Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant pareiškėjui G. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remiantis išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Remiantis pareiškėjo G. K. paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus pamainos vyresnysis 2013-10-25 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2013-10-25 apie 17.10 val. skiriant Gintarą. Karmoną į kamerų tipo patalpą, buvo atlikta jo apžiūra ir daiktų patikrinimas. Pas jį rastas nustatyta tvarka neužregistruotas vandens šildytuvas. G. K. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1 p. ir Departamento direktoriaus 2012-03-30 įsakymo Nr. V-124 2 d. 11 p. (b. l. 23).

G. K. 2013-10-29 paaiškinime Vilniaus pataisos namų direktoriui nurodė, kad apžiūros metu buvo paimtas jam priklausantis vandens šildytuvas, kurio ilgą laiką nenaudojo, dėl to apie pastarąjį buvo pamiršęs. Vandens šildytuvą turėti nėra draudžiama, tačiau, tvirtina, pamiršo pateikti jį registruoti (b. l. 21).

Vilniaus pataisos namų direktorius 2013-10-29 nutarimu Nr. 28-146(2), atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis G. K., atlikęs nuobaudą drausmės grupėje, 2013-10-25 pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimą – apie 17.10 val., prieš talpinant į KTP su izoliacija, nuteistajam buvo atlikta krata, daiktų patikrinimas, ir maišelyje tarp kitų asmeninių daiktų buvo rastas vandens šildytuvas be registracijos numerių. Tokiu būdu, G. K. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1 p., Departamento direktoriaus 2012-03-30 įsakymą Nr. V-124, dėl to jam buvo paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus (b. l. 20).

Pareiškėjas, nesutikdamas su paskirta nuobauda, 2013-10-31 pateikė skundą Departamentui, kuriame prašė panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-10-29 nutarimą Nr. 28-146(2) (b. l. 18–19).

Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą bei surinkęs medžiagą, 2014-02-25 surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. LV-410, kurioje nurodė, kad nuobauda G. K. paskirta neįvertinus ir neištyrus, ar vandens šildytuvas priklauso nuteistajam, taip pat, kad jo veiksmai netinkamai kvalifikuoti pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1 p. ir Departamento direktoriaus 2012-03-30 įsakymą Nr. V-124 . Siūlė pripažinti, kad nuteistajam G. K. Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-10-29 nutarimu Nr. 28-146(2) skirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus – nepagrįstai ir ją panaikinti Departamento direktoriaus įsakymu (b. l. 24–26).

Departamentas 2014-02-27 įsakymu Nr. N-7 panaikino Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-10-29 nutarimu Nr. 28-146(2) G. K. skirtą nuobaudą – draudimą vieną mėnesį pirkti maisto produktus ir apie tai 2014-03-03 raštu Nr. 2S-1323 informavo pareiškėją (b. l. 9–11).

Pareiškėjas prašo priteisti 20 Lt turtinę žalą, kurią patyrė dėl jam negrąžinto vandens šildytuvo, ir 4 000 Lt neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Vilniaus pataisos namų pareigūnų veiksmų, t. y., kad neteisėtai paskyrus jam nuobaudą – teisės pirkti maisto produktus atėmimą vienam mėnesiui, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, papildomą diskomfortą, buvo žeminama jo garbė ir orumas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Byloje nustatyta, kad Departamentas 2014-02-27 įsakymu Nr. N-7 panaikino Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-10-29 nutarimu Nr. 28-146(2) pareiškėjui skirtą nuobaudą, taigi konstatavo Vilniaus pataisos namų veiksmų neteisėtumą.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).

Pareiškėjas tvirtina, kad būtent dėl šių neteisėtų veiksmų patyrė 20 Lt nuostolį (turtinę žalą), kadangi jam negrąžintas elektrinis virdulys. Vilniaus pataisos namai 2016-07-15 raštu Nr. 9-4082(03) (b. l. 137) informavo teismą, kad pareiškėją išleidžiant į laisvę, atlikus paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vandens šildytuvas buvo grąžintas, tačiau dėl mažos rinkos vertės, daiktas buvo perduotas pareiškėjui vadovaujantis abipusio pasitikėjimo principu, šio perdavimo fakto nefiksuojant. Teismo posėdžio metu pareiškėjas tvirtino, kad Vilniaus pataisos namai teikia klaidingą informaciją, o vandens šildytuvas nebuvo grąžintas.

Įrodinėjimo našta, pirmiausia, apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 4 d. (redakcija galiojusi iki 2016-06-30), įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 4 d. (redakcija galiojusi iki 2016-06-30)). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju, sprendimas priimamas tos šalies, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas), nenaudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-03-18 nutartis adm. b. Nr. A1-203/2005, 2007-03-15 nutartį adm. b. Nr. A17-301/2007).

Pareiškėjui pareiga įrodyti, kad jam nebuvo grąžintas vandens šildytuvas, reikštų probatio diabolica, t. y. neįmanomas įrodyti aplinkybes. Taigi pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, pareiga įrodyti, kad vandens šildytuvas buvo grąžintas, turi atsakovas. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas neįrodė, jog vandens šildytuvas buvo grąžintas pareiškėjui. Konstatuotina, kad šioje dalyje pareiškėjo reikalavimai pagrįsti, todėl priteistina 20 Lt (5,79 Eur) patirtai turtinei žalai atlyginti.

