Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. K. U. ir T. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai V. K. U. ir T. U. prašo teismo nustatyti faktą, kad grūdų sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso V. K. U., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. U., a.k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu.

Šis pareiškimas teisme priimtas 2016 m. rugsėjo 16 d., iki paskirto bylos nagrinėjimo 2016 m. lapkričio 16 d. dienos ginčo dėl šio daikto valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo nekilo.

Reikalavimas pareiškime grindžiamas aplinkybėmis, jog 1992 m. gruodžio 19 d. pareiškėja T. U. dalyvavo tuometinės Vilkaviškio rajono Vištyčio agrarinės reformos tarnybos skelbtame privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukcione ir už 130 700 tal. įsigijo grūdų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Šio aukciono rezultatai 1993 m. vasario 2 d. buvo patvirtinti ir Vilkaviškio rajono Privatizavimo komisijos pirmininko A. G. rezoliucija. 1993 m. sausio 14 d. tarp Vištyčio žemės ūkio įmonės, atstovaujamos ūkio vadovo V. G. bei vyr. buhalterės J. G., bei pareiškėjos T. U. buvo pasirašytas Perdavimo-priėmimo aktas, pagal kurį pareiškėjai buvo perduotas Vilkaviškio rajono Vištyčio agrarinės reformos tarnybos aukcione už 130 700 tal. nusipirktas Pavištyčio grūdų sandėlis Nr. 97, esantis (duomenys neskelbtini) (šiuo metu - (duomenys neskelbtini)). Šį Perdavimo-priėmimo aktą patvirtino Vištyčio agrarinės reformos tarnybos vadovas V. V..

Šių dokumentų pagrindu Vilkaviškio rajono privatizavimo komisija išdavė 1993 m. sausio 20 d. Nuosavybės teisės liudijimą Nr.38, liudijantį, kad pareiškėjams priklauso grūdų sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 130 700 tal. Šiame nuosavybės teisės liudijime nurodyta, kad turtas priklauso nuosavybės teise.

Kad pareiškėjai įsigijo minėtą grūdų sandėlį, patvirtina ir išrašai iš registracijos knygų kopijos, t.y. išraše iš 1992 m. 1993 m. Parduodamų aukcione pastatų, įrenginių registracijos bei Nuosavybės teisės liudijimų išdavimo registracijos knygos yra nurodyta T. U. pavardė, kaip įsigijusios 1992 m. gruodžio 19 d., 10 val. aukcione už 130 700 tal. grūdų sandėlį Pavištyčio kaime. Išraše iš Nuosavybės teisės liudijimų išdavimo registracijos knygos yra padarytas įrašas Nr. 101 apie T. U. 1993 m. gegužės 24 d. užregistruotą nuosavybės teisės liudijimą Nr.38 (atitinka Vilkaviškio rajono privatizavimo komisijos išduoto Nuosavybės teisės liudijimo numerį) į grūdų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės liudijimų išdavimo registracija Vištyčio agrarinės reformos tarnyboje buvo vykdoma ne tam skirtuose dokumentuose (žurnaluose), o pritaikius jau turimus žurnalus (knygas), kadangi šio dokumento grafos „nedarbingumo lapelio numeris ir serija“, „kolūkio valdybos sprendimas“ ir kt. visiškai neatitinka įrašų turinio, tai buvo daroma taupant turimas lėšas.

Šių dokumentų pagrindu pareiškėjai nuo 1993 m. sausio mėnesio naudojosi aukcione nusipirktu grūdų sandėliu.

Kadangi šį nekilnojamąjį turtą pareiškėjai nusipirko gyvendami santuokoje (santuoka įregistruota 1957 m. birželio 23 d.), tai jis pareiškėjams turėtų priklausyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nepaisant to, kad jis buvo perkamas T. U. vardu.

Gavę minėtą nuosavybės teisės liudijimą bei pradėję naudotis minėtu statiniu pareiškėjai savo nuosavybės teisių į jį VĮ Registrų centrą neįregistravo, kadangi tuo metu jiems niekas nepaaiškino, jog tai reikia padaryti. Turėdami minėtą nuosavybės teisės liudijimą jie buvo įsitikinę, jog tai jų nuosavybės teises į statinius patvirtinantis dokumentas ir jokių kitų dokumentų nebereikia.

