Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant J. Pladui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B., vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio, o būtent ji:

2017 m. spalio 20 d. apie 21.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Land Rover Range Rover Evoque“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 1,97 promilės etilo alkoholio),

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamoji D. B. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2017 m. spalio 20 d. vakare planavo važiuoti į sporto klubą, bet nuvažiavo pas draugę į parodą, kuri vyko LRT studijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Atvykus į parodą, įteikė po pasveikinimo taurę vyno. Parodoje sutiko daug pažįstamų ir kolegų. Negali tiksliai nurodyti, kiek taurių vyno išgėrė, nes vyną vis papildydavo į tą pačią taurę. Dėl sveikatos būklės alkoholio beveik nevartoja, jos organizmas alkoholį skaido apie 3 dienas. Po parodos sėdo į automobilį „Land Rover Range Rover Evoque“, nes bijojo jį palikti, kadangi tai brangus automobilis. Kadangi nuo tos vietos, kur vyko paroda, iki jos namų nedidelis atstumas, jautėsi blaivi, dėl to nusprendė važiuoti namo. Minėtas automobilis priklauso (duomenys neskelbtini)“. Kartais naudojasi minėtos įmonės vienu ar kitu automobiliu. Gali būti, kad policijos pareigūnai jos vairuojamą automobilį „Land Rover Range Rover Evoque“ sustabdė prie jos namų. Pripažįsta, kad pasielgė neatsakingai, gailisi dėl savo veiksmų. Prašo teismo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu (b. l. 103-104).

Byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė įrodyta šiais įrodymais:

L. V. Š. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2017 m. spalio 20 d., apie 22.00 val., ne tarnybos metu, neuniformuotas, važiuodamas savo automobiliu nuo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, išvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, pastebėjo, kaip priekyje jo važiuojantis automobilis ,,Land Rover“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio ir pradėjo važiuoti šaligatviu, vos nekliudė prie šaligatvio stovinčių automobilių, po ko staiga grįžo į važiuojamąją dalį. Toks vairuotojo elgesys sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Važiuojant iš paskos (duomenys neskelbtini) gatve, automobilis išvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą, sukeldamas pavojingas situacijas ir versdamas iš priekio važiuojančius vairuotojus staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį, nuvažiuodavo nuo kelio ir važiavo šaligatviu. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, susisiekė su Vilniaus AVPK OVS ir pranešė apie įtartiną vairuotoją ir jo judėjimo kryptį. Automobilis kirto Vakarinį aplinkelį, įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) pasuko į dešinę (į (duomenys neskelbtini) g.), kur važiavo šaligatviais ir vejomis. Minėtas automobilis pavažiavęs tiesiai pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir sustojo ties namu, pažymėtu 26 numeriu. Jis pamatė, kad pradėjo atsidarinėti vartai į 26 namo kiemą, suprato, kad vairuotojas bandys įvažiuoti į namo kiemą, todėl priėjo prie vairuotojo, parodė policijos pareigūno pažymėjimą, prisistatė. Pastebėjo, kad automobilį vairavo moteris, paaiškino, kad jos vairavimo maniera sukėlė jam įtarimą, kad ji galimai neblaivi. Paprašė parodyti vairuotojo pažymėjimą, taip pat paaiškino, kad netrukus atvažiuos uniformuoti policijos pareigūnai. Vairuotoja pateikė vairuotojo pažymėjimą išduotą D. B. vardu. Bendraujant su vairuotoja, pajuto jai iš burnos sklindantį alkoholio kvapą. D. B. neneigė vartojusi alkoholį, sakė gėrė taurę vyno, taip pat paaiškino, kad vartoja antidepresantus dėl asmeninių priežasčių. Į vietą atvykus Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 4-osios kuopos būrio vadui Ž. A. ir vyr. patruliui K. I., jiems perdavė vairuotojos dokumentus (b. l. 15).