Be to, pareiškėjas prašo priteisti 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Paaiškino, kad dėl pritaikytos nuobaudos negalėjo nusipirkti daržovių, vaisių ir kitų maisto produktų, kurie stiprina organizmo imunitetą. Jis serga (duomenys neskelbtini), todėl reikalingas pagerintas maistas, vaisiai, daržovės, kurie parduodami Vilniaus pataisos namų parduotuvėje. Gydytojai yra rekomendavę stiprinti organizmo imunitetą ir sveikatą vartojant vaisius, daržoves ir kitus pagerintus maisto produktus, todėl negaunant minėtų produktų, pareikėjo sveikata buvo susilpnėjusi.

(duomenys neskelbtini).

Teismo posėdyje liudytoja E. M. paaiškino, jog sergant (duomenys neskelbtini) specialus ar papildomas maitinimasis nebūtinas, nuteistieji gauna subalansuotą maistą.

Nors pareiškėjas tvirtina, kad jam buvo rekomenduota papildomai vartoti vaisius, daržoves, tačiau iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrizės (b. l. 12) bei sveikatos istorijos (b. l. 38–44) šios rekomendacijos neatsispindi. Be to, Departamento 2011-04-29 įsakymu Nr. V-138 patvirtintas valgiaraštis atitiko pareiškėjo fiziologines normas, t. y. buvo pilnavertis ir subalansuotas.

Pareiškėjo asmens ligos istorijoje 2013-11-04 užfiksuota, kad nusiskundimų dėl fizinės sveikatos sutrikimų neturi, taip pat nurodyta, kad pareiškėjui paskirtą 10 parų baudos izoliatoriuje, nuobaudą atlikti gali. Pareiškėjas, kaip matyti iš 2013-11-21 įrašo sveikatos istorijoje, skundėsi pykinimu, bloga savijauta ir galvos skausmu dėl iš kamino rūkstančių dūmų (b. l. 43). Taigi, kaip matyti iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje esančių gydytojo įrašų, pareiškėjas pablogėjusia sveikata dėl to, kad jam buvo paskirta nuobauda, nesiskundė.

Vertinant pareiškėjo pirktas prekes iki nuobaudos paskyrimo, matyti, kad jis 2013-05-09 prašė leisti pirkti sąsiuvinį, žiebtuvėlį, rankų kremą, smilkalus (b. 144–145); 2013-06-13 – arbatą, juodą šokoladą, tualetinį popierių (b. l. 146–147), 2013-07-11 – šokoladą (b. l. 148-149), 2013-07-18 – šokoladą, arbatą (b. l. 150 – 151). Įvertinus nurodytus duomenis, matyti, kad pareiškėjas nuo 2013-05-09 iki 2013-07-18 nepirko nei vaisių, nei daržovių, kurie, anot pareiškėjo, reikalingi jo organizmo stiprinimui. Kaip paaiškino Vilniaus pataisos namai (b. l. 137), pareiškėjas tuo laikotarpiu buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas, todėl turėjo pildyti prašymus dėl produktų įsigijimo. Kitu laikotarpiu pats pareiškėjas apsipirkdavo savarankiškai, todėl nėra duomenų apie jo įsigytas prekes. Teismo vertinimu, pareiškėjo nuo 2013-05-09 iki 2013-07-18 pirktos prekės iš esmės atspindi jo vartojimo įpročius, pareiškėjui buvo žinoma, kad sega (duomenys neskelbtini) (b. l. 39), todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad kitais laikotarpiais pareiškėjas pirkdavo jo nurodomą maistą.

Iš byloje esančio pareiškėjo asmeninės sąskaitos išrašo matyti, kad piniginės lėšos iš jo sąskaitos buvo nuskaitytos už parduotuvėje įsigytas prekes 2013-10-25, 2013-11-15, 2013-11-26, 2013-12-03, 2013-12-17, 2013-12-27, 2014-01-10, 2014-02-04. Tuo tarpu, pareiškėjo nuobauda panaikinta 2014-02-27 (b. l. 9).

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., LVAT 2013-06-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., LVAT 2013-07-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006-10-10 sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, darytina išvada, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Šiame kontekste kartu pabrėžtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams.

Išnagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, pareiškėjo patirto pažeidimo trukmę, jo mastą, pripažintina, kad pritaikyta nuobauda sukėlė esminių nepatogumų, todėl, egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – neteisėtai paskirta nuobauda, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių bei neteisėtai nebuvo grąžintas vandens šildytuvas, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas iki pažeidimo padarymo pirkdavo vaisius ir daržoves, be to, nors ir tvirtina, kad jam gydytojai rekomendavo valgyti vaisius ir daržoves, tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti įrodymais. Priešingai, iš viešai prieinamos informacijos apie minėtą sindromą matyti, kad nėra nustatomas specialus gydymas, įskaitant ir mitybą. Departamento patvirtinti valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka asmenų fiziologinius poreikius. Vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atitinkamai priteisus pareiškėjui neturtinės žalos, kuri patirta neperkant vaisių ir daržovių, todėl pablogėjus jo sveikatai, atlyginimą nebūtų sąžininga ir teisinga, kadangi ir taip minėtų produktų pareiškėjas nepirkdavo. Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija galiojusi iki 2016-06-30) 45 str. 1 d. numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį (45 str. 2 d.). Pareiškėjas prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas pateikė 2016-08-22, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų spręstinas, kai sprendimas įsiteisės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija galiojusi iki 2016-06-30) 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti G. K. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 5,79 Eur (penkių eurų septyniasdešimt devynių centrų) kompensaciją turtinei žalai atlyginti.

Pripažinti, kad Vilniaus pataisos namai pažeidė pareiškėjo teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.