Visą šį laiką naudodamiesi minėtu statiniu pareiškėjai jį pritaikė savo poreikiams, t.y. jį naudojo kaip sandėliavimo patalpas, kurioje laiko grūdus ir kt. Savo lėšomis šiuose statiniuose pareiškėjai suremontavo stogą, duris, užkalė langus ir t.t. Ir nors minėtu statiniu pareiškėjai naudojasi ir jį valdo nuo 1993 m. sausio mėnesio, tačiau jų nuosavybės teisės į juos VĮ Registrų centre neįregistruotos.

Šiuo metu pareiškėjai norėtų įsigyti žemės sklypus prie šio statinio, tačiau negali to padaryti, kadangi nuosavybės teisės į jį nėra įregistruotos. Šiuo reikalu pareiškėjai kreipėsi į VĮ Registrų centras Marijampolės filialą, kad būtų atlikti šio statinio kadastriniai matavimai bei jis užregistruotas kaip pareiškėjų nuosavybė, tačiau jų prašymus dėl grūdų sandėlio kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą bei dėl daiktinių teisių į šį nekilnojamąjį daiktą įregistravimo tenkinti buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad pareiškėjų pateiktuose dokumentuose yra taisymų (prirašymų). 1993 m. sausio 20 d. Nuosavybės teisės liudijime Nr.38 įrašai „U. V.-K., J., U. T., V.“ pavardės prirašytos skirtingos spalvos rašikliais, todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl šio dokumento tinkamumo.

Pareiškėjai neginčija fakto, kad, jų pateiktuose dokumentuose yra matomas jų pavardžių prirašymas kitu rašikliu, tačiau tai pasak jų padarė tikrai ne jie patys. Šiuo metu pareiškėjai nebepamena, ar šiuos pavardžių prirašymus jau po nuosavybės teisės liudijimo išdavimo padarė Vilkaviškio rajono privatizavimo komisijos darbuotojai ar Vištyčio agrarinės reformos darbuotojai, kai registravo nuosavybės teisės liudijimą.

Pareiškėjai daro prielaidą, jog darbuotojai, kurie buvo atsakingi už šių dokumentų surašymą gal dėl nežinojimo, kaip turi būti surašomi dokumentai, o gal dėl paprasčiausio neapsižiūrėjimo Nuosavybės teisės liudijime nenurodė (neįrašė pavardės), kam nuosavybės teise priklauso aukcione įsigytas grūdų sandėlis. Paaiškėjus šiai klaidai, vietoj to, kad surašyti naują (teisingą) dokumentą, jie padarė prierašus jau surašytame dokumente, dėl ko pareiškėjai dabar negali užregistruoti savo nuosavybės teisių į minėtą statinį.

Pareiškėjų teigimu, jų turimi dokumentai pilnai įrodo, kad jie yra sąžiningi ir teisėti šio statinio valdytojai ir jį valdo jau daugiau kaip dvidešimt metų. Visą laiką nuo 1993 m. sausio?mėn., t.y. nuo tada, kai šie statiniai buvo jiems perduoti ir perėjo nuo jų valdymo momento iki šiol, jų valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas.

Apribojimų, nurodytų Civiliniame kodekse, įgyti grūdų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu, nėra.

Naudodamiesi ir valdydami visą šį laiką šiuo statiniu, pareiškėjai VĮ Registrų centras savo nuosavybės teisių į jį neužregistravo, kadangi nežinojo įstatymų, jog būtina tai padaryti, manydami, jog niekeno netrukdomai jį valdydami bei turėdami jiems išduotą Nuosavybės teisės liudijimą pareiškėjai yra jo savininkai. Šiuo metu pareiškėjai nori įteisinti šį statinį savo vardu, todėl būtina kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas nuosavybės teisės įjuos įgijimas pagal įgyjamąją senatį faktas.