Liudytojo K. I. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2017 m. spalio 20 d., patruliuojant kartu su būrio vadu Ž. A. apie 21.50 val., gavo pranešimą, kad būrio vadas V. Š. ne tarnybos metu, adresu (duomenys neskelbtini), važiuoja paskui automobilį ,,Land Rover Range Rover“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja galimai neblaivi, važiuoja važiuojamos kelio dalies viduriu, po to vėl grįžta į savo eismo juostą, bei prašo sustabdyti bei patikrinti minėtos vairuotojos blaivumą. Netrukus buvo gauta papildoma informacija, kad minėtas automobilis sustojo (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu numeriu 26, būrio vadas V. Š. sulaikė akivaizdžiai neblaivią vairuotoją. Atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi būrio vadas V. Š., kuris nurodė automobilio ,,Land Rover Range Rover“ vairuotoją. Pagal pateiktą vairuotojo pažymėjimą nustatyta, kad tai D. B.. Vairuotoja akivaizdžiai buvo neblaivi, bendraujant nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. D. B. pripažino, kad vairavo automobilį ,,Land Rover“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prieš tai vartojo alkoholinius gėrimus. D. B. alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1.91 promilių girtumas. D. B. sutiko su alkoholio matuoklio parodymais. Po to ji buvo pristatyta į Vilniaus priklausomybės centrą, kur jai buvo paimtas kraujas girtumo nustatymui (b. l. 13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos specialisto išvada Nr. T-A 10875/2017(01), kurioje nurodyta, kad D. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,97 promilės etilo alkoholio (b. l. 21).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro neginčytiną išvadą, kad kaltinamoji 2017 m. spalio 20 d. apie 21.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Land Rover Range Rover Evoque“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,97 promilės girtumas.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio taikymo

Teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji D. B. ir jos teta V. B. teismui pateikė prašymus, kuriais prašo atleisti D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu, perduodant ją V. B. atsakomybėn (b. l . 87, 88).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Svarstant galimybę atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą, kuris priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d. ), į kaltės formą-tyčią, į V. B. asmenybę, kuri neteista, nebausta administracine tvarka, darbovietėje charakterizuojama teigiamai (b. l. 89, 90, 101), į tai, kad jos susietos artimais giminystės ryšiais, į tai, kad jos nuolat bendrauja telefonu, susitinka, į tai, kad kaltinamoji pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl esant vienai jos atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančią aplinkybę, bei esant pagrindo manyti, kad ji ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų,- D. B. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į V. B. finansinę padėtį, į tai, kad ji sutinka sumokėti teismo paskirto dydžio užstatą, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 5000 eurų užstatu (BK 40 str. 1 - 4 d.).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Kaltinamosios D. B. gynėjas advokatas Artūras Gutauskas baigiamųjų kalbų metu prašė D. B. atliesti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones- uždraudimą naudotis specialia teise ir įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Gynėjas prašo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės- turto konfiskavimo, nes tai būtų neproporcinga padarytai veikai.

D. B. nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones ir būdama neblaivi, todėl jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.). Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo trukmės, atsižvelgtina į nustatyto etilo alkoholio kiekį kraujyje (1,97 promilės etilo alkoholio), į tai, kad ji anksčiau yra bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, kurie nesusiję su transporto priemonės vairavimu apsvaigus. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes D. B. skirtinas didesnis nei vidutinis uždraudimo naudotis specialia teise terminas.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė, t. y. toks asmuo nepatiria neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismas sutinka su gynėju, kad tikslinga D. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.).

Sprendžiant klausimą dėl Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio taikymo D. B. atžvilgiu, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal Baudžiamojo kodekso 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis Baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą.

Pagal Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Atsižvelgiant į tai, kad D. B. anksčiau neteista, metų laikotarpyje du kartus bausta už greičio viršijimą, į tai, kad jai skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir artima maksimaliai įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimo asmenų fondą, teismas daro išvadą, kad automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas akivaizdžiai apribotų asmenį labiau nei to reikia auklėjamiesiems ir prevenciniams tikslams pasiekti, todėl kaltinamajai neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje.

Kardomoji priemonė –dokumentų paėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinta (b. l. 28).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį atleisti pagal laidavimą su 5000 (penkių tūkstančio) eurų dydžio užstatu ir perduoti 2 (dvejų) metų laikotarpiui laiduotojos V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti (BK 40 str.).

Įpareigoti V. B. per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 5000 (penkių tūkstančių) eurų užstatą. Užstatas turi būti sumokėtas į Vilniaus regiono apylinkės teismo sąskaitą Nr. LT21 7044 0600 0040 5374, esančią AB ,,SEB” banke. Mokėjimo kvito kopiją pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.

Per nustatytą terminą nesumokėjus užstato, bus laikoma, kad laiduotoja atsisako laidavimo.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti D. B. 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 2 d.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, skirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę- 100 MGL (3766 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimo asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kardomąją priemonę –dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti ir dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti kaltinamajai ir laiduotojai, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, teismas sprendžia dėl užstato grąžinimo, asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.