybė, kad teisė vairuoti būtina darbinėms pareigoms atlikti, nei tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neigiamai gali įtakoti jo paties bei šeimos interesus. Asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą, bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek savo šeimos nariams dar prieš darydamas pažeidimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą reiškia objektyvizuotą galimybę savo nuožiūra, t.y. laisvai apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį, tačiau tai nereiškia, jog konkrečiam darbui dirbti negali būti nustatomi specialūs reikalavimai, kurie laikomi natūraliais, pavyzdžiui, tam tikro išsilavinimo turėjimas, specialios teisės įgijimas vairuotojams ir pan. (pvz., Konstitucinio Teismo 1996-03-15 ir 1996-07-10 nutarimai). Vadinasi, tai, jog asmuo netekęs teisės vairuoti negalės dirbti atitinkamo darbo, jokiu būdu nereiškia minėtos konstitucinės nuostatos pažeidimo. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007 ir kt.). Be to, šiandieninė darbo rinkos situacija sudaro sąlygas susirasti tokį darbą, kuriame nebūtų reikalinga turėti teisę vairuoti. Dėl teisės vairuoti netekimo galimai kilsiančios neigiamos pasekmės – nepatogumas, materialinės padėties pablogėjimas, apsunkinta galimybė rūpintis savimi, artimaisiais ir panašiai, galimi nepatogumai dėl nebegalėjimo vairuoti pačiam ir kita, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Įstatymas teikia prioritetą visuomenės interesui taikant prevencines priemones ir nubaudžiant pažeidėją užtikrinti saugų eismą bei visuomenės saugumą, o ne įvykdžiusio teisės pažeidimą asmens interesui išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Ištyrus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad A. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, jo padaryta veika protokole kvalifikuota teisingai ir nurodyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant administracinę nuobaudą A. P. teismas atsižvelgė į pažeidimo sunkumą, jo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – neteistas, nebaustas administracine tvarka, vykdo individualią veiką, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis ATPK 24 straipsnio 3 dalimi, 30 bei 30² straipsniais A. P. skirtina administracinė nuobauda, numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

pripažinti A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam administracinę nuobaudą – 289,00 EUR (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

Išaiškinti A. P., kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT247300010112394300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.

Nesumokėjus visos baudos per nurodytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai ir atsiras prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui.

Dėl patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinės padėties ir kitų reikšmingų aplinkybių šis asmuo ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos rašytiniu prašymu gali kreiptis į nutarimą priėmusį teismą, kad šis paskirtos baudos mokėjimą išdėstytų per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusį Akmenės rajono apylinkės teismą.

TeisėjaLoreta Janiulytė