Suinteresuotas asmuo – Vilkaviškio rajono savivaldybė, pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad juridinio fakto nustatymui neprieštaraus, jei bus nustatyta būtinų įstatyme numatytų sąlygų visuma.

Pareiškėjo procesiniame dokumente tvirtinamos ir aukščiau aprašytos aplinkybės dėl nekilnojamo daikto valdymo sąžiningumo, atvirumo, nepertraukiamumo ir teisėtumo byloje yra grindžiamos rašytiniais įrodymais: VĮ Registrų centro Marijampolės filialo sprendimu dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą 2016 m. liepos 8 d. Nr. (2070/08)K6-209 (b.l. 6-7), VĮ Registrų centro Marijampolės filialo sprendimu dėl daiktinių teisių registravimo 2016 m. liepos 12 d., Nr. MAS-1674-3390, bei bendra informacija apie sprendimo apskundimo tvarką (b.l. 8, 9), registracijos pažymėjimo kopija ( b.l. 10), Vištyčio agrarinės reformos tarnybos privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto 1992 m. gruodžio 19 d. aukciono protokolo Nr. 38 kopija (b.l. 11), 1993 m. sausio 14 d. Vištyčio žemės ūkio įmonės Perdavimo-priėmimo akto kopija (b.l. 12), Išrašo iš 1992 m. 1993 m. Parduodamų aukcione pastatų, įrenginių registracijos ir Nuosavybės teisės liudijimų išdavimo registracijos žurnalo kopija (b.l. 13), Išrašo iš Nuosavybės teisės liudijimų išdavimo registracijos žurnalo kopija (b.l. 14), 1993 m. sausio 20 d. Nuosavybės teisės liudijimo Nr.38 kopija (b.l. 15).

Pareiškimas paduotas teisėtai, yra pagrįstas, todėl patenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos CK (toliau-CK) 1.138 str. 1 d. 1, 5, 8 punktų bei CPK 530 str. normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.

CK 4.47 str. 11 p. nustatyta, jog įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas. CK 4-osios knygos V skyriaus 3-iojo skirsnio normų prasme pareiškėja neturi būti nei praeityje, nei šiuo metu įgijusi nuosavybės teisės į konkretų daiktą kokiu tai kitu teisėtu būdu, turi būti suėjęs 10 metų įgyjamosios senaties terminas (CK 4.68 str. 1 d.) ir teismui turi būti pagrindas konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 str.str. numatytos privalomos sąlygos prašomam faktui nustatyti. Teismui šias sąlygas konstatavus, pareiškėjos valdymo teisė transformuojasi į jo nuosavybės teisę į šį daiktą.

Iš pareiškėjų paaiškinimų pareiškime bei aukščiau aptartų rašytinių įrodymų teismas sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja visos Lietuvos Respublikos CK 4.68 – 4.71 str.str. numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos, t.y. : pirma, pareiškėjai praeityje ir šiuo metu nebuvo ir nėra įgiję nuosavybės teisės į ginčo statinius jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu, antra, pareiškėjai daiktą pradėjo valdyti ir juo naudotis sąžiningai (teisėtai ir atvirai), trečia, į ginčo objektą viešame registre nėra įregistruota nei pareiškėjų, nei jokių kitų asmenų nuosavybės teisė, ketvirta, nuo 1993 m. sausio mėn. statinys pareiškėjų valdomas ir naudojamas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai (iki pat bylos teisme iškėlimo), penkta, pareiškėjai nekilnojamąjį daiktą valdė kaip savo, elgėsi kaip šio daikto savininkai ir sprendė, jog kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į šį valdomą daiktą, šešta, daiktą pareiškėjai teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdo daugiau nei 10 metų.

Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjai yra įgiję nuosavybės teisę į aukščiau įvardintą konkretų nekilnojamą daiktą įgyjamosios senaties pagrindu (Lietuvos Respublikos CK 4.47 str. 11 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 270, 307, 443, 530-533 str.str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad grūdų sandėlis, kurio unikalus Nr. 4400-4211-3990, registro Nr. 44/2054788, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso V. K. U., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. U., a.k